Chapter, Paragraph

  1 Intro,1|              Taigi galima pasakyti, kad jos istorinį kelią žymėjo
  2 Intro,1|            Taip pat noriu pabrėžti, kad gyvybingosios sultys, trykštančios
  3 Intro,2|              17), dėkojimas už tai, kad leido pasinaudoti dokumentu,
  4 Intro,2|          metų prie šv. Petro sosto, kad padarytų tiek gero Bažnyčiai
  5 Intro,3|            įsigilinti į jos tekstą, kad suvoktume, kokie svarbūs
  6 Intro,3|           mintį, ir kartu moko mus, kad, būdami Kristaus, „vienintelio
  7 Intro,3|            XIII vertė prabilti tai, kad jis suprato savo kaip Petro
  8 Intro,3|             apie kurį Kristus sako, kad jis „panašus į šeimininką,
  9 Intro,3|           vykstančius pasikeitimus, kad atpažintų naujus evangelizacijos
 10  I,4   |         kuri atkreipė dėmesį į tai, kad žmogaus laisvė iš esmės
 11  I,5   |            pagaliau atvedė prie to, kad pakeitimų siekimas iš politinės
 12  I,5   |       dabartį. Popiežius neabejojo, kad turi pasisakyti dėl konflikto,
 13  I,5   |       kovoti „kaip vilkai“ – vienas kad pragyventų, kitas dėl turto,
 14  I,5   |     skaitytojas negali nepastebėti, kad popiežius ryžtingai smerkia
 15  I,5   |           popiežius puikiai suvokė, kad taikos pagrindas yra teisingumas:
 16  I,5   |             dabar reikia pakartoti, kad be Evangelijos negalima
 17  I,5   |             socialinio klausimo“ ir kad „nauji daiktai“ gali joje
 18  I,6   |            ši tema, liudija ir tai, kad šis klausimas enciklikoje
 19  I,6   |           vietos. Gerai suvokdamas, kad privatinė nuosavybė nėra
 20  I,6   |               Tačiau tai nereiškia, kad šiandien nebeaktualūs čia
 21  I,7   |         kategorijomis, o tik todėl, kad čia turima galvoje prigimtinės
 22  I,8   |           laisvo šalių susitarimo“, kad darbdavys, „atiduodamas
 23  I,8   |                 Tada buvo teigiama, kad valstybė neprivalo kištis
 24  I,8   |             į tų sutarčių sudarymą, kad ji turinti reikalauti, jog
 25  I,8   |          atlyginimą, kurio pakaktų, kad galėtų padoriai išsilaikyti. „
 26  I,8   |      teisingumui“ 25. ~Duok, Dieve, kad tų žodžių, kurie buvo parašyti
 27  I,8   |       klausimu 26. Popiežius laikė, kad valstybės valdžios „griežta
 28  I,9   |         kontekste, nepaisydamas to, kad ir jo laikais yra visuotinė
 29  I,9   |       būtinas šventadienių poilsis, kad žmogus galėtų galvoti apie
 30  I,10  |         šiandien yra vertingi, ypač kad pasaulyje yra daug naujų
 31  I,10  |           formų, taip pat ir todėl, kad žmonių požiūriai nesutampa
 32  I,11  |   Dokumentas – geriausias įrodymas, kad Bažnyčioje egzistuoja vadinamasis „
 33  I,11  |            Apeliuodamas į valstybę, kad ji, vadovaudamasi teisingumo
 34  I,11  |           bendra gerove ir žiūrėti, kad visose visuomeninio gyvenimo
 35  I,11  |            valstybė egzistuoja tam, kad gintų jų teises ar bent
 36  I,11  |        turime aiškiai įsisąmoninti, kad enciklikos ir apskritai
 37 II,12  |     judėjimas. Galime tik stebėtis, kad popiežius pirmiausia kritikuoja „
 38 II,12  |        pavydą turtingiesiems, mano, kad tiems blogumams pašalinti
 39 II,12  |         Tačiau ši jų pažiūra ne tik kad yra netinkama išspręsti
 40 II,13  |          socialis, turime pridurti, kad pagrindinė socializmo klaida
 41 II,13  |       vertus, socializmas tvirtina, kad galima garantuoti individui
 42 II,13  |      koncepcija, turėsime atsakyti, kad pirmasis jos šaltinis yra
 43 II,14  |           formų: Bažnyčia supranta, kad visuomenėje neišvengiami
 44 II,14  |        įvairių visuomenės grupių ir kad krikščionio pozicija turi
 45 II,14  |         vienareikšmiškai pripažino, kad tokio konflikto, kuris reiškia „
 46 II,15  |             tiek stipresnė už kitą, kad praktiškai ją pavergtų 43. ~
 47 II,15  |           Šios reformos reikalauja, kad visuomenė ir valstybė pirmiausia
 48 II,15  |             ir talentų puoselėjimu, kad jie dirbtų vis geriau ir
 49 II,15  |           bei atitinkami įstatymai, kad būtų pašalintas gėdingas
 50 II,16  |        turime dėkoti Dievui už tai, kad didžioji enciklika rado
 51 II,16  |           Tačiau reikia pripažinti, kad toli numatančius enciklikos
 52 II,17  |           mokymo kontekste, matome, kad joje nurodytos klaidos ūkinėje-visuomeninėje
 53 II,18  |                          18. Tiesa, kad nuo 1945 metų Europoje ginklai
 54 II,18  |           tačiau negalima pamiršti, kad tikroji taika niekada nebuvo
 55 II,18  |          tuo pat metu reikalaujant, kad ideologija, kuri yra išsigimusi
 56 II,18  |           rei socialis 50 teigiama, kad ginčai ir konfliktai, kylantieji
 57 II,18  |             pagrindinių priežasčių, kad militarizuojamos Trečiojo
 58 II,19  |            tikslams. Galima sakyti, kad dėl situacijos jos patyrė
 59 II,19  |           metu šios šalys rūpinasi, kad rinkos mechanizmai nebūtų
 60 II,19  |      gyvenimo pagrindas, ir siekia, kad jais užsiimtų visuomeninė
 61 II,19  |   visuomeniniame gyvenime, nulemia, kad darbas nustoja būti „preke“,
 62 II,19  |              preke“, ir garantuoja, kad jis bus gerai atliktas. ~
 63 II,19  |          visos visuomenės kontrolę, kad neįsiskverbtų marksizmas.
 64 II,19  |  materialinėje srityje, parodydama, kad laisvos rinkos visuomenė
 65 II,19  |             vertybes. ~Jeigu tiesa, kad tas visuomenės modelis,
 66 II,19  |           pat metu nepripažindamas, kad moralė, teisė, kultūra ir
 67 II,20  |          situacijai, daug kas mano, kad trumpesnis tautos ir valstybės
 68 II,21  |         Pagaliau negalima pamiršti, kad po Antrojo pasaulinio karo
 69 II,21  |         negalime nutylėti to fakto, kad įvairios politinės veiklos,
 70 III,22 |          metų įvykius. Neabejotina, kad kulminacinis taškas – 1989
 71 III,22 |        paprastai ir tvirtai skelbė, kad kiekvienas žmogus, nepaisant
 72 III,22 |          valios žmonės, meldžiuosi, kad Jis laimintų visas pastangas
 73 III,22 |            žmonės. Reikia pasakyti, kad sunkias tų šalių problemas
 74 III,23 |      pažeidimas. Negalima pamiršti, kad norėjusios išsaugoti valdžią
 75 III,23 |         Verta pabrėžti ir tą faktą, kad beveik visur to „bloko“
 76 III,23 |          žmogiškąjį orumą. ~Atrodė, kad europietišką tvarką, kuri
 77 III,23 |           Nepaliauju dėkoti Dievui, kad sustiprino žmonių širdis
 78 III,23 |       išbandymo metu, ir prašau Jo, kad tuo pavyzdžiu būtų sekama
 79 III,23 |           esant kitoms aplinkybėms, kad žmonės mokėtų kovoti už
 80 III,24 |       Dievui. Marksistai pranašavo, kad su šaknimis išraus iš žmogaus
 81 III,24 |        poreikį, bet realybė parodė, kad to nepavyks padaryti jos
 82 III,25 |           net ir prievartą ar melą, kad tik realizuotų tą tobulą
 83 III,25 |          kuri žadina žmonėms viltį, kad žemėje kuriamas rojus. Tačiau
 84 III,25 |             24-30. 36-43) moko mus, kad tik Dievas gali atskirti
 85 III,25 |         kurie priklauso Šėtonui, ir kad toks teismas bus laikui
 86 III,26 |       troškimą teisingumo, ir norą, kad pagal visuomeninį Bažnyčios
 87 III,27 |          skriaudų. Iškilęs pavojus, kad, žlugus diktatūrai, jų vėl
 88 III,27 |         praeityje. Tenka palinkėti, kad neapykanta ir smurtas netriumfuotų
 89 III,27 |            kovoja už teisingumą, ir kad visi būtų persiėmę taikos
 90 III,27 |         Reikia milžiniškų pastangų, kad moraliniu ir ūkiniu požiūriu
 91 III,27 |         savitarpio priklausomybę ir kad žmonių darbas savo prigimtimi
 92 III,28 |            šalių vystymusi, tačiau, kad jos galėtų tai racionaliai
 93 III,28 |             Teisingumas reikalauja, kad pagalbą teiktų kitos šalys,
 94 III,28 |   materialinėmis gėrybėmis ir nori, kad būtų panaudoti jų sugebėjimai,
 95 III,29 |        kelių priežasčių:  a) todėl, kad įvairiomis formomis pasireiškiantis
 96 III,29 |      nugalėti, ir net yra pavojaus, kad vėl gali atgyti: taigi reikia
 97 III,29 |           ir solidarumo;  b) todėl, kad išsivysčiusiose šalyse kartais
 98 III,29 |             hierarchiją; ~c) todėl, kad kai kuriose šalyse atsiranda
 99 IV,30  |          meto socializmą, tvirtino, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė 65.
100 IV,30  |       dienos. Tačiau Bažnyčia moko, kad gėrybių nuosavybės teisė
101 IV,30  |    nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji, kaip žmonių teisė, savo
102 IV,30  |       popiežius aiškiai patvirtino, kad laisvas naudojimasis gėrybėmis
103 IV,30  |         Jėzaus Kristaus grasinimai, kad pagaliau kada nors Dievui
104 IV,30  |         žmonių nuosavybe ta prasme, kad ne tik jam, bet ir kitiems
105 IV,31  |         žmogų, žmogui atidavė žemę, kad savo darbu padarytų ją vaisingą
106 IV,31  |          žemę visai žmonių giminei, kad išlaikytų visus savo narius,
107 IV,31  |           kurią Dievas davė žmogui, kad palaikytų jo gyvybę. Žemė
108 IV,31  |   nuosavybės pradžia. Tačiau aišku, kad jis negali trukdyti kitiems
109 IV,32  |     atsargomis. ~Anksčiau minėjome, kad žmogus dirba su kitais žmonėmis,
110 IV,32  |            savo naudos, bet ir tam, kad kiti galėtų tuo daiktu naudotis,
111 IV,33  |            juos be paliovos kovoti, kad būtų patenkinti jų pagrindiniai
112 IV,33  |             į priekį. Todėl atrodo, kad didžiausia problema – turėti
113 IV,34  |                         34. Atrodo, kad ir atskirose tautose, ir
114 IV,34  |             tiesa, negalima leisti, kad būtų nepatenkinti svarbiausi
115 IV,34  |         žmonėms padėti įgyti žinių, kad jie galėtų įsijungti į tarpusavio
116 IV,34  |         priklauso žmogui tik todėl, kad jis yra žmogus, atsižvelgiant
117 IV,34  |          enciklikoje Rerum novarum, kad žmogaus darbas ir pats žmogus
118 IV,35  |             rinkai, bet reikalauja, kad visuomenė ir valstybė kontroliuotų,
119 IV,35  |           vaidmenį, kaip kriterijų, kad įmonė gerai veikia: jei
120 IV,35  |            gyvenimui. ~Įsitikinome, kad nepriimtinas teiginys, jog,
121 IV,35  |       srityje, labai apsunkina tai, kad pačios skurdžiausios valstybės
122 IV,35  |             Be abejonės, principas, kad skolos turi būti išmokėtos,
123 IV,35  |    negarbinga. Negalima reikalauti, kad turimos skolos būtų apmokėtos
124 IV,36  |            tenkinimu. Tačiau aišku, kad šiandien svarbiausia problema –
125 IV,36  |        aiškinimą. Prieinama iki to, kad laisvo ūkio kūrybinės galimybės
126 IV,36  |       norima daugiau turėti ne tam, kad labiau būtume, bet kad patirtume
127 IV,36  |              kad labiau būtume, bet kad patirtume gyvenime kuo daugiau
128 IV,36  |         kurti tokį gyvenimo stilių, kad, pasirenkant vartojimo formą,
129 IV,36  |          net tuo, kas „reikalinga“, kad duotume vargšui tai, kas
130 IV,36  |          būtina. Turiu galvoje tai, kad, nutardami įdėti tokį, o
131 IV,37  |           darbu jį kurti, pamiršta, kad visada tai vyksta, remiantis
132 IV,37  |    sukurtais daiktais. Žmogus mano, kad gali savavališkai valdyti
133 IV,38  |          čia tenka priminti ir tai, kad dar didesnį pavojų kelia
134 IV,38  |       gresia išnykimas, suprantant, kad visos jos reikalingos bendrai
135 IV,38  |            davė žmogui ne tik žemę, kad ja naudotųsi ir saugotų
136 IV,39  |            Tačiau dažnai atsitinka, kad, nenorėdamas kurti autentiškų
137 IV,39  |            Reikia iš naujo atrasti, kad šeima – tai gyvenimo sanctuarium.
138 IV,39  |      kultūros institucija. ~Atrodo, kad žmogaus protas šioje srityje
139 IV,39  |      nepakeliamiems spaudimams (…), kad jie tarnautų šiai naujai
140 IV,39  |         išplečia savo įtakos ribas, kad, panašiai kaip „cheminis
141 IV,39  |           pagrindinė to priežastis, kad visa ūkinė-kultūrinė sistema,
142 IV,39  |           ir jau tenkinasi tik tuo, kad kuria gėrybes ir teikia
143 IV,39  |         susumavus, galima pasakyti, kad ūkinė laisvė yra tik vienas
144 IV,39  |          gamina ir vartoja tik tam, kad gyventų, tada laisvė praranda
145 IV,40  |           gaminiais, o ypač svarbu, kad interesų centre atsiduria
146 IV,41  |            visuomenę ir kaltino ją, kad žmogaus egzistencijos pagrindu
147 IV,41  |         Taigi galų gale tvirtinama, kad susvetimėjimo galima išvengti
148 IV,41  |            istorinė patirtis įrodė, kad kolektyvizmas nepanaikina
149 IV,41  |         Vakarų patirtis patvirtina, kad net tada, jeigu marksistinė
150 IV,41  |             jam reikalinga pagalba, kad galėtų autentiškai ir konkrečiai
151 IV,41  |   krikščionybės požiūriu, pažymint, kad susvetimėjimo esmė – pasikeitęs
152 IV,41  |            tuo arba daugiausia tuo, kad galėtų turėti ir vartoti,
153 IV,41  |        pagal tam tikrą hierarchiją, kad turimi daiktai padėtų jam
154 IV,42  |       klausimo: ar galima pasakyti, kad komunizmo pralaimėjimas
155 IV,42  |    visuomeninės sistemos pergalę ir kad jo turi siekti tie kraštai,
156 IV,42  |      problemų, tačiau to nepakanka, kad jas būtų galima iki galo
157 IV,42  |          Tiesą sakant, yra pavojus, kad gali paplisti radikaliosios
158 IV,42  |          išspręsti, aklai tikintis, kad jos išnyks laisvosios rinkos
159 IV,43  |           pobūdį, bet kartu nurodo, kad jie turi tarnauti bendram
160 IV,43  |             įmonės veiklos srityse, kad ir dirbdami kartu su kitais,
161 IV,43  |         kito gerovės. Žmogus dirba, kad galėtų patenkinti poreikius
162  V,44  |            44. Leonas XIII suprato, kad normaliai žmonių veiklai –
163  V,44  |         išsaugoti. Todėl  nurodoma, kad kiekvieną valdžią vienodai
164  V,44  |           kryptis laikosi nuomonės, kad kai kurie žmonės, geriau
165  V,44  |            valdžią. Tenka pridurti, kad totalitarizmas gimsta iš
166  V,45  |          pat ir partija, manančios, kad istorijoje jos gali įgyvendinti
167  V,46  |           Jai reikia būtinų sąlygų, kad galėtų tobulėti tiek atskiros
168  V,46  |          nesutinka su teigiančiais, kad teisingai nusprendžia dauguma,
169  V,46  |   nusprendžia dauguma, arba su tuo, kad tiesa nesikeičia priklausomai
170  V,46  |             su tuo reikia pažymėti, kad esant situacijai, kai nežinoma
171  V,46  |             valdžia. Istorija moko, kad demokratija be dvasinių
172  V,46  | krikščioniškasis tikėjimas nelaiko, kad į griežtą schemą galima
173  V,46  |             tikrovę, ir pripažįsta, kad žmogaus gyvenimas istorijoje
174  V,47  |             aspektais, nes, atrodo, kad kartais nesugebama priimti
175  V,48  |             uždavinys – garantuoti, kad žmogus, kuris dirba ir kuria,
176  V,48  |  iniciatyvos, tačiau tai nereiškia, kad ji toje srityje neturi jokios
177  V,48  |      galimybes trukti ribotą laiką, kad iš minėtųjų sektorių ir
178  V,49  |         orumą. Čia reikia pažymėti, kad, dėkui Dievui, veikli meilė
179  V,49  |         bendrija. Tačiau pasitaiko, kad šeima, pasiryžusi iki galo
180  V,49  |          pagyvenusių žmonių globai, kad nereikėtų atskirti jų nuo
181  V,49  |         objektas, visai pamirštant, kad nei rinka, nei valstybė
182  V,50  |             tautos kultūrai. Tiesa, kad jaunimas priešinasi, paveldėdamas
183  V,50  |              bet nereikia suprasti, kad jas menkina ar iš anksto
184  V,50  |           Šia proga tenka priminti, kad ir evangelizacija įsijungia
185  V,51  |            atidavė į žmonių rankas, kad padarytų jį derlingą ir
186  V,51  |            žmogus negali tvirtinti, kad nėra atsakingas už savo
187  V,51  |       konfliktus. Lengva pastebėti, kad dėl siaubingų naikinimo
188  V,52  |      įstatymai, tai jau pats metas, kad panaši pažanga įvyktų ir
189  V,52  |             gale nereikia pamiršti, kad, apskritai, karo priežastys
190  V,52  |       egzistuoja bendra atsakomybė, kad būtų išvengta karo, taip
191  V,52  |           vadovauti rinkos veiklai, kad tai būtų naudinga bendrai
192  V,52  |         reikia milžiniškų pastangų, kad būtų pasiektas abipusis
193  V,52  |       vystymuisi, kuris reikalauja, kad labiau išsivysčiusios ūkinės
194  V,52  |           žmonių resursų eikvojimą, kad jų pakaktų visoms tautoms
195 VI,53  |         darė tai anaiptol ne todėl, kad atgautų turėtas privilegijas
196 VI,53  |          sukaktį minime, tai todėl, kad visos Bažnyčios doktrinos
197 VI,54  |       tačiau jos ypatinga vertė ta, kad ji yra Bažnyčios Mokomosios
198 VI,54  |         dokumentų. Iš to išplaukia, kad visuomeninis mokslas pats
199 VI,55  |           Bažnyčia gauna iš Dievo. „Kad būtų galima pažinti žmogų,
200 VI,55  |      matmenis. Čia turime pabrėžti, kad tai lygiai svarbu ir dėl „
201 VI,55  |   argumentais bando įtikinti žmogų, kad jis yra nepriklausomas nuo
202 VI,55  |          žmogaus gėriui, nors žino, kad šioje veikloje yra daug
203 VI,56  |    bendradarbiavimas, todėl linkiu, kad tų metinių minėjimas iš
204 VI,56  |           aplinkoje. ~Ypač trokštu, kad jis būtų platinamas ir įgyvendinamas
205 VI,56  |             ir tai neatidėliodamas, kad tokia pikto daugybė dėl
206 VI,57  |          Bažnyčia yra tos nuomonės, kad visuomeniniai Evangelijos
207 VI,57  |        gėrybes vargšams, liudydami, kad net skirtingos visuomeninės
208 VI,57  |        paniekintiesiems, įsitikinę, kad Kristaus žodžiai „kiek kartų
209 VI,57  |            Bažnyčia yra liudininkė, kad jos veikimo nurodymai yra
210 VI,57  |    materialinis skurdas, nes aišku, kad ypač dabartinėje visuomenėje
211 VI,58  |           visuomenė. Tai nereiškia, kad reikia panaikinti visuomenines
212 VI,58  |     egzaminą, bet kreipti jas taip, kad jos veiktų tinkamai suprastai
213 VI,58  |           labiau jaučiama būtinybė, kad tokiu mastu, kaip plečiasi
214 VI,58  |     institucijose. Taip pat būtina, kad tos institucijos, vertindamos
215 VI,58  |    labiausiai reikalingos pagalbos, kad galėtų toliau vystytis.
216 VI,59  |                       59. Vadinasi, kad įsiviešpatautų teisingumas
217 VI,59  |       įsiviešpatautų teisingumas ir kad žmonės, kurie stengiasi
218 VI,59  |        problemų, išgyvena pergales, kad tikėjimo šviesa apšviestų
219 VI,59  |        žmogų iškentėti kančią taip, kad nepražūtų ir nepamirštų
220 VI,59  |   interdisciplinarinis jos pobūdis. Kad būtų geriau įjungta į  įvairų
221 VI,60  |                Jis buvo įsitikinęs, kad šios svarbios problemos,
222 VI,60  |           XIII su skausmu tvirtina, kad dabartinės ideologijos,
223 VI,60  |             organizacijos problema, kad reikia taip pat remtis tam
224 VI,60  |              yra pagrįstos vilties, kad didelė grupė žmonių, nepripažįstančių
225 VI,60  |      pasaulio religijų išpažinėjus, kad kartu, bendrai liudytume
226 VI,60  |         garbingumą 116. Esu tikras, kad religijos vaidmuo, sudarant
227 VI,60  |             vertus, reikia tikėtis, kad dialogui ir bendradarbiavimui
228 VI,61  |         Taip pat nuolat pabrėždavo, kad tiek asmenybei, tiek visuomenei
229 VI,61  |          kaskart geriau suprasdama, kad pernelyg daug žmonių gyvena
230 VI,61  |            tą situaciją, nors žino, kad tas jos reikalavimas ne
231 VI,62  |         karalystę Dievui Tėvui (…), kad Dievas būtų viskas visame
232 VI,62  |             krikščionis gerai žino, kad „nauja“, kurio pilnatvės
233 VI,62  |     Bažnyčiai šviesos ir stiprybės, kad ji galėtų lydėti žmogų žemės
234 VI,62  |            Bažnyčia gerai supranta, kad žengia į priekį ne viena,