| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] ypatinga 5 ypatingos 1 ypatingu 2 yra 190 šaknimis 2 šaknis 3 šaknys 2 | Frequency [« »] ----- 954 ir 234 kad 190 yra 137 savo 133 tai 117 p | Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText - Concordances yra |
Chapter, Paragraph
1 Intro,3| paraginti „pažvelgti atgal“, tai yra įsigilinti į jos tekstą, 2 Intro,3| teikti gyvenimą, „kuriuo yra Jis pats“ (žr. Jn 14, 6). ~ 3 Intro,3| daiktų“ (Mt 13, 52). Lobynas yra didžiulė Bažnyčios Tradicijos 4 Intro,3| tikėjimo praturtinimui, yra ir vaisinga veikla tų milijonų 5 Intro,3| suformuluotus principus, kurie yra Bažnyčios paveldėjimas ir – 6 I,4 | esmės susijusi su tiesa: ji yra labai svarbi, nes laisvė 7 I,5 | politinės srities savaime yra persimetęs į jai giminingą 8 I,5 | suvokė, kad taikos pagrindas yra teisingumas: esminis enciklikos 9 I,5 | dalimi. Ši doktrina taip pat yra vienybės ir taikos pagrindas, 10 I,6 | Anot popiežiaus, darbas yra „asmeninis“, nes jį atliekančioji 11 I,6 | glaudžiai susijusi su asmeniu, yra dirbančiojo nuosava ir jo 12 I,6 | Taip suprastas darbas yra kiekvieno žmogaus pašaukimas; 13 I,6 | principas, be abejonės, yra teisė į „privatinę nuosavybę“ 16. 14 I,7 | enciklikoje, svarbiausios yra „prigimtinės žmogaus teisės“ 15 I,7 | sudaromoje sutartyje visados yra rašyta ar nerašyta sąlyga, 16 I,8 | asmens, kitas teises. Tai yra teisė gauti „teisingą atlyginimą“, 17 I,8 | santykių koncepcija, kuri yra grynai pragmatiška ir atsiradusi 18 I,8 | ar darbų vedėjas, tai čia yra jėgai nusilenkimas, o tai 19 I,9 | nepaisydamas to, kad ir jo laikais yra visuotinė tendencija tam 20 I,10 | pamokantis mūsų laikams, yra santykių tarp valstybės 21 I,10 | dalimi“, būtent tais, kurie yra turtingi ir gyvena pasiturinčiai, „ 22 I,10 | Cituotieji tekstai ir šiandien yra vertingi, ypač kad pasaulyje 23 I,10 | vertingi, ypač kad pasaulyje yra daug naujų skurdo formų, 24 I,10 | principą: kuo individai yra silpnesni kurioje nors visuomenėje, 25 I,10 | Sollicitudo rei socialis 34, yra vienas iš pagrindinių krikščioniškųjų 26 I,11 | apie „darbininkų problemas“ yra enciklika apie varginguosius 27 I,11 | Atvirkščiai, jis ne kartą yra pabrėžęs, jog būtina apriboti 28 I,11 | asmuo, šeima ir visuomenė yra pirmesni už valstybę, ir 29 I,11 | kitų enciklikos nurodymų, yra glaudžiai susiję su visuomeniniu 30 I,11 | prasme pagrindinė mintis yra teisinga žmogaus asmenybės, 31 I,11 | vertės koncepcija, nes žmogus yra „vienintelis kūrinys žemėje, 32 I,11 | žmogus įgyja savo darbu, yra ir tokių teisių, kurios 33 I,11 | nesusijusios su jo veikla, bet yra kilusios iš pagrindinės 34 II,12 | kurios tam tikra prasme yra konkretus bei pamokantis 35 II,12 | ši jų pažiūra ne tik kad yra netinkama išspręsti socialinei 36 II,13 | pagrindinė socializmo klaida yra antropologinio pobūdžio. 37 II,13 | asmens koncepcijos rezultatas yra deformuota teisė, nustatanti 38 II,13 | kad pirmasis jos šaltinis yra ateizmas. Atsiliepdamas 39 II,13 | duoti tą atsakymą, kuris yra jo žmogiškumo viršūnė, ir 40 II,13 | garbingumas ir atsakingumas yra ignoruojami. ~Ateizmas, 41 II,13 | apie kurį kalbame, kartu yra glaudžiai susijęs su švietimo 42 II,14 | teisingumo“ 41, poveikis yra teigiamas. Jau enciklikoje 43 II,14 | kovoje smerkiama, veikiau yra idėja tokio konflikto, 44 II,14 | susitarti, nes jo tikslas yra ne bendra visuomenės gerovė, 45 II,14 | prieštarauja. Žodžiu, tai yra „totalinio karo“ doktrina, 46 II,15 | koncepcija. Be abejonės, yra ir tokių autonominių ūkio 47 II,15 | laisvai ekonomikai, kuri yra tam tikras lygybės pagrindas, 48 II,17 | klaida, kaip jau minėjome, yra koncepcija tokios žmogaus 49 II,18 | esanti situacija veikiau yra karo nebuvimas negu tikra 50 II,18 | palikti savo gimtinę ir yra prievarta deportuoti. ~Beprotiškos 51 II,18 | reikalaujant, kad ideologija, kuri yra išsigimusi filosofija, moksliškai 52 II,18 | Trečiojo Pasaulio šalyse, yra sąmoningai kurstomi ir naudojami 53 II,18 | suinteresuotų pusių interesus, yra vieniši ir dažnai tampa 54 II,19 | jis bus gerai atliktas. ~Yra ir kitų visuomeninių jėgų 55 II,19 | teisė, kultūra ir religija yra vertybės ir turi turėti 56 II,20 | Svarbiausios ūkio sritys realiai yra didžiųjų užsienio įmonių 57 II,21 | galutinis balansas ne visuomet yra pozityvus. Be to, Jungtinių 58 II,21 | konfliktus. Atrodo, jog tai yra neatidėliotina problema, 59 III,22 | sukurti geresnę ateitį. Už tai yra atsakingi ne tik atskirų 60 III,24 | Kiekvienos kultūros ašis yra žmogaus pažiūra į didžiausią 61 III,24 | paslaptį. Visų tautų kultūros yra iš esmės skirtingi atsakymai 62 III,24 | naujų daiktų“ priežastis yra dvasinė tuštuma, kuri atsirado 63 III,25 | pasitikėjimo Dievu, kuris yra istorijos Viešpats ir pats 64 III,25 | reikalauja atpirkimo. Šis mokymas yra ne tik sudedamoji krikščioniškojo 65 III,25 | egzistuoja laike, todėl yra netobulos ir laikinos. Dievo 66 III,25 | geros valios žmonėmis – yra pašaukti krikščionys, o 67 III,26 | ir Vidurio Europos šalis, yra universalūs, nes teigiami 68 III,26 | nagrinėjami 1989 metų įvykiai yra svarbūs tiek Vidurio ir 69 III,27 | skirti. Juk taika ir gerovė yra gėris, kuris priklauso visai 70 III,28 | didžiausi sunkumai ir trūkumai yra rezultatas to istorinio 71 III,28 | toje pačioje istorijoje ir yra už ją atsakingos. Tačiau 72 III,29 | lygį su tuo, kurį šiandien yra pasiekusios turtingiausios 73 III,29 | visiškai nugalėti, ir net yra pavojaus, kad vėl gali atgyti: 74 III,29 | priimti Jėzų Kristų, kuris yra tikrasis žmogaus gėris 64~ 75 IV,30 | tvirtino, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė 65. Tą teisę, 76 IV,30 | žmonių teisė, savo prigimtimi yra ribota. ~Skelbdamas teisę 77 IV,30 | gėrybėmis jau iš pradžių yra palenktas visuotinei visų 78 IV,30 | Kristaus teisė ir nuomonė yra svarbesnė už žmonių teisę 79 IV,30 | tvirtinimą: privatinė nuosavybė yra būtina, todėl teisinga, 80 IV,30 | teisinga, tačiau tuo pat metu yra ribota 67. Vatikano II Susirinkimas 81 IV,30 | nuosavybė savo prigimtimi yra ir socialinio pobūdžio, 82 IV,31 | tenkina jo poreikius ir yra jo teisių esmė. Pirmasis 83 IV,31 | šaltinis viso to, kas gera, yra pats Dievas, kuris sukūrė 84 IV,31 | tenkindama žmonių poreikius, žemė yra pirmoji dovana, kurią Dievas 85 IV,31 | tinkamai neįvertina, tai yra nesiima darbo: tik per darbą 86 IV,31 | įsigydamas ją savo darbu. Čia yra privačios nuosavybės pradžia. 87 IV,31 | vaisingesnis ir produktyvesnis yra jo darbas. ~ 88 IV,32 | 32. Tačiau yra ir kita nuosavybės forma, 89 IV,32 | už žemės nuosavybę: tai yra žinių, technikos ir sugebėjimų 90 IV,32 | tuos poreikius patenkinti, yra svarbus dabartinės visuomenės 91 IV,32 | turtų šaltinis. Pagaliau yra daug gėrybių, kurių negali 92 IV,32 | pagrindinis žmogaus turtas yra žemė ir pats žmogus. Būtent, 93 IV,32 | ūkinėje srityje. Ekonomika yra viena iš įvairiopos žmogaus 94 IV,32 | labiau tampa pats žmogus, tai yra jo gabumai, išsimokslinimas, 95 IV,33 | sistemą, kurioje svarbiausia yra darbas. Jie neturi galimybės 96 IV,33 | privalumus. Trumpai sakant, jie yra jeigu ne išnaudojami, tai 97 IV,33 | kapitalizmo trūkumai, kai daiktai yra svarbesni už žmones; priešingai, 98 IV,34 | santykiuose laisvoji rinka yra veiksmingiausia priemonė 99 IV,34 | galima atsilyginti, tai yra tuos, kurie turi perkamąją 100 IV,34 | tam tikrą kainą. Tačiau yra daug žmogaus poreikių, kurių 101 IV,34 | žmogui tik todėl, kad jis yra žmogus, atsižvelgiant į 102 IV,35 | sistemą alternatyvus modelis yra ne socializmo sistema, kuri, 103 IV,35 | kaip paaiškėjo, iš tikrųjų yra valstybinis kapitalizmas, 104 IV,35 | vertingiausias įmonės turtas, yra niekinami, pažeidžiamas 105 IV,35 | skurdžiausios valstybės yra daug įsiskolinusios užsieniui. 106 IV,35 | skolos turi būti išmokėtos, yra teisingas; tačiau reikalauti 107 IV,35 | tautas badui ir nevilčiai, yra negarbinga. Negalima reikalauti, 108 IV,36 | sąlygas ir daugiau išteklių yra pagrįstas; tačiau sunku 109 IV,36 | žmogaus sveikata ir orumas, yra narkomanija. Jos plitimas – 110 IV,36 | visuomeninėje sistemoje yra nukrypimų, skatinančių materialistinį, 111 IV,38 | duota, bet žmogus taip pat yra gauta iš Dievo dovana pats 112 IV,38 | bendro gyvenimo formomis yra uždavinys, reikalaujantis 113 IV,39 | žmogaus ekologijos“ ląstelė yra šeima, kurioje žmogus susiformuoja 114 IV,39 | sanctuarium. Juk iš tikrųjų ji yra šventa: tai vieta, kur gyvybė, 115 IV,39 | vadinamajai mirties kultūrai šeima yra gyvenimo kultūros institucija. ~ 116 IV,39 | žmogaus protas šioje srityje yra labiau linkęs riboti ar 117 IV,39 | žmogiškų būtybių. ~Ta kritika yra skirta ne tiek konkrečioms 118 IV,39 | etinei-kultūrinei sistemai. Juk ūkis yra tik sudėtingos žmogaus veiklos 119 IV,39 | pasakyti, kad ūkinė laisvė yra tik vienas žmogaus laisvės 120 IV,40 | kolektyvines gėrybes, kurios, beje, yra tarp kitų ribų, žyminčių 121 IV,40 | individualius tikslus. ~Yra ir naujų rinkos apribojimų: 122 IV,40 | tarpininkaujant rinkos mechanizmams. Yra svarbūs žmonių reikalavimai, 123 IV,40 | nepaklūsta rinkos logikai. Yra gėrybių, kurių dėl jų prigimties 124 IV,41 | teisėtumą toje srityje, kuri yra jiems būdinga. Taigi galų 125 IV,41 | analizė ir jos supratimas yra neteisingi, toks susvetimėjimas, 126 IV,41 | tas savęs atidavimas yra galimas dėl svarbiausio 127 IV,41 | negali aukotis dėl kažko, kas yra grynai žmogiškas sumanymas, 128 IV,41 | pagaliau Dievui, nes Dievas yra jo egzistencijos kaltininkas 129 IV,41 | dovaną 82. Todėl susvetimėjęs yra toks žmogus, kuris nenori 130 IV,41 | paskirties – Dievo. Susvetimėjusi yra visuomenė, kuri per visuomenines 131 IV,41 | tiesai apie Dievą ir žmogų yra pirmoji laisvės sąlyga, 132 IV,42 | laisvės, kuri pirmiausia yra etinio ir religinio pobūdžio, 133 IV,42 | išspręsti. Tiesą sakant, yra pavojus, kad gali paplisti 134 IV,43 | sąjunga“, tuo pat metu ji yra ir „asmenybių sąjunga“, 135 IV,43 | būdais ir įvairiose srityse yra atsakingi ir tie, kurie 136 IV,43 | kartu su klientais, kurie yra įsijungę į pamažu ilgėjančią 137 IV,43 | pramonėje, tiek žemės ūkyje yra teisinga tada, kai tarnauja 138 IV,43 | gauna pelną, kurio šaltinis yra ne globalinis darbo ir visuomeninio 139 IV,43 | būti pateisinta, ir tai yra piktnaudžiavimas ir Dievo 140 IV,43 | aukodamasi, taip ir nuosavybė yra normaliai pateisinama, kai 141 V,44 | materialinei, nes viena ir antra yra būtina, - plėtoti būtinai 142 V,44 | ją tinkamose ribose. Čia yra „teisinės valstybės“ esmė – 143 V,44 | asmenybės orumą; juk žmogus yra matomas neregimojo Dievo 144 V,44 | todėl savo prigimtimi jis yra teisių subjektas ir tų teisių 145 V,46 | valstybėje. ~Tikroji demokratija yra įmanoma tik teisinėje valstybėje 146 V,46 | demokratines politikos formas, yra agnosticizmas ir skeptiškasis 147 V,46 | Taigi Bažnyčios metodas yra laisvės gerbimas, be išlygų 148 V,46 | orumą 94. ~Tačiau laisvė yra visiškai vertinga tik priėmus 149 V,48 | paprasčiausia spekuliacija yra viena iš didžiausių kliūčių 150 V,48 | Kita valstybės funkcija yra saugoti žmonių teises ūkinėje 151 V,48 | Maža to, valstybės pareiga yra remti įmonių veiklą, sudarant 152 V,48 | pavaduojamąją funkciją, tai yra tada, kai pernelyg silpni 153 V,48 | savo poreikius tas, kuris yra arčiau jų ir kuris labiau 154 V,49 | skubiai spręstinas klausimas – yra parama toms politinėms struktūroms, 155 V,49 | tikslas, nes individas pats yra ypatinga vertybė, kuriai 156 V,49 | valstybė. Žmogus pirmiausia yra asmuo, kuris ieško tiesos, 157 V,50 | atskirdamas tai, kas tradicijoje yra vertinga, nuo veidmainystės 158 V,50 | užsisklendžia savyje ir yra linkusi griežtai laikytis 159 V,51 | pirmasis ir svarbiausias yra tas darbas, kuris vyksta 160 V,51 | padėtį patekusiu artimu dabar yra lengvesnis ir dėl naujų 161 V,52 | apskritai, karo priežastys yra tikros ir rimtos: patirtas 162 V,52 | Todėl kitas taikos vardas yra vystymasis 105. Kaip egzistuoja 163 V,52 | būtų išvengta karo, taip yra ir bendra atsakomybė remti 164 V,52 | dvasines vertybes, kurios yra dabar žeminamų tautų darbo 165 VI | VI. ŽMOGUS YRA BAŽNYČIOS KELIAS ~ ~ 166 VI,53 | apleisti žmogaus: „tas žmogus yra pirmasis kelias, kuriuo 167 VI,53 | Atpirkimo Paslaptis“ 109. ~Tai yra vienintelis įkvėpimo šaltinis, 168 VI,53 | doktrinos paveldo centre yra žmogus su savo konkrečia 169 VI,54 | ypatinga vertė ta, kad ji yra Bažnyčios Mokomosios Valdžios 170 VI,54 | visuomeninis mokslas pats savaime yra evangelizacijos įrankis: 171 VI,55 | Krikščioniškoji antropologija iš esmės yra viena iš teologijos sričių; 172 VI,55 | įtikinti žmogų, kad jis yra nepriklausomas nuo visų 173 VI,55 | žino, kad šioje veikloje yra daug sunkumų ir kliūčių. 174 VI,56 | šalys dėl menko išsivystymo yra tragiškesnėje padėtyje, 175 VI,57 | 57. Bažnyčia yra tos nuomonės, kad visuomeniniai 176 VI,57 | negu kada nors Bažnyčia yra liudininkė, kad jos veikimo 177 VI,57 | kad jos veikimo nurodymai yra patikimesni ne dėl glaustumo 178 VI,57 | dabartinėje visuomenėje yra daug ne tik ekonominio bet 179 VI,58 | kuriame Bažnyčia mato Kristų, yra teisingumo stiprinimas. 180 VI,58 | ištisoms tautoms, kurios yra iš to proceso išjungtos 181 VI,58 | panaudojant tas gėrybes, kurių yra perteklius, kurių pasaulyje 182 VI,59 | bendradarbiavimo galima yra ši Dievo buvimo istorijoje 183 VI,59 | prasme tiriamąjį matmenį. Ji yra lokalizuota toje vietoje, 184 VI,60 | tarptautinių klausimų sprendimas yra ne tik ūkinės gamybos arba 185 VI,60 | Sollicitudo rei socialis, yra pagrįstos vilties, kad didelė 186 VI,60 | žmogaus vertą visuomenę, yra svarbus šiandien ir toks 187 VI,62 | šaltinis kiekvienu atveju yra begalinė Dievo galybė, kuri 188 VI,62 | Viešpaties sugrįžimo momentu, yra pasaulyje nuo pat sukūrimo, 189 VI,62 | Atpirkėjo Motina, kuri yra prie Kristaus Jo kelyje 190 VI,62 | ištikima Tam, kuris buvo, yra ir bus tas pats per amžius (