Chapter, Paragraph

  1 Intro,2  |       metais: Laborem exercens apie žmogaus darbą ir Sollicitudo rei
  2 Intro,3  |          didžiulį judėjimą, ginantį žmogaus asmenybę ir saugantį jo
  3  I,4     |          atkreipė dėmesį į tai, kad žmogaus laisvė iš esmės susijusi
  4  I,5     |     Bažnyčia pasisakė dėl tam tikrų žmogaus situacijų – individualių
  5  I,5     |     nenušviečianti ir neformuojanti žmogaus buvimo šioje žemėje. Popiežiaus
  6  I,5     |       nepažeminant transcendentinės žmogaus asmenybės orumo nei savyje,
  7  I,6     |      suprastas darbas yra kiekvieno žmogaus pašaukimas; maža to, savo
  8  I,7     |        patvirtina ir kitas būtinas, žmogaus asmenybei būdingas teises.
  9  I,7     |       svarbiausios yra „prigimtinės žmogaus teisės“ kurti privačias
 10  I,7     |          turima galvoje prigimtinės žmogaus asmens teisės, kurios padeda
 11  I,7     |            persidirbimas sužlugdytų žmogaus dvasią, o perilsimas palaužtų
 12  I,8(26) |                      Plg. Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija. ~
 13  I,9     |             teisės niekas negali iš žmogaus atimti. „Niekas  negali
 14  I,9     |            negali be kaltės įžeisti žmogaus, kurį pats Dievas labai
 15  I,9(30) |                      Plg. Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija; Deklaracija
 16  I,11    |      valstybės ir pirmiausia paties žmogaus koncepcijomis. Kitas šio
 17  I,11    |      pagrindinė mintis yra teisinga žmogaus asmenybės, jo nepakartojamos
 18 II,13    |        deformuota teisė, nustatanti žmogaus laisvės ribas, taip pat
 19 II,13    |       Bažnyčios mokymą, visuomeninę žmogaus prigimtį išreiškia ne tik
 20 II,13    |             kurios, kaip tos pačios žmogaus prigimties išraiška, turi –
 21 II,13    |        švietimo racionalizmu, kuris žmogaus ir visuomenės realybę supranta
 22 II,13    |              paneigiama svarbiausia žmogaus didybės intuicija, jo transcendencija
 23 II,14    |        teisės, kuris pažeidžia kito žmogaus asmenybės orumą, o kartu
 24 II,14    |          pačias šaknis: ateizmas ir žmogaus asmenybės niekinimas, suteikiant
 25 II,15    |            kurios atgaivintų laisvo žmogaus pagarbą darbui. Šios reformos
 26 II,16    |      ekonomiką, kur labiau gerbiama žmogaus asmenybė. Čia reikia priminti
 27 II,17    |     minėjome, yra koncepcija tokios žmogaus laisvės, kuri nepaiso tiesos,
 28 II,17    |         pažeidinėjamos švenčiausios žmogaus teisės, sudaromi ir realizuojami
 29 II,17    |           pagrįsta neapykanta, o ne žmogaus teisėmis 49. Enciklika Rerum
 30 II,18    |              turinti prisidėti prie žmogaus gerovės, verčiama tarnauti
 31 II,19    |         sunaikinti tą laisvę ir tas žmogaus asmenybės vertybes, dėl
 32 II,19    |            patenkinti materialinius žmogaus poreikius, bet visai nekalba
 33 II,21    |       žiaurumą buvo giliau suvoktos žmogaus teisės, ir tai atsispindėjo
 34 II,21(52)|                      Plg. Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija 1948
 35 III,22   |        veikla, ginant ir stiprinant žmogaus teises: toje labai ideologizuotoje
 36 III,22   |      vertinamas labiau už visuotinę žmogaus garbę, Bažnyčia paprastai
 37 III,24   |        techninė problema, o veikiau žmogaus teisių į iniciatyvą, nuosavybę
 38 III,24   |             lygį; negalima suprasti žmogaus, analizuojant tik jo ūkinį
 39 III,24   |        Kiekvienos kultūros ašis yra žmogaus pažiūra į didžiausią paslaptį –
 40 III,24   |        troškimą, glūdintį kiekvieno žmogaus širdyje. Tie ieškojimai
 41 III,24   |           kad su šaknimis išraus iš žmogaus širdies Dievo poreikį, bet
 42 III,25   |           Viešpats ir pats formuoja žmogaus sielą. Jungdamas savo kančias
 43 III,25   |         sunaikinti. Laisvei sukurto žmogaus prigimties ne tik neleistina
 44 III,25   |      kontrolės sistema, kuri žlugdo žmogaus iniciatyvą ir kūrybinius
 45 III,25   |           dar neatėjo toji valanda, žmogaus širdyje nuolat vyksta kova
 46 III,25   |       Šitaip galima geriau suprasti žmogaus vertos visuomenės poreikį
 47 III,26   |      veikiau sudaro progas, kuriose žmogaus laisvė gali sąveikauti su
 48 III,26   |              siekiančiu išlaisvinti žmogaus asmenybę ir aprobuoti jos
 49 III,26   |       mokymą apie Kristaus atpirktą žmogaus asmenį, bet ir teikia konkrečią
 50 III,26   |         linkusi patvirtinti visišką žmogaus išvadavimą, kaip autentiškos
 51 III,29   |   atsisakyti ir visiškai pripažinti žmogaus sąžinės teisę, saistomą
 52 III,29   |            trukdo pažinti ir gerbti žmogaus egzistencijos tikrųjų vertybių
 53 III,29   |    negerbiama prigimtinė ir pirmoji žmogaus teisė pažinti tiesą ir ja
 54 III,29   |          Kristų, kuris yra tikrasis žmogaus gėris 64~
 55 IV,31    |             gėrybės, kurios palaiko žmogaus gyvybę, tenkina jo poreikius
 56 IV,31    |            jam padėjo. Mūsų laikais žmogaus, kuriančio materialines
 57 IV,31    |          aiškiau matome, kaip vieno žmogaus darbas natūraliai susipina
 58 IV,31    |            žino, kokie poreikiai to žmogaus, kuriam dirbama, tuo vaisingesnis
 59 IV,32    |              Iš tikrųjų pagrindinis žmogaus turtas yra žemė ir pats
 60 IV,32    |      randami būdai, kaip patenkinti žmogaus poreikius. Tai jo drausmingas
 61 IV,32    |             yra viena iš įvairiopos žmogaus veiklos sričių ir panašiai
 62 IV,33    |           formos, prieštaraujančios žmogaus orumui. ~Tiesa, daugelis
 63 IV,33    |         eksploatacija, bet geresniu žmogaus galimybių panaudojimu 72. ~
 64 IV,34    |        tikrą kainą. Tačiau yra daug žmogaus poreikių, kurių negalima
 65 IV,34    |             nepatenkinti svarbiausi žmogaus poreikiai ir taip skurdinama
 66 IV,34    |        poreikiai ir taip skurdinama žmogaus būtis. Būtina žmonėms padėti
 67 IV,34    |      enciklikoje Rerum novarum, kad žmogaus darbas ir pats žmogus nebūtų
 68 IV,35    |           absoliučiai nulemia darbo žmogaus laisvę ir asmeninį gyvenimą 73.
 69 IV,36    |          kitaip parodo, ar teisinga žmogaus koncepcija ir jo tikrasis
 70 IV,36    |          būtina vadovautis vientisa žmogaus vizija, kuri apima visas
 71 IV,36    |       atskirti naujas ir tobulesnes žmogaus poreikių patenkinimo formas
 72 IV,36    | nekontroliuojamo vartojimo nukenčia žmogaus sveikata ir orumas, yra
 73 IV,36    |            tikra prasme destruktyvų žmogaus poreikių aiškinimą. Prieinama
 74 IV,36    |            tai taip pat išreiškiame žmogaus nuoširdumą ir pasitikėjimą
 75 IV,37    |           pirmiausia matome visišką žmogaus požiūrio skurdumą ar veikiau
 76 IV,37    |        linkusį sieti juos su tiesa, žmogaus nesidomėjimą tauriomis estetinėmis
 77 IV,38    |        reikšmės teikiama tikrosios „žmogaus ekologijos“ moralinių sąlygų
 78 IV,38    |            kurie formuoja tam tikrą žmogaus aplinką, gali sudaryti specifines
 79 IV,39    |              Pirmoji ir pagrindinė „žmogaus ekologijos“ ląstelė yra
 80 IV,39    |             kurti autentiškų sąlygų žmogaus gimimui, žmogus linkęs vertinti
 81 IV,39    |           institucija. ~Atrodo, kad žmogaus protas šioje srityje yra
 82 IV,39    |             ūkis yra tik sudėtingos žmogaus veiklos aspektas ir matas.
 83 IV,39    |         ūkinė laisvė yra tik vienas žmogaus laisvės elementas. Kai ta
 84 IV,40    |           interesų centre atsiduria žmogaus asmens valia ir pomėgiai,
 85 IV,41    |        visuomenę ir kaltino ją, kad žmogaus egzistencijos pagrindu tapo
 86 IV,41    |             galimas dėl svarbiausio žmogaus asmenybės transcendentinio
 87 IV,42    |        gamybos priemones bei laisvą žmogaus iniciatyvą ūkinėje veikloje,
 88 IV,42    |            tarnaujanti integralinei žmogaus laisvei ir laikoma ypatingu
 89 IV,43    |           kurio tikslas išlaisvinti žmogaus asmenybę ir sudaryti sąlygas
 90  V,44    |             realistinę visuomeninės žmogaus prigimties viziją, kuri
 91  V,44    |            paneigus transcendentinį žmogaus asmenybės orumą; juk žmogus
 92  V,45    |         laisvę, Bažnyčia kartu gina žmogaus asmenybę, kuri privalo Dievo
 93  V,46    |            ir besiremianti teisinga žmogaus asmenybės koncepcija. Jai
 94  V,46    |         tikrovę, ir pripažįsta, kad žmogaus gyvenimas istorijoje realizuojamas
 95  V,46    |              be išlygų pripažįstant žmogaus asmenybės transcendentinį
 96  V,47    |      idealas, susijęs su rūpinimusi žmogaus teisėmis ir jų gynimu. Taigi
 97  V,49    |        dažni šių dienų visuomenėje. Žmogaus asmenybė tobulėja ir „subjektų
 98  V,51    |                            51. Visa žmogaus veikla vyksta tam tikroje
 99  V,51    |            tas darbas, kuris vyksta žmogaus širdyje, o kokiu būdu jis
100  V,51    |       kultūrą. Bažnyčia ugdo tokias žmogaus pažiūras, kurios padeda
101  V,52    |            labiau tikėtų neturtingo žmogaus galimybėmis, taip pat jo
102 VI,53    |    vienintelio kūrinio – dėl paties žmogaus, kuriam numatė savo planą,
103 VI,53    |            Bažnyčia negali apleisti žmogaus: „tas žmogus yra pirmasis
104 VI,54    |       išaiškinti, koks svarbiausias žmogaus vaidmuo visuomenėje, ir
105 VI,54    |         kitos problemos – kiekvieno žmogaus teisė, ypač „proletariato“,
106 VI,55    |           sprendimo, kuris atima iš žmogaus vieną iš pagrindinių jo
107 VI,55    |             Bažnyčia prisideda prie žmogaus sutaurinimo. Bažnyčia niekada
108 VI,55    |            transcendentinės misijos žmogaus gėriui, nors žino, kad šioje
109 VI,55    |       kurios tikslas – visapusiškas žmogaus vystymasis. Taip pat ir
110 VI,55    |             lieka „transcendentinio žmogaus asmens ženklas ir apsauga“ 112,
111 VI,59    |      didesnes perspektyvas tarnauti žmogaus asmenybei, pažintai ir pamiltai
112 VI,60    |             liudytume Dievo sukurto žmogaus garbingumą 116. Esu tikras,
113 VI,60    |             tvirtą taiką ir kuriant žmogaus vertą visuomenę, yra svarbus
114 VI,61    |             svarbiausią vietą skyrė žmogaus garbingumui, pabrėždama