Chapter, Paragraph

  1 Intro,1|        kreipėsi į mane savo vardu arba kaip įvairių bendrijų nariai,
  2 Intro,3|              tai, kad jis suprato savo kaip Petro įpėdinio misiją. Tuo
  3 Intro,3|              vadovaujasi jo įpėdiniai. Kaip Leoną XIII ir kitus prieš
  4 Intro,3|             faktus. Nereikia priminti, kaip svarbu ganytojui kruopščiai
  5  I,4   |              Bažnyčia buvo liudininkė, kaip jau anksčiau prasidėjęs
  6  I,4   |              nepaisant tokių veiksnių, kaip dirbančiųjų lytis, amžius
  7  I,4   |            Dokumentą, kuriame svarstė, kaip spręsti „darbininkų problemas“.
  8  I,5   |                drauge su juo Bažnyčia, kaip ir pasaulietiškoji aplinka,
  9  I,5   |            tarp kapitalo ir darbo arba kaip jis vadinamas enciklikoje - „
 10  I,5   |                 versdamas juos kovoti „kaip vilkai“ – vienas kad pragyventų,
 11  I,5   |           mokslą, kuris gali šiandien, kaip ir Leono XIII laikais, nurodyti
 12  I,5   |                pasidaro nebepatikimos. Kaip ir anuomet, dabar reikia
 13  I,6   |                pareina ne nuo ko kito, kaip darbininkų darbo“ 14. Šią
 14  I,8   |       popiežius kalba apie darbininko, kaip asmens, kitas teises. Tai
 15  I,8   |     enciklikoje griežtai kritikuojama, kaip priešinga dvejopai darbo
 16  I,8   |             darbo, kuris pripažįstamas kaip asmeninis ir būtinas. Jeigu
 17  I,8   |           asmeninis darbas suprantamas kaip kiekvienam priklausanti
 18  I,8   |        gabumais ir jėgomis, tai darbas kaip būtinybė reiškia kiekvieno
 19  I,9   |       darbininkų padėtimi. Suprasdamas kaip tai svarbu, noriu čia ją
 20  I,9   |              tikrus klausimus vertinti kaip privačias problemas. Jis
 21  I,9   |           galėtų galvoti apie dangų ir kaip pridera garbintų Viešpatį
 22  I,10  |               vadindamas jį – panašiai kaip ir graikų filosofijoje - „
 23  I,11  |           naudai“ ir jį esu apibūdinęs kaip „specialią pirmumo formą,
 24  I,11  |                 čia išvardyti punktai, kaip ir daugelis kitų enciklikos
 25 II,12  |             svarstyti jį tuo požiūriu, kaip jame apibūdinama istorinė
 26 II,12  |          socializmas“, tada egzistavęs kaip visuomenės filosofija ir
 27 II,12  |           neturėjo galingos valstybės, kaip tai įvyko vėliau, disponuojančios
 28 II,13  |              žmogų socializmas vertina kaip paprastą elementą ir visuomenės
 29 II,13  |             visiškai priklauso nuo to, kaip veikia visuomeninis-ekonominis
 30 II,13  |              tuo pat metu jis sunyksta kaip asmenybė, kuri, imdamasi
 31 II,13  |      kultūrinėmis bendrijomis, kurios, kaip tos pačios žmogaus prigimties
 32 II,14  |                naikinimo ginklų (kurie kaip tik anais metais pradėti
 33 II,16  |          Darbininkų Akcija. Atsiradusi kaip sąmoninga moralinė reakcija
 34 II,17  |              dar liūdnesni. Ta klaida, kaip jau minėjome, yra koncepcija
 35 II,17  |            ideologiją ir nurodė kelią, kaip vadovaujantis teisingumu
 36 II,21  |                Antrojo pasaulinio karo kaip reakcija prieš žiaurumą
 37 III,24 |       religines šaknis ir patį Kristų, kaip adekvatų egzistencinį atsakymą
 38 III,26 |            visišką žmogaus išvadavimą, kaip autentiškos teologijos vertybę 58.
 39 III,27 |         pastangų bei tiesos liudijimų, kaip tai vyko praeityje. Tenka
 40 III,27 |           tokios svarbiausios dorybės, kaip nuoširdumas, ištikimumas,
 41 III,28 |           kylantys įvairūs konfliktai, kaip praeities padarinys, stiprės
 42 IV,30  |                nėra absoliuti, kad ji, kaip žmonių teisė, savo prigimtimi
 43 IV,30  |            griežčiausiai atsiskaityti, kaip naudojo laikinąsias gėrybes“,
 44 IV,30  |               pridūrė: „Kai klausiama, kaip reikia naudoti turtus, Bažnyčia
 45 IV,30  | nepriklausomybei, ir tenka ją vertinti kaip žmogiškosios laisvės išplėtimą…
 46 IV,31  |                kaskart aiškiau matome, kaip vieno žmogaus darbas natūraliai
 47 IV,32  |                pusėms sutinkant. Taigi kaip tik sugebėjimas laiku sužinoti,
 48 IV,32  |                žmonių darbo vaidmuo ir kaip esminė to darbo dalis –
 49 IV,32  |              galimybės, randami būdai, kaip patenkinti žmogaus poreikius.
 50 IV,32  |      reikalauja tokių svarbių dorybių, kaip sąžiningumas, darbštumas,
 51 IV,32  |             veiklos sričių ir panašiai kaip kiekvienoje veiklos srityje
 52 IV,32  |            tapo kapitalas, suprantamas kaip aprūpinimas mašinomis, ir
 53 IV,32  |         mašinomis, ir geri darbininkai kaip įrankiai, o šiandien lemiamas
 54 IV,35  |              socializmo sistema, kuri, kaip paaiškėjo, iš tikrųjų yra
 55 IV,35  |              ir valstybė kontroliuotų, kaip tenkinami visos visuomenės
 56 IV,35  |               pozityvų pelno vaidmenį, kaip kriterijų, kad įmonė gerai
 57 IV,35  |             pačios įmonės egzistavimas kaip žmonių bendrijos, kuri įvairiais
 58 IV,36  |        atsiskleidžia tam tikra kultūra kaip bendra gyvenimo koncepcija.
 59 IV,36  |               gyvenimo koncepcija. Čia kaip tik turime konsumizmo faktą.
 60 IV,36  |        intervencija. ~Ryškus pavyzdys, kaip dėl netinkamo ir nekontroliuojamo
 61 IV,39  |               ir savo gyvenimą veikiau kaip kompleksą pojūčių, kuriuos
 62 IV,39  |            kuriuos tenka patirti, negu kaip veiklą, kuria reikia užsiimti.
 63 IV,39  |            arba polinkis vertinti juos kaip vieną iš daugelio „daiktų“,
 64 IV,39  |            įtakos ribas, kad, panašiai kaip „cheminis karas“ gali sunaikinti
 65 IV,39  |               žmogus vertinamas labiau kaip gamintojas ar gėrybių vartotojas,
 66 IV,39  |               gėrybių vartotojas, o ne kaip subjektas, kuris gamina
 67 IV,40  |         garantuoti tokį visuotinį gėrį kaip žmogiškoji aplinka ir gamtinė
 68 IV,40  |           paprasti rinkos mechanizmai. Kaip senojo kapitalizmo laikais
 69 IV,41  |         maksimalų pelną, nesirūpinant, kaip darbininkas galės realizuoti
 70 IV,41  |      darbininkas galės realizuoti save kaip žmogus. Tai priklausys nuo
 71 IV,41  |             kai darbininkas vertinamas kaip priemonė, o ne kaip tikslas. ~
 72 IV,41  |         vertinamas kaip priemonė, o ne kaip tikslas. ~Tenka pažvelgti
 73 IV,41  |            poreikių, neieškodami būdų, kaip patenkinti kitų poreikius 83.
 74 IV,42  |      pralaimėjimas reiškia kapitalizmo kaip visuomeninės sistemos pergalę
 75 IV,42  |              kapitalizmas“ suprantamas kaip sistema, kurioje ūkinės
 76 IV,42  |            koncepcija pralaimėjo, bet, kaip ir anksčiau, pasitaiko išnaudojimo
 77 IV,42  |               Bažnyčia. Daugybė žmonių kaip ir anksčiau gyvena labai
 78 IV,43  |          aspektais 84. Toms pastangoms kaip būtiną svarbiausią idėją
 79 IV,43  |             visuomeninį mokymą, kuris, kaip jau minėjome, pripažįsta
 80 IV,43  |               įmonės veiklai kapitalą, kaip ir ties, kurie prie tos
 81 IV,43  |               pasaulio dalykus vertina kaip daiktus ir įrankius ir juos
 82 IV,43  |           laidas visuomenėje 88. Taigi kaip asmenybė visiškai save realizuoja
 83  V,46  |           Bažnyčia vertina demokratiją kaip sistemą, kuri garantuoja
 84  V,47  |          gėrybes ir ieškant priemonių, kaip prasimaitinti pačiam ir
 85  V,47  |            religinė laisvė, suprantama kaip teisė gyventi pagal savo
 86  V,48  |           neturi jokios kompetencijos, kaip teigė visiško taisyklių
 87  V,48  |                jog geriau žino ir gali kaip geriau patenkinti savo poreikius
 88  V,49  |         solidarumo sistemą. Jos bręsta kaip tikros asmenų bendrijos
 89  V,49  |               nuo degradacijos, tokios kaip masinis anonimiškumas ir
 90  V,49  |               tarsi jis egzistuotų tik kaip prekių gamintojas ir pirkėjas
 91  V,49  |            gamintojas ir pirkėjas arba kaip valstybės administracijos
 92  V,51  |             kūrimui, priklauso nuo to, kaip jis supranta save ir savo
 93  V,51  |        supranta save ir savo paskirtį. Kaip tik tai sričiai priklauso
 94  V,51  |                 kai ieškoma priemonių, kaip taikiu būdu spręsti tarptautinius
 95  V,52  |             vardas yra vystymasis 105. Kaip egzistuoja bendra atsakomybė,
 96  V,52  |            atsakomybė remti vystymąsi. Kaip nepriklausomai atskirose
 97 VI,53  |              kartų, iš arti stebėdama, kaip nepaliaujamai didėja socialinė
 98 VI,53  |              Kristus, tą žmogų, kurio, kaip teigia II Vatikano Susirinkimas,
 99 VI,53  |          Susirinkimas, Dievas norėjo – kaip vienintelio kūrinio – dėl
100 VI,54  |              geriau suprasti patį save kaip „visuomeninę būtybę“. Tačiau
101 VI,54  |                tikrąją jo tapatybę, ir kaip tik iš jos išauga visuomeninis
102 VI,54  |        evangelizacijos dalis, panašiai kaip ir daugelis kitų to pobūdžio
103 VI,54  |               evangelizacijos įrankis: kaip toks, jis kiekvienam žmogui
104 VI,57  |       nurodymai turi būti vertinami ne kaip teorija, o pirmiausia kaip
105 VI,57  |             kaip teorija, o pirmiausia kaip veiklos pagrindas ir skatinimas
106 VI,58  |             prašantis nebus vertinamas kaip rūpestį keliantis akiplėša
107 VI,58  |          rūpestį keliantis akiplėša ar kaip našta, o bus reali proga
108 VI,58  |             būtinybė, kad tokiu mastu, kaip plečiasi tarptautiniu pasidaręs
109 VI,60  |              tą paskutiniąją sritį ir, kaip parašiau enciklikoje Sollicitudo
110 VI,61  |            novarum paskelbimo Bažnyčia kaip ir anksčiau stovi „naujų
111 VI,62  |          pirmiausia rūpintis ateitimi. Kaip ir Rerum novarum, ši enciklika