Chapter, Paragraph

 1 Intro,2|     įamžinti Leono XIII encikliką, o kartu ir kitas mano Pirmtakų
 2  I,4   |           visuomenės ir valstybės, o vėliau ir valdžios koncepcija.
 3  I,4   |         jam nuolat grėsė nedarbas, o trūkstant visuomeninės globos
 4  I,4   |         Tuo pat metu organizuotai, o ne kartą ir impulsyviai
 5  I,4   |      politinio pobūdžio klausimai, o kiti kiek vėliau 7. Šia
 6  I,5   |         sukėlė kovą 8. ~Popiežius, o drauge su juo Bažnyčia,
 7  I,7   |          klasinėmis kategorijomis, o tik todėl, kad čia turima
 8  I,7   |      sukurta tąjai teisei saugoti, o ne naikinti“. Jei valstybė
 9  I,7   |         sužlugdytų žmogaus dvasią, o perilsimas palaužtų jo kūną“.
10  I,7   |     išeikvotoms jėgoms atstatyti“. O po to baigia: „Kitaip tokia
11  I,8   |            yra jėgai nusilenkimas, o tai prieštarauja teisingumui“ 25. ~
12  I,10  |   apibrėžimą: „visuomeninė meilė“, o Paulius VI, įjungdamas į
13 II,12  |   vargingųjų ir turtingųjų padėtį, o realiai skriaudžiantys tuos,
14 II,13  |        pats nesugeba jos pasiekti; o pirmiausia paneigiama iš
15 II,14  |           žmogaus asmenybės orumą, o kartu nebegerbia ir savęs;
16 II,14  |          bendra visuomenės gerovė, o nauda tam tikros visuomenės
17 II,17  |      laisvės, kuri nepaiso tiesos, o kartu ir pareigos gerbti
18 II,17  |          kuri pagrįsta neapykanta, o ne žmogaus teisėmis 49.
19 II,17  |        įtakos visų žmonių veiklai, o ypač tautų vadovams mūsų
20 II,18  |   komunistinės diktatūros valdžią, o antroji pusė, kuriai gresia
21 II,18  |          blokų ir imperijų logika, o enciklikoje Sollicitudo
22 II,18  |        ginklų ir karinį parengimą, o tie, kurie stengiasi rasti
23 II,18  |          baigtis ne vienų pergale, o kitų pralaimėjimu, bet žmonijos
24 II,20  |           užsienio įmonių rankose, o šios įmonės nenori prisidėti
25 III,22 | dažniausiai pritarė dauguma tautų, o tai skatino ieškoti tokių
26 III,22 |         per dialogą ir solidarumą, o ne kova ar karu, norint
27 III,23 |           atsisakytų klasių kovos, o iškilus tarptautiniams konfliktams –
28 III,24 |          ne tik techninė problema, o veikiau žmogaus teisių į
29 III,24 |    egzistencijos prasmės klausimą, o kur šio klausimo vengiama,
30 III,25 |         kuris nori nugalėti blogį, o iš tikrųjų jį didina. ~Tačiau
31 III,25 |       visos visuomenės interesais, o veikiau ieškosime būdų vaisingai
32 III,25 |      žmonių visuomeninę santvarką, o malonė prasiskverbia į ją
33 III,25 |          yra pašaukti krikščionys, o ypatingu būdu – šventieji 56. ~
34 III,27 |    prigimtimi turi tautas vienyti, o ne jas skirti. Juk taika
35 III,28 |        šalys dažnai buvo objektas, o ne subjektas, todėl jos
36 III,28 |    pasirinkimo ar padarytų klaidų, o dėl primestos prievartos
37 III,28 |        spręsti konfliktus taikiai, o paskui kontroliuoti ir mažinti
38 III,29 |          pirmenybė teikiama jėgai, o ne protui. Žmogus buvo verčiamas
39 III,29 |        patenkinti visus poreikius, o tai trukdo pažinti ir gerbti
40 IV,30  |      sukurtųjų gėrybių paskirčiai, o tai atitinka ir Jėzaus Kristaus
41 IV,30  |      naudojo laikinąsias gėrybes“, o cituodamas šv. Tomą Akvinietį,
42 IV,30  |         privalo laikyti ne savais, o bendrais“, nes „Kristaus
43 IV,30  |         Lotynų Amerikoje Puebloje, o vėliau enciklikose Laborem
44 IV,31  |           buvo pagrindinis turtas, o darbas tarsi papildė jį
45 IV,32  |        gamybos veiksnys buvo žemė, o vėliau juo tapo kapitalas,
46 IV,32  |         darbininkai kaip įrankiai, o šiandien lemiamas veiksnys
47 IV,33  |            vystytis arba atsiliko, o tos, kurios įsijungė į bendrą
48 IV,33  |          gali atsidurti nuošalyje, o kartu su jais seni žmonės,
49 IV,34  |       sąlygomis tebėra reikšmingi, o kai kuriais atvejais dar
50 IV,35  |          valstybinis kapitalizmas, o visuomenė, kurioje vyrauja
51 IV,35  |     vadinasi, gamyba buvo tinkama, o tam tikri žmonių poreikiai –
52 IV,35  |            į tarptautinį gyvenimą, o silpnesnės tautos turi sumaniai
53 IV,36  |         šelpti tuo, kas „atlieka“, o kartais net tuo, kas „reikalinga“,
54 IV,36  |         kad, nutardami įdėti tokį, o ne kitokį kapitalą ir tam
55 IV,36  |           kapitalą ir tam tikroje, o ne kitoje gamybos srityje,
56 IV,36  |          ir pasitikėjimą Apvaizda, o tuo atsiskleidžia nusprendusio
57 IV,38  |  žmogiškosios aplinkos naikinimas, o tam toli gražu neskiriama
58 IV,38  |          Dievo savo tikrąjį orumą, o kartu ir sugebėjimą pakilti
59 IV,39  |            žmogui trūksta laisvės, o to rezultatas – nenoras
60 IV,39  |        jeigu jis suabsoliutinamas, o prekių gamyba bei jų vartojimas
61 IV,39  |  gamintojas ar gėrybių vartotojas, o ne kaip subjektas, kuris
62 IV,40  |     lengviau pasikeisti gaminiais, o ypač svarbu, kad interesų
63 IV,41  |         nepanaikina susvetimėjimo, o veikiau jį sustiprina dėl
64 IV,41  |          vertinamas kaip priemonė, o ne kaip tikslas. ~Tenka
65 IV,42  |            išsivysčiusiose šalyse, o prieš jį griežtai pasisako
66 IV,43  |       darbe nekelia prieštaravimų, o veikiau skatina darbo našumą,
67 IV,43  |            taip pat tiekėjų darbe; o vartoja kartu su klientais,
68 IV,43  |     visuomeninio turto gausinimas, o eksploatacija, niekšiškas
69  V,44  |       vykdomosios ir teisingumo, - o anais laikais Bažnyčios
70  V,44  |      valdžia priklauso įstatymams, o ne žmonių savivalei. ~Dabartiniais
71  V,46  |       laisvė praranda savo turinį, o žmogus tampa akivaizdžių
72  V,47  |            ir moralės kriterijais, o veikiau atsižvelgiant į
73  V,48  |     atsakomybė tenka ne valstybei, o atskiriems žmonėms ir įvairioms
74  V,48  |         menkinti jos kompetenciją, o veikiau turi remti ją esant
75  V,48  |     valstybės žmonės tampa vangūs, o pernelyg išpūstose viešosiose
76  V,48  |     dominuoja biurokratinė logika, o ne rūpinimasis žmonėmis.
77  V,48  |          ne materialinės pagalbos, o tokios, kuri atitiktų kitokio
78  V,51  |            vyksta žmogaus širdyje, o kokiu būdu jis angažuojasi
79  V,51  |   iniciatyvos ir laisvės vaidmens, o jo didybe laikoma sugebėjimas
80  V,52  |       būdas gali smarkiai keistis, o tai būtina, norint riboti
81  V,52  |         darbo ir kultūros vaisius, o tai praturtins visas pasaulio
82 VI,57  |         vertinami ne kaip teorija, o pirmiausia kaip veiklos
83 VI,57  |      glaustumo ir vidinės logikos, o dėl liudijimo veikla. Tai
84 VI,58  |       meilės pasireiškimas žmogui, o ypač vargšui, kuriame Bažnyčia
85 VI,58  |            akiplėša ar kaip našta, o bus reali proga daryti gera
86 VI,61  |        pasaulio gerovės sąlygomis, o patiria besivystančių šalių
87 VI,61  |          visų geros valios žmonių, o ypač tikinčiųjų pastangas. ~
88 VI,62  |        pasaulyje nuo pat sukūrimo, o ypač nuo to laiko, kai Jėzuje
89 VI,62  |          žengia į priekį ne viena, o su Kristumi, savo Viešpačiu.