Chapter, Paragraph

 1 Intro,1|           popiežiui Leonui XIII ir jo „nemirtingajam Dokumentui“ 3.
 2 Intro,3|     supratimu šiandien vadovaujasi jo įpėdiniai. Kaip Leoną XIII
 3 Intro,3|            ir kitus prieš jį ir po jo buvusius popiežius taip
 4 Intro,3|        įtaikos stengiasi semtis iš jo įkvėpimo ir užsiangažuoti
 5 Intro,3|       žmogaus asmenybę ir saugantį jo garbę, ir istorinių įvykių
 6  I,4   |         minimumo, būtino asmens ir jo šeimos išlaikymui. Darbininkas
 7  I,6   |         yra dirbančiojo nuosava ir jo paties naudai prigimties
 8  I,6   |            reikšmę, turint omenyje jo vidinį ryšį ir su šeima,
 9  I,7   |        pripažįsta darbininkams ar, jo žodžiais tariant, „proletariatui“,
10  I,7   |            skiriama darbo rūšis ir jo laikas. ~Geriau suprasime
11  I,7   |      dvasią, o perilsimas palaužtų jo kūną“. Susiedamas sutartimi,
12  I,9   |            nepaisydamas to, kad ir jo laikais yra visuotinė tendencija 
13  I,11  |        teisinga žmogaus asmenybės, jo nepakartojamos vertės koncepcija,
14  I,11  |      žemėje, kurio Dievas nori dėl jo paties“ 38. Dievas sukūrė
15  I,11  |       kurios visai nesusijusios su jo veikla, bet yra kilusios
16  I,11  |            kilusios iš pagrindinės jo asmens vertės. ~  ~
17 II,12  |         ženklai, kuriuos pastebėjo jo įpėdiniai. Popiežius matė
18 II,12  |   nuosavybę, Leonas XIII atskleidė jo esmę. ~Verta dar kartą atidžiai
19 II,12  |         kartą atidžiai perskaityti jo žodžius: „Socialistai gi,
20 II,13  |            gerovę, visai nepaisant jo paties savarankiško pasirinkimo
21 II,13  |  pasirinkimo ir nepriklausomai nuo jo paties prisiimtos individualios
22 II,13  |       duoti tą atsakymą, kuris yra jo žmogiškumo viršūnė, ir joks
23 II,13  |      kolektyvinis subjektas negali jo pakeisti. Dievo neigimas
24 II,13  |         žmogaus didybės intuicija, jo transcendencija ir įtampa
25 II,14  |           protingai susitarti, nes jo tikslas yra ne bendra visuomenės
26 II,15  |       kurio užtektų darbininkui ir jo šeimai pragyventi, be to,
27 II,15  |       darbininko sąžinės laisvė ar jo orumas. Čia pravartu priminti
28 II,16  | organizavimosi proceso rezultatas; jo dėka atsirado veiksmingi
29 III,22 |       kiekvienas žmogus, nepaisant jo asmeninių įsitikinimų, turi
30 III,23 |         liudyti tiesą, pastangomis jo buvo išvengta. Toks principas
31 III,23 |          išbandymo metu, ir prašau Jo, kad tuo pavyzdžiu būtų
32 III,24 |          žmogaus, analizuojant tik jo ūkinį aktyvumą ar apibūdinti
33 III,25 |        save į Dievo vietą ir bando Jo kantrybę. ~Per Kristaus
34 III,29 |    integraline žmogiška prasme 61. Jo tikslas nėra tik suvienodinti
35 IV,31  |            žmogaus gyvybę, tenkina jo poreikius ir yra jo teisių
36 IV,31  |        tenkina jo poreikius ir yra jo teisių esmė.  Pirmasis šaltinis
37 IV,31  |         davė žmogui, kad palaikytų jo gyvybę. Žemė neduoda vaisių,
38 IV,31  | vaisingesnis ir produktyvesnis yra jo darbas. ~
39 IV,32  |            ir pats žmogus. Būtent, jo sumanumu atskleidžiamos
40 IV,32  |  patenkinti žmogaus poreikius. Tai jo drausmingas darbas ir bendradarbiavimas
41 IV,32  |         tampa pats žmogus, tai yra jo gabumai, išsimokslinimas,
42 IV,33  |    geografine prasme. Kai kuriuose jo rajonuose ir kai kuriose
43 IV,34  |            žmogus, atsižvelgiant į jo taurų garbingumą. Tai, kas
44 IV,35  |      gyvenimo reguliuotojas: šalia jo reikia atkreipti dėmesį
45 IV,36  |        gyveno verčiamas būtinybės: jo poreikiai buvo nedideli,
46 IV,36  |         tikra prasme priklausė nuo jo fizinės prigimties, ir jo
47 IV,36  |          jo fizinės prigimties, ir jo ūkinė veikla apsiribojo
48 IV,36  |     teisinga žmogaus koncepcija ir jo tikrasis gėris. Per sprendimus
49 IV,36  |           vizija, kuri apima visas jo egzistavimo priemones ir
50 IV,36  |            tiesiogiai remiamės tik jo instinktais ir įvairiais
51 IV,36  |    ignoruojame laisvą ir sąmoningą jo asmenybės prigimtį, tai
52 IV,37  |           pradžių gauta iš Dievo – Jo sukurtais daiktais. Žmogus
53 IV,41  |    pagaliau Dievui, nes Dievas yra jo egzistencijos kaltininkas
54 IV,41  |         išnaudojimas, bent jau tos jo formos, kurias analizavo
55 IV,42  |            sistemos pergalę ir kad jo turi siekti tie kraštai,
56  V,49  |        paramą vargšui, nežemindama jo ir nedarydama globos objektu,
57  V,49  |        keblios padėties, saugodama jo asmens orumą. Čia reikia
58  V,51  |      paliekamas minioje, nepaisoma jo iniciatyvos ir laisvės vaidmens,
59  V,51  | iniciatyvos ir laisvės vaidmens, o jo didybe laikoma sugebėjimas
60  V,52  |         Popiežius Benediktas XV ir jo įpėdiniai puikiai suprato
61  V,52  |      žmogaus galimybėmis, taip pat jo sugebėjimu darbu pagerinti
62 VI,54  |       dabar ypač domisi žmogumi ir jo sudėtingais santykiais,
63 VI,54  |         galo apreiškia jam tikrąją jo tapatybę, ir kaip tik iš
64 VI,55  |             domėdamasis juo pačiu, jo elgesiu pasaulyje, „priklauso (…)
65 VI,55  |       žmogaus vieną iš pagrindinių jo matmenų, būtent, dvasinį
66 VI,55  |            sakramentus, suteikdama jo gyvenimui kryptį Dievo ir
67 VI,58  |          laikyti neigiamu, nes dėl jo gali atsirasti geresnės
68 VI,62  |             kuri yra prie Kristaus Jo kelyje į žmones ir su žmonėmis
69 VI,62  |          Kristui, mūsų Viešpačiui. Jo vardu visus iš širdies laiminu. ~  ~