Chapter, Paragraph

 1 Intro,2|            socialis apie aktualias žmonių ir tautų vystymosi problemas 4. ~
 2 Intro,3|        vaisinga veikla tų milijonų žmonių, kurie dėl Bažnyčios mokslo
 3  I,10  |             taip pat ir todėl, kad žmonių požiūriai nesutampa su tam
 4  I,11  |            kuriomis gyvena daugybė žmonių vykstant naujam ir dažnai
 5  I,11  |     principu, pagerintų neturtingų žmonių gyvenimo sąlygas, Leonas
 6 II,13  |            ir keliai į autentiškos žmonių bendrijos kūrimą uždaromi. ~
 7 II,15  |    atvejais, labiau gerbiant darbo žmonių teises 46. ~
 8 II,16  |        artimesnę kasdieniams darbo žmonių poreikiams; šioje srityje
 9 II,16  |    didžioji enciklika rado atgarsį žmonių širdyse ir skatino veikti
10 II,17  |            ir pareigos gerbti kitų žmonių teises. Tokios laisvės esmė –
11 II,17  |       atminimas turėjo įtakos visų žmonių veiklai, o ypač tautų vadovams
12 II,18  |    prievartinio padalijimo daugybė žmonių turėjo palikti savo gimtinę
13 II,19  | išnaudojantis ir engiantis daugybę žmonių. Tie mėginimai dažniausiai
14 II,20  |          to, trūksta kompetentingų žmonių, kurie galėtų profesionaliai,
15 II,20  |         valstybę, taip pat trūksta žmonių, mokančių naudingai ir atsakingai
16 III,23 |         suardyti tik karas. Tačiau žmonių, kurie nenaudojo prievartos,
17 III,23 |      dėkoti Dievui, kad sustiprino žmonių širdis to sunkaus išbandymo
18 III,24 |          energijos iš liudijimo tų žmonių, kurie sunkiomis sąlygomis
19 III,25 |    nebūdama iš pasaulio, nušviečia žmonių visuomeninę santvarką, o
20 III,26 |         darbininkų ir geros valios žmonių judėjimu, siekiančiu išlaisvinti
21 III,27 |    savitarpio priklausomybę ir kad žmonių darbas savo prigimtimi turi
22 III,27 |           pasiekta ir laimėta kitų žmonių ir tautų lėšomis, pažeidžiant
23 IV,30  |            absoliuti, kad ji, kaip žmonių teisė, savo prigimtimi yra
24 IV,30  |           nuomonė yra svarbesnė už žmonių teisę ir nuomonę“ 66. ~Leono
25 IV,30  |           savo, bet ir bendra visų žmonių nuosavybe ta prasme, kad
26 IV,31  |          Dievas atidavė žemę visai žmonių giminei, kad išlaikytų visus
27 IV,31  |   derlingumu ir dosnumu tenkindama žmonių poreikius, žemė yra pirmoji
28 IV,31  |              Praeityje, kiekvienos žmonių visuomenės pradžioje, visuomet
29 IV,31  |        natūraliai susipina su kitų žmonių darbu. Šiandien labiau negu
30 IV,32  |         laiku sužinoti, kokie kitų žmonių poreikiai ir kokia gamyba
31 IV,32  |       kurias kurti turi kartu daug žmonių, siekdami vieno tikslo.
32 IV,32  |         disciplinuoto ir kūrybiško žmonių darbo vaidmuo ir kaip esminė
33 IV,32  |        nujausti ir patenkinti kitų žmonių poreikius. ~
34 IV,33  |      tikrųjų daug, gal net dauguma žmonių neturi tokių priemonių,
35 IV,33  |           orumui. ~Tiesa, daugelis žmonių nėra visuomenės žeminami,
36 IV,33  |         materialines atsargas, ir „žmonių rezervus“. ~Dar neseniai
37 IV,34  |     atlygis šeimai išlaikyti; senų žmonių ir bedarbių visuomeninis
38 IV,35  |          buvo tinkama, o tam tikri žmonių poreikiai – patenkinti.
39 IV,35  |           įmonės egzistavimas kaip žmonių bendrijos, kuri įvairiais
40 IV,36  |           ir grožio ieškojimas bei žmonių bendrija, siekianti bendro
41 IV,40  |          mechanizmams. Yra svarbūs žmonių reikalavimai, kurie nepaklūsta
42 IV,41  |           tapo prekė ir pasireiškė žmonių susvetimėjimas. Tas kaltinimas
43 IV,41  |      padovanoti nei sudaryti tikrą žmonių bendriją, siekiančią savo
44 IV,41  |         dovaną atiduoti, ir siekti žmonių solidarumo. ~Vakarų visuomenėje
45 IV,42  |     pasaulyje, taip pat pastebimas žmonių susvetimėjimas, ypač labiausiai
46 IV,42  |         pasisako Bažnyčia. Daugybė žmonių kaip ir anksčiau gyvena
47 IV,43  |           ir Dievo akivaizdoje, ir žmonių. ~Pareiga pačiam savo triūsu
48  V,44  |        XIII suprato, kad normaliai žmonių veiklai – ir dvasinei, ir
49  V,44  |         priklauso įstatymams, o ne žmonių savivalei. ~Dabartiniais
50  V,44  |           garantuojantys teisingus žmonių santykius.  Iš tikrųjų tų
51  V,45  |         Dievo klausyti labiau negu žmonių (Apd 5, 29), šeimą, įvairias
52  V,46  |    fanatizmo ar fundamentalizmo tų žmonių, kurie ideologijos, laikančios
53  V,47  |  angažavimasis ir pilietiškumas tų žmonių, kurie jaučiasi įskaudinti
54  V,48  |     valstybės funkcija yra saugoti žmonių teises ūkinėje srityje ir
55  V,48  |          atitiktų kitokio pobūdžio žmonių poreikius. Čia reikėtų pagalvoti
56  V,48  |       emigrantų, senų ar sergančių žmonių padėtį ir apie daugelį kitų
57  V,49  |          auklėjimui ir pagyvenusių žmonių globai, kad nereikėtų atskirti
58  V,49  |           nei valstybė nėra bendro žmonių gyvenimo tikslas, nes individas
59  V,51  |       parodo sumanumą, pasaulio ir žmonių pažinimą. Į šią veiklą įeina
60  V,51  |    pasaulio, kurį Dievas atidavė į žmonių rankas, kad padarytų jį
61  V,51  |        broliams ir reikalauja visų žmonių bendradarbiavimo. ~Tas reikalavimas
62  V,52  |          riboti gamtos išteklių ir žmonių resursų eikvojimą, kad jų
63 VI,55  |  teologijos“ 111. Taigi aiškindami žmonių gyvenimo problemas ir tas
64 VI,59  |      Dievas. Dėl jos ir dėl laisvo žmonių bendradarbiavimo galima
65 VI,60  |          vilties, kad didelė grupė žmonių, nepripažįstančių jokios
66 VI,61  |      suprasdama, kad pernelyg daug žmonių gyvena ne Vakarų pasaulio
67 VI,61  |      sustiprinti visų geros valios žmonių, o ypač tikinčiųjų pastangas. ~