Chapter, Paragraph

 1 Intro,2   |       mokymu“, taip pat „Mokančiąja Bažnyčia“. ~Apie svarbią šio mokymo
 2 Intro,3   |         daiktus“, tarp kurių gyvena Bažnyčia ir pasaulis. ~Tokie „daiktai“,
 3  I,4      |              Praėjusio amžiaus gale Bažnyčia buvo liudininkė, kaip jau
 4  I,5      |          Popiežius, o drauge su juo Bažnyčia, kaip ir pasaulietiškoji
 5  I,5      |             tvirtą elgesio pavyzdį. Bažnyčia pasisakė dėl tam tikrų žmogaus
 6  I,7      |           matomos priežastys, kodėl bažnyčia gina ir aprobuoja kūrimą
 7  I,11     |     visuomeniniu mokymu, kurį tęsia Bažnyčia, taip pat su sveika privatinės
 8  I,11(38) |       Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
 9 II,14     |       visuomeninių konfliktų formų: Bažnyčia supranta, kad visuomenėje
10 III,22    |            visuotinę žmogaus garbę, Bažnyčia paprastai ir tvirtai skelbė,
11 III,22    |  visuomeniniai konfliktai. Kartu su Bažnyčia dėkodamas Dievui už tą liudijimą,
12 III,25(55)|       Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
13 III,26    | išlaisvinimo teorijos ir praktikos, Bažnyčia ne tik siūlo savo visuomeninę
14 IV,30     |             laisvei ir jos ugdymui, Bažnyčia visą laiką gynė ir gina
15 IV,30     |             iki šios dienos. Tačiau Bažnyčia moko, kad gėrybių nuosavybės
16 IV,30     |         kaip reikia naudoti turtus, Bažnyčia nedvejodama atsako: šiuo
17 IV,30(68) |       Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
18 IV,35     |        visos visuomenės poreikiai. ~Bažnyčia pripažįsta pozityvų pelno
19 IV,36(75) |       Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
20 IV,41(81) |       Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
21 IV,42     |          prieš jį griežtai pasisako Bažnyčia. Daugybė žmonių kaip ir
22 IV,43     |                                 43. Bažnyčia nesiūlo jokių modelių. Realūs
23 IV,43     |            būtiną svarbiausią idėją Bažnyčia pateikia savo visuomeninį
24 IV,43(84) |       Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
25  V,45     |            praktika taip pat neigia Bažnyčią. Valstybė, taip pat ir partija,
26  V,45     | totalitarizmas stengiasi sunaikinti Bažnyčią arba bent padaryti ją priklausomą
27  V,45     |          Gindama nuosavybės laisvę, Bažnyčia kartu gina žmogaus asmenybę,
28  V,45(92) |       Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
29  V,46     |                                 46. Bažnyčia vertina demokratiją kaip
30  V,46     |            paslėptu totalitarizmu. ~Bažnyčia mato ir tą pavojų, keliamą
31  V,47     |         asmens orumą ir teises 98. ~Bažnyčia gerbia teisingą demokratinę
32  V,47(98) |       Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
33  V,49     |                                 49. Bažnyčia, ištikima savo Įkūrėjo Kristaus
34  V,49     |      prisiminti savanorišką veiklą. Bažnyčia ją remia, plėtoja ir visus
35  V,51     |          indėlis į tikrąją kultūrą. Bažnyčia ugdo tokias žmogaus pažiūras,
36  V,51     |     sugebėjimas kovoti ir kariauti. Bažnyčia tam pasitarnauja skelbdama
37 VI,53     |            Per paskutinįjį šimtmetį Bažnyčia pasisakė daug kartų, iš
38 VI,53     |             su kiekvienu 108. Todėl Bažnyčia negali apleisti žmogaus: „
39 VI,53     |          kelias, kuriuo turi žengti Bažnyčia, vykdydama savo pasiuntinybę (…),
40 VI,53     |         visuomeninis mokymas. Jeigu Bažnyčia tą mokymą plėtojo pamažu
41 VI,55     |          Sugebėjimą suprasti žmogų“ Bažnyčia gauna iš Dievo. „Kad būtų
42 VI,55     |            artimo meilės įsakymais, Bažnyčia prisideda prie žmogaus sutaurinimo.
43 VI,55     |           prie žmogaus sutaurinimo. Bažnyčia niekada negali liautis vykdyti
44 VI,55     |           tūkstantmečio išvakarėse, Bažnyčia lieka „transcendentinio
45 VI,55(112)|       Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
46 VI,57     |                                 57. Bažnyčia yra tos nuomonės, kad visuomeniniai
47 VI,57     |      Šiandien labiau negu kada nors Bažnyčia yra liudininkė, kad jos
48 VI,58     |             o ypač vargšui, kuriame Bažnyčia mato Kristų, yra teisingumo
49 VI,60     |         būdą, elgesį ir struktūras. Bažnyčia jaučiasi yapč atsakinga
50 VI,61     |            priimtam įsipareigojimui Bažnyčia liko ištikima per tą šimtą
51 VI,61     |             beveik vergijos jungą“, Bažnyčia jaučiasi visą laiką įpareigota
52 VI,61     |            Rerum novarum paskelbimo Bažnyčia kaip ir anksčiau stovi „
53 VI,62     |           trečiajame tūkstantmetyje Bažnyčia liks tam ištikima, ir žmogus
54 VI,62     |           ir žmogus bus jos kelias. Bažnyčia gerai supranta, kad žengia