Chapter, Paragraph

 1 Intro,3|        prisidėjo prie teisingesnės visuomenės kūrimo ar bent protestavo
 2  I,4   |         politikoje, atsirado nauja visuomenės ir valstybės, o vėliau ir
 3  I,4   |            šių pasikeitimų kaltas „visuomenės pasidalijimas į dvi klases,
 4  I,4   |          šalių išryškėjo didžiulis visuomenės materialinės padėties skirtumas
 5  I,5   |          sukiršintą visuomenę; tas visuomenės konfliktas tuo labiau buvo
 6  I,5   |          būti patvirtintos. ~Taigi visuomenės mokslo mokymas ir propagavimas
 7  I,5   |        tiesioginę šių mokslų įtaką visuomenės gyvenimui, ir kasdienis
 8  I,10  |          kurie neabejotinai sudaro visuomenės daugumą; priešingu atveju
 9 II,12  | socializmas“, tada egzistavęs kaip visuomenės filosofija ir daugiau ar
10 II,13  |          kaip paprastą elementą ir visuomenės organizmo ląstelę, todėl
11 II,13  |          pasidaro priklausomas nuo visuomenės ir nuo tų, kurie ją kontroliuoja,
12 II,13  |       būtinai išplaukia tam tikros visuomenės vizija. Pagal Rerum novarum
13 II,13  |        autonomiją. Šitai pavadinau visuomenės „subjektyvumu“, kurį drauge
14 II,13  |            asmenybės prigimties ir visuomenės „subjektyvumo“ koncepcija,
15 II,13  |     racionalizmu, kuris žmogaus ir visuomenės realybę supranta mechaniškai.
16 II,14  |            konfliktai tarp įvairių visuomenės grupių ir kad krikščionio
17 II,14  |           jo tikslas yra ne bendra visuomenės gerovė, o nauda tam tikros
18 II,14  |         gerovė, o nauda tam tikros visuomenės grupės, kuri savo interesus
19 II,14  |       laiko svarbesniais už bendrą visuomenės gerovę ir stengiasi sunaikinti
20 II,14  |           į vidinių konfliktų tarp visuomenės grupių plotmę to „totalinio
21 II,15  |             imigrantų ar žemiausių visuomenės sluoksnių. Šioje srityje
22 II,15  |         Enciklika ir su ja susijęs visuomenės mokslas turėjo įtakos įvairiems
23 II,16  |            reformos buvo ir laisvo visuomenės organizavimosi proceso rezultatas;
24 II,17  |       realizuojami ištisų tautų ir visuomenės grupių naikinimo planai.
25 II,19  |     mechanizmai nebūtų vienintelis visuomenės gyvenimo pagrindas, ir siekia,
26 II,19  |     numatančias smulkmenišką visos visuomenės kontrolę, kad neįsiskverbtų
27 II,19  |    vertybes. ~Jeigu tiesa, kad tas visuomenės modelis, išryškindamas marksizmo
28 III,25 |    negalima daryti praktiškai. Kur visuomenės organizacija riboja piliečiams
29 III,25 |        nepriešpriešinsime su visos visuomenės interesais, o veikiau ieškosime
30 III,25 |       žmonės tvirtina žiną tobulos visuomenės organizavimo paslaptį, kuri
31 III,25 |            suprasti žmogaus vertos visuomenės poreikį taisyti nukrypimus,
32 IV,31  |       Praeityje, kiekvienos žmonių visuomenės pradžioje, visuomet bendrai
33 IV,32  |             yra svarbus dabartinės visuomenės turtų šaltinis. Pagaliau
34 IV,32  |         rizika – irgi šiandieninės visuomenės turtų šaltinis. Vadinasi,
35 IV,32  |       skirtumą tarp šių dabartinės visuomenės tendencijų ir tų tendencijų,
36 IV,33  |        Tiesa, daugelis žmonių nėra visuomenės žeminami, bet gyvena tokiomis
37 IV,33  |           rajonuose ir kai kuriose visuomenės grupėse vystosi procesai,
38 IV,35  | kontroliuotų, kaip tenkinami visos visuomenės poreikiai. ~Bažnyčia pripažįsta
39 IV,36  |            įvertindami kokios nors visuomenės darbą, tai taip pat išreiškiame
40 IV,38  |          kuri pakankamai domėtųsi „visuomenės darbo ekologija“. ~Žmogus
41 IV,39  |          galų gale atskiria jį nuo visuomenės ir prislegia 80. ~
42 IV,40  |    kapitalizmo, valstybės ir visos visuomenės pareiga apsaugoti kolektyvines
43 IV,42  |           kraštai, kuriuose vyksta visuomenės ir ūkio pertvarka? Ar tai
44  V,44  |        novarum punkte jis pristato visuomenės organizaciją, grindžiamą
45  V,44  |           žmonės, geriau pažindami visuomenės vystymosi dėsnius, ypatingą
46  V,44  |     valstybė. To negali daryti net visuomenės dauguma jos mažumos atžvilgiu,
47  V,46  |          tikrųjų idealų dvasia, ir visuomenės „subjektai“, per dalyvavimą
48  V,47  |         tikrajam gėriui. Kartais į visuomenės reikalavimus atsižvelgiama
49  V,48  |            kištis į žemesnio lygio visuomenės vidinį gyvenimą ir menkinti
50 VI,57  |       teikė pagalbą varguoliams ir visuomenės paniekintiesiems, įsitikinę,
51 VI,57  |            atstumtieji, esantys už visuomenės ribų, seni ir ligoti žmonės,
52 VI,59  |      individų, šeimos, kultūros ir visuomenės, politikos ir valstybės
53 VI,61  |                     61. Pramoninės visuomenės pradžioje „beveik vergijos