| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
1 I,6(17) | Ten pat, p. 102 n. ~ 2 I,10(32) | Rerum novarum, p. 99 – 105; 130 n.; 135. ~ 3 I,5(10) | Ten pat, p. 109 n. ~ 4 I,5(11) | darbininkų bendrijos, p. 110 n., 136 n. ~ 5 IV,30(66) | Ten pat, p. 112 n. ~ 6 I,10(35) | Rerum novarum, p. 114 – 116; Pijus XI. Enc. Quadragesimo 7 II,17(47) | Acta, V, Romae 1886, p. 118 – 150; Enc. Sapientiae Cristianae ( 8 II,12 | 12. Rerum novarum metinės nebūtų 9 I,9(31) | rugsėjo 1): AAS 72 (1980), 1252 – 1260; Iškilminga kalba 10 I,9(31) | AAS 72 (1980), 1252 – 1260; Iškilminga kalba Pasaulinei 11 I,9(28) | Ten pat, p. 127. ~ 12 IV,30(65) | novarum, p. 99 – 107; 131 – 133. ~ 13 I,7(19) | Ten pat, p. 134 n.; 137 n. ~ 14 I,7(19) | Ten pat, p. 134 n.; 137 n. ~ 15 V,52(106)| Familiaris consortio, 48: p. 139 n. ~ 16 VI,56(113)| Enc. Rerum novarum, p. 143. ~ 17 Intro,1(1)| XI, Romae 1892, p. 97, 144. ~ 18 I,10(35) | gruodžio 25): AAS 68 (1976), 145; Iškilminga kalba Taikos 19 IV,37(76) | 1990: AAS 82 (1990), p. 147 – 156. ~ 20 II,17(47) | V, Romae 1886, p. 118 – 150; Enc. Sapientiae Cristianae ( 21 Intro,3(5)| n.; 855 n.; S. Ch. 264, 154 n.; 211, 44-46. ~ 22 IV,37(76) | AAS 82 (1990), p. 147 – 156. ~ 23 II,17(47) | M. Acta, Romae 1881, p. 170 – 183; Enc. Libertas praestantissimum ( 24 Intro,1(2)| gegužės 15): AAS 23 (1931), 177-228; Pijus XII. Iškilminga 25 II,15(46) | Enc. Quadragesimo anno, p. 178 – 181. ~ 26 II,15(46) | Quadragesimo anno, p. 178 – 181. ~ 27 II,17(47) | Acta, Romae 1881, p. 170 – 183; Enc. Libertas praestantissimum ( 28 V,48(100)| Quadragessimo anno, I; p. 184 – 186. ~ 29 V,48(100)| Quadragessimo anno, I; p. 184 – 186. ~ 30 II,17(47) | Quod Apostolici muneris (1878 gruodžio 28); Leonis XIII, 31 II,17(47) | Arcanum divinae sapientiae (1880 vasario 10), Leonis XIII 32 II,17(47) | 287.; Enc. Immortale Dei (1885 lapkričio 1); Leonis XIII 33 II,17(47) | XIII P. M. Acta, V, Romae 1886, p. 118 – 150; Enc. Sapientiae 34 II,17(47) | Sapientiae Cristianae (1890 sausio 10); Leonis XIII 35 II,17(47) | XIII P. M. Acta, X, Romae 1891, p. 10 – 41; Enc. Quod Apostolici 36 Intro,1(1)| XIII P. M. Acta, XI, Romae 1892, p. 97, 144. ~ 37 I,4(7) | Enc. Graves de communi (1901 sausio 18): Leonis XIII 38 I,4(7) | XIII P. M. Acta, XXI, Romae 1902, p. 3-20. ~ 39 IV,30(67) | Quadragesimo anno, II, p. 191; Pijus XII. Kalba, pasakyta 40 V,46(93) | Kalėdų kalba per radiją 1944 m. gruodžio 24 d.: AAS 37 ( 41 II,21(52) | Žmogaus Teisių Deklaracija 1948 m. Jonas XXIII. Enc. Pacem 42 Intro,1(2)| birželio 1 d.: AAS 33 (1941), 195-205; Jonas XXIII. Enc. Mater 43 VI,55(110)| 1965 gruodžio 7): AAS 58 (1966), 58. ~ 44 I,10(35) | kalba Taikos Dienos šventei 1977: AAS 68 (1976), 709. ~ 45 IV,38(77) | Reconciliatio et Paenitentia (1984 gruodžio 2), 16: AAS 77 ( 46 IV,38(77) | gruodžio 2), 16: AAS 77 (1985), 213 – 217; Pijus XI. Enc. 47 III,26(58)| Libertatis Conscientia (1986 kovo 22): AAS 79 (1987), 48 IV,30(69) | 4: AAS 71 (1979), 199 – 201; Enc. Laborem exercens, 49 Intro,1(2)| 1 d.: AAS 33 (1941), 195-205; Jonas XXIII. Enc. Mater 50 I,10(35) | Quadragesimo anno, III, p. 208; Paulius VI. Homilija Šventųjų 51 Intro,3(5)| n.; S. Ch. 264, 154 n.; 211, 44-46. ~ 52 III,29(63)| Libertas praestantissimum, p. 215 – 217. ~ 53 IV,38(77) | Quadragesimo anno, III, p. 219. ~ 54 II,15(44) | Insegnamenti v/2 (1982), p. 2250 – 2266. Paulius VI. Kalba 55 II,15(44) | Insegnamenti v/2 (1982), p. 2250 – 2266. Paulius VI. Kalba tai pačiai 56 Intro,3(5)| 549 n.; 855 n.; S. Ch. 264, 154 n.; 211, 44-46. ~ 57 IV,36(75) | Populorum progressio, 19, p. 266 n. ~ 58 IV,30(67) | progressio, 22 – 24, p. 268 n. ~ 59 V,47(96) | Redemptor hominis, 17; p. 270 – 272. ~ 60 V,47(96) | Redemptor hominis, 17; p. 270 – 272. ~ 61 IV,33(72) | progressio, 33 – 42, p. 273 – 278. ~ 62 VI,53(109)| Ten pat, 14; p. 284 n. ~ 63 V,52(104)| Pacem in terris, III, p. 285 – 289; Paulius VI, Kalba 64 III,28(60)| in terris, III, p. 286 – 288. ~ 65 II,21(52) | Pacem in terris, IV, p. 291 – 296; Europos saugumo ir 66 V,52(105)| progressio, 76 – 77: p. 294 n. ~ 67 II,21(52) | in terris, IV, p. 291 – 296; Europos saugumo ir bendradarbiavimo 68 V,52(104)| rugsėjo 29): AAS 30 (1938), 309 n.; Pijus XII, Kalba per 69 V,52(104)| rugpjūčio 24 d.: AAS 31 (1939), 333 – 335; Jonas XXIII, Enc. 70 V,52(104)| d.: AAS 31 (1939), 333 – 335; Jonas XXIII, Enc. Pacem 71 IV,43(84) | Octogesima adveniens, 2 – 5, p. 402 – 405. ~ 72 IV,43(84) | adveniens, 2 – 5, p. 402 – 405. ~ 73 I,10(34) | Enc. Mater et Magistra, p. 407. ~ 74 IV,30(67) | Enc. Mater et Magistra, p. 428 n.; Paulius VI, Enc. Populorum 75 III,25(56)| 32 – 44: AAS 81 (1989), 431 – 481. ~ 76 Intro,1(2)| 14): AAS 63 (1971), 401-441. ~ 77 Intro,1(2)| 15): AAS 53 (1961), 401-464; Paulius VI, Apašt. laiškas 78 III,25(56)| 44: AAS 81 (1989), 431 – 481. ~ 79 V,49 | 49. Bažnyčia, ištikima savo 80 II,15(44) | birželio 10): AAS 61 (1969), p. 491 – 502. ~ 81 V,50 | 50. Tas atviras ir kiekvienoje 82 V,52(104)| rugsėjo 8): AAS 6 (1914), 501 n.; Pijus XI, Iškilminga 83 II,15(44) | AAS 61 (1969), p. 491 – 502. ~ 84 V,51 | 51. Visa žmogaus veikla vyksta 85 Intro,2(4)| gruodžio 30): AAS 80 (1988), 513-586. ~ 86 IV,32(70) | Sollicitudo rei socialis, 15, p. 528 – 531. ~ 87 II,13(40) | rei socialis, 15, 28: p. 530; 548 n. ~ 88 IV,32(70) | rei socialis, 15, p. 528 – 531. ~ 89 II,18(50) | Sollicitudo rei socialis, 20: p. 536 n. ~ 90 VI,54 | 54. Visuomeninis mokslas dabar 91 IV,39(78) | Sollicitudo rei socialis, 25, p. 544. ~ 92 III,29(61)| rei socialis, 27 – 28, p. 547 – 550: Paulius VI. Enc. 93 II,13(40) | socialis, 15, 28: p. 530; 548 n. ~ 94 Intro,3(5)| 10, 1; III, 4, 1: PG 7, 549 n.; 855 n.; S. Ch. 264, 95 III,26(58)| kovo 22): AAS 79 (1987), 554 – 599. ~ 96 III,29(62)| socialis, 29 – 31, p. 550 – 556. ~ 97 VI,56 | 56. Minimos enciklikos šimtųjų 98 VI,60(115)| rei socialis, 38, p. 564 – 566. ~ 99 I,10(34) | socialis, p. 38 – 40; 564 – 569; plg. taip pat Jonas XXIII, 100 VI,55(111)| Sollicitudo rei socialis, 41, p. 571. ~ 101 IV,30(69) | rei socialis, 42, p. 572 – 574. ~ 102 Intro,2(4)| rugsėjo 14): AAS 73 (1981), 577-647; Enc. Sollicitudo rei 103 I,6(15) | Laborem exercens, 1. 2. 6; p. 578-583; 589-592. ~ 104 I,6(15) | exercens, 1. 2. 6; p. 578-583; 589-592. ~ 105 Intro,2(4)| 30): AAS 80 (1988), 513-586. ~ 106 I,6(15) | exercens, 1. 2. 6; p. 578-583; 589-592. ~ 107 III,26(58)| 22): AAS 79 (1987), 554 – 599. ~ 108 VI,60 | 60. Nurodydamas socialinės 109 IV,43(86) | Plg. ten pat, 10, p. 600 – 602. ~ 110 VI,62 | 62. Šios enciklikos tikslas 111 IV,43(88) | Plg. ten pat, 18, p. 622 – 625. ~ 112 IV,43(88) | Plg. ten pat, 18, p. 622 – 625. ~ 113 Intro,1(2)| adveniens (1971 gegužės 14): AAS 63 (1971), 401-441. ~ 114 IV,33(71) | exercens, , 21, p. 632 – 634. ~ 115 Intro,2(4)| 14): AAS 73 (1981), 577-647; Enc. Sollicitudo rei socialis ( 116 II,21(53) | progressio (1967 kovo 26), 61 – 65: AAS 59 (1967), p. 287 – 117 IV,30(68) | pasaulyje Gaudium et spes, 69; 71. ~ 118 I,10(35) | šventei 1977: AAS 68 (1976), 709. ~ 119 Intro,2(4)| exercens (1981 rugsėjo 14): AAS 73 (1981), 577-647; Enc. Sollicitudo 120 V,49(102)| birželio 2): AAS 72 (1980), 735 – 752. ~ 121 V,49(101)| 1981 lapkričio 22), 45: AAS 74 (1982), 136 n. ~ 122 V,49(102)| 2): AAS 72 (1980), 735 – 752. ~ 123 VI,55(112)| pasaulyje Gaudium et spes, 78; plg. Jonas Paulius II. 124 III,26(58)| Conscientia (1986 kovo 22): AAS 79 (1987), 554 – 599. ~ 125 III,25(56)| gruodžio 30), 32 – 44: AAS 81 (1989), 431 – 481. ~ 126 III,28(59)| sausio 29): AAS 82 (1990), 816 – 821. ~ 127 III,28(59)| 29): AAS 82 (1990), 816 – 821. ~ 128 Intro,3(5)| III, 4, 1: PG 7, 549 n.; 855 n.; S. Ch. 264, 154 n.; 129 V,52(104)| spalio 4): AAS 57 (1965), 877 – 885. ~ 130 V,52(104)| AAS 57 (1965), 877 – 885. ~ 131 I,5(9) | Ten pat, p. 98. ~ 132 V,51 | negali likti ne jautrus ar abejingas kitų žmonijos šeimos narių 133 II,17 | baisus likimas tapo simboliu aberacijos, galinčios ištikti žmogų, 134 I,7 | nerašyta sąlyga, kuri užtikrina abiejų rūšių, būtent, kūno ir sielos 135 IV,32 | nustatytą laisvu susitarimu, abiem pusėms sutinkant. Taigi 136 IV,33 | užmegzti pažinčių ir tokių abipusių ryšių, kurie leistų džiaugtis 137 II,14 | nuo nedraugiškų žygių ir abišalės neapykantos, pamažu virsta 138 V,47 | pasipiktinimą keliančiais abortais, bet ir su įvairiais demokratinių 139 V,44 | todėl gali reikšti teisę į absoliučią valdžią. Tenka pridurti, 140 IV,35 | dirbimo priemonių nuosavybė absoliučiai nulemia darbo žmogaus laisvę 141 V,45 | istorijoje jos gali įgyvendinti absoliutų gėrį ir kurios save iškelia 142 IV,41 | grynai žmogiškas sumanymas, abstrakčiam idealui ar apgaulingai utopijai. 143 VI,53 | Čia turima omenyje ne „abstraktus“, bet realus, „konkretus“ 144 III,24 | šaknis ir patį Kristų, kaip adekvatų egzistencinį atsakymą į 145 V,49 | pirkėjas arba kaip valstybės administracijos objektas, visai pamirštant, 146 Intro,3(5)| Plg. Šv. Irenėjas. Adversus haereses, I, 10, 1; III, 147 V,46 | demokratines politikos formas, yra agnosticizmas ir skeptiškasis reliatyvizmas, 148 II,17 | priežastis – militarizmas ir agresyvus nacionalizmas bei su juo 149 VI,55 | moralinės teologijos“ 111. Taigi aiškindami žmonių gyvenimo problemas 150 IV,36 | destruktyvų žmogaus poreikių aiškinimą. Prieinama iki to, kad laisvo 151 Intro,3 | įkvepia Evangelijos „Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės 152 V,46 | vertybių nesunkiai virsta aiškiu ar paslėptu totalitarizmu. ~ 153 I,9 | naudotis ta laisve 29. ~Šis aiškus tvirtinimas – tai užuomazga 154 Intro,1 | organizacijų, universitetų ir akademinių institutų, profesinių draugijų 155 VI,58 | vertinamas kaip rūpestį keliantis akiplėša ar kaip našta, o bus reali 156 IV,32 | šaltinis. Vadinasi, kaskart akivaizdesnis ir lemiamas disciplinuoto 157 IV,42 | visus būdus joms išspręsti, aklai tikintis, kad jos išnyks 158 V,48 | vaisiais, vadinasi, turėtų akstiną atlikti tą darbą kuo geriau 159 Intro,2 | Leono XIII enciklika tebėra aktuali, daro didelį poveikį ir 160 Intro,2 | Sollicitudo rei socialis apie aktualias žmonių ir tautų vystymosi 161 Intro,1 | kurie ją primindavo ir kartu aktualindavo 2. ~Pratęsdamas šią tradiciją 162 Intro,3 | enciklikos tikslas – išryškinti aktualius tuos Leono XIII suformuluotus 163 I,10 | solidarumo principu ir kurio aktualumą kiekvienoje tautoje ir tarptautiniu 164 I,11 | Nesunku pastebėti, kokie aktualūs šie svarstymai. Prie šios 165 IV,41 | nuo to, ar jis galės vis aktyviau dalyvauti autentiškoje ir 166 III,24 | analizuojant tik jo ūkinį aktyvumą ar apibūdinti jį pagal klasinę 167 IV,43 | pasiekti reikalingas ir aktyvus darbininkų profsąjungų judėjimas, 168 IV,30 | o cituodamas šv. Tomą Akvinietį, pridūrė: „Kai klausiama, 169 II,15 | produktyviau; bet reikalingas ir akylumas bei atitinkami įstatymai, 170 I,6 | pasikeitimus, vykstančius mūsų akyse tose sistemose, kur dominuoja 171 IV,35 | Kovojant prieš tą sistemą alternatyvus modelis yra ne socializmo 172 IV,30 | Vyskupų konferencijoje Lotynų Amerikoje Puebloje, o vėliau enciklikose 173 VI,53 | per tą paslaptį Kristus amžiams susivienijo su kiekvienu 108. 174 VI,62 | žmogų žemės kelionėje į amžinąją paskirtį. Taip pat ir trečiajame 175 VI,53 | troškimą leisti jam dalyvauti amžinajame išganyme. Čia turima omenyje 176 VI,55 | išreiškė maldoje: „Tavyje, amžinasis Dieve, aš pažinsiu save“ 110. ~ 177 VI,62 | jį pasitikti. ~Tikrų ir amžinų „naujų daiktų“ šaltinis 178 II,15 | pasikeitimams, kurie vyko XIX ir XX amžių sandūroje. Ta įtaka pasireiškė 179 IV,41 | jau tos jo formos, kurias analizavo ir aprašė Marx. Tačiau nebuvo 180 VI,54 | visuomeninei–ekonominei analizei, tačiau jos ypatinga vertė 181 III,24 | negalima suprasti žmogaus, analizuojant tik jo ūkinį aktyvumą ar 182 V,51 | mums byloja apie veiklų angažavimąsi broliams ir reikalauja visų 183 V,47 | todėl susilpnėja politinis angažavimasis ir pilietiškumas tų žmonių, 184 IV,35 | atsiveria didelės galimybės angažuotis ir kovoti už teisybę profesinėms 185 IV,37 | nesiformuotų ir neturėtų ankstesnės, Dievui jai duotos paskirties, 186 IV,36 | su būdingais jų bruožais. Ankstesnėse vystymosi fazėse žmogus 187 Intro,2 | enciklikos, kurias paskelbiau ankstesniais savo pontifikato metais: 188 II,12 | galime suprasti tik fone ankstesnių situacijų, kurios tam tikra 189 V,50 | suprasti, kad jas menkina ar iš anksto paneigia, ne, veikiau patikrina 190 V,49 | degradacijos, tokios kaip masinis anonimiškumas ir beasmeniškumas, deja, 191 I,6 | pačiam išlaikyti būtinų“ 12. Anot popiežiaus, darbas yra „ 192 I,5 | kita, besirūpinanti tik antgamtiniu gyvenimu, tačiau nenušviečianti 193 I,5(11) | darbo sąlygų aprašymas; antikrikščioniškos darbininkų bendrijos, p. 194 IV,41 | tenkindami savo privačius ir antraeilius poreikius, nepastebėdami 195 III,23 | tvarką, kuri išryškėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir buvo patvirtinta 196 III,24 | 24. Antrasis krizės veiksnys, be abejonės, 197 I,4 | visuomeninės veiklos XIX a. antroje pusėje Bažnyčios gyvenime. ~ 198 II,18 | komunistinės diktatūros valdžią, o antroji pusė, kuriai gresia tas 199 VI,55 | save“ 110. ~Krikščioniškoji antropologija iš esmės yra viena iš teologijos 200 IV,37 | aplinkos naikinime glūdi antropologinė klaida, deja, plačiai paplitusi 201 II,13 | pagrindinė socializmo klaida yra antropologinio pobūdžio. Atskirą žmogų 202 I,5 | pasidaro nebepatikimos. Kaip ir anuomet, dabar reikia pakartoti, 203 V,45 | paversti savo ideologiniu aparatu 92. ~Totalitarinė valstybė 204 V,47 | ilgainiui sukelia bodėjimąsi ir apatiją, todėl susilpnėja politinis 205 Intro,1(2)| 1961), 401-464; Paulius VI, Apašt. laiškas Octogessima adveniens ( 206 Intro,3 | tikėjime, ypač ant to, kurį Apaštalai perdavė Bažnyčiai 5 Jėzaus 207 IV,43(84) | et spes, 36; Paulius VI. Apaštalinis laiškas Octogesima adveniens, 208 I,5 | pasisakyti visa savo valdžios - „apaštališkos valdžios“ 9 – galia ar dėl 209 II,21 | teisės“, ir čia labai svarus Apaštalų sosto indėlis. Šio proceso 210 V,45 | klausyti labiau negu žmonių (Apd 5, 29), šeimą, įvairias 211 I,11 | panašumą (žr. Pr 1, 26), apdovanodamas nepalyginama garbe, kurią 212 I,11 | sukelia tą patį blogį. ~Apeliuodamas į valstybę, kad ji, vadovaudamasi 213 IV,41 | abstrakčiam idealui ar apgaulingai utopijai. Būdamas asmuo, 214 V,47 | kurie jaučiasi įskaudinti ir apgauti. Todėl rečiau privati nauda 215 IV,40 | Valstybės pareiga taip pat apginti ir garantuoti tokį visuotinį 216 I,6 | ir kapitalo, Leonas XIII apibrėžė pagrindines darbininkų teises. 217 I,10 | vartoja ne mažiau taiklų apibrėžimą: „visuomeninė meilė“, o 218 IV,36 | poreikių atsiradimo ir jų apibrėžimo būdas vienaip ar kitaip 219 III,25 | gyvenimo – sutinkamai su šiuo apibrėžimu jos egzistuoja laike, todėl 220 II,15 | kištis. Tačiau jos pareiga apibrėžti teisines ūkinių santykių 221 V,51 | veikla vyksta tam tikroje apibrėžtoje kultūroje, ir jos veikia 222 II,12 | tuo požiūriu, kaip jame apibūdinama istorinė situacija ir tie 223 IV,36 | turime konsumizmo faktą. Apibūdinant naujus poreikius ir naujus 224 II,12 | blogesni už pačią ligą. Apibūdindamas to laikotarpio socializmą, 225 I,11 | vargšų naudai“ ir jį esu apibūdinęs kaip „specialią pirmumo 226 III,24 | tik jo ūkinį aktyvumą ar apibūdinti jį pagal klasinę priklausomybę. 227 I,10 | ir gyvena pasiturinčiai, „apleidžiant kitus“, kurie neabejotinai 228 VI,53 | Todėl Bažnyčia negali apleisti žmogaus: „tas žmogus yra 229 Intro,3 | Siūlau taip pat „apsižvalgyti aplinkui“, įvertinti „naujas aplinkybes“, 230 V,45 | valia, nes atitinkamomis aplinkybėmis tie kriterijai gali sudaryti 231 III,23 | vietose ir esant kitoms aplinkybėms, kad žmonės mokėtų kovoti 232 Intro,3 | aplinkui“, įvertinti „naujas aplinkybes“, kuriomis mes gyvename, 233 Intro,3 | labai skiriasi nuo „naujų aplinkybių“, kurios susiklostė paskutiniaisiais 234 II,13 | 13. Giliau apmąstydami dabartį ir susiedami su 235 III,25 | gyvenimas ilgainiui išblėsta ar apmiršta. ~Be to, sukurtas laisvei 236 IV,35 | kad turimos skolos būtų apmokėtos pernelyg skaudžių atsižadėjimų 237 II,17(47) | 1891, p. 10 – 41; Enc. Quod Apostolici muneris (1878 gruodžio 28); 238 IV,41 | formos, kurias analizavo ir aprašė Marx. Tačiau nebuvo įveiktas 239 I,5(11) | Ten pat, darbo sąlygų aprašymas; antikrikščioniškos darbininkų 240 IV,30 | ir Jėzaus Kristaus valią, apreikštą Evangelijoje: „Turtuoliams 241 III,29 | tai būtų prigimtinė, ar apreikštoji. Tos teisės pripažinimas – 242 II,15 | principą, gindama silpnesnį apribotų autonomiją tų, kurie nustato 243 I,7 | kodėl bažnyčia gina ir aprobuoja kūrimą tų draugijų, kurios 244 III,26 | išlaisvinti žmogaus asmenybę ir aprobuoti jos teises; šis judėjimas 245 II,19 | galimybės, solidi visuomeninio aprūpinimo sistema ir profesinis pasirengimas, 246 II,15 | ir sudarytų sąlygas visus aprūpinti darbu, arba sudarant sąlygas 247 IV,38 | ekologijos“ moralinių sąlygų apsaugai. Dievas davė žmogui ne tik 248 III,24 | moralė. Todėl kova dėl darbo apsaugos spontaniškai sutapo su kova 249 IV,36 | prigimties, ir jo ūkinė veikla apsiribojo tų poreikių tenkinimu. 250 IV,36 | Šiame kontekste negaliu apsiriboti tik primindamas gailestingumo 251 I,10 | globos, nes jie turi savų apsisaugojimo priemonių, vargingųjų gi 252 Intro,3 | problemą. Siūlau taip pat „apsižvalgyti aplinkui“, įvertinti „naujas 253 Intro,3 | rūpestis skatina mane taip pat apsvarstyti kai kuriuos naujausios istorijos 254 I,4 | pirmiausiai tie, kuriuose aptariami politinio pobūdžio klausimai, 255 I,10 | kritikuojamas tada, kai aptariamos valstybės pareigos 32. Ji 256 I,11 | Kitas šio Dokumento temas aptarsime vėliau, apžvelgdami kai 257 V,50 | remdama tiesos siekimą, ją apvalydama ir praturtindama 103. Tačiau 258 VI,59 | pergales, kad tikėjimo šviesa apšviestų juos ir jie taptų žmoniškesni. 259 I,11 | temas aptarsime vėliau, apžvelgdami kai kuriuos šių dienų aspektus. 260 V,48 | poreikius tas, kuris yra arčiau jų ir kuris labiau panašus 261 IV,38 | būdais tos struktūros slegia. Ardyti tokias struktūras ir keisti 262 III,25 | nori išguiti iš politinės arenos teisę ir moralę. Be abejonės, 263 I,6 | privatinės nuosavybės saugojimo argumentai arba patvirtinta teisė turėti 264 VI,55 | sprendimų, kurie įvairiais argumentais bando įtikinti žmogų, kad 265 IV,30 | XIII, pateikdamas įvairių argumentų prieš to meto socializmą, 266 VI,53 | pasisakė daug kartų, iš arti stebėdama, kaip nepaliaujamai 267 II,17 | nesidrovi niekinti Dievą ir artimą, savimeilė, kuri pripažįsta 268 II,16 | ideologinių svaičiojimų, artimesnę kasdieniams darbo žmonių 269 V,51 | sunkią padėtį patekusiu artimu dabar yra lengvesnis ir 270 V,47 | pačiam ir išlaikyt savo artimuosius; teisė laisvai kurti šeimą, 271 IV,41 | kitam asmeniui ar kitiems asmenims, ar pagaliau Dievui, nes 272 IV,30 | kiekvienam būtiną erdvę asmeninei ir šeiminei nepriklausomybei, 273 III,22 | kiekvienas žmogus, nepaisant jo asmeninių įsitikinimų, turi savyje 274 V,45 | religines bendrijas ir atskirus asmenis. Gindama nuosavybės laisvę, 275 IV,43 | tuo pat metu ji yra ir „asmenybių sąjunga“, kurioje įvairiais 276 VI,60 | valios žmonės, ypač tie asmenys ir grupės, kurie konkrečiai 277 IV,32 | ekonomikoje glūdi pozityvūs aspektai, kurių šaknys – asmenybės 278 IV,39 | sudėtingos žmogaus veiklos aspektas ir matas. Tačiau jeigu jis 279 III,24 | pažeidimo rezultatas. Šiuo aspektu reikia vertinti ir kultūrinį 280 I,11 | apžvelgdami kai kuriuos šių dienų aspektus. Tačiau jau dabar turime 281 II,14 | 14. Tos ateistinės šaknys nulemia taip pat 282 VI,55 | tai lygiai svarbu ir dėl „ateistinio“ sprendimo, kuris atima 283 V,51 | būdu jis angažuojasi savo ateities kūrimui, priklauso nuo to, 284 VI,62 | bet pirmiausia rūpintis ateitimi. Kaip ir Rerum novarum, 285 III,24 | tuštuma, kuri atsirado dėl ateizmo, palikusio jaunąją kartą 286 V,52 | kuriose valstybėse pagaliau atėjo laikas, kai asmeninį kerštą 287 III,25 | toks teismas bus laikui atėjus. Reikšdamas savo teisę teisti 288 I,6 | sakant, privatinės nuosavybės atėmimą įvairiose pasaulio šalyse, 289 II,15 | tokioms reformoms, kurios atgaivintų laisvo žmogaus pagarbą darbui. 290 Intro,3 | ir paraginti „pažvelgti atgal“, tai yra įsigilinti į jos 291 II,16 | didžioji enciklika rado atgarsį žmonių širdyse ir skatino 292 VI,53 | tai anaiptol ne todėl, kad atgautų turėtas privilegijas ar 293 II,20 | daugelis šalių gavo arba atgavo nepriklausomybę ir laisvo 294 II,20 | teisę. Tačiau formaliai atgavusios suverenitetą dažniausiai 295 III,29 | yra pavojaus, kad vėl gali atgyti: taigi reikia visų šalių 296 IV,41 | tampa savimi 81; tas savęs atidavimas yra galimas dėl svarbiausio 297 IV,35 | daroma – skolą sumažinti, atidėti ar net panaikinti, gerbiant 298 II,18 | kurstomos neapykantos rankas atiduoda lemtingus instrumentus. 299 I,8 | susitarimo“, kad darbdavys, „atiduodamas sutartą užmokestį“, laikytų 300 II,12 | jo esmę. ~Verta dar kartą atidžiai perskaityti jo žodžius: „ 301 I,9 | niekas negali iš žmogaus atimti. „Niekas negali be kaltės 302 V,48 | organizacijų visam laikui nebūtų atimtos joms būdingos kompetencijos, 303 V,48 | pagalbos, o tokios, kuri atitiktų kitokio pobūdžio žmonių 304 IV,30 | gėrybių paskirčiai, o tai atitinka ir Jėzaus Kristaus valią, 305 V,52 | gerovei, panašiai neišvengiama atitinkama intervencija ir tarptautinėje 306 VI,60 | kurie to siekia, privalo atitinkamai bendradarbiauti“ 114. Jis 307 III,28 | pasaulio šalyse, taikant atitinkamas priemones ginklų prekybai 60. 308 II,15 | reikalingas ir akylumas bei atitinkami įstatymai, kad būtų pašalintas 309 V,45 | negu valdančiųjų valia, nes atitinkamomis aplinkybėmis tie kriterijai 310 V,44 | viziją, kuri reikalauja atitinkamų įstatymų leidimo visų laisvei 311 V,46 | filosofija ir pažiūros, atitinkančios demokratines politikos formas, 312 I,4 | ir visuomeninėje veikloje atitrūkusia nuo tiesos apie žmogų? ~ 313 IV,32 | tarpusavio santykiuose, atkaklumas įgyvendinant sunkius ir 314 I,4 | Libertas praestantissimum, kuri atkreipė dėmesį į tai, kad žmogaus 315 Intro,1 | paskelbimo šimtmetis atkreipia dėmesį į šios enciklikos 316 I,7 | griežtus formulavimus, jei atkreipsime dėmesį į tai, ką mums byloja 317 III,27 | būtų persiėmę taikos ir atleidimo dvasia. ~Tačiau reikia imtis 318 V,48 | Tiesiogiai kišantis ir atleidžiant visuomenę nuo atsakomybės, 319 I,6 | yra „asmeninis“, nes jį atliekančioji jėga glaudžiai susijusi 320 I,8 | sutartą užmokestį“, laikytų atlikęs savo pareigą ir „daugiau 321 II,19 | garantuoja, kad jis bus gerai atliktas. ~Yra ir kitų visuomeninių 322 II,15 | koks gali būti mažiausias atlyginimas ir kokios turi būti darbo 323 I,8 | sąlygų patalpose ir teisingo atlyginimo. Tai vyksta nepaisant tarptautinių 324 IV,34 | prekės lygio: pakankamas atlygis šeimai išlaikyti; senų žmonių 325 II,20 | tautinio pobūdžio socializmo atmainos. Todėl daugelyje skirtingų 326 III,26 | krikščionybės. Dabartis, atmesdama visa, kas tuose bandymuose 327 VI,60 | liberalizmas ir marksizmas, atmetė tokį bendradarbiavimą. Nuo 328 II,17 | skriaudas. Šių baisių įvykių atminimas turėjo įtakos visų žmonių 329 II,18 | norima sunaikinti jų istorinę atmintį ir pakirsti šimtametės jų 330 II,18 | priemonės. Visame pasaulyje kilo atominio karo pavojus, karo, žmonijos 331 Intro,3 | vykstančius pasikeitimus, kad atpažintų naujus evangelizacijos poreikius. 332 VI,62 | nesupranta. ~Tegu Marija, Atpirkėjo Motina, kuri yra prie Kristaus 333 V,51 | pat skelbdama tiesą apie Atpirkimą, per kurį Dievo Sūnus išganė 334 III,26 | apskritai mokymą apie Kristaus atpirktą žmogaus asmenį, bet ir teikia 335 I,4 | pritaikyti tiksliųjų mokslų atradimai, pamažu formavosi nauja 336 III,23 | priespaudos patirtį, jie atrado ar iš naujo suvokė visuomeninio 337 II,21 | sosto indėlis. Šio proceso atramos tašku tapo Jungtinių Tautų 338 III,24 | gyvenimo prasmės, iš naujo atrasdavo savo tautų religines šaknis 339 I,5 | 15-17) bei „surišti ir atrišti“ žemėje dėl dangaus karalystės ( 340 III,23 | dialogui žmogiškąjį orumą. ~Atrodė, kad europietišką tvarką, 341 V,51 | negali tvirtinti, kad nėra atsakingas už savo brolio likimą (žr. 342 III,28 | istorijoje ir yra už ją atsakingos. Tačiau tai naudinga ir 343 II,13 | asmenybės garbingumas ir atsakingumas yra ignoruojami. ~Ateizmas, 344 V,51 | visus žmones, padarė juos atsakingus vienas už kitą. Šventasis 345 IV,30 | turtus, Bažnyčia nedvejodama atsako: šiuo požiūriu išorinius 346 III,24 | kultūros yra iš esmės skirtingi atsakymai į asmenybės egzistencijos 347 III,23 | teisės gynimo formomis ar atsakymu į kieno nors grasinimus 54. 348 IV,32 | nuosavybe negu natūraliomis atsargomis. ~Anksčiau minėjome, kad 349 IV,33 | ne vienpusiška gamtinių atsargų eksploatacija, bet geresniu 350 IV,33 | nuolatine pažanga, lengvai gali atsidurti nuošalyje, o kartu su jais 351 VI,57 | meilė vargšams verčia ją atsigręžti į pasaulį, kur, nepaisant 352 III,28 | prilygstantis tam, kurio reikėjo atsikuriančioms Vakarų Europos šalims po 353 VI,56 | susiduria su dideliais atsikūrimo sunkumais. Gresia pavojus 354 II,13 | jos šaltinis yra ateizmas. Atsiliepdamas į Dievo kvietimą, glūdintį 355 III,29 | sugebėjimų ugdymo, noro atsiliepti į pašaukimo balsą, taigi 356 IV,33 | izoliaciją, nustojo vystytis arba atsiliko, o tos, kurios įsijungė 357 IV,34 | kurių patenkinimą galima atsilyginti, tai yra tuos, kurie turi 358 V,50 | atviras ir kiekvienoje kartoje atsinaujinantis tiesos ieškojimas būdingas 359 IV,36 | ir pavojų. Naujų poreikių atsiradimo ir jų apibrėžimo būdas vienaip 360 VI,58 | neigiamu, nes dėl jo gali atsirasti geresnės galimybės pasiekti 361 II,15 | laisvą ūkinę veiklą, todėl atsirastų daugiau darbo vietų ir išteklių 362 II,18 | veiksniai 51. Sąmoningai atsisakius tos koncepcijos, neabejotinai 363 III,23 | smurto, vidaus ginčuose atsisakytų klasių kovos, o iškilus 364 V,47 | hierarchijos ir galutinai atsiskaitant, tinkamai suvokiant asmens 365 IV,30 | Teisėjui turės griežčiausiai atsiskaityti, kaip naudojo laikinąsias 366 Intro,3 | mokymo stabili vertė, bet ir atsiskleis tikroji Bažnyčios Tradicijos 367 IV,41 | toks žmogus, kuris nenori atsiskleisti, nenori savęs padovanoti 368 IV,33 | šalys gali vystytis tik atsiskyrusios nuo pasaulinės rinkos ir 369 III,27 | Žemės rutulio padalijimu į atsiskyrusius nuo kitų ir pavydžiai konkuruojančius 370 II,21 | suvoktos žmogaus teisės, ir tai atsispindėjo įvairiuose Tarptautiniuose 371 II,15 | draudimo ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais, labiau gerbiant 372 IV,39 | paskirčiai. Tačiau dažnai atsitinka, kad, nenorėdamas kurti 373 III,23 | prievartos, bet nuosekliai atsitraukdami prieš valdžios galybę visuomet 374 IV,35 | 35. Čia atsiveria didelės galimybės angažuotis 375 III,28(59)| Tarybos Konferencijoje „Atsišaukimo sahelu klausimu“ X metinių 376 IV,35 | apmokėtos pernelyg skaudžių atsižadėjimų kaina. Tokiomis sąlygomis 377 III,25 | jos prisirišęs. Kuo labiau atsižvelgsime į tą faktą ir asmeninės 378 VI,55 | problemas spręsdami, turime atsižvelgti į jų teologinius matmenis. 379 I,10 | atskirų asmenų teises, ypač atsižvelgtina į žemesniųjų ir vargingųjų 380 II,13 | antropologinio pobūdžio. Atskirą žmogų socializmas vertina 381 I,10 | nuosavybę. Liberalizmas atskirai nesvarstomas, bet – verta 382 III,25 | daugybės sąlygų, kuriomis atskiras žmogus tampa laisvas: nors 383 V,50 | suteikdamas joms asmeninį pobūdį, atskirdamas tai, kas tradicijoje yra 384 III,22 | krikščioniškos bendrijos ir atskiri tikintieji bei kiti geros 385 IV,39 | su asmeniu ir galų gale atskiria jį nuo visuomenės ir prislegia 80. ~ 386 V,48 | atsakomybė tenka ne valstybei, o atskiriems žmonėms ir įvairioms grupėms 387 V,45 | religines bendrijas ir atskirus asmenis. Gindama nuosavybės 388 II,12 | privatinę nuosavybę, Leonas XIII atskleidė jo esmę. ~Verta dar kartą 389 IV,32 | žmogus. Būtent, jo sumanumu atskleidžiamos žemės produktyvumo galimybės, 390 V,44 | buvo nauja 90. Tokia tvarka atspindi realistinę visuomeninės 391 III,27 | ir ūkiniu požiūriu būtų atstatytos valstybės, išsivadavusios 392 VI,58 | šeimos interesų lygiateisis atstovavimas tarptautinėse institucijose. 393 VI,57 | įvairios skurdo grupės: atstumtieji, esantys už visuomenės ribų, 394 III,22 | įsitikinimų, turi savyje Dievo atvaizdą, todėl nusipelno pagarbos. 395 I,5 | valstybių gyvenime, pagaliau atvedė prie to, kad pakeitimų siekimas 396 III,28 | struktūros, sukurtos tam atvejui, jei kiltų konfliktas tarp 397 V,50 | 50. Tas atviras ir kiekvienoje kartoje atsinaujinantis 398 V,44 | visuomenės dauguma jos mažumos atžvilgiu, nustumdama tą mažumą į 399 VI,61 | to laiko. Iš tikrųjų per audringą klasių kovos laikotarpį 400 V,49 | ir „subjektų visuomenė“ auga tada, kai jų santykiai būna 401 II,15 | politika, kuri garantuotų augimo pusiausvyrą ir sudarytų 402 V,47 | neatskiriama dalis – teisė augti po motinos širdimi nuo pradėjimo 403 IV,36 | reikalingas didelis kultūrinis ir auklėjamasis darbas rengiant vartotojus, 404 V,46 | tiek atskiros asmenybės, auklėjamos ir formuojamos tikrųjų idealų 405 VI,54 | proletariato“, šeima ir auklėjimas, valstybės pareigos, tautinės 406 V,49 | veiksmingomis priemonėmis vaikų auklėjimui ir pagyvenusių žmonių globai, 407 V,47 | kurti šeimą, gimdyti ir auklėti vaikus, jaučiant atsakomybę 408 IV,43 | realizuoja nesuinteresuotai aukodamasi, taip ir nuosavybė yra normaliai 409 IV,41 | sukurtas. Juk žmogus, laisvai aukodamasis, iš tikrųjų tampa savimi 81; 410 II,18 | vieniši ir dažnai tampa priešo aukomis. Laikinoji taika, prasidėjusi 411 VI,57 | ligoti žmonės, vartojimo aukos ir – dar labiau – daugybė 412 IV,41 | sugebėjimo. Žmogus negali aukotis dėl kažko, kas yra grynai 413 V,44 | teisinės valstybės“ esmė – joje aukščiausioji valdžia priklauso įstatymams, 414 IV,41 | reikalinga pagalba, kad galėtų autentiškai ir konkrečiai realizuoti 415 IV,41 | galės vis aktyviau dalyvauti autentiškoje ir draugiškoje bendrijoje, 416 IV,38 | struktūras ir keisti jas labiau autentiškomis bendro gyvenimo formomis 417 IV,39 | kad, nenorėdamas kurti autentiškų sąlygų žmogaus gimimui, 418 III,29 | pasireiškiantis totalitarizmas ir autokratija dar nėra visiškai nugalėti, 419 III,29 | pažinimu 62. Totalitarinėse ir autokratinėse santvarkose pirmenybė teikiama 420 II,15 | Be abejonės, yra ir tokių autonominių ūkio sričių, į kurias valstybė 421 Intro,3 | atsižvelgiant į Mokomosios Valdžios autoritetą – turi įpareigojančią galią. 422 I,5 | Kristaus, pavedusio jam „ganyti avis“ (žr. Jn 21, 15-17) bei „ 423 III,22 | Amerikos, taip pat Afrikos ir Azijos šalyse palaipsniui žlugo 424 III,24 | požiūriu. Kiekvienos kultūros ašis yra žmogaus pažiūra į didžiausią 425 III,23 | Jeigu marksizmas teigė, jog aštrėjančius visuomeninius prieštaravimus 426 III,29 | bendradarbiavimo ir solidarumo; b) todėl, kad išsivysčiusiose 427 I,4 | visuomeninės globos jį persekiojo bado mirties šmėkla. ~Dėl šių 428 IV,35 | pasmerktų ištisas tautas badui ir nevilčiai, yra negarbinga. 429 VI,62 | Kor 5, 17; Gal 6, 15). ~Baigdamas dar kartą dėkoju Visagaliui 430 II,21(52) | bendradarbiavimo Europoje Baigiamasis Aktas, Helsinkis 1975. ~ 431 II,13 | grupės, pradedant šeima ir baigiant ūkinėmis, visuomeninėmis, 432 II,18 | instrumentus. Tačiau karas gali baigtis ne vienų pergale, o kitų 433 II,12 | svarstydami proletariato patirtas baisias neteisybes neseniai supramonintuose 434 II,17 | ideologiniai konfliktai. Be baisios neapykantos ir skriaudų 435 II,17 | prievartą ir skriaudas. Šių baisių įvykių atminimas turėjo 436 II,17 | prisiminkime žydų tautą, kurios baisus likimas tapo simboliu aberacijos, 437 II,18(51) | Enc. Pacem in terris (1963 balandžio 11), III: AAS 55 (1963), 438 II,21 | remti vystymąsi, galutinis balansas ne visuomet yra pozityvus. 439 III,29 | noro atsiliepti į pašaukimo balsą, taigi į joje slypintį Dievo 440 Intro,3 | protestavo prieš neteisingumą ir bandė jį apriboti. ~Šios enciklikos 441 VI,58 | siejasi su kiekvienu tikru bandymu padėti kitam žmogui. Svarbu 442 III,26 | atmesdama visa, kas tuose bandymuose buvo pasmerkta nepasisekimui, 443 II,18 | plinta terorizmas ir vis barbariškesnės tampa politinės-militaristinės 444 IV,35 | modelis. Būtina panaikinti barjerus ir monopolijas, kurios daugeliui 445 IV,33 | išrauti iš savo aplinkos, bauginami laikinumo, negalėdami integruotis. 446 VI,60 | kreipimąsi į krikščioniškąsias Bažnyčias ir didžiųjų pasaulio religijų 447 VI,56 | reikalingas ir vietinių Bažnyčių bendradarbiavimas, todėl 448 Intro,1 | prašomas daugelio vyskupų, bažnytinių institucijų, mokslinio tyrimo 449 V,49 | masinis anonimiškumas ir beasmeniškumas, deja, dar dažni šių dienų 450 II,14 | pakeitė doktrina, siekianti beatodairiško savo pranašumo, norinti 451 IV,41 | santykiuose, kurie susiklostė dėl beatodairiškos konkurencijos ir susvetimėjimo, 452 II,15 | darbu, arba sudarant sąlygas bedarbiams persikvalifikuoti ir taip 453 VI,62 | šaltinis kiekvienu atveju yra begalinė Dievo galybė, kuri teigia: „ 454 VI,57 | techninės pažangos, tebėra begalinio skurdo pavojus. Vakarų kraštuose 455 IV,39 | gali sunaikinti milijonus beginklių žmogiškų būtybių. ~Ta kritika 456 IV,40 | kolektyvines gėrybes, kurios, beje, yra tarp kitų ribų, žyminčių 457 VI,60 | galėjo būti išspręstos tik bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms jėgoms. 458 VI,60 | siekia, privalo atitinkamai bendradarbiauti“ 114. Jis buvo įsitikinęs, 459 VI,60 | marksizmas, atmetė tokį bendradarbiavimą. Nuo anų laikų daug kas 460 VI,60 | tikėtis, kad dialogui ir bendradarbiavimui bus pasiruošę visi geros 461 IV,30 | privalo laikyti ne savais, o bendrais“, nes „Kristaus teisė ir 462 IV,37 | negali švaistyti. Užuot bendravęs su Dievu kūrybos darbe, 463 IV,41 | autentiškoje ir draugiškoje bendrijoje, ar taps dar labiau vienišas 464 II,13 | politinėmis ir kultūrinėmis bendrijomis, kurios, kaip tos pačios 465 IV,41 | užmegzti tuos solidarumo ir bendrumo su kitais žmonėmis ryšius, 466 I,5 | situacijų – individualių ir bendruomeninių, tautinių ir tarptautinių, 467 IV,37 | pavojų ir savo gyvenimui. Beprasmiškame gamtinės aplinkos naikinime 468 II,18 | yra prievarta deportuoti. ~Beprotiškos ginklavimosi varžybos suryja 469 IV,37 | savavališkai valdyti žemę, besąlygiškai primesdamas jai savo valią, 470 II,14 | norinti jėga sunaikinti besipriešinančius, naudodama tam įvairias 471 V,46 | teisinėje valstybėje ir besiremianti teisinga žmogaus asmenybės 472 II,15 | perkelti darbininkus į kitas, besivystančias. ~Be to, visuomenė ir valstybė 473 VI,61 | gerovės sąlygomis, o patiria besivystančių šalių skurdą, ir dar šiandien 474 VI,57 | pabėgėlių ir emigrantų; besivystančiuose kraštuose gali prasidėti 475 I,8 | kas reikalinga gyvybei. Beturtis padaro tai tik gaudamas 476 I,10 | ir graikų filosofijoje - „bičiuliškumu“; Pijus XI čia vartoja ne 477 V,48 | didelių išlaidų, dominuoja biurokratinė logika, o ne rūpinimasis 478 III,25 | prievartos būdu, atsiranda paini biurokratinės kontrolės sistema, kuri 479 IV,36 | Troškimas gyventi geriau nėra blogas, bet netikęs toks gyvenimo 480 VI,56 | nors, ir ta padėtis kasdien blogėja. ~Leonas XIII, išdėstęs 481 II,12 | Taigi vaistai pasirodė blogesni už pačią ligą. Apibūdindamas 482 I,4 | Iš kurgi kyla tas visas blogis, prieš kurį pasisako enciklika 483 II,12 | turtingiesiems, mano, kad tiems blogumams pašalinti esą reikalinga 484 III,23 | faktą, kad beveik visur to „bloko“ ar imperijos žlugimą skatina 485 II,18 | Bažnyčios dokumentuose smerkiama blokų ir imperijų logika, o enciklikoje 486 V,47 | laužymas ilgainiui sukelia bodėjimąsi ir apatiją, todėl susilpnėja 487 Intro | Garbingieji Broliai, ~brangieji Sūnūs ir Dukterys, ~sveikinu 488 V,49 | solidarumo sistemą. Jos bręsta kaip tikros asmenų bendrijos 489 Intro | Garbingieji Broliai, ~brangieji Sūnūs ir Dukterys, ~ 490 VI,57 | prieglaudas vargšams, religinių brolijų nariai bei įvairių luomų 491 V,51 | nėra atsakingas už savo brolio likimą (žr. Pr 4, 9; Lk 492 VI,57 | iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40), 493 V,48 | gydys, bet nuoširdžiai ir broliškai parems. ~ 494 II,18 | Pasaulio šalys, jose vyksta brolžudiški karai, plinta terorizmas 495 IV,36 | susijusias su būdingais jų bruožais. Ankstesnėse vystymosi fazėse 496 VI,59 | Būdingas Bažnyčios doktrinos bruožas – interdisciplinarinis jos 497 IV,32 | produktyvumo galimybės, randami būdai, kaip patenkinti žmogaus 498 III,25 | laikinos. Dievo Karalystė, būdama pasaulyje, bet nebūdama 499 Intro,3 | ir kartu moko mus, kad, būdami Kristaus, „vienintelio Mokytojo“ ( 500 IV,36 | struktūrose ir susijusias su būdingais jų bruožais. Ankstesnėse 501 V,48 | laikui nebūtų atimtos joms būdingos kompetencijos, pakenkiant 502 V,48 | neteisingai suprastų valstybei būdingų uždavinių. Ir toje srityje