| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
503 III,28(59)| metinių proga (Quagadougou, Burkina Faso, 1990 sausio 29): AAS 504 IV,41 | kritikavo kapitalistinę buržuazinę visuomenę ir kaltino ją, 505 IV,37 | uždavinius, kurie tenka jai prieš būsimąsias kartas. ~ 506 V,49 | vyksta tarp senosios ir būsimosios kartų 102. ~ 507 IV,37 | kurios gimsta iš žavėjimosi būtimi ir grožiu, leisdamos regimuose 508 IV,36 | ekonominėms sąlygoms ir būtinam politiniam stabilumui, nutariame 509 IV,35 | ilgainiui pasirodo esą tokie pat būtini įmonės gyvenimui. ~Įsitikinome, 510 I,4 | nuo pragyvenimo minimumo, būtino asmens ir jo šeimos išlaikymui. 511 IV,32 | skausmingus sprendimus, būtinus bendram įmonės darbui, užkertant 512 V,48 | veikiau turi remti ją esant būtinybei ir padėti derinti jos veiklą 513 IV,34 | taip skurdinama žmogaus būtis. Būtina žmonėms padėti įgyti 514 IV,36 | turėti ne tam, kad labiau būtume, bet kad patirtume gyvenime 515 VI,54 | patį save kaip „visuomeninę būtybę“. Tačiau tik tikėjimas iki 516 IV,39 | milijonus beginklių žmogiškų būtybių. ~Ta kritika yra skirta 517 V,48 | laisvei. ~Pastaraisiais metais buvome liudininkai labai išsiplėtusios 518 III,25 | pasitikėjimu ir tikriausiai būtų buvusi neįmanoma be visiško pasitikėjimo 519 III,28 | šalys turi solidariai remti buvusias komunistines valstybes. 520 Intro,3 | kitus prieš jį ir po jo buvusius popiežius taip ir mane įkvepia 521 III,26 | darbininkų sąmoningumo formos, bylojančios apie jų troškimą teisingumo, 522 III,29 | tikrųjų vertybių hierarchiją; ~c) todėl, kad kai kuriose 523 Intro,1 | institucijų, mokslinio tyrimo centrų, rangovų ir dirbančiųjų, 524 Intro,3(5)| PG 7, 549 n.; 855 n.; S. Ch. 264, 154 n.; 211, 44-46. ~ 525 III,28 | padarinys, stiprės dėl ūkinio chaoso, dvasinio nepasitenkinimo 526 IV,39 | ribas, kad, panašiai kaip „cheminis karas“ gali sunaikinti milijonus 527 III,25(56)| Paulius II. Adhort. Apost. Christifideles laici (1988 gruodžio 30), 528 I,6 | šiandien nebeaktualūs čia cituojami privatinės nuosavybės saugojimo 529 I,10 | daugiausia skursta “ 33. ~Cituotieji tekstai ir šiandien yra 530 II,14 | priemones, neišskiriant melo, civilinių gyventojų terorizavimo, 531 I,10 | problemas, kalba apie „meilės civilizaciją“ 35. ~ 532 VI,58 | bet padėti įsijungti į civilizacijos ir ūkinio vystymosi procesą 533 I,4(7) | 212-246; Enc. Graves de communi (1901 sausio 18): Leonis 534 III,26(58)| išlaisvinimą Libertatis Conscientia (1986 kovo 22): AAS 79 ( 535 I,5 | mokymą, tikrą doktrininį corpus, kuris leidžia analizuoti 536 II,17(47) | 118 – 150; Enc. Sapientiae Cristianae (1890 sausio 10); Leonis 537 I,11 | kartą skaitydami encikliką dabartinėmis sąlygomis, galime deramai 538 VI,54 | santykiais, kurie būdingi dabartinėms visuomenėms. Humanistiniai 539 V,44 | o ne žmonių savivalei. ~Dabartiniais laikais šiai koncepcijai 540 I,5 | kurios nedelsiant reikia dabartiniam pasauliui ir kurios būtinumą 541 III,26 | marksizmo ir krikščionybės. Dabartis, atmesdama visa, kas tuose 542 IV,32 | kas nors gamina kokį nors daiktą, tai šita daro ne tik dėl 543 IV,37 | iš Dievo – Jo sukurtais daiktais. Žmogus mano, kad gali savavališkai 544 IV,37 | grožiu, leisdamos regimuose daiktuose matyti juos sukūrusio neregimojo 545 V,46 | įžvelgia kiekvieną tiesos dalelę, esančią konkrečiame gyvenime 546 IV,36 | ir investicijas, lemiamas dalykas būtų tiesos, gėrio ir grožio 547 VI,53 | proletariato skurdą: „Šio dalyko imamės su pasitikėjimu ir 548 IV,32 | dirba su kitais žmonėmis, dalyvaudamas „visuomeniniame darbe“, 549 V,46 | visuomenės „subjektai“, per dalyvavimą įmonės valdyme bei bendros 550 IV,35 | laisvas darbas, verslumas ir dalyvavimas įmonės valdyme. Tokia visuomenė 551 III,28 | šalys, ypač Europos, kurios dalyvavo toje pačioje istorijoje 552 VI,62 | kuri teigia: „Štai aš visa darau nauja!“ (Apr 21, 5). Tais 553 II,15 | imtųsi atsakomybės apsaugoti darbininką nuo jam gresiančio nedarbo. 554 I,10 | valstybė privalo ypač globoti darbininkiją ir ja rūpintis, nes ji daugiausia 555 II,15 | paliestų sričių perkelti darbininkus į kitas, besivystančias. ~ 556 II,15 | asmenybei laisvai reikštis darbovietėje, be to, jokiu būdu negali 557 VI,56 | niekados nesiliaus savo dariusi“ 113. ~ 558 VI,53 | nors savo koncepciją. Tai darydama ji vadovavosi tik rūpesčiu 559 II,15 | sandūroje. Ta įtaka pasireiškė daugeliu reformų įvairiose srityse: 560 I,5 | turto per gausus sutelkimas, daugumos neturtas, darbininkų didesnis 561 III,25 | Tačiau negalima nutylėti daugybės sąlygų, kuriomis atskiras 562 III,23 | prisiminti. Lemiantis veiksnys, davęs pradžią permainoms, be abejo, 563 Intro,2 | ateina „Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana“ (Jok 1, 564 V,49 | beasmeniškumas, deja, dar dažni šių dienų visuomenėje. Žmogaus 565 IV,39 | tinkamai priimta ir saugoma nuo dažnų pavojų, su kuriais ji susiduria, 566 I,4(7) | p. 212-246; Enc. Graves de communi (1901 sausio 18): 567 I,7 | Susiedamas sutartimi, kuri deda pastangas suteikti teisinę 568 II,13 | koncepcijos rezultatas yra deformuota teisė, nustatanti žmogaus 569 III,27 | komunizmo. Čia labai ilgai buvo deformuoti net elementariausi ūkiniai 570 V,49 | visuomenę, saugodamos ją nuo degradacijos, tokios kaip masinis anonimiškumas 571 II,17(47) | 269 – 287.; Enc. Immortale Dei (1885 lapkričio 1); Leonis 572 Intro,1 | grąžinti visos Bažnyčios dėkingumo skolą didžiajam popiežiui 573 I,9 | taip pat Susirinkimo Deklaracijose ir daug kartų kartotame 574 III,22 | konfliktai. Kartu su Bažnyčia dėkodamas Dievui už tą liudijimą, 575 VI,62 | 15). ~Baigdamas dar kartą dėkoju Visagaliui Dievui, kuris 576 II,20 | laikotarpiu vyko spartus dekolonizacijos procesas, ir daugelis šalių 577 V,49 | Čia reikia pažymėti, kad, dėkui Dievui, veikli meilė Bažnyčioje 578 V,51 | 10, 29-37; Mt 25, 31-46)! Dėmesingas ir nuoširdus rūpinimasis 579 IV,39 | iškraipytai suprantant demografinę problemą ir visiškai negerbiant „ 580 IV,33 | taikomos įvairios priverstinės demografinės kontrolės formos, prieštaraujančios 581 V,47 | tikrus ir tvirtus pagrindus demokratijai, pripažindamos tas teises 96. 582 V,46 | pažiūros, atitinkančios demokratines politikos formas, yra agnosticizmas 583 II,18 | gimtinę ir yra prievarta deportuoti. ~Beprotiškos ginklavimosi 584 V,47 | Todėl rečiau privati nauda derinama su bendru gėriu, kuris nėra 585 V,48 | kliūčių. Tačiau be vystymosi derinimo ir vadovavimo jam, išskirtiniais 586 V,48 | esant būtinybei ir padėti derinti jos veiklą su kitų visuomeninių 587 V,51 | rankas, kad padarytų jį derlingą ir tobulintų savo darbu, 588 IV,31 | Seniau natūralus žemės derlingumas iš tikrųjų buvo pagrindinis 589 IV,31 | paskirties pagrindą. Savo derlingumu ir dosnumu tenkindama žmonių 590 I,4 | lėmė pasiūlos ir paklausos dėsniai, nepriklausomai nuo pragyvenimo 591 V,44 | pažindami visuomenės vystymosi dėsnius, ypatingą klasinę poziciją 592 VI,61 | žmogų nuo visų ekonominių ir despotiškų totalitarinių sistemų, po 593 IV,36 | materialistinį, tam tikra prasme destruktyvų žmogaus poreikių aiškinimą. 594 Intro,3 | vietoj kurio „niekas negali dėti kito“ (žr. 1 Kor 3, 11). ~ 595 IV,33 | būdų ir gėrybių vartojimo devalvuojami jau įgyti sugebėjimai ir 596 III,22 | geografinius horizontus. Devintojo dešimtmečio laikotarpiu 597 Intro,1 | keturiasdešimtųjų ir iki devyniasdešimtųjų metinių garbingai pažymėdavo 598 Intro,3 | paskutiniaisiais praėjusio amžiaus dešimtmečiais. Pagaliau raginu „pažvelgti 599 III,22 | geografinius horizontus. Devintojo dešimtmečio laikotarpiu kai kuriose 600 III,25 | metų įvykiai – tai valios dialogo ir evangelinės dvasios pergalė 601 VI,53 | stebėdama, kaip nepaliaujamai didėja socialinė problema, ir darė 602 I,6 | nuosavybė, tiek ir matant didėjantį skurdą arba, tiksliau sakant, 603 IV,35 | sumaniai naudotis ta proga, didelėmis pastangomis ir pasiaukojimu 604 Intro,2 | enciklika tebėra aktuali, daro didelį poveikį ir kuri buvo pavadinta 605 VI,56 | socializmui, susiduria su dideliais atsikūrimo sunkumais. Gresia 606 IV,36 | čia nedelsiant reikalingas didelis kultūrinis ir auklėjamasis 607 IV,31 | gėrybes, darbo reikšmė daug didesnė; kaskart aiškiau matome, 608 II,19 | komunistinio totalitarizmo plitimas didesnėje Europos dalyje ir kitose 609 I,8 | būtinybės verčiamas ar didesnio pikto vengdamas, noromis 610 I,5 | daugumos neturtas, darbininkų didesnis savimi pasitikėjimas bei 611 III,25 | nugalėti blogį, o iš tikrųjų jį didina. ~Tačiau negalima nutylėti 612 II,19 | marksizmas. Labai vertindamos ir didindamos valstybės galią, jos turi 613 I,4 | Jam būdinga siekimas tik didinti darbo našumą ir pelną, nepaisant 614 III,22 | už tą liudijimą, ne kartą didvyrišką, kurį tomis ir sunkiomis 615 V,51 | ir laisvės vaidmens, o jo didybe laikoma sugebėjimas kovoti 616 Intro,1 | Bažnyčios dėkingumo skolą didžiajam popiežiui Leonui XIII ir 617 III,28 | šalių pagalba. Galų gale didžiausi sunkumai ir trūkumai yra 618 V,48 | spekuliacija yra viena iš didžiausių kliūčių ūkiui plėtoti ir 619 II,16 | dėkoti Dievui už tai, kad didžioji enciklika rado atgarsį žmonių 620 III,22 | permainų, tačiau jas slegia didžiulės neteisingumo ir skriaudų 621 I,4 | daugelyje šalių išryškėjo didžiulis visuomenės materialinės 622 I,5 | teisingą kelią ir kelti didžiuosius dabartinės epochos šūkius 623 VI,62 | šv. Juozapo Darbininko dieną, tryliktaisiais mano pontifikato 624 II,12 | enciklikos nesusietume su šiomis dienomis. Pagaliau pats Dokumento 625 VI,55 | kitiems. ~Skelbdama žmogui Dieviškąjį išganymą, teikdama ir perduodama 626 III,22 | šalyse palaipsniui žlugo diktatorių valdžios; kitos šalys pradeda 627 III,23 | tiesą sakant, darbininkų diktatūrą, santvarkos krizė prasidėjo 628 III,27 | Iškilęs pavojus, kad, žlugus diktatūrai, jų vėl padaugės ir sukels 629 II,18 | kontinento pateko į komunistinės diktatūros valdžią, o antroji pusė, 630 Intro,3 | kuri – visuomet gyva ir dinamiška – stovi ant mūsų tėvų padėto 631 IV,31 | poreikiai to žmogaus, kuriam dirbama, tuo vaisingesnis ir produktyvesnis 632 I,6 | susijusi su asmeniu, yra dirbančiojo nuosava ir jo paties naudai 633 IV,43 | veiklos srityse, kad ir dirbdami kartu su kitais, ir kitų 634 IV,35 | kurioje kapitalas ir žemės dirbimo priemonių nuosavybė absoliučiai 635 VI,57 | Evangelijos, vienuoliai dirbo žemę, vienuoliai ir vienuolės 636 IV,36 | poreikių patenkinimo formas nuo dirbtinai sukurtų poreikių, trukdančių 637 II,15 | talentų puoselėjimu, kad jie dirbtų vis geriau ir produktyviau; 638 VI,59 | pradeda dialogą su įvairiomis disciplinomis, kurios rūpinasi žmogumi, 639 V,48 | teisės į darbą be griežtos disciplinos visame ūkiniame gyvenime 640 IV,32 | akivaizdesnis ir lemiamas disciplinuoto ir kūrybiško žmonių darbo 641 I,9(30) | panaikinimą netolerancijos ar diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų. ~ 642 IV,30 | nuosavybė arba tam tikras disponavimas išorinėmis gėrybėmis suteikia 643 II,12 | kaip tai įvyko vėliau, disponuojančios visomis priemonėmis. Tačiau 644 I,8 | kiekvienam priklausanti teisė disponuoti savo gabumais ir jėgomis, 645 VI,59 | jie stengiasi surasti šiai doktrinai istorinę formą ir ją pritaikyti. ~ 646 I,5 | formuoja savo mokymą, tikrą doktrininį corpus, kuris leidžia analizuoti 647 I,4 | pavojus, Leonas XIII paskelbė Dokumentą, kuriame svarstė, kaip spręsti „ 648 Intro,1 | pažymėdavo iškilmingi popiežių dokumentai. Taigi galima pasakyti, 649 VI,60 | spręsti 115. ~Tame pačiame dokumente paskelbiau kreipimąsi į 650 Intro,1 | XIII ir jo „nemirtingajam Dokumentui“ 3. Taip pat noriu pabrėžti, 651 Intro,2 | Pirmtakų enciklikas bei dokumentus, dėl kurių Leono XIII enciklika 652 VI,55 | mokymas, rūpindamasis žmogumi, domėdamasis juo pačiu, jo elgesiu pasaulyje, „ 653 I,10 | tuo labiau jais reikia domėtis ir rūpintis, jiems ypač 654 IV,38 | gyvenimas ir kuri pakankamai domėtųsi „visuomenės darbo ekologija“. ~ 655 III,27 | Europos tautoms. Komunizmo dominavimo metais ir dar anksčiau šalyse 656 I,4 | politikoje. Pagal tuo metu dominuojančią politinę teoriją, naudojantis 657 I,4 | kartu plito ir įvairių dominuojančių ideologijų įtaka. Dėl šių 658 II,16 | Vėliau šiame judėjime ėmė dominuoti marksistinė ideologija, 659 VI,54 | Visuomeninis mokslas dabar ypač domisi žmogumi ir jo sudėtingais 660 I,5 | organizuotumas, be to, dar dorovės nuosmukis – visa tai iš 661 III,27 | susijusios tokios svarbiausios dorybės, kaip nuoširdumas, ištikimumas, 662 IV,32 | reikalauja tokių svarbių dorybių, kaip sąžiningumas, darbštumas, 663 IV,31 | pagrindą. Savo derlingumu ir dosnumu tenkindama žmonių poreikius, 664 V,46 | savo prigimtį ir pašaukimą, dovanodamas kitiems tiesą, kurią pats 665 IV,31 | žmonėms turėti dalį Dievo dovanos, ir privalo bendrai su jais 666 IV,41 | Būdamas asmuo, gali save dovanoti kitam asmeniui ar kitiems 667 IV,38 | uždavinys, reikalaujantis drąsos ir kantrybės 77. ~ 668 II,15 | visuomeninės globos, pensijų, draudimo ligos ar nelaimingo atsitikimo 669 VI,57 | kilmės žmonės gali taikiai ir draugiškai gyventi. Per visus amžius, 670 IV,41 | dalyvauti autentiškoje ir draugiškoje bendrijoje, ar taps dar 671 IV,32 | žmogaus poreikius. Tai jo drausmingas darbas ir bendradarbiavimas 672 III,26(58)| Plg. Tikėjimo DS. Mokslo Kongregacija. Instrukcija 673 Intro | Broliai, ~brangieji Sūnūs ir Dukterys, ~sveikinu ir laiminu Jus! ~ ~ 674 IV,43 | ji tinkamu būdu ir metu duoda galimybę visuotiniam darbui 675 I,8 | prieštarauja teisingumui“ 25. ~Duok, Dieve, kad tų žodžių, kurie 676 IV,43 | savo triūsu uždirbti sau duoną suteikia ir teisę į darbą. 677 IV,37 | neturėtų ankstesnės, Dievui jai duotos paskirties, kurią žmogus, 678 IV,36 | tuo, kas „reikalinga“, kad duotume vargšui tai, kas jam būtina. 679 V,49 | Dabar dažnai individas dūsta tarp dviejų polių – valstybės 680 IV,36 | instinktus palenkia vidinėms ir dvasinėms. Jei tiesiogiai remiamės 681 VI,55 | pagrindinių jo matmenų, būtent, dvasinį matmenį, ir permisyvinių 682 III,28 | stiprės dėl ūkinio chaoso, dvasinio nepasitenkinimo ir nevilties. ~ 683 III,25 | valios dialogo ir evangelinės dvasios pergalė rungiantis su priešininkais, 684 I,8 | kritikuojama, kaip priešinga dvejopai darbo prigimčiai, darbo, 685 V,49 | dažnai individas dūsta tarp dviejų polių – valstybės ir rinkos. 686 II,15 | Istoriškai tai galima realizuoti dviem būdais, kurių rezultatai 687 IV,33 | abipusių ryšių, kurie leistų džiaugtis pripažinimu ir išryškintų 688 IV,31 | padarytų ją vaisingą ir džiaugtųsi jos vaisiais (žr. Pr 1, 689 V,44 | kiek jis naudingas siekiant egoistinių tikslų. Taigi dabartinis 690 VI,55 | Dievo, tuo pasmerkdami žmogų egoizmui, kuris kenkia jam pačiam 691 VI,58 | organizacijas, kurios gerai išlaikė egzaminą, bet kreipti jas taip, kad 692 II,12 | siūlė „socializmas“, tada egzistavęs kaip visuomenės filosofija 693 IV,35 | tikslas – pačios įmonės egzistavimas kaip žmonių bendrijos, kuri 694 II,13 | glūdintį pačioje daiktų egzistencijoje, žmogus įsisąmonina savo 695 I,6 | Dėl minėtų pasikeitimų ir egzistuojančio skurdo būtina plačiau išnagrinėti 696 IV,35 | svarbiausią tautų teisę egzistuoti ir progresuoti. ~ 697 V,49 | Kartais atrodo, tarsi jis egzistuotų tik kaip prekių gamintojas 698 I,5 | Taigi Leonas XIII, eidamas savo pirmtakų pėdomis, davė 699 V,52 | išteklių ir žmonių resursų eikvojimą, kad jų pakaktų visoms tautoms 700 VI,62 | žmones ir su žmonėmis ir eina pirma Bažnyčios maldingoje 701 IV,38 | domėtųsi „visuomenės darbo ekologija“. ~Žmogus gauna iš Dievo 702 IV,37 | glaudžiai su ja susijusi ekologinė problema. Žmogus, kuris 703 II,15 | sudaryti sąlygas laisvai ekonomikai, kuri yra tam tikras lygybės 704 IV,32 | katastrofoms. ~Dabartinėje įmonių ekonomikoje glūdi pozityvūs aspektai, 705 VI,54 | amžiaus pabaigos visuomeninei–ekonominei analizei, tačiau jos ypatinga 706 IV,36 | susidarius tam tikroms ekonominėms sąlygoms ir būtinam politiniam 707 VI,57 | pasaulį, kur, nepaisant ekonominės ir techninės pažangos, tebėra 708 VI,57 | visuomenėje yra daug ne tik ekonominio bet ir kultūrinio bei religinio 709 II,16 | įmonių ir kompanijų veikloje eksperimentines formas. ~Taigi, žvelgdami 710 II,18 | pakenkti priešininkams. ~Ekstremistinės grupės, mėginančios tuos 711 II,13 | socializmas vertina kaip paprastą elementą ir visuomenės organizmo 712 IV,38 | išauklėjimo ir aplinkos. Šie elementai gali palengvinti arba apsunkinti 713 III,27 | ilgai buvo deformuoti net elementariausi ūkiniai santykiai, su ūkiniu 714 I,8 | kuriose nesilaikoma net elementariausių teisingumo principų, pavyzdžiui, 715 I,10 | teorija. Popiežius pabrėžia elementarų kiekvienos sveikos politinės 716 I,5 | pėdomis, davė Bažnyčiai tvirtą elgesio pavyzdį. Bažnyčia pasisakė 717 VI,55 | domėdamasis juo pačiu, jo elgesiu pasaulyje, „priklauso (…) 718 I,4 | problemas“. Dar prieš šiai enciklikai pasirodant buvo paskelbta 719 Intro,2 | kartu ir kitas mano Pirmtakų enciklikas bei dokumentus, dėl kurių 720 III,24 | širdyje. Tie ieškojimai sėmėsi energijos iš liudijimo tų žmonių, 721 V,44 | nustumdama tą mažumą į nuošalį, engdama, išnaudodama ar mėgindama 722 II,19 | komunizmas, išnaudojantis ir engiantis daugybę žmonių. Tie mėginimai 723 Intro,3 | trečiąjį krikščioniškosios eros tūkstantmetį, kupiną nežinomybės, 724 V,46 | kiekvieną tiesos dalelę, esančią konkrečiame gyvenime ir 725 II,18 | metų Europoje ir pasaulyje esanti situacija veikiau yra karo 726 I,5 | kartų, turi atlikti vieną iš esminių dalykų – skelbti visuomeninį 727 IV,37 | žmogaus nesidomėjimą tauriomis estetinėmis vertybėmis, kurios gimsta 728 IV,36 | nepabrėžti su tuo vystymosi etapu susijusių naujų pareigų 729 IV,39 | sistemoms, kiek tam tikrai etinei-kultūrinei sistemai. Juk ūkis yra tik 730 VI,60 | pat remtis tam tikromis etinėmis–religinėmis vertybėmis, 731 III,26 | geranoriškumas, skatinamas etinės ir aiškiai krikščioniškos 732 IV,42 | laisvės, kuri pirmiausia yra etinio ir religinio pobūdžio, tai 733 VI,60 | galės prisidėti, sudarant etinius pagrindus visuomeninėms 734 III,23 | žmogiškąjį orumą. ~Atrodė, kad europietišką tvarką, kuri išryškėjo per 735 III,29 | Bažnyčios teises skelbti Evangeliją ir klausančiųjų teisę tą 736 IV,30 | Kristaus valią, apreikštą Evangelijoje: „Turtuoliams primenama (…) 737 III,25 | tai valios dialogo ir evangelinės dvasios pergalė rungiantis 738 I,5 | propagavimas įeina į Bažnyčios evangelizavimo misiją ir sudaro esminę 739 II,21 | pažangą, negalime nutylėti to fakto, kad įvairios politinės 740 III,22 | net lemiamas to proceso faktorius buvo Bažnyčios veikla, ginant 741 Intro,3 | kuriuos naujausios istorijos faktus. Nereikia priminti, kaip 742 V,46 | mato ir tą pavojų, keliamą fanatizmo ar fundamentalizmo tų žmonių, 743 III,28(59)| proga (Quagadougou, Burkina Faso, 1990 sausio 29): AAS 82 ( 744 I,4 | įžengė į itin sudėtingą fazę. Šiame procese buvo tokie 745 IV,33 | pirmosios industrializacijos fazės reiškiniai. Kitais atvejais 746 IV,36 | bruožais. Ankstesnėse vystymosi fazėse žmogus visada gyveno verčiamas 747 IV,33 | savininkai ir gyvena beveik feodalinėmis sąlygomis 71. Panašiomis 748 I,10 | panašiai kaip ir graikų filosofijoje - „bičiuliškumu“; Pijus 749 VI,54 | mokymas, kuris, pasinaudodamas filosofijos ir gamtos mokslo laimėjimais, 750 V,47 | atsižvelgiant į rinkiminę ar finansinę galią tuos reikalavimus 751 IV,36 | netinkamus arba kenkiančius tiek fizinei, tiek dvasinei sveikatai. 752 IV,36 | prasme priklausė nuo jo fizinės prigimties, ir jo ūkinė 753 II,12 | jų, galime suprasti tik fone ankstesnių situacijų, kurios 754 IV,39 | šiai naujai priespaudos formai“ 78. Tai politika, kuri, 755 II,20 | apsisprendimo teisę. Tačiau formaliai atgavusios suverenitetą 756 I,5 | krikščioniškojo mokslo“ formavimosi proceso. „Naujoji evangelizacija“, 757 I,7 | suprasime popiežiaus griežtus formulavimus, jei atkreipsime dėmesį 758 Intro,3 | tokia analizė nėra tikslas formuluoti galutinius įvertinimus, 759 V,46 | asmenybės, auklėjamos ir formuojamos tikrųjų idealų dvasia, ir 760 IV,32 | pats žmogus, tai yra jo gabumai, išsimokslinimas, sugebėjimas 761 I,8 | priklausanti teisė disponuoti savo gabumais ir jėgomis, tai darbas kaip 762 IV,33 | pasireikšti jų kūrybiniams gabumams ir ugdyti savo gabumus. 763 II,15 | privalu rūpintis dirbančiųjų gabumų ir talentų puoselėjimu, 764 IV,36 | apsiriboti tik primindamas gailestingumo pareigą arba pareigą šelpti 765 III,26 | laisvė gali sąveikauti su gailestinguoju Dievu, veikiančiu istorijoje. ~ 766 III,25 | malonė prasiskverbia į ją ir gaivina. Šitaip galima geriau suprasti 767 I,4 | pradėjo formuotis kita, gaivinama naujų laisvių viltimi, bet 768 IV,32 | darbui, užkertant kelią galimoms katastrofoms. ~Dabartinėje 769 II,17 | tapo simboliu aberacijos, galinčios ištikti žmogų, kai jis nusigręžia 770 II,18 | panaudojami vis tobulesnių ir galingesnių ginklų gamybai, tuo pat 771 I,9 | turime savęs paklausti, ar galiojančios teisinės sistemos, taip 772 Intro,3 | kuriomis mes gyvename, kurios – galiu pasakyti – labai skiriasi 773 V,46 | situacijai, kai nežinoma galutinė tiesa, kuri galėtų būti 774 IV,41 | bendriją, siekiančią savo galutinės paskirties – Dievo. Susvetimėjusi 775 II,21 | tikslas remti vystymąsi, galutinis balansas ne visuomet yra 776 Intro,3 | nėra tikslas formuluoti galutinius įvertinimus, nes pagal savo 777 I,5 | Skaitant encikliką, ateina į galvą pirmieji samprotavimai apie 778 IV,33 | plėtojamas, galima sakyti, per jų galvas, net jeigu tiesiog ir neriboja 779 IV,35 | ūkinės situacijos stabilumą, galvodamos apie ateitį, rūpintis savo 780 I,9 | poilsis, kad žmogus galėtų galvoti apie dangų ir kaip pridera 781 VI,58 | perteklius, kurių pasaulyje gaminama gausiai, bet ir keičiant 782 IV,36 | patenkinti reikalavimus kokybei: gaminamų ir vartojamų prekių, paslaugų, 783 IV,40 | sąlygas lengviau pasikeisti gaminiais, o ypač svarbu, kad interesų 784 IV,33 | kuri remiasi ne vienpusiška gamtinių atsargų eksploatacija, bet 785 II,18 | tobulesnių ir galingesnių ginklų gamybai, tuo pat metu reikalaujant, 786 I,5 | Kristaus, pavedusio jam „ganyti avis“ (žr. Jn 21, 15-17) 787 Intro,3 | įpareigojančią galią. Tačiau ganytojo rūpestis skatina mane taip 788 III,22 | sąlygomis teikė daugelis ganytojų, krikščioniškos bendrijos 789 Intro,3 | Nereikia priminti, kaip svarbu ganytojui kruopščiai išanalizuoti 790 I,7 | kai nenumatomos jokios garantijos nei dėl darbo valandų, nei 791 V,48 | leidžia tvirčiau jaustis, nes garantuojama individuali laisvė ir privati 792 III,27 | siūlyti teisingus sprendimus, garantuojančius kiekvienos tautos teises, 793 V,44 | jokie teisiniai principai, garantuojantys teisingus žmonių santykius. 794 I,4 | išlaikymui. Darbininkas nebuvo garantuotas, ar pavyks parduoti savo „ 795 V,52 | tautoms turi būti realiai garantuotos tinkamos sąlygos. Sudaryti 796 Intro | Garbingieji Broliai, ~brangieji Sūnūs 797 Intro,3 | Magistro kompetencija. ~Garbingiesiems Episkopato broliams, kunigams 798 III,26 | darbas būtų pripažintas garbingu 57. Darbininkų judėjimas 799 VI,59 | nepražūtų ir nepamirštų savo garbingumo ir pašaukimo. ~Būdingas 800 VI,61 | svarbiausią vietą skyrė žmogaus garbingumui, pabrėždama visuotinę materialinių 801 I,9 | apie dangų ir kaip pridera garbintų Viešpatį Dievą 28. Tos įstatyme 802 IV,30 | primenama (…) turtinguosius turi gąsdinti nepaprasti Jėzaus Kristaus 803 I,8 | Beturtis padaro tai tik gaudamas atlyginimą už darbą“ 24. ~ 804 V,48 | viešosios valdžios korupcija, gausėjantys nederami pelno šaltiniai, 805 IV,32 | kitais leidžia kurti vis gausesnes ir vertas pasitikėjimo darbo 806 VI,58 | kurių pasaulyje gaminama gausiai, bet ir keičiant gyvenimo 807 IV,43 | darbo ir visuomeninio turto gausinimas, o eksploatacija, niekšiškas 808 I,5 | mažumos rankose turto per gausus sutelkimas, daugumos neturtas, 809 IV,38 | struktūros, kurioje gyvena, gauto išauklėjimo ir aplinkos. 810 IV,31 | vaisių, jei Dievo dovaną gavęs žmogus jos tinkamai neįvertina, 811 II,15 | įstatymai, kad būtų pašalintas gėdingas išnaudojimas, pirmiausia 812 II,20 | teritorijoje gyvena įvairios gentys, dar nesusijungusios į vieną 813 IV,33 | pasaulį“ suprastume vien geografine prasme. Kai kuriuose jo 814 II,21 | pusiausvyrą tarp įvairių geografinių pasaulio rajonų, todėl socialinės 815 III,22 | jie palietė ir platesnius geografinius horizontus. Devintojo dešimtmečio 816 III,26 | darbininkų judėjimo užsimezgęs geranoriškumas, skatinamas etinės ir aiškiai 817 Intro,2 | kurio ateina „Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana“ ( 818 II,18 | ir humaniškus sprendimus, gerbdami teisingus visų suinteresuotų 819 II,16 | tokią ekonomiką, kur labiau gerbiama žmogaus asmenybė. Čia reikia 820 V,44 | kitų teises. Tada žmogus gerbiamas tik tiek, kiek jis naudingas 821 III,27 | supratimo ir taikingos sistemos, gerbiančios kitų teises. Visa tai būtina 822 V,46 | Bažnyčios metodas yra laisvės gerbimas, be išlygų pripažįstant 823 IV,33 | atsargų eksploatacija, bet geresniu žmogaus galimybių panaudojimu 72. ~ 824 IV,32 | poreikiai ir kokia gamyba geriausiai sugeba labiausiai tuos poreikius 825 I,11 | Jėzus. Šis Dokumentas – geriausias įrodymas, kad Bažnyčioje 826 V,47 | suvokiant ją, teisė dirbti gerinant žemės gėrybes ir ieškant 827 Intro,2 | sosto, kad padarytų tiek gero Bažnyčiai ir pasauliui ir 828 IV,35 | ir taip, jog, nepaisant gerų ekonominių rodiklių, žmonės, 829 I,4 | kurias vieną nuo kitos skyrė gili praraja“ 6. Toje situacijoje 830 V,44 | klasinę poziciją ar ryšius su giliausia kolektyvine patirtimi, neklysta, 831 III,22 | taip pat sugriautas ūkis ir gilūs visuomeniniai konfliktai. 832 IV,39 | gyvenamąją aplinką, kurioje gimęs vaikas gali ugdyti savo 833 III,24 | pagrindinių egzistencijos faktų – gimimo, meilės, darbo, mirties – 834 IV,39 | autentiškų sąlygų žmogaus gimimui, žmogus linkęs vertinti 835 IV,31 | atidavė žemę visai žmonių giminei, kad išlaikytų visus savo 836 I,5 | savaime yra persimetęs į jai giminingą ekonominę sritį. ~Pramonės 837 IV,43 | veiksmingi modeliai gali gimti tik esant skirtingoms istorinėms 838 II,18 | žmonių turėjo palikti savo gimtinę ir yra prievarta deportuoti. ~ 839 III,25 | žmogus turi savyje žaizdą gimtosios nuodėmės, kuri nuolatos 840 IV,35 | dirbančiųjų organizacijoms, ginančioms darbo žmones ir saugančioms 841 III,22 | faktorius buvo Bažnyčios veikla, ginant ir stiprinant žmogaus teises: 842 Intro,3 | įsijungė į didžiulį judėjimą, ginantį žmogaus asmenybę ir saugantį 843 II,18 | socialis 50 teigiama, kad ginčai ir konfliktai, kylantieji 844 I,5 | progos pasisakyti dėl šio ginčo, kuris buvo toks ryškus, 845 III,23 | nesigriebdami smurto, vidaus ginčuose atsisakytų klasių kovos, 846 II,18 | grupės, mėginančios tuos ginčus spręsti ginklu, lengvai 847 IV,42 | atveju atsakymas neabejotinai ginčytinas. ~Marksistinė koncepcija 848 III,28 | kontroliuoti ir mažinti ginklavimąsi taip pat ir Trečiojo pasaulio 849 II,18 | deportuoti. ~Beprotiškos ginklavimosi varžybos suryja atsargas, 850 I,11 | valstybė egzistuoja tam, kad gintų jų teises ar bent jų neslopintų 37. ~ 851 V,51 | mažoms valstybėms, ir vis glaudesnių ryšių tarp visos žemės tautų, 852 VI,57 | nurodymai yra patikimesni ne dėl glaustumo ir vidinės logikos, o dėl 853 V,49 | auklėjimui ir pagyvenusių žmonių globai, kad nereikėtų atskirti 854 IV,43 | pelną, kurio šaltinis yra ne globalinis darbo ir visuomeninio turto 855 I,10 | Todėl valstybė privalo ypač globoti darbininkiją ir ja rūpintis, 856 II,18 | atsidūrė tos imperijos gniaužtuose, kur norima sunaikinti jų 857 I,10 | vadindamas jį – panašiai kaip ir graikų filosofijoje - „bičiuliškumu“; 858 IV,43 | pamažu ilgėjančią solidarumo grandinę. Gamybos priemonių nuosavybė 859 IV,30 | nepaprasti Jėzaus Kristaus grasinimai, kad pagaliau kada nors 860 III,23 | ar atsakymu į kieno nors grasinimus 54. Nepaliauju dėkoti Dievui, 861 I,4(7) | Romae 1889, p. 212-246; Enc. Graves de communi (1901 sausio 862 IV,38 | aplinkos naikinimas, o tam toli gražu neskiriama pakankamai dėmesio. 863 III,25 | metų permainas, reikalavo greitos orientacijos, santūrumo, 864 I,4 | savo „prekę“, jam nuolat grėsė nedarbas, o trūkstant visuomeninės 865 II,15 | apsaugoti darbininką nuo jam gresiančio nedarbo. Istoriškai tai 866 II,18 | karo, žmonijos sunaikinimo grėsmė. Mokslas, pajungtas militaristiniams 867 I,4 | bet kuriai taip pat ėmė grėsti naujos neteisingumo ir pavergimo 868 V,52 | moko žudyti ir taip pat griauna gyvenimą tų, kurie žudo, 869 IV,30 | nors Dievui Teisėjui turės griežčiausiai atsiskaityti, kaip naudojo 870 I,7 | Geriau suprasime popiežiaus griežtus formulavimus, jei atkreipsime 871 V,44 | visuomenės organizaciją, grindžiamą trimis valdžiomis – įstatymų 872 IV,43 | darbo pasaulio solidarumo griovimas 87. Tokia nuosavybė negali 873 III,25 | pabaigoje Viešpats savo šlovėje grįš įvykdyti paskutinį teismą ( 874 I,11 | valstybės prigimtimi, dar grįšime; čia išvardyti punktai, 875 IV,42 | 42. Dabar grįžkime prie pirmosios dalies klausimo: 876 III,29 | teisę tą skelbimą priimti ir grįžti prie Kristaus. Jokia tikra 877 IV,36 | dalykas būtų tiesos, gėrio ir grožio ieškojimas bei žmonių bendrija, 878 IV,37 | iš žavėjimosi būtimi ir grožiu, leisdamos regimuose daiktuose 879 III,22 | priklausymas tam tikrai grupei buvo vertinamas labiau už 880 V,46 | demokratija negali remti mažos grupelės vadeivų, kurie dėl savo 881 V,48 | atskiriems žmonėms ir įvairioms grupėms bei sąjungoms, iš kurių 882 IV,33 | ir kai kuriose visuomenės grupėse vystosi procesai, siekiant 883 V,44 | tikrųjų tų principų klasinė, grupinė ar tautinė nauda neišvengiamai 884 V,48 | tik tas, kuris juos ne tik gydys, bet nuoširdžiai ir broliškai 885 III,23 | prisidengus kurios nors teisės gynimo formomis ar atsakymu į kieno 886 V,47 | rūpinimusi žmogaus teisėmis ir jų gynimu. Taigi tautos, reformuojančios 887 II,18 | pats pavojus, organizavo gynybos prieš jį sistemą. Daugelis 888 Intro,3 | Bažnyčios, kuri – visuomet gyva ir dinamiška – stovi ant 889 IV,39 | pasiaukojimas sukuria tokią gyvenamąją aplinką, kurioje gimęs vaikas 890 Intro,3 | aplinkybes“, kuriomis mes gyvename, kurios – galiu pasakyti – 891 I,10 | vargingųjų reikalus. Turtingieji, gyvenantys pertekliuje, mažiau reikalingi 892 V,49 | stengiasi ja vadovautis gyvendamas ir ją stiprinti per dialogą, 893 IV,36 | vystymosi fazėse žmogus visada gyveno verčiamas būtinybės: jo 894 IV,39 | ir vartoja tik tam, kad gyventų, tada laisvė praranda būtiną 895 Intro,1 | pat noriu pabrėžti, kad gyvybingosios sultys, trykštančios iš 896 Intro,3(5)| Šv. Irenėjas. Adversus haereses, I, 10, 1; III, 4, 1: PG 897 VI,58 | siekiant, reikalingas labai harmoningas didžiųjų valstybių bendradarbiavimas 898 III,29(63)| Plg. Helsinkio Aktas ir Vienos Sutartis; 899 II,21(52) | Europoje Baigiamasis Aktas, Helsinkis 1975. ~ 900 III,25 | dalis, bet turi ir svarbią hermeneutinę reikšmę, nes padeda suprasti 901 V,47 | laikantis teisingos vertybių hierarchijos ir galutinai atsiskaitant, 902 III,22 | platesnius geografinius horizontus. Devintojo dešimtmečio laikotarpiu 903 VI,54 | dabartinėms visuomenėms. Humanistiniai mokslai ir filosofija padeda 904 IV,33 | visuomenėse, anaiptol neišnyko humanitarinio pobūdžio kapitalizmo trūkumai, 905 II,18 | stengiasi rasti taikius ir humaniškus sprendimus, gerbdami teisingus 906 Intro,2 | tiek šviesulių. Noriu čia įamžinti Leono XIII encikliką, o 907 I,8 | pavyzdžiui, dėl nepilnamečių įdarbinimo, moterų darbo, darbo valandų, 908 V,47 | prieštaravimų – demokratijos idealas, susijęs su rūpinimusi žmogaus 909 V,46 | auklėjamos ir formuojamos tikrųjų idealų dvasia, ir visuomenės „subjektai“, 910 IV,41 | žmogiškas sumanymas, abstrakčiam idealui ar apgaulingai utopijai. 911 V,52 | darbu pagerinti savo padėtį, įdedant pozityvų indėlį į ūkio gerovę. 912 II,19 | kitų visuomeninių jėgų ir idėjinių srovių, kurios pasisako 913 V,46 | kryptį, lengva manipuliuoti idėjomis ir įsitikinimais dėl tų 914 II,17 | klasių kova, vidiniai ir ideologiniai konfliktai. Be baisios neapykantos 915 III,22 | žmogaus teises: toje labai ideologizuotoje aplinkoje, kur priklausymas 916 IV,36 | galvoje tai, kad, nutardami įdėti tokį, o ne kitokį kapitalą 917 III,26 | Trečiojo Pasaulio šalims, ieškančioms savo vystymosi kelių. ~ 918 III,24 | neretai jaunoji karta, nuolat ieškodama savo tapatybės ir gyvenimo 919 III,24 | kiekvieno žmogaus širdyje. Tie ieškojimai sėmėsi energijos iš liudijimo 920 V,51 | šiandien tai ypač svarbu, kai ieškoma priemonių, kaip taikiu būdu 921 III,25 | visuomenės interesais, o veikiau ieškosime būdų vaisingai juos suderinti, 922 II,17 | kai jas organizuojant ir įgaliojant nugali ideologija, kuri 923 V,44 | kuriai paklusdamas žmogus įgauna visišką savo tapatybę, tai 924 I,6 | konkrečias formas ta teisė gali įgauti. Tenka tai dar kartą pabrėžti 925 IV,36 | instinktais ir įvairiais būdais ignoruojame laisvą ir sąmoningą jo asmenybės 926 II,13 | garbingumas ir atsakingumas yra ignoruojami. ~Ateizmas, apie kurį kalbame, 927 IV,34 | sistemą, įgyti reikalingų įgūdžių, kurie padėtų geriau panaudoti 928 I,11 | tų teisių, kurias žmogus įgyja savo darbu, yra ir tokių 929 VI,56 | kad jis būtų platinamas ir įgyvendinamas kraštuose, kurie, žlugus 930 IV,32 | santykiuose, atkaklumas įgyvendinant sunkius ir skausmingus sprendimus, 931 II,12 | pamokantis ir Leono XIII numatymų įgyvendinimas, ir kaskart didesnį nerimą 932 I,10 | visuomeninė meilė“, o Paulius VI, įjungdamas į šią sąvoką įvairias dabartines 933 VI,59 | pobūdis. Kad būtų geriau įjungta į įvairų ir nuolat kintantį 934 V,49 | Bažnyčia, ištikima savo Įkūrėjo Kristaus liepimams, visada 935 Intro,3 | buvusius popiežius taip ir mane įkvepia Evangelijos „Rašto aiškintojas, 936 III,28 | tautos – laikomi našta, įkyriais prašytojais, norinčiais 937 V,52 | vykusiu tragišku karu Persų įlankoje kartoju šūkį: „Daugiau niekada 938 IV,43 | kurie yra įsijungę į pamažu ilgėjančią solidarumo grandinę. Gamybos 939 IV,35 | Pastangas, kurių dabar imamasi toje srityje, labai apsunkina 940 VI,53 | proletariato skurdą: „Šio dalyko imamės su pasitikėjimu ir pilna 941 VI,55 | jėgomis ir naujais metodais imasi evangelizacijos, kurios 942 II,13 | sunyksta kaip asmenybė, kuri, imdamasi savarankiškų moralinių sprendimų, 943 II,15 | silpniausiųjų darbininkų, imigrantų ar žemiausių visuomenės 944 II,17(47) | 1882, p. 269 – 287.; Enc. Immortale Dei (1885 lapkričio 1); 945 II,14 | epochos militarizmas ir imperializmas vykdė ir tarptautinių santykių 946 II,18 | dokumentuose smerkiama blokų ir imperijų logika, o enciklikoje Sollicitudo 947 I,4 | organizuotai, o ne kartą ir impulsyviai formavosi kita nuosavybės 948 II,15 | visuomenė ir valstybė pirmiausia imtųsi atsakomybės apsaugoti darbininką 949 V,52 | padėtį, įdedant pozityvų indėlį į ūkio gerovę. Norint tai 950 I,10 | organizacijos principą: kuo individai yra silpnesni kurioje nors 951 Intro,3 | užsiangažuoti pasaulyje. Veikdami individualiai ar susivieniję į įvairias 952 V,49 | pakeisti dabar paplitusį individualistinį mąstymo būdą, reikia solidarumo 953 IV,40 | būdu gali realizuoti savo individualius tikslus. ~Yra ir naujų rinkos 954 I,8 | ir atsiradusi dėl ryškaus individualizmo, enciklikoje griežtai kritikuojama, 955 II,13 | tvirtina, kad galima garantuoti individui gerovę, visai nepaisant 956 II,15(44) | Ženevoje (1982 birželio 15); Insegnamenti v/2 (1982), p. 2250 – 2266. 957 IV,36 | tiesiogiai remiamės tik jo instinktais ir įvairiais būdais ignoruojame 958 IV,41 | jau nepajėgia valdyti savo instinktų ir aistrų ir, paklusdamas 959 IV,39 | šeima yra gyvenimo kultūros institucija. ~Atrodo, kad žmogaus protas 960 VI,58 | Taip pat būtina, kad tos institucijos, vertindamos savo sprendimų 961 VI,58 | atstovavimas tarptautinėse institucijose. Taip pat būtina, kad tos 962 V,48 | rinkos srityje, negali vykti institucinėje, teisinėje ir politinėje 963 V,47 | neremia vienokio ar kitokio institucinio pobūdžio ar konstitucinio 964 Intro,1 | universitetų ir akademinių institutų, profesinių draugijų ir 965 III,26(58)| DS. Mokslo Kongregacija. Instrukcija apie krikščionišką laisvę 966 I,11 | valstybės kišimąsi ir jos instrumentalinį pobūdį, nes asmuo, šeima 967 II,18 | rankas atiduoda lemtingus instrumentus. Tačiau karas gali baigtis 968 III,29 | ne vien tik ūkine, bet ir integraline žmogiška prasme 61. Jo tikslas 969 IV,42 | teisinė sistema, tarnaujanti integralinei žmogaus laisvei ir laikoma 970 IV,43 | vadovaudamiesi savo protu ir laisve. ~Integralinis asmenybės vystymasis darbe 971 VI,59 | pašaukimo pilnatvėje. ~Be interdisciplinarinio matmens, visuomeninė doktrina 972 VI,59 | Bažnyčios doktrinos bruožas – interdisciplinarinis jos pobūdis. Kad būtų geriau 973 III,25 | nepriešpriešinsime su visos visuomenės interesais, o veikiau ieškosime būdų 974 II,13 | svarbiausia žmogaus didybės intuicija, jo transcendencija ir įtampa 975 IV,36 | vartojimo formą, santaupas ir investicijas, lemiamas dalykas būtų tiesos, 976 IV,36 | politiniam stabilumui, nutariame investuoti kapitalą, įvertindami kokios 977 Intro,3 | Valdžios autoritetą – turi įpareigojančią galią. Tačiau ganytojo rūpestis 978 VI,61 | Bažnyčia jaučiasi visą laiką įpareigota vienareikšmiai ir atvirai 979 Intro,3 | suprato savo kaip Petro įpėdinio misiją. Tuo pačiu supratimu 980 V,46 | atsakomybės struktūras. Dabar įprasta tvirtinti, jog filosofija 981 V,52 | ir valdžios 106. ~Dėl to įprastas gyvenimo būdas gali smarkiai 982 IV,40 | savo prigimties negali būti įprastomis prekėmis. ~ 983 IV,36 | gali skatinti vartotojiškus įpročius ir gyvenimo stilius, objektyviai 984 IV,38 | 38. Be iracionalaus gamtinės aplinkos naikinimo 985 IV,32 | ir geri darbininkai kaip įrankiai, o šiandien lemiamas veiksnys 986 VI,54 | savaime yra evangelizacijos įrankis: kaip toks, jis kiekvienam 987 IV,43 | vertina kaip daiktus ir įrankius ir juos pasisavina. Šioje 988 Intro,3(5)| Plg. Šv. Irenėjas. Adversus haereses, I, 10, 989 IV,32 | pat neišvengiama rizika – irgi šiandieninės visuomenės 990 I,4 | koncepcija. Tradicinė visuomenė iro, ir pradėjo formuotis kita, 991 IV,41 | karti istorinė patirtis įrodė, kad kolektyvizmas nepanaikina 992 I,11 | Dokumentas – geriausias įrodymas, kad Bažnyčioje egzistuoja 993 VI,55 | kryptį Dievo ir artimo meilės įsakymais, Bažnyčia prisideda prie 994 I,10 | nesvarstomas, bet – verta įsidėmėti – jis kritikuojamas tada, 995 I,9 | išsivysčiusios pramonės visuomenėse įsigalėjusi praktika iš tikrųjų šiandien 996 IV,31 | pasisavina sau dalį žemės, įsigydamas ją savo darbu. Čia yra privačios 997 V,50 | priminti, kad ir evangelizacija įsijungia į tautų kultūrą, remdama 998 VI,53 | kelias, kuris nuolat veda per Įsikūnijimo ir Atpirkimo Paslaptis“ 109. ~ 999 V,47 | visą pilnatvę išreiškia Įsikūnijusio Žodžio paslaptis 99. ~ 1000 I,10 | 10. Kitas įsimintinas teiginys, labai pamokantis 1001 IV,41 | vartojimo srityje, kur žmogus įsipainiojęs į klastingų ir tariamų malonumų 1002 VI,61 | ginti. Tuo metu priimtam įsipareigojimui Bažnyčia liko ištikima per