| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
1003 II,20 | išsivadavimo reikalavimus įsipina įvairios nacionalizmo ir 1004 IV,31 | privalo bendrai su jais įsisavinti žemę. ~Praeityje, kiekvienos 1005 IV,35 | skurdžiausios valstybės yra daug įsiskolinusios užsieniui. Be abejonės, 1006 V,46 | manipuliuoti idėjomis ir įsitikinimais dėl tų tikslų, kuriuos sau 1007 III,26 | Maždaug šimtą metų vyravo įsitikinimas, jog proletariatas, norėdamas 1008 IV,35 | būtini įmonės gyvenimui. ~Įsitikinome, kad nepriimtinas teiginys, 1009 II,17 | žiaurūs karai, į kuriuos įsitraukė didžiosios šalys: šių karų 1010 VI,59 | 59. Vadinasi, kad įsiviešpatautų teisingumas ir kad žmonės, 1011 V,47 | tų žmonių, kurie jaučiasi įskaudinti ir apgauti. Todėl rečiau 1012 III,25 | nesilaikančiais moralės principų: tai įspėjimas tiems, kurie dėl politinio 1013 V,46 | į griežtą schemą galima įsprausti tokią įvairią visuomeninę-politinę 1014 V,44 | aukščiausioji valdžia priklauso įstatymams, o ne žmonių savivalei. ~ 1015 I,9 | garbintų Viešpatį Dievą 28. Tos įstatyme numatytos teisės niekas 1016 IV,43 | gimti tik esant skirtingoms istorinėms situacijoms, sutelkus pastangas 1017 Intro,1 | galima pasakyti, kad jos istorinį kelią žymėjo kiti raštai, 1018 III,22 | asmenybės orumo. ~Šiame istoriniame procese išryškėjo naujos 1019 III,28 | trūkumai yra rezultatas to istorinio proceso, kuriame šios šalys 1020 II,15 | jam gresiančio nedarbo. Istoriškai tai galima realizuoti dviem 1021 Intro,3 | kurie dėl Bažnyčios mokslo įtaikos stengiasi semtis iš jo įkvėpimo 1022 II,13 | intuicija, jo transcendencija ir įtampa pasaulio dalykų akivaizdoje, 1023 II,12 | netinkama išspręsti socialinei įtampai, bet ir patiems darbininkams 1024 I,5 | suteikė Bažnyčiai „pilietinį įteisinimą“ nepastovioje visuomeninio 1025 IV,43 | darbui; tačiau negali būti įteisinta, kai nėra produktyvi arba 1026 IV,40 | vienintelę erdvę, kurioje žmogus įteisintu būdu gali realizuoti savo 1027 VI,55 | įvairiais argumentais bando įtikinti žmogų, kad jis yra nepriklausomas 1028 I,4 | prasidėjęs procesas įžengė į itin sudėtingą fazę. Šiame procese 1029 Intro | sveikinu ir laiminu Jus! ~ ~ĮVADAS ~ ~ 1030 Intro,1 | vaisingesnės. Tai liudija įvairi veikla prieš šių sukaktuvių 1031 II,15 | visuomenės mokslas turėjo įtakos įvairiems pasikeitimams, kurie vyko 1032 VI,56 | visuomeninį Bažnyčios mokymą įvairioje aplinkoje. ~Ypač trokštu, 1033 V,48 | o atskiriems žmonėms ir įvairioms grupėms bei sąjungoms, iš 1034 II,19 | dėl situacijos jos patyrė įvairiopą reakciją. ~Po karinių sunaikinimų 1035 IV,32 | Ekonomika yra viena iš įvairiopos žmogaus veiklos sričių ir 1036 II,21 | teisės, ir tai atsispindėjo įvairiuose Tarptautiniuose dokumentuose 52 1037 VI,59 | Kad būtų geriau įjungta į įvairų ir nuolat kintantį visuomeninį, 1038 IV,41 | aprašė Marx. Tačiau nebuvo įveiktas susvetimėjimas, pasireiškiantis 1039 IV,36 | nutariame investuoti kapitalą, įvertindami kokios nors visuomenės darbą, 1040 Intro,3 | tikslas formuluoti galutinius įvertinimus, nes pagal savo pobūdį tai 1041 II,12 | priemonėmis. Tačiau jis teisingai įvertino pavojų, kurį kėlė mases 1042 III,25 | Viešpats savo šlovėje grįš įvykdyti paskutinį teismą (plg. Mt 1043 II,12 | ir tie numatymai, kurie, įvykiams toliau plėtojantis, pasirodė 1044 V,52 | metas, kad panaši pažanga įvyktų ir tarptautiniu mastu. Galų 1045 IV,33 | šalys, kurios pasirinko izoliaciją, nustojo vystytis arba atsiliko, 1046 VI,54 | mokslai ir filosofija padeda išaiškinti, koks svarbiausias žmogaus 1047 Intro,3 | svarbu ganytojui kruopščiai išanalizuoti vykstančius pasikeitimus, 1048 VI,54 | tapatybę, ir kaip tik iš jos išauga visuomeninis Bažnyčios mokymas, 1049 IV,38 | struktūros, kurioje gyvena, gauto išauklėjimo ir aplinkos. Šie elementai 1050 III,23 | žmonių širdis to sunkaus išbandymo metu, ir prašau Jo, kad 1051 III,25 | visuomeninis gyvenimas ilgainiui išblėsta ar apmiršta. ~Be to, sukurtas 1052 IV,33 | galimybės, dažnai mėginama išbraukti juos iš istorijos, taikomos 1053 VI,57 | kurie pirmieji krikščionys išdalijo savo gėrybes vargšams, liudydami, 1054 VI,56 | kasdien blogėja. ~Leonas XIII, išdėstęs darbininkų problemos sprendimo 1055 I,7 | laiko, kiek tai reikalinga išeikvotoms jėgoms atstatyti“. O po 1056 V,49 | objektu, bet padėdama jam išeiti iš keblios padėties, saugodama 1057 V,48 | Čia reikėtų pagalvoti apie išeivių, emigrantų, senų ar sergančių 1058 V,51 | Atpirkimą, per kurį Dievo Sūnus išganė ir suvienijo visus žmones, 1059 VI,53 | jam dalyvauti amžinajame išganyme. Čia turima omenyje ne „ 1060 I,5 | kova už teisingumą tampa Išganytojo Kristaus liudijimo dalimi. 1061 III,25 | politinio realizmo nori išguiti iš politinės arenos teisę 1062 VI,59 | konkrečių sunkumų, problemų, išgyvena pergales, kad tikėjimo šviesa 1063 VI,57 | ir tas pasirinkimas nėra išimtinis ir nediskriminuoja kitų 1064 V,49 | atlieka svarbų vaidmenį ir išjudina tam tikrą solidarumo sistemą. 1065 VI,58 | kurios yra iš to proceso išjungtos arba paliktos nuošalyje. 1066 VI,55 | Enciklika Rerum novarum iškalbingai šitai liudija. ~ 1067 I,6 | darbo“ 14. Šią temą esu iškėlęs ir išplėtojęs enciklikoje 1068 IV,41 | susvetimėjimo koncepcija, iškeliant ją vienintelę gamybos ir 1069 VI,59 | sprendimus, bet ir parengia žmogų iškentėti kančią taip, kad nepražūtų 1070 III,27 | neapykantos ir skriaudų. Iškilęs pavojus, kad, žlugus diktatūrai, 1071 Intro,1 | metinių garbingai pažymėdavo iškilmingi popiežių dokumentai. Taigi 1072 I,9 | laikomasi skelbiant daugelį iškilmingų deklaracijų ir tarptautinių 1073 VI,60 | šios svarbios problemos, iškilusios pramoninėje visuomenėje, 1074 IV,39 | natūralų gyventojų prieaugį, iškraipytai suprantant demografinę problemą 1075 II,12 | pažeidžia teisėtus savininkus, iškreipia valstybės pareigas ir iš 1076 I,5 | konfliktus, kurie neišvengiamai iškyla visuomeninėje – ūkinėje 1077 V,48 | išlaikyti reikia didelių išlaidų, dominuoja biurokratinė 1078 VI,58 | organizacijas, kurios gerai išlaikė egzaminą, bet kreipti jas 1079 V,47 | prasimaitinti pačiam ir išlaikyt savo artimuosius; teisė 1080 III,26(58)| krikščionišką laisvę ir išlaisvinimą Libertatis Conscientia ( 1081 III,26 | ieško naujos autentiškos išlaisvinimo teorijos ir praktikos, Bažnyčia 1082 Intro,2 | leido pasinaudoti dokumentu, išleistu prieš šimtą metų prie šv. 1083 V,46 | yra laisvės gerbimas, be išlygų pripažįstant žmogaus asmenybės 1084 IV,32 | sąžiningumas, darbštumas, išmintingumas imantis pagrįstos rizikos, 1085 IV,35 | teisingas; tačiau reikalauti išmokėjimo, primetant politinius sprendimus, 1086 IV,35 | principas, kad skolos turi būti išmokėtos, yra teisingas; tačiau reikalauti 1087 IV,43 | naujų daiktų“ šviesoje buvo išnagrinėtas ryšys tarp individualios 1088 I,6 | egzistuojančio skurdo būtina plačiau išnagrinėti tą problemą, kuriai bus 1089 V,44 | mažumą į nuošalį, engdama, išnaudodama ar mėgindama ją sunaikinti 91. ~ 1090 IV,33 | sakant, jie yra jeigu ne išnaudojami, tai dažnai paliekami nuošalyje, 1091 II,19 | revoliucinis komunizmas, išnaudojantis ir engiantis daugybę žmonių. 1092 IV,33 | kalbėti apie nežmonišką išnaudojimą. Nepaisant didelių pasikeitimų, 1093 IV,38 | žvėrių rūšis, kurioms gresia išnykimas, suprantant, kad visos jos 1094 IV,42 | daugelyje šalių neabejotinai išnyko viena iš kliūčių, neleidusi 1095 IV,42 | aklai tikintis, kad jos išnyks laisvosios rinkos sąlygomis. ~ 1096 IV,30 | tam tikras disponavimas išorinėmis gėrybėmis suteikia kiekvienam 1097 VI,60 | didžiųjų pasaulio religijų išpažinėjus, kad kartu, bendrai liudytume 1098 II,13 | pirmiausia paneigiama iš čia išplaukianti išganymo būtinybė. ~ 1099 IV,39 | naudodamasi nauja technika, taip išplečia savo įtakos ribas, kad, 1100 IV,30 | kaip žmogiškosios laisvės išplėtimą… Pati privatinė nuosavybė 1101 I,6 | Šią temą esu iškėlęs ir išplėtojęs enciklikoje Laborem exercens 15. ~ 1102 V,48 | tampa vangūs, o pernelyg išpūstose viešosiose struktūrose, 1103 II,13 | pačios žmogaus prigimties išraiška, turi – visuomet bendros 1104 III,24 | pranašavo, kad su šaknimis išraus iš žmogaus širdies Dievo 1105 IV,33 | dažnai kultūriniu požiūriu išrauti iš savo aplinkos, bauginami 1106 III,27 | ištikimumas, darbštumas buvo išrautos su šaknimis. Reikia kantriai 1107 I,5 | žemėje. Popiežiaus pozicija, išreikšta enciklikoje Rerum novarum, 1108 VI,55 | Sienietės, kuri tą pačią mintį išreiškė maldoje: „Tavyje, amžinasis 1109 V,48 | bendri svarstymai taip pat išryškina valstybės vaidmenį ūkinėje 1110 II,19 | tas visuomenės modelis, išryškindamas marksizmo nesėkmes, kuriant 1111 Intro,3 | Šios enciklikos tikslas – išryškinti aktualius tuos Leono XIII 1112 IV,33 | džiaugtis pripažinimu ir išryškintų jų privalumus. Trumpai sakant, 1113 III,27 | tuos kraštus, nes tautos, išsekintos ilgai trukusių išsižadėjimų, 1114 II,18 | kad ideologija, kuri yra išsigimusi filosofija, moksliškai pateisintų 1115 I,8 | pakaktų, kad galėtų padoriai išsilaikyti. „Jeigu darbininkas, būtinybės 1116 IV,32 | žmogus, tai yra jo gabumai, išsimokslinimas, sugebėjimas dalyvauti darnioje 1117 V,48 | buvome liudininkai labai išsiplėtusios tokio pobūdžio intervencijos, 1118 IV,42 | nors gal tikslesni būtų išsireiškimai „verslų ekonomika“, „rinkos 1119 II,20 | į teisingus nacionalinio išsivadavimo reikalavimus įsipina įvairios 1120 III,27 | būtų atstatytos valstybės, išsivadavusios iš komunizmo. Čia labai 1121 IV,33 | nes tai neleidžia jiems išsiveržti iš žeminančios priklausomybės. ~ 1122 V,48 | principo, pagal kurį labiau išsivysčiusi visuomenė neturi kištis 1123 IV,33 | vykstantys reiškiniai būdingi ir išsivysčiusioms šalims, kur dėl nuolat kintančių 1124 VI,56 | pasaulio šalys dėl menko išsivystymo yra tragiškesnėje padėtyje, 1125 III,27 | išsekintos ilgai trukusių išsižadėjimų, iš vadovų reikalauja neatidėliojamų 1126 V,48 | derinimo ir vadovavimo jam, išskirtiniais atvejais valstybė gali vykdyti 1127 VI,60 | visuomenėje, galėjo būti išspręstos tik bendradarbiaujant visoms 1128 III,24 | sąlygomis ir persekiojami liko ištikimi Dievui. Marksistai pranašavo, 1129 II,17 | simboliu aberacijos, galinčios ištikti žmogų, kai jis nusigręžia 1130 IV,35 | sprendimus, kurie pasmerktų ištisas tautas badui ir nevilčiai, 1131 VI,58 | ūkinio vystymosi procesą ištisoms tautoms, kurios yra iš to 1132 II,17 | sudaromi ir realizuojami ištisų tautų ir visuomenės grupių 1133 III,26 | patvirtinti visišką žmogaus išvadavimą, kaip autentiškos teologijos 1134 III,26 | krizė dar nėra pasaulio išvadavimas iš priespaudos ir neteisingumo, 1135 VI,55 | trečiojo tūkstantmečio išvakarėse, Bažnyčia lieka „transcendentinio 1136 I,11 | prigimtimi, dar grįšime; čia išvardyti punktai, kaip ir daugelis 1137 II,16 | neteisingumą ir skriaudas, Akcija išvystė plačią profsąjunginę ir 1138 I,6 | kas būtina savo asmenybės išvystymui ir šeimai – nepaisant to, 1139 Intro,3 | nuo pradžios, ir leidžia iššifruoti „naujus daiktus“, tarp kurių 1140 I,9 | Niekas negali be kaltės įžeisti žmogaus, kurį pats Dievas 1141 I,4 | anksčiau prasidėjęs procesas įžengė į itin sudėtingą fazę. Šiame 1142 II,12 | viena, didžiulį popiežiaus įžvalgumą vertinant realią proletariato 1143 V,46 | Kalbėdamasis su kitais žmonėmis, įžvelgia kiekvieną tiesos dalelę, 1144 III,23 | karą ir buvo patvirtinta Jaltos sutartimi, galėjo suardyti 1145 II,12 | svarstyti jį tuo požiūriu, kaip jame apibūdinama istorinė situacija 1146 VI,58 | gerovę. Tačiau vis labiau jaučiama būtinybė, kad tokiu mastu, 1147 Intro,3 | žr. Mt 23, 8) mokiniai, jaučiame šventą pareigą rodyti kelią, 1148 V,47 | gimdyti ir auklėti vaikus, jaučiant atsakomybę už lytinį gyvenimą. 1149 III,24 | atsirado dėl ateizmo, palikusio jaunąją kartą be kelrodžio; tiesa, 1150 V,50 | tautos kultūrai. Tiesa, kad jaunimas priešinasi, paveldėdamas 1151 III,24 | kelrodžio; tiesa, neretai jaunoji karta, nuolat ieškodama 1152 IV,33 | kartu su jais seni žmonės, jaunuomenė, nesugebanti įsijungti į 1153 IV,36 | specialistų atsakomybės jausmą; aišku, jog čia būtina ir 1154 V,48 | veikla leidžia tvirčiau jaustis, nes garantuojama individuali 1155 V,52 | supratimas, pažinimas ir sąžinės jautrumas. Reikia sau palinkėti tokios 1156 V,51 | todėl niekas negali likti ne jautrus ar abejingas kitų žmonijos 1157 II,20 | politiką kontroliuoja svetimos jėgos, kai valstybės teritorijoje 1158 II,19 | Yra ir kitų visuomeninių jėgų ir idėjinių srovių, kurios 1159 III,29 | teisė atrasti ir priimti Jėzų Kristų, kuris yra tikrasis 1160 VI,62 | amžius (plg. Žyd 13, 8), - Jėzui Kristui, mūsų Viešpačiui. 1161 VI,62 | o ypač nuo to laiko, kai Jėzuje Kristuje Dievas tapo žmogumi, 1162 I,11 | kuriuos ypač pamilo Viešpats Jėzus. Šis Dokumentas – geriausias 1163 Intro,2 | davinys ir tobula dovana“ (Jok 1, 17), dėkojimas už tai, 1164 III,29 | ir grįžti prie Kristaus. Jokia tikra pažanga neįmanoma, 1165 IV,39 | vieninteliu, nepaklūstančiu jokiai kitai vertybei, tai priežasties 1166 V,44 | tapatybę, tai negalioja ir jokie teisiniai principai, garantuojantys 1167 II,17 | savo naudą ir nepaklūsta jokiems teisingumo reikalavimams 48. ~ 1168 II,13 | jo žmogiškumo viršūnė, ir joks visuomeninis mechanizmas 1169 Intro,3 | tartum įsijungė į didžiulį judėjimą, ginantį žmogaus asmenybę 1170 II,16 | gyvenimo sąlygas. ~Vėliau šiame judėjime ėmė dominuoti marksistinė 1171 III,26 | Bažnyčios ir darbininkų judėjimo užsimezgęs geranoriškumas, 1172 III,26 | todėl iš dalies darbininkų judėjimui didžiulę įtaką darė marksizmas. ~ 1173 VI,61 | šiandien velka „beveik vergijos jungą“, Bažnyčia jaučiasi visą 1174 VI,61 | pradžioje „beveik vergijos jungas“ privertė mano Pirmtaką 1175 III,25 | formuoja žmogaus sielą. Jungdamas savo kančias dėl tiesos 1176 III,26 | Darbininkų judėjimas jungėsi su švietėjišku darbininkų 1177 II,19 | profesinis pasirengimas, laisvė jungtis į draugijas, veiksminga 1178 VI,62 | metų gegužės mėnesį, šv. Juozapo Darbininko dieną, tryliktaisiais 1179 Intro | Dukterys, ~sveikinu ir laiminu Jus! ~ ~ĮVADAS ~ ~ 1180 III,28 | ir tuo pat metu tikrinti kainų ir prioritetų skalę, kuria 1181 II,13 | ignoruojami. ~Ateizmas, apie kurį kalbame, kartu yra glaudžiai susijęs 1182 I,6 | paskirstymas 17. ~Antra vertus, kalbėdamas apie privatinę nuosavybę, 1183 V,46 | tiesą, kurią pats pripažino. Kalbėdamasis su kitais žmonėmis, įžvelgia 1184 IV,30 | rėmiausi pirmiausia savo kalboje III Vyskupų konferencijoje 1185 III,24 | vertindami jį kultūros, kalbos, istorijos, pagrindinių 1186 V,46(93) | ten pat, 29. Pijus XII. Kalėdų kalba per radiją 1944 m. 1187 I,4 | šmėkla. ~Dėl šių pasikeitimų kaltas „visuomenės pasidalijimas 1188 I,9 | atimti. „Niekas negali be kaltės įžeisti žmogaus, kurį pats 1189 IV,41 | žmonių susvetimėjimas. Tas kaltinimas neabejotinai remiasi klaidinga 1190 IV,41 | Dievas yra jo egzistencijos kaltininkas ir tik Jis gali visiškai 1191 IV,41 | buržuazinę visuomenę ir kaltino ją, kad žmogaus egzistencijos 1192 VI,62 | Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15, 24. 28). Tačiau 1193 IV,39 | nuolat pasikartojančios kampanijos prieš natūralų gyventojų 1194 I,7 | sąlygų, taip pat nepaisant kandidatų į darbą amžiaus ir lyties. „ 1195 III,25 | Dievo vietą ir bando Jo kantrybę. ~Per Kristaus auką ant 1196 IV,41 | 41. Marksizmas kritikavo kapitalistinę buržuazinę visuomenę ir 1197 III,25 | atskirti tuos, kurie priklauso Karalystei, nuo tų, kurie priklauso 1198 V,51 | laikoma sugebėjimas kovoti ir kariauti. Bažnyčia tam pasitarnauja 1199 II,18 | spręsti ginklu, lengvai gauna karinę ir politinę paramą, ginklų 1200 II,18 | politinę paramą, ginklų ir karinį parengimą, o tie, kurie 1201 II,19 | įvairiopą reakciją. ~Po karinių sunaikinimų kai kuriose 1202 IV,37 | tenka jai prieš būsimąsias kartas. ~ 1203 IV,41 | Tačiau socialistinių šalių karti istorinė patirtis įrodė, 1204 V,50 | Tas atviras ir kiekvienoje kartoje atsinaujinantis tiesos ieškojimas 1205 V,52 | tragišku karu Persų įlankoje kartoju šūkį: „Daugiau niekada tenebūnie 1206 I,9 | Deklaracijose ir daug kartų kartotame mano mokyme [31. Ryšium 1207 VI,56 | kada nors, ir ta padėtis kasdien blogėja. ~Leonas XIII, išdėstęs 1208 II,16 | ideologinių svaičiojimų, artimesnę kasdieniams darbo žmonių poreikiams; 1209 I,5 | visuomenės gyvenimui, ir kasdienis darbas bei kova už teisingumą 1210 V,52(104)| per radiją, skirta visiems katalikams ir visam pasauliui (1938 1211 IV,32 | užkertant kelią galimoms katastrofoms. ~Dabartinėje įmonių ekonomikoje 1212 V,46 | Krikščioniškoji tiesa nepriklauso tai kategorijai. Nebūdamas ideologija, krikščioniškasis 1213 I,7 | nuolaidų mąstymui klasinėmis kategorijomis, o tik todėl, kad čia turima 1214 IV,41 | Žmogus negali aukotis dėl kažko, kas yra grynai žmogiškas 1215 V,49 | bet padėdama jam išeiti iš keblios padėties, saugodama jo asmens 1216 VI,58 | gaminama gausiai, bet ir keičiant gyvenimo stilių, gamybos 1217 V,52 | gyvenimo būdas gali smarkiai keistis, o tai būtina, norint riboti 1218 II,12 | teisingai įvertino pavojų, kurį kėlė mases viliojantis siūlymas – 1219 I,4 | pasirodant buvo paskelbta keletas kitų dokumentų, pirmiausiai 1220 II,13 | išlaikyti savo orumą, ir keliai į autentiškos žmonių bendrijos 1221 V,46 | Bažnyčia mato ir tą pavojų, keliamą fanatizmo ar fundamentalizmo 1222 V,47 | ne tik su pasipiktinimą keliančiais abortais, bet ir su įvairiais 1223 V,47 | galią tuos reikalavimus keliančių grupių. Toks politinės moralės 1224 VI,58 | vertinamas kaip rūpestį keliantis akiplėša ar kaip našta, 1225 II,12 | ir kaskart didesnį nerimą keliantys ženklai, kuriuos pastebėjo 1226 III,24 | palikusio jaunąją kartą be kelrodžio; tiesa, neretai jaunoji 1227 VI,55 | pasmerkdami žmogų egoizmui, kuris kenkia jam pačiam ir kitiems. ~ 1228 IV,36 | objektyviai netinkamus arba kenkiančius tiek fizinei, tiek dvasinei 1229 V,52 | atėjo laikas, kai asmeninį kerštą pakeitė įstatymai, tai jau 1230 Intro,1 | tos enciklikos datą nuo keturiasdešimtųjų ir iki devyniasdešimtųjų 1231 IV,33 | silpniausieji bei vadinamasis Ketvirtasis pasaulis. Tokiomis sąlygomis 1232 IV,36 | suteikti žmogui tam tikrą kiekį gėrybių, bet ir patenkinti 1233 III,23 | gynimo formomis ar atsakymu į kieno nors grasinimus 54. Nepaliauju 1234 II,17 | vidinių santykių, nebūtų kilę tokie žiaurūs karai, į kuriuos 1235 VI,57 | skirtingos visuomeninės kilmės žmonės gali taikiai ir draugiškai 1236 II,18 | priemonės. Visame pasaulyje kilo atominio karo pavojus, karo, 1237 IV,43 | ir sudaryti sąlygas jam kilti tarnyboje. ~Šių dienų „naujų 1238 III,28 | sukurtos tam atvejui, jei kiltų konfliktas tarp Rytų ir 1239 I,11 | nesusijusios su jo veikla, bet yra kilusios iš pagrindinės jo asmens 1240 V,46 | nesikeičia priklausomai nuo kintančios politinės pusiausvyros. 1241 IV,33 | išsivysčiusioms šalims, kur dėl nuolat kintančių gamybos būdų ir gėrybių 1242 VI,59 | įjungta į įvairų ir nuolat kintantį visuomeninį, ūkinį ir politinį 1243 IV,39 | vieninteliu, nepaklūstančiu jokiai kitai vertybei, tai priežasties 1244 IV,36 | kapitalą ir tam tikroje, o ne kitoje gamybos srityje, visuomet 1245 IV,36 | nutardami įdėti tokį, o ne kitokį kapitalą ir tam tikroje, 1246 V,48 | gerovės 100. ~Tiesiogiai kišantis ir atleidžiant visuomenę 1247 I,11 | būtina apriboti valstybės kišimąsi ir jos instrumentalinį pobūdį, 1248 II,13 | visuomeninę tvarką. Tos klaidingos asmens koncepcijos rezultatas 1249 V,44 | individas ar grupė, nei klasė, tauta ar valstybė. To negali 1250 I,4 | visuomenės pasidalijimas į dvi klases, kurias vieną nuo kitos 1251 I,7 | ar dėl nuolaidų mąstymui klasinėmis kategorijomis, o tik todėl, 1252 IV,41 | kur žmogus įsipainiojęs į klastingų ir tariamų malonumų tinklą 1253 III,29 | teises skelbti Evangeliją ir klausančiųjų teisę tą skelbimą priimti 1254 IV,30 | Akvinietį, pridūrė: „Kai klausiama, kaip reikia naudoti turtus, 1255 I,4 | aptariami politinio pobūdžio klausimai, o kiti kiek vėliau 7. Šia 1256 I,9 | visuotinė tendencija tam tikrus klausimus vertinti kaip privačias 1257 V,45 | asmenybę, kuri privalo Dievo klausyti labiau negu žmonių (Apd 1258 I,8 | vadinamojo „nežaboto kapitalizmo“ klestėjimo laikotarpiu, nereikėtų taip 1259 V,48 | Saugumo pojūčio nebuvimas, klestinti viešosios valdžios korupcija, 1260 IV,43 | darbe; o vartoja kartu su klientais, kurie yra įsijungę į pamažu 1261 IV,36 | specifines problemas ir kliūtis labiausiai išsivysčiusiose 1262 IV,41 | jau nebegali būti laisvas: klusnumas tiesai apie Dievą ir žmogų 1263 IV,33 | šalių gyventojų. Tačiau klystume, jei „Trečiąjį pasaulį“ 1264 I,7 | aiškiai matomos priežastys, kodėl bažnyčia gina ir aprobuoja 1265 IV,32 | ratą. Jeigu kas nors gamina kokį nors daiktą, tai šita daro 1266 I,6 | ir šeimai – nepaisant to, kokias konkrečias formas ta teisė 1267 V,51 | vyksta žmogaus širdyje, o kokiu būdu jis angažuojasi savo 1268 IV,40 | apribojimų: kolektyviniai ir kokybės poreikiai, kurių neįmanoma 1269 III,25 | 13; Apr 21, 1), tačiau kol dar neatėjo toji valanda, 1270 IV,40 | visuomenės pareiga apsaugoti kolektyvines gėrybes, kurios, beje, yra 1271 IV,40 | naujų rinkos apribojimų: kolektyviniai ir kokybės poreikiai, kurių 1272 IV,41 | susvetimėjimo galima išvengti tik kolektyvinio tipo visuomenėje. Tačiau 1273 II,13 | visuomeninis mechanizmas ar kolektyvinis subjektas negali jo pakeisti. 1274 IV,41 | istorinė patirtis įrodė, kad kolektyvizmas nepanaikina susvetimėjimo, 1275 II,13 | sutapatinamas su tam tikro kolektyvo visuomeniniais santykiais 1276 II,16 | darbininkų dalyvavimo įmonių ir kompanijų veikloje eksperimentines 1277 IV,35 | darbininkų kvalifikacija, kurti kompetentingas ir savo atsakomybę suvokiančias 1278 V,44 | kitos valdžios ir kitos kompetentingos organizacijos, kurios išlaikytų 1279 II,20 | bendriją. Be to, trūksta kompetentingų žmonių, kurie galėtų profesionaliai, 1280 IV,39 | savo gyvenimą veikiau kaip kompleksą pojūčių, kuriuos tenka patirti, 1281 I,6 | aiškiai pasisako, jog būtinas komplementas, taip pat visuotinis žemės 1282 III,26 | ieškoti įvairių neįmanomų kompromisų tarp marksizmo ir krikščionybės. 1283 II,19 | suvokti, nes dėmesį prikausto komunistinio totalitarizmo plitimas didesnėje 1284 II,19 | kurio nesilaiko revoliucinis komunizmas, išnaudojantis ir engiantis 1285 V,44 | Dabartiniais laikais šiai koncepcijai prieštarauja totalitarizmas, 1286 I,11 | pirmiausia paties žmogaus koncepcijomis. Kitas šio Dokumento temas 1287 I,4 | vadinamųjų „socialistinių“ koncepcijų skatinamos revoliucijos 1288 Intro,1 | įgyvendinti ateityje – tai Vyskupų Konferencijų, tarptautinių organizacijų, 1289 I,6 | Turėdamas tikslą nušviesti konfliktą tarp darbo ir kapitalo, 1290 II,14 | kartu nebegerbia ir savęs; konfliktui stiprėjant, nebeįmanoma 1291 III,26(58)| Plg. Tikėjimo DS. Mokslo Kongregacija. Instrukcija apie krikščionišką 1292 V,46 | kiekvieną tiesos dalelę, esančią konkrečiame gyvenime ir atskirų asmenų 1293 IV,39 | kritika yra skirta ne tiek konkrečioms ūkinėms sistemoms, kiek 1294 VI,59 | kitiems žmonėms, kurie turi konkrečių sunkumų, problemų, išgyvena 1295 IV,39 | savo nuožiūra, ir kurie konkuruoja su kitomis galimybėmis. ~ 1296 III,27 | atsiskyrusius nuo kitų ir pavydžiai konkuruojančius pasaulius. Aiškiau parodė 1297 II,21 | tarptautinėmis 53. ~Su pasitenkinimu konstatuodami šio proceso pažangą, negalime 1298 V,47 | institucinio pobūdžio ar konstitucinio sprendimo. Indėlis, kurį 1299 II,19 | šalyse ir srityse stengtasi konstruktyviai atkurti demokratinę visuomenę, 1300 IV,36 | koncepcija. Čia kaip tik turime konsumizmo faktą. Apibūdinant naujus 1301 VI,59 | visuomeninį, ūkinį ir politinį kontekstą vienintelė tiesa apie žmogų, 1302 II,18 | nebuvimas negu tikra taika. Pusė kontinento pateko į komunistinės diktatūros 1303 IV,40 | pomėgiai, suteikiant galimybę kontrakto sudarymo metu susidurti 1304 IV,35 | kad visuomenė ir valstybė kontroliuotų, kaip tenkinami visos visuomenės 1305 VI,57 | išvengti tik laiku imantis koordinuotos tarptautinės veiklos. ~ 1306 V,48 | klestinti viešosios valdžios korupcija, gausėjantys nederami pelno 1307 VI,55 | cituodamas žodžius šv. Kotrynos Sienietės, kuri tą pačią 1308 III,27 | pirmiausia širdyse tų, kurie kovoja už teisingumą, ir kad visi 1309 IV,35 | ir asmeninį gyvenimą 73. Kovojant prieš tą sistemą alternatyvus 1310 II,14 | teisingumu“42. ~Tai, kas klasių kovoje smerkiama, veikiau yra idėja 1311 II,18 | tikrųjų vyksta mūšiai, liejasi kraujas. Bažnyčios dokumentuose 1312 III,27 | sukels rimtų konfliktų iki kraujo praliejimo, jeigu pritruks 1313 IV,42 | ir kad jo turi siekti tie kraštai, kuriuose vyksta visuomenės 1314 III,22 | piliečiams aktyviai dalyvauti krašto gyvenime. Svarbus ir net 1315 IV,32 | nuosavybė. Supramonintų kraštų turtingumas daug labiau 1316 III,27 | ir moraliai atkurti tuos kraštus, nes tautos, išsekintos 1317 II,16 | vartotojų kooperaciją, kredito kooperaciją, plėtojant liaudies 1318 Intro,1 | rangovų ir dirbančiųjų, kurie kreipėsi į mane savo vardu arba kaip 1319 VI,62 | Apr 21, 5). Tais žodžiais kreipiamasi iki laikų pabaigos, kai 1320 III,23 | deryboms ir liudija tiesą, kreipiasi į priešininko sąžinę ir 1321 VI,60 | pačiame dokumente paskelbiau kreipimąsi į krikščioniškąsias Bažnyčias 1322 VI,58 | gerai išlaikė egzaminą, bet kreipti jas taip, kad jos veiktų 1323 II,14 | visuomenės grupių ir kad krikščionio pozicija turi būti ryžtinga 1324 III,26(58)| Kongregacija. Instrukcija apie krikščionišką laisvę ir išlaisvinimą Libertatis 1325 I,11 | pirmumo formą, praktikuojant krikščioniškąją meilę“ 36. Todėl enciklika 1326 VI,56 | studijuoti, stiprinti ir platinti krikščioniškąjį visuomeninį mokymą. Šiam 1327 VI,59 | toje vietoje, kur susiduria krikščioniškas gyvenimas ir sąžinė su pasaulio 1328 VI,60 | paskelbiau kreipimąsi į krikščioniškąsias Bažnyčias ir didžiųjų pasaulio 1329 V,46 | kategorijai. Nebūdamas ideologija, krikščioniškasis tikėjimas nelaiko, kad į 1330 I,10 | yra vienas iš pagrindinių krikščioniškųjų visuomeninių ir politinių 1331 II,20 | kurios neretai sutampa su krikščioniškuoju visuomeniniu mokslu, taip 1332 IV,32 | kurią nuolat patvirtina krikščionybė, vertas dėmesio ir palankumo. 1333 VI,62 | plg. Žyd 13, 8), - Jėzui Kristui, mūsų Viešpačiui. Jo vardu 1334 VI,62 | į priekį ne viena, o su Kristumi, savo Viešpačiu. Tai Jis 1335 V,45 | atitinkamomis aplinkybėmis tie kriterijai gali sudaryti pagrindą pasmerkti 1336 V,47 | vadovaujantis teisingumo ir moralės kriterijais, o veikiau atsižvelgiant 1337 V,45 | objektyvaus gėrio ir blogio kriterijaus, negu valdančiųjų valia, 1338 IV,39 | beginklių žmogiškų būtybių. ~Ta kritika yra skirta ne tiek konkrečioms 1339 IV,41 | 41. Marksizmas kritikavo kapitalistinę buržuazinę 1340 V,48 | valstybė“ susilaukė griežtos kritikos ir buvo praminta „globos 1341 II,12 | kad popiežius pirmiausia kritikuoja „socialistų“ siūlomą „darbininkų 1342 I,10 | verta įsidėmėti – jis kritikuojamas tada, kai aptariamos valstybės 1343 III,26 | marksizmas. ~Prasidėjus marksizmo krizei, ėmė ryškėti spontaniškos 1344 Intro,3 | priminti, kaip svarbu ganytojui kruopščiai išanalizuoti vykstančius 1345 II,17 | neapykantos ir skriaudų krūvio, padidėjusio dėl atskirų 1346 III,22 | įvykius. Neabejotina, kad kulminacinis taškas – 1989 metų įvykiai 1347 I,4 | visuomeninio gyvenimo sistema. ~Kulminaciniu to konflikto momentu, kai 1348 II,13 | visuomeninėmis, politinėmis ir kultūrinėmis bendrijomis, kurios, kaip 1349 IV,43 | ūkiniais, politiniais ir kultūriniais aspektais 84. Toms pastangoms 1350 III,28 | visos žmonijos moraliniam, kultūriniam ir ūkiniam vystymuisi. ~ 1351 III,29 | teisėmis, trukdo joms dalyvauti kultūriniame gyvenime, riboja Bažnyčios 1352 VI,57 | ne tik ekonominio bet ir kultūrinio bei religinio skurdo. Bažnyčios 1353 IV,36 | nedelsiant reikalingas didelis kultūrinis ir auklėjamasis darbas rengiant 1354 IV,33 | pasaulio miestus, dažnai kultūriniu požiūriu išrauti iš savo 1355 I,7 | o perilsimas palaužtų jo kūną“. Susiedamas sutartimi, 1356 Intro,3 | Garbingiesiems Episkopato broliams, kunigams ir vienuoliams, Katalikų 1357 I,7 | užtikrina abiejų rūšių, būtent, kūno ir sielos poilsį“, trunkantį 1358 Intro,3 | krikščioniškosios eros tūkstantmetį, kupiną nežinomybės, bet taip pat 1359 I,4 | aistrų ir susinaikintų. Iš kurgi kyla tas visas blogis, prieš 1360 III,25 | žmonėms viltį, kad žemėje kuriamas rojus. Tačiau jokios politinės 1361 IV,31 | padėjo. Mūsų laikais žmogaus, kuriančio materialines ir nematerialines 1362 III,25 | visuomeninės organizacijos, kuriančios savo autonomiją ir teises, 1363 V,51 | angažuojasi savo ateities kūrimui, priklauso nuo to, kaip 1364 VI,62 | ir per Jį sukūrė „naują kūrinį“ (2 Kor 5, 17; Gal 6, 15). ~ 1365 VI,53 | norėjo – kaip vienintelio kūrinio – dėl paties žmogaus, kuriam 1366 I,11 | žmogus yra „vienintelis kūrinys žemėje, kurio Dievas nori 1367 II,17 | kai naujos neteisybės vėl kursto neapykantą ir kai atsiranda 1368 II,18 | Pasaulio šalyse, yra sąmoningai kurstomi ir naudojami pakenkti priešininkams. ~ 1369 II,18 | tikslams, į ideologijos kurstomos neapykantos rankas atiduoda 1370 II,12 | žodžius: „Socialistai gi, kurstydami neturtingųjų pavydą turtingiesiems, 1371 Intro,3 | žadina mūsų vaizduotę ir kūrybinę mintį, ir kartu moko mus, 1372 IV,36 | iki to, kad laisvo ūkio kūrybinės galimybės realizuojamos 1373 IV,33 | kurios leistų pasireikšti jų kūrybiniams gabumams ir ugdyti savo 1374 III,29 | asmenybės orumo stiprinimo, jos kūrybinių sugebėjimų ugdymo, noro 1375 IV,32 | lemiamas disciplinuoto ir kūrybiško žmonių darbo vaidmuo ir 1376 IV,37 | Užuot bendravęs su Dievu kūrybos darbe, žmogus užima Dievo 1377 VI,61 | naujų daiktų“ ir naujų kvietimų akivaizdoje. Vadinasi, tas 1378 II,18 | kad ginčai ir konfliktai, kylantieji Trečiojo Pasaulio šalyse, 1379 III,28 | išsaugoti taikos, jeigu kylantys įvairūs konfliktai, kaip 1380 III,25(56)| Adhort. Apost. Christifideles laici (1988 gruodžio 30), 32 – 1381 IV,43 | požiūriu, ji negali būti taikos laidas visuomenėje 88. Taigi kaip 1382 V,46 | veikloje, ir pavaldiniams laiduoja galimybę rinkti ir kontroliuoti 1383 V,46 | žmonių, kurie ideologijos, laikančios save moksline ar religine, 1384 IV,30 | atsiskaityti, kaip naudojo laikinąsias gėrybes“, o cituodamas šv. 1385 II,18 | dažnai tampa priešo aukomis. Laikinoji taika, prasidėjusi po Antrojo 1386 III,25 | todėl yra netobulos ir laikinos. Dievo Karalystė, būdama 1387 III,25 | Karalystę neatitrūkęs nuo laikinųjų bendrijų gyvenimo – sutinkamai 1388 IV,33 | savo aplinkos, bauginami laikinumo, negalėdami integruotis. 1389 III,28 | neturtingieji – žmonės ir tautos – laikomi našta, įkyriais prašytojais, 1390 V,44 | marksistinė-lenininė kryptis laikosi nuomonės, kad kai kurie 1391 VI,61 | per audringą klasių kovos laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo 1392 II,12 | pačią ligą. Apibūdindamas to laikotarpio socializmą, siekiantį panaikinti 1393 III,28 | prasideda tikrasis pokario laikotarpis. Dėl sukolektyvinto ūkio 1394 IV,42 | nemėgina nagrinėti tų problemų, laikydamas a priori pasmerktus nepasisekimui 1395 II,15 | netiesiogiai. Netiesiogiai laikydamasi pagalbos principo turi 1396 VI,56 | kurie, socializmo žlugimą laikydami visiška savo ūkinės sistemos 1397 I,8 | atiduodamas sutartą užmokestį“, laikytų atlikęs savo pareigą ir „ 1398 VI,54 | filosofijos ir gamtos mokslo laimėjimais, trokšta lydėti žmogų kelyje 1399 I,4 | iš pasauliečių mokslinių laimėjimų, iš katalikų draugijų ir 1400 VI,59 | rūpinasi žmogumi, perima jų laimėjimus ir nurodo didesnes perspektyvas 1401 III,27 | naudotis, jeigu tai pasiekta ir laimėta kitų žmonių ir tautų lėšomis, 1402 VI,58 | dėl paties gėrio, galimybė laimėti didesnį turtą. Tik šitai 1403 III,28 | kuriant teisingesnį ir laimingesnį pasaulį visiems. Parama 1404 III,22 | žmonės, meldžiuosi, kad Jis laimintų visas pastangas sukurti 1405 I,4 | formuotis kita, gaivinama naujų laisvių viltimi, bet kuriai taip 1406 IV,32 | teisingą kainą, nustatytą laisvu susitarimu, abiem pusėms 1407 II,18 | naują karą. Karas ne tik laukiamas, ne tik jam pasirengta, 1408 VI,62 | nauja“, kurio pilnatvės laukiame Viešpaties sugrįžimo momentu, 1409 V,47 | politinės moralės principų laužymas ilgainiui sukelia bodėjimąsi 1410 V,47 | asmenybės ugdymui; teisė lavinti protą ir pažinti laisvę 1411 Intro,2 | dėkojimas už tai, kad leido pasinaudoti dokumentu, išleistu 1412 IV,41 | pirmoji laisvės sąlyga, leidžianti žmogui sureguliuoti savo 1413 IV,37 | žavėjimosi būtimi ir grožiu, leisdamos regimuose daiktuose matyti 1414 I,4 | parduoti turguje, kurios kainą lėmė pasiūlos ir paklausos dėsniai, 1415 IV,39 | susiformuoja pirmąjį ir lemiamą požiūrį į tiesą ir gėrį, 1416 I,4 | Šiame procese buvo tokie lemiami veiksniai – radikalūs pasikeitimai 1417 III,26 | nėra nei nevalingi, nei lemtingi, jie veikiau sudaro progas, 1418 II,18 | neapykantos rankas atiduoda lemtingus instrumentus. Tačiau karas 1419 V,51 | patekusiu artimu dabar yra lengvesnis ir dėl naujų informacijos 1420 IV,40 | atsargas; sudaro sąlygas lengviau pasikeisti gaminiais, o 1421 III,26 | pagalbą, mažinant skriaudas ir lengvinant kančias. ~Dar netolimoje 1422 III,25 | silpnadvasiškumo, kuris lenkiasi blogiui, ir smurto, kuris 1423 III,23 | didele protesto akcija, kuri Lenkijoje buvo vadinama Solidarumo 1424 Intro,1 | skolą didžiajam popiežiui Leonui XIII ir jo „nemirtingajam 1425 II,15 | atveju garantuotų minimalias lėšas bedarbių išlaikymui 45. ~ 1426 VI,55 | Bažnyčia niekada negali liautis vykdyti savo religinės ir 1427 III,26(58)| krikščionišką laisvę ir išlaisvinimą Libertatis Conscientia (1986 kovo 22): 1428 Intro,3 | pagrindiniai jos principai, liečiantys darbininkų problemą. Siūlau 1429 II,18 | iš tikrųjų vyksta mūšiai, liejasi kraujas. Bažnyčios dokumentuose 1430 VI,55 | tūkstantmečio išvakarėse, Bažnyčia lieka „transcendentinio žmogaus 1431 V,49 | ištikima savo Įkūrėjo Kristaus liepimams, visada stengiasi teikti 1432 VI,53 | nes Atpirkimo Paslaptis lietė kiekvieną, ir per tą paslaptį 1433 II,12 | pasirodė blogesni už pačią ligą. Apibūdindamas to laikotarpio 1434 VI,57 | vienuoliai ir vienuolės steigė ligonines ir prieglaudas vargšams, 1435 II,15 | globos, pensijų, draudimo ligos ar nelaimingo atsitikimo 1436 VI,57 | visuomenės ribų, seni ir ligoti žmonės, vartojimo aukos 1437 V,51 | atsakingas už savo brolio likimą (žr. Pr 4, 9; Lk 10, 29- 1438 II,17 | žydų tautą, kurios baisus likimas tapo simboliu aberacijos, 1439 V,51 | kitų žmonijos šeimos narių likimui. Nė vienas žmogus negali 1440 VI,62 | tūkstantmetyje Bažnyčia liks tam ištikima, ir žmogus 1441 III,28 | pasidarys prieinamos, kai bus likviduotos didžiosios karinės struktūros, 1442 VI,57 | neturi likti maldingu linkėjimu, bet privalo skatinti konkrečiai 1443 VI,56 | bendradarbiavimas, todėl linkiu, kad tų metinių minėjimas 1444 III,27 | sąmoningų pastangų bei tiesos liudijimų, kaip tai vyko praeityje. 1445 V,48 | Pastaraisiais metais buvome liudininkai labai išsiplėtusios tokio 1446 II,17 | ūkinėje-visuomeninėje srityje padariniai dar liūdnesni. Ta klaida, kaip jau minėjome, 1447 II,17 | teisingumo reikalavimams 48. ~Liūdniausi šios klaidos padariniai – 1448 VI,57 | išdalijo savo gėrybes vargšams, liudydami, kad net skirtingos visuomeninės 1449 III,23 | visuomet mokėjo veiksmingai liudyti tiesą, pastangomis jo buvo 1450 VI,60 | išpažinėjus, kad kartu, bendrai liudytume Dievo sukurto žmogaus garbingumą 116. 1451 V,51 | brolio likimą (žr. Pr 4, 9; Lk 10, 29-37; Mt 25, 31-46)! 1452 Intro,3 | senų daiktų“ (Mt 13, 52). Lobynas yra didžiulė Bažnyčios Tradicijos 1453 Intro,3 | šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“ (Mt 1454 IV,40 | kurie nepaklūsta rinkos logikai. Yra gėrybių, kurių dėl 1455 II,14 | pozicija turi būti ryžtinga ir logiška. Enciklika Laborem exercens 1456 VI,59 | tiriamąjį matmenį. Ji yra lokalizuota toje vietoje, kur susiduria 1457 V,51 | tiesiog praktiškai neįmanoma lokalizuoti konflikto padarinius. ~ 1458 VI,57 | brolijų nariai bei įvairių luomų vyrai ir moterys teikė pagalbą 1459 VI,55 | pradžios stengėsi būti, lydėdama žmogų per visą istoriją. 1460 VI,62 | maldingoje tikėjimo kelionėje, lydi savo motinišku užtarimu 1461 VI,55 | turime pabrėžti, kad tai lygiai svarbu ir dėl „ateistinio“ 1462 IV,33 | didžiausia problema – turėti lygias galimybes dalyvauti tarptautinėje 1463 VI,58 | žmonijos šeimos interesų lygiateisis atstovavimas tarptautinėse 1464 IV,34 | gabumus ir galimybes. Už mainų lygiavertiškumo logiką ir už įvairias su 1465 II,12 | socialines žaizdas ir pasiekti lygų gėrybių bei jų naudojimo 1466 II,15 | ekonomikai, kuri yra tam tikras lygybės pagrindas, jog nė viena 1467 I,7 | kandidatų į darbą amžiaus ir lyties. „Nei teisingumas, nei žmogiškumas, - 1468 V,47 | jaučiant atsakomybę už lytinį gyvenimą. Tų teisių sintezę 1469 I,4 | veiksnių, kaip dirbančiųjų lytis, amžius ar šeimos padėtis. ~ 1470 IV,41 | atkakliai peršamos naujos mados ir požiūriai, ir pasidaro 1471 Intro,3 | pagal savo pobūdį tai jau ne Magistro kompetencija. ~Garbingiesiems 1472 IV,34 | gabumus ir galimybes. Už mainų lygiavertiškumo logiką ir 1473 V,44 | ir kiekvienas stengiasi maksimaliai pasinaudoti jam prieinamomis 1474 IV,41 | daugiau produkcijos ir gauti maksimalų pelną, nesirūpinant, kaip 1475 VI,62 | ir eina pirma Bažnyčios maldingoje tikėjimo kelionėje, lydi 1476 VI,57 | Mt 25, 40), neturi likti maldingu linkėjimu, bet privalo skatinti 1477 VI,55 | tą pačią mintį išreiškė maldoje: „Tavyje, amžinasis Dieve, 1478 III,25 | visuomeninę santvarką, o malonė prasiskverbia į ją ir gaivina. 1479 VI,59 | pasiektų tikslą, būtina malonės dovana, kurią teikia Dievas. 1480 V,45 | Valstybė, taip pat ir partija, manančios, kad istorijoje jos gali 1481 IV,41 | visuomeninių informacijos priemonių manipuliacijos, kai organizuotai ir atkakliai 1482 V,46 | suteiktų jai kryptį, lengva manipuliuoti idėjomis ir įsitikinimais 1483 IV,33 | rezervus“. ~Dar neseniai buvo manoma, jog neturtingos šalys gali 1484 VI,62 | šis to nesupranta. ~Tegu Marija, Atpirkėjo Motina, kuri 1485 III,24 | persekiojami liko ištikimi Dievui. Marksistai pranašavo, kad su šaknimis 1486 V,44 | prieštarauja totalitarizmas, kurio marksistinė-lenininė kryptis laikosi nuomonės, 1487 II,19 | srovių, kurios pasisako prieš marksizmą, kuria „tautinio saugumo“ 1488 II,20 | visuomeniniu mokslu, taip pat ir marksizmo-leninizmo sąvokos. ~ 1489 II,19 | autonomiją, susisieja su marksizmu savo pastangomis nukreipti 1490 II,19 | visuomenė. Ji nori suduoti smūgį marksizmui grynai materialinėje srityje, 1491 IV,41 | kurias analizavo ir aprašė Marx. Tačiau nebuvo įveiktas 1492 II,12 | įvertino pavojų, kurį kėlė mases viliojantis siūlymas – paprastas 1493 II,14 | gyventojų terorizavimo, masinio naikinimo ginklų (kurie 1494 V,49 | degradacijos, tokios kaip masinis anonimiškumas ir beasmeniškumas, 1495 VI,58 | Dabar vyksta pasaulinio masto ūkinis tarpusavio priklausomybės 1496 I,7 | požiūrių ar dėl nuolaidų mąstymui klasinėmis kategorijomis, 1497 I,6 | priemonių nuosavybė, tiek ir matant didėjantį skurdą arba, tiksliau 1498 IV,39 | žmogaus veiklos aspektas ir matas. Tačiau jeigu jis suabsoliutinamas, 1499 II,12 | jo įpėdiniai. Popiežius matė negatyvius padarinius – 1500 III,27 | šaknimis. Reikia kantriai materialiai ir moraliai atkurti tuos 1501 I,5 | skirta šiam pasauliui ir materialiam gyvenimui, kuriam tikėjimas 1502 V,49 | visada stengiasi teikti materialinę paramą vargšui, nežemindama 1503 V,44 | veiklai – ir dvasinei, ir materialinei, nes viena ir antra yra 1504 II,19 | smūgį marksizmui grynai materialinėje srityje, parodydama, kad 1505 III,28 | reikalauja teisės kartu naudotis materialinėmis gėrybėmis ir nori, kad būtų 1506 VI,57 | grupių. Pasirenkamas ne tik materialinis skurdas, nes aišku, kad 1507 II,19 | visuomenė gali geriau patenkinti materialinius žmogaus poreikius, bet visai 1508 III,26 | priespauda, turi gerai suvokti materialistinę ir ekonominę teorijas, todėl