| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
1509 VI,55 | atsižvelgti į jų teologinius matmenis. Čia turime pabrėžti, kad 1510 VI,59 | Be interdisciplinarinio matmens, visuomeninė doktrina taip 1511 VI,55 | vieną iš pagrindinių jo matmenų, būtent, dvasinį matmenį, 1512 V,44 | asmenybės orumą; juk žmogus yra matomas neregimojo Dievo paveikslas, 1513 I,7 | sąjungas 19. Čia aiškiai matomos priežastys, kodėl bažnyčia 1514 IV,42 | laisvei ir laikoma ypatingu matu tos laisvės, kuri pirmiausia 1515 IV,37 | leisdamos regimuose daiktuose matyti juos sukūrusio neregimojo 1516 IV,32 | suprantamas kaip aprūpinimas mašinomis, ir geri darbininkai kaip 1517 II,15 | paverstų vienu valstybinės mašinos sraigteliu. Taip pat griežtai 1518 III,26 | visuotinį neteisingumą. Maždaug šimtą metų vyravo įsitikinimas, 1519 II,12 | moterų ir vaikų; antra, ne mažesnį sugebėjimą pamatyti visą 1520 II,15 | nustato, koks gali būti mažiausias atlyginimas ir kokios turi 1521 VI,57 | padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ ( 1522 III,26 | teikia konkrečią pagalbą, mažinant skriaudas ir lengvinant 1523 III,28 | o paskui kontroliuoti ir mažinti ginklavimąsi taip pat ir 1524 V,51 | prieinamos net vidutinėms ir mažoms valstybėms, ir vis glaudesnių 1525 V,46 | demokratija negali remti mažos grupelės vadeivų, kurie 1526 V,44 | atžvilgiu, nustumdama tą mažumą į nuošalį, engdama, išnaudodama 1527 III,29 | atvirai neleidžia religinėms mažumoms iki galo pasinaudoti joms 1528 IV,40 | tarpininkaujant rinkos mechanizmams. Yra svarbūs žmonių reikalavimai, 1529 II,19 | išlaikyti laisvosios rinkos mechanizmus – pinigų stabilumą ir tvirtus 1530 II,13 | visuomenės realybę supranta mechaniškai. Vadinasi, paneigiama svarbiausia 1531 Intro,3 | senais“ ir teikia progų bei medžiagos Tradicijos ir tikėjimo praturtinimui, 1532 IV,33 | žmogiškos galimybės, dažnai mėginama išbraukti juos iš istorijos, 1533 II,18 | Ekstremistinės grupės, mėginančios tuos ginčus spręsti ginklu, 1534 V,44 | engdama, išnaudodama ar mėgindama ją sunaikinti 91. ~ 1535 II,19 | engiantis daugybę žmonių. Tie mėginimai dažniausiai būna pastangos 1536 III,25 | priemones, net ir prievartą ar melą, kad tik realizuotų tą tobulą 1537 III,22 | kiti geros valios žmonės, meldžiuosi, kad Jis laimintų visas 1538 II,14 | priemones, neišskiriant melo, civilinių gyventojų terorizavimo, 1539 III,23 | smurtas visuomet teisinasi melu, prisidengus kurios nors 1540 VI,62 | Petro, 1991 metų gegužės mėnesį, šv. Juozapo Darbininko 1541 II,12 | paskutiniųjų ir 1990 metų pirmųjų mėnesių įvykiai. Šiuos įvykius ir 1542 I,8 | noromis nenoromis sutinka su menkesnėmis sąlygomis, kurias jam nustato 1543 V,50 | nereikia suprasti, kad jas menkina ar iš anksto paneigia, ne, 1544 V,48 | visuomenės vidinį gyvenimą ir menkinti jos kompetenciją, o veikiau 1545 VI,56 | Trečiojo pasaulio šalys dėl menko išsivystymo yra tragiškesnėje 1546 IV,33 | trūkumo, bet taip pat dėl menkų žinių ir sugebėjimų, nes 1547 IV,37 | požiūrio skurdumą ar veikiau menkumą, labiau trokštančio turėti 1548 Intro,3 | naujas aplinkybes“, kuriomis mes gyvename, kurios – galiu 1549 III | III. 1989 METAI ~ ~ 1550 V,52 | įstatymai, tai jau pats metas, kad panaši pažanga įvyktų 1551 II,12 | 12. Rerum novarum metinės nebūtų tinkamai paminėtos, 1552 IV,30 | įvairių argumentų prieš to meto socializmą, tvirtino, kad 1553 VI,55 | naujomis jėgomis ir naujais metodais imasi evangelizacijos, kurios 1554 V,46 | tobuli. Taigi Bažnyčios metodas yra laisvės gerbimas, be 1555 IV,33 | užplūsta Trečiojo pasaulio miestus, dažnai kultūriniu požiūriu 1556 Intro,3 | yra ir vaisinga veikla tų milijonų žmonių, kurie dėl Bažnyčios 1557 IV,39 | cheminis karas“ gali sunaikinti milijonus beginklių žmogiškų būtybių. ~ 1558 II,18 | grėsmė. Mokslas, pajungtas militaristiniams tikslams, į ideologijos 1559 II,20 | įvairios nacionalizmo ir militarizmo formos, senos liaudies tradicijos, 1560 II,18 | pagrindinių priežasčių, kad militarizuojamos Trečiojo Pasaulio šalys, 1561 III,28 | ir politiniai sprendimai. Milžiniškos atsargos pasidarys prieinamos, 1562 Intro,1 | veikla prieš šių sukaktuvių minėjimą, jų metu bei tie sumanymai, 1563 VI,56 | todėl linkiu, kad tų metinių minėjimas iš naujo paskatintų studijuoti, 1564 Intro,2 | 2. Šio minėjimo rėmuose dabartinė enciklika 1565 I,10 | principų. Šį principą ne kartą minėjo Leonas XIII, vadindamas 1566 III,22 | 22. Esant pasaulyje minėtai situacijai, kuri buvo plačiau 1567 I,6 | privatinę nuosavybę. Dėl minėtų pasikeitimų ir egzistuojančio 1568 V,48 | trukti ribotą laiką, kad iš minėtųjų sektorių ir įmonių organizacijų 1569 II,15 | kiekvienu atveju garantuotų minimalias lėšas bedarbių išlaikymui 45. ~ 1570 VI,53 | pradedant data, kurios sukaktį minime, tai todėl, kad visos Bažnyčios 1571 IV,34 | pasiekiami tie tikslai, kurie minimi enciklikoje Rerum novarum, 1572 VI,56 | 56. Minimos enciklikos šimtųjų metinių 1573 I,4 | nepriklausomai nuo pragyvenimo minimumo, būtino asmens ir jo šeimos 1574 V,51 | vyraujant žmogus paliekamas minioje, nepaisoma jo iniciatyvos 1575 III,23 | Solidarumo judėjimu. Darbininkų minioms neteko reikšmės ideologija, 1576 I,10 | priemonių, vargingųjų gi minios, kurios savų priemonių neturi, 1577 I,11 | tikra prasme pagrindinė mintis yra teisinga žmogaus asmenybės, 1578 VI,55 | religinės ir transcendentinės misijos žmogaus gėriui, nors žino, 1579 IV,43 | Realūs ir tikrai veiksmingi modeliai gali gimti tik esant skirtingoms 1580 IV,43 | Bažnyčia nesiūlo jokių modelių. Realūs ir tikrai veiksmingi 1581 VI,58 | stilių, gamybos ir vartojimo modelius, stiprinant valdžios struktūras, 1582 Intro,2 | visuomeniniu mokymu“, taip pat „Mokančiąja Bažnyčia“. ~Apie svarbią 1583 II,20 | taip pat trūksta žmonių, mokančių naudingai ir atsakingai 1584 IV,32 | darnioje organizacijoje, mokėjimas nujausti ir patenkinti kitų 1585 III,23 | valdžios galybę visuomet mokėjo veiksmingai liudyti tiesą, 1586 III,23 | aplinkybėms, kad žmonės mokėtų kovoti už teisybę, nesigriebdami 1587 Intro,3 | Mokytojo“ (žr. Mt 23, 8) mokiniai, jaučiame šventą pareigą 1588 Intro,3 | tapęs dangaus karalystės mokiniu“, apie kurį Kristus sako, 1589 IV,39 | požiūrį į tiesą ir gėrį, kur mokosi mylėti ir priimti kitų meilę, 1590 I,5 | skelbti visuomeninį Bažnyčios mokslą, kuris gali šiandien, kaip 1591 VI,54 | visuomenėms. Humanistiniai mokslai ir filosofija padeda išaiškinti, 1592 Intro,1 | bažnytinių institucijų, mokslinio tyrimo centrų, rangovų ir 1593 I,4 | dokumentų, iš pasauliečių mokslinių laimėjimų, iš katalikų draugijų 1594 II,18 | yra išsigimusi filosofija, moksliškai pateisintų naują karą. Karas 1595 Intro,3 | būdami Kristaus, „vienintelio Mokytojo“ (žr. Mt 23, 8) mokiniai, 1596 IV,35 | Būtina panaikinti barjerus ir monopolijas, kurios daugeliui tautų 1597 V,48 | jei ypatinga situacija dėl monopolio egzistavimo stabdo vystymąsi 1598 III,27 | kantriai materialiai ir moraliai atkurti tuos kraštus, nes 1599 V,47 | darnioje šeimoje ir tokioje moralinėje aplinkoje, kur palankios 1600 VI,55 | sričiai, labiausiai moralinės teologijos“ 111. Taigi aiškindami 1601 III,28 | galimybė visos žmonijos moraliniam, kultūriniam ir ūkiniam 1602 IV,35 | dėmesį į žmogiškuosius ir moralinius veiksnius, kurie ilgainiui 1603 I,7 | skirtingai vertinti vaikus ir moteris 21, kai skiriama darbo 1604 VI,57 | bei įvairių luomų vyrai ir moterys teikė pagalbą varguoliams 1605 VI,62 | Tegu Marija, Atpirkėjo Motina, kuri yra prie Kristaus 1606 VI,62 | tikėjimo kelionėje, lydi savo motinišku užtarimu žmoniją, skubančią 1607 V,47 | neatskiriama dalis – teisė augti po motinos širdimi nuo pradėjimo momento, 1608 II,17(47) | 41; Enc. Quod Apostolici muneris (1878 gruodžio 28); Leonis 1609 II,18 | šalių iš tikrųjų vyksta mūšiai, liejasi kraujas. Bažnyčios 1610 III,23 | išspręsti tik žiauriame mūšyje, tai kova, kuri nulėmė marksizmo 1611 IV,39 | tiesą ir gėrį, kur mokosi mylėti ir priimti kitų meilę, taigi 1612 II,20 | skirtingų ideologijų į teisingus nacionalinio išsivadavimo reikalavimus 1613 II,17 | militarizmas ir agresyvus nacionalizmas bei su juo susijusios totalitarizmo 1614 II,20 | reikalavimus įsipina įvairios nacionalizmo ir militarizmo formos, senos 1615 III,26 | vertybę 58. Tuo požiūriu nagrinėjami 1989 metų įvykiai yra svarbūs 1616 IV,42 | kapitalizmas, kuris net nemėgina nagrinėti tų problemų, laikydamas 1617 IV,38 | kelia žmogiškosios aplinkos naikinimas, o tam toli gražu neskiriama 1618 IV,37 | Beprasmiškame gamtinės aplinkos naikinime glūdi antropologinė klaida, 1619 V,51 | abejingas kitų žmonijos šeimos narių likimui. Nė vienas žmogus 1620 IV,31 | kad išlaikytų visus savo narius, nieko neišskirdama ir niekam 1621 V,48 | reikalinga globa, pavyzdžiui, narkomanams; tiems žmonėms vaisingai 1622 IV,36 | sveikata ir orumas, yra narkomanija. Jos plitimas – rimtas signalas, 1623 IV,36 | vienpusiškai ir netinkamai. Narkotikai, taip pat pornografija ir 1624 IV,31 | kaip vieno žmogaus darbas natūraliai susipina su kitų žmonių 1625 IV,32 | šio tipo nuosavybe negu natūraliomis atsargomis. ~Anksčiau minėjome, 1626 IV,36 | paslaugų, kuriomis naudojamės, natūralios aplinkos ir apskritai gyvenimo 1627 IV,39 | pasikartojančios kampanijos prieš natūralų gyventojų prieaugį, iškraipytai 1628 IV,31 | visuomet buvo toks pat. Seniau natūralus žemės derlingumas iš tikrųjų 1629 II,20 | trūksta žmonių, mokančių naudingai ir atsakingai vadovauti 1630 IV,43 | teisinga tada, kai tarnauja naudingam darbui; tačiau negali būti 1631 V,44 | gerbiamas tik tiek, kiek jis naudingas siekiant egoistinių tikslų. 1632 IV,30 | kitiems tie daiktai būtų naudingi“. Ir toliau: „Privatinė 1633 II,14 | sunaikinti besipriešinančius, naudodama tam įvairias priemones, 1634 IV,39 | Tai politika, kuri, naudodamasi nauja technika, taip išplečia 1635 IV,30 | šiais žodžiais: „Žmogus, naudodamasis tomis gėrybėmis, išorinius 1636 IV,37 | be saiko ir netvarkingai naudoja žemės atsargas, sudarydamas 1637 IV,36 | prekių, paslaugų, kuriomis naudojamės, natūralios aplinkos ir 1638 I,4 | dominuojančią politinę teoriją, naudojantis tam tikromis teisėmis ar, 1639 IV,30 | patvirtino, kad laisvas naudojimasis gėrybėmis jau iš pradžių 1640 II,12 | pasiekti lygų gėrybių bei jų naudojimo paskirstymą. Tačiau ši jų 1641 IV,30 | griežčiausiai atsiskaityti, kaip naudojo laikinąsias gėrybes“, o 1642 IV,38 | žmogui ne tik žemę, kad ja naudotųsi ir saugotų tas iš pat pradžių 1643 V,47 | kuris nėra paprasta privačių naudų suma, bet reikalauja jas 1644 VI,55 | vis naujomis jėgomis ir naujais metodais imasi evangelizacijos, 1645 I,11 | daugybė žmonių vykstant naujam ir dažnai staigiam industrializacijos 1646 Intro,3 | apsvarstyti kai kuriuos naujausios istorijos faktus. Nereikia 1647 I,5 | labai tamsiomis spalvomis: „Naujenybių troškimas, kuris kartą sužadintas 1648 I,5 | mokslo“ formavimosi proceso. „Naujoji evangelizacija“, kurios 1649 IV,40 | darbo teises, taip dabar naujojo kapitalizmo, valstybės ir 1650 VI,55 | ir kliūčių. Todėl ji vis naujomis jėgomis ir naujais metodais 1651 I,5 | apie dabartį. Popiežius neabejojo, kad turi pasisakyti dėl 1652 III,22 | paskutiniųjų metų įvykius. Neabejotina, kad kulminacinis taškas – 1653 III,25 | Apr 21, 1), tačiau kol dar neatėjo toji valanda, žmogaus širdyje 1654 VI,56 | teatlieka savo pareigą ir tai neatidėliodamas, kad tokia pikto daugybė 1655 III,27 | išsižadėjimų, iš vadovų reikalauja neatidėliojamų ir akivaizdžių rezultatų: 1656 II,21 | konfliktus. Atrodo, jog tai yra neatidėliotina problema, kurią tarptautinė 1657 III,25 | mokymas apie Dievo Karalystę neatitrūkęs nuo laikinųjų bendrijų gyvenimo – 1658 I,6 | nereiškia, kad šiandien nebeaktualūs čia cituojami privatinės 1659 IV,41 | nuo savęs; toks žmogus jau nebegali būti laisvas: klusnumas 1660 II,14 | asmenybės orumą, o kartu nebegerbia ir savęs; konfliktui stiprėjant, 1661 II,14 | konfliktui stiprėjant, nebeįmanoma protingai susitarti, nes 1662 I,5 | kai ideologijos pasidaro nebepatikimos. Kaip ir anuomet, dabar 1663 III,25 | Karalystė, būdama pasaulyje, bet nebūdama iš pasaulio, nušviečia žmonių 1664 V,46 | nepriklauso tai kategorijai. Nebūdamas ideologija, krikščioniškasis 1665 V,52 | Taip! Tegu daugiau niekada nebūna karo, kuris nekaltiems atima 1666 VI,58 | tada, kai paramos prašantis nebus vertinamas kaip rūpestį 1667 I,4 | prekę“, jam nuolat grėsė nedarbas, o trūkstant visuomeninės 1668 V,49 | vargšui, nežemindama jo ir nedarydama globos objektu, bet padėdama 1669 IV,40 | jų prigimties negalima ir nedera parduoti ar pirkti. Be abejonės, 1670 V,48 | valdžios korupcija, gausėjantys nederami pelno šaltiniai, siekimas 1671 V,48 | išspręsti neturto ir žmogui nederamo skurdo problemą. Tačiau 1672 VI,58 | priklausomybės procesas. To reiškinio nederėtų laikyti neigiamu, nes dėl 1673 IV,36 | būtinybės: jo poreikiai buvo nedideli, tam tikra prasme priklausė 1674 VI,57 | pasirinkimas nėra išimtinis ir nediskriminuoja kitų grupių. Pasirenkamas 1675 I,7 | Kitaip tokia sutartis būtų nedora“ 22. ~ 1676 II,14 | Klasių kova, jei laisva nuo nedraugiškų žygių ir abišalės neapykantos, 1677 IV,31 | palaikytų jo gyvybę. Žemė neduoda vaisių, jei Dievo dovaną 1678 IV,30 | naudoti turtus, Bažnyčia nedvejodama atsako: šiuo požiūriu išorinius 1679 I,8 | teisingumas, maža to, jis nedvejodamas ragino laikytis „paskirstymo 1680 V,44 | objektyvios tiesos neigimo: jeigu neegzistuoja transcendentinė tiesa, kuriai 1681 I,5 | tačiau nenušviečianti ir neformuojanti žmogaus buvimo šioje žemėje. 1682 I,5 | konfliktas tuo labiau buvo negailestingas ir nežmoniškas, nes nepaisė 1683 IV,33 | vadovaujamasi pirmykščio „negailestingojo“ kapitalizmo principais 1684 IV,33 | aplinkos, bauginami laikinumo, negalėdami integruotis. Nevertinamos 1685 III,28 | bendrai gerovei. Juk Europa negalės išsaugoti taikos, jeigu 1686 II,21 | konstatuodami šio proceso pažangą, negalime nutylėti to fakto, kad įvairios 1687 V,44 | visišką savo tapatybę, tai negalioja ir jokie teisiniai principai, 1688 IV,36 | vystymosi. Šiame kontekste negaliu apsiriboti tik primindamas 1689 V,52 | visiems žmonėms žemėje. Negana to, reikia įvertinti naujas 1690 IV,43 | ūkinės politikos priemonės negarantuoja normalių sąlygų gauti darbą, 1691 IV,35 | badui ir nevilčiai, yra negarbinga. Negalima reikalauti, kad 1692 II,12 | įpėdiniai. Popiežius matė negatyvius padarinius – politinius, 1693 III,29 | tikra pažanga neįmanoma, jei negerbiama prigimtinė ir pirmoji žmogaus 1694 IV,39 | demografinę problemą ir visiškai negerbiant „suinteresuotų asmenų, vyrų 1695 IV,39 | iki pasaulyje paplitusio negimusios gyvybės žudymo, negu saugoti 1696 IV,41 | svarbiausių ir tikrų poreikių, neieškodami būdų, kaip patenkinti kitų 1697 V,45 | kultūra ir praktika taip pat neigia Bažnyčią. Valstybė, taip 1698 III,25 | ten, kur individuali nauda neigiama prievartos būdu, atsiranda 1699 IV,35 | moraliniu požiūriu, bet tai neigiamai veikia ir ūkinę įmonės veiklą. 1700 III,26 | universalūs, nes teigiami ar neigiami jų rezultatai daro įtaką 1701 VI,58 | reiškinio nederėtų laikyti neigiamu, nes dėl jo gali atsirasti 1702 IV,41 | materialistinį pagrindą; maža to, neigiant rinkos santykių pozityvumą 1703 II,13 | negali jo pakeisti. Dievo neigimas atima iš asmenybės pagrindą, 1704 V,44 | gimsta iš objektyvios tiesos neigimo: jeigu neegzistuoja transcendentinė 1705 III,26 | skatino ieškoti įvairių neįmanomų kompromisų tarp marksizmo 1706 II,19 | visuomenės kontrolę, kad neįsiskverbtų marksizmas. Labai vertindamos 1707 IV,31 | gavęs žmogus jos tinkamai neįvertina, tai yra nesiima darbo: 1708 IV,33 | veiklai, iš kurios jie gyvena. Neišlaikydami naujų prekių gamybos būdų 1709 IV,33 | išsivysčiusiose visuomenėse, anaiptol neišnyko humanitarinio pobūdžio kapitalizmo 1710 Intro,1 | šaltinio, ilgainiui ne tik neišseko, bet, atvirkščiai, pasidarė 1711 IV,31 | visus savo narius, nieko neišskirdama ir niekam neteikdama pirmumo. 1712 II,14 | supranta, kad visuomenėje neišvengiami konfliktai tarp įvairių 1713 V,48 | skurdo problemą. Tačiau neišvengta ir perdėjimų bei piktnaudžiavimų, 1714 II,19 | žmogaus poreikius, bet visai nekalba apie dvasines vertybes. ~ 1715 V,52 | niekada nebūna karo, kuris nekaltiems atima gyvybę, kuris moko 1716 IV,43 | asmenybės vystymasis darbe nekelia prieštaravimų, o veikiau 1717 V,44 | giliausia kolektyvine patirtimi, neklysta, todėl gali reikšti teisę 1718 IV,36 | pavyzdys, kaip dėl netinkamo ir nekontroliuojamo vartojimo nukenčia žmogaus 1719 V,44 | primesdamas savo požiūrius ir nekreipdamas dėmesio į kitų teises. Tada 1720 IV,40 | stabmeldystės“ pozicijų, nekreipiant dėmesio į tas gėrybes, kurios 1721 V,46 | krikščioniškasis tikėjimas nelaiko, kad į griežtą schemą galima 1722 II,15 | pensijų, draudimo ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais, labiau 1723 II,16 | suprato, ir tai buvo didelių nelaimių priežastis. ~ 1724 III,24 | abejonės, ūkinės sistemos nelankstumas, ir tai ne tik techninė 1725 V,48 | lengvai pasipelnyti užsiimant nelegalia veikla ar paprasčiausia 1726 IV,42 | išnyko viena iš kliūčių, neleidusi veiksmingai ir realiai spręsti 1727 III,27 | pažeidžiant jų teises ar neleidžiant joms naudotis gerovės šaltiniais. ~ 1728 III,26 | skriaudžiamųjų pusėje ir nelikti istorinių įvykių nuošalyje 1729 IV,31 | kuriančio materialines ir nematerialines gėrybes, darbo reikšmė daug 1730 V,52 | veda žmones į neviltį, jie nemato realios galimybės pagerinti 1731 IV,42 | kapitalizmas, kuris net nemėgina nagrinėti tų problemų, laikydamas 1732 Intro,1 | popiežiui Leonui XIII ir jo „nemirtingajam Dokumentui“ 3. Taip pat 1733 II,12 | ir patiems darbininkams nenaudinga. Be to, ji labai neteisinga, 1734 III,23 | karas. Tačiau žmonių, kurie nenaudojo prievartos, bet nuosekliai 1735 IV,39 | laisvės, o to rezultatas – nenoras susijungti nuolatiniais 1736 IV,39 | Tačiau dažnai atsitinka, kad, nenorėdamas kurti autentiškų sąlygų 1737 I,8 | pikto vengdamas, noromis nenoromis sutinka su menkesnėmis sąlygomis, 1738 III,25 | laisvei, tačiau galutinai jos nenulemia; jos gali apsunkinti arba 1739 I,7 | nereguliuojamą darbo procesą, kai nenumatomos jokios garantijos nei dėl 1740 I,5 | antgamtiniu gyvenimu, tačiau nenušviečianti ir neformuojanti žmogaus 1741 IV,36 | pagrįstas; tačiau sunku nepabrėžti su tuo vystymosi etapu susijusių 1742 IV,40 | ir gamtinė aplinka, kurių nepadės išsaugoti veikiantys paprasti 1743 VI,56 | nepasidarytų dar labiau nepagydoma“. Ir čia pat priduria: „ 1744 I,5 | negailestingas ir nežmoniškas, nes nepaisė jokių normų ir taisyklių. 1745 V,51 | žmogus paliekamas minioje, nepaisoma jo iniciatyvos ir laisvės 1746 I,9 | darbininkų teisių kontekste, nepaisydamas to, kad ir jo laikais yra 1747 IV,42 | spręsti tų problemų, tačiau to nepakanka, kad jas būtų galima iki 1748 V,48 | skatintų ten, kur toji veikla nepakankama, ar suteiktų paramą krizės 1749 IV,39 | pasirengti savo vienintelei ir nepakartojamai paskirčiai. Tačiau dažnai 1750 I,11 | teisinga žmogaus asmenybės, jo nepakartojamos vertės koncepcija, nes žmogus 1751 IV,39 | dažnai šie žmonės pasiduoda „nepakeliamiems spaudimams (…), kad jie 1752 IV,39 | ir tampa jam vieninteliu, nepaklūstančiu jokiai kitai vertybei, tai 1753 VI,53 | iš arti stebėdama, kaip nepaliaujamai didėja socialinė problema, 1754 III,23 | kieno nors grasinimus 54. Nepaliauju dėkoti Dievui, kad sustiprino 1755 I,11 | Pr 1, 26), apdovanodamas nepalyginama garbe, kurią ne kartą pabrėžia 1756 VI,59 | kančią taip, kad nepražūtų ir nepamirštų savo garbingumo ir pašaukimo. ~ 1757 IV,41 | įrodė, kad kolektyvizmas nepanaikina susvetimėjimo, o veikiau 1758 IV,30 | turtinguosius turi gąsdinti nepaprasti Jėzaus Kristaus grasinimai, 1759 VI,56 | pikto daugybė dėl pavėlavimo nepasidarytų dar labiau nepagydoma“. 1760 II,19 | tautų teises, pasibaigė, nepasiekęs tų tikslų; maža to, situacija 1761 IV,33 | formomis, viliojami jiems nepasiekiamų turtų spindesio, kartu būtinybės 1762 III,28 | ūkinio chaoso, dvasinio nepasitenkinimo ir nevilties. ~Tačiau šie 1763 IV,41 | ir antraeilius poreikius, nepastebėdami svarbiausių ir tikrų poreikių, 1764 I,5 | dienų skaitytojas negali nepastebėti, kad popiežius ryžtingai 1765 I,5 | Bažnyčiai „pilietinį įteisinimą“ nepastovioje visuomeninio gyvenimo realybėje; 1766 IV,34 | negalima leisti, kad būtų nepatenkinti svarbiausi žmogaus poreikiai 1767 II,21 | Tautų Organizacijai iki šiol nepavyko rasti veiksmingų priemonių, 1768 III,24 | bet realybė parodė, kad to nepavyks padaryti jos neprievartaujant. ~ 1769 III,22 | politinių sprendimų, kurie nepažeistų asmenybės orumo. ~Šiame 1770 I,5 | išgyventi naujas situacijas, nepažeminant transcendentinės žmogaus 1771 I,8 | principų, pavyzdžiui, dėl nepilnamečių įdarbinimo, moterų darbo, 1772 I,5 | darbininkų klausimas“. Popiežius nepraleido progos pasisakyti dėl šio 1773 VI,59 | iškentėti kančią taip, kad nepražūtų ir nepamirštų savo garbingumo 1774 III,24 | to nepavyks padaryti jos neprievartaujant. ~ 1775 III,25 | faktą ir asmeninės naudos nepriešpriešinsime su visos visuomenės interesais, 1776 IV,35 | valdyme. Tokia visuomenė neprieštarauja laisvai rinkai, bet reikalauja, 1777 V,47 | priimti tokių nutarimų, kurie neprieštarautų tikrajam gėriui. Kartais 1778 IV,35 | gyvenimui. ~Įsitikinome, kad nepriimtinas teiginys, jog, pralaimėjus 1779 V,46 | koncepciją. Krikščioniškoji tiesa nepriklauso tai kategorijai. Nebūdamas 1780 VI,55 | įtikinti žmogų, kad jis yra nepriklausomas nuo visų įstatymų ir Dievo, 1781 IV,30 | erdvę asmeninei ir šeiminei nepriklausomybei, ir tenka ją vertinti kaip 1782 II,19 | visuomenę, tuo pat metu nepripažindamas, kad moralė, teisė, kultūra 1783 V,44 | priešpriešina vienus kitiems. Jeigu nepripažįstama transcendentinė tiesa, triumfuoja 1784 VI,60 | kad didelė grupė žmonių, nepripažįstančių jokios religijos, galės 1785 II,13 | laisvės ribas, taip pat nepripažįstanti privatinės nuosavybės. Žmogus, 1786 IV,41 | daiktų trūkumo ir ūkinio neproduktyvumo. ~Tačiau istorinė Vakarų 1787 I,7 | sutartyje visados yra rašyta ar nerašyta sąlyga, kuri užtikrina abiejų 1788 I,7 | istorija apie teisiniu požiūriu nereguliuojamą darbo procesą, kai nenumatomos 1789 I,5 | gyvenimui, kuriam tikėjimas nereikalingas, ir kita, besirūpinanti 1790 V,47 | teisingą demokratinę tvarką ir neremia vienokio ar kitokio institucinio 1791 II,19 | išryškindamas marksizmo nesėkmes, kuriant naują ir geresnę 1792 V,51 | bendradarbiavimo. ~Tas reikalavimas nesibaigia šeima, tauta ar valstybe, 1793 IV,37 | sieti juos su tiesa, žmogaus nesidomėjimą tauriomis estetinėmis vertybėmis, 1794 II,15 | kritikuojama valstybės visiško nesidomėjimo ūkine sritimi ir nesikišimo 1795 II,17 | esmė – tai savimeilė, kuri nesidrovi niekinti Dievą ir artimą, 1796 IV,37 | savo valią, tarsi ji pati nesiformuotų ir neturėtų ankstesnės, 1797 III,23 | mokėtų kovoti už teisybę, nesigriebdami smurto, vidaus ginčuose 1798 IV,31 | tinkamai neįvertina, tai yra nesiima darbo: tik per darbą savo 1799 V,46 | arba su tuo, kad tiesa nesikeičia priklausomai nuo kintančios 1800 I,4 | ar, priešingai, visiškai nesikišant, norėta suteikti visišką 1801 II,15 | nesidomėjimo ūkine sritimi ir nesikišimo į ją koncepcija. Be abejonės, 1802 III,25 | rungiantis su priešininkais, nesilaikančiais moralės principų: tai įspėjimas 1803 II,19 | visuomeniniu teisingumu, kurio nesilaiko revoliucinis komunizmas, 1804 I,8 | tokios sutartys, kuriose nesilaikoma net elementariausių teisingumo 1805 VI,56 | Bažnyčios, tai ji niekados nesiliaus savo dariusi“ 113. ~ 1806 IV,41 | ir gauti maksimalų pelną, nesirūpinant, kaip darbininkas galės 1807 VI,56 | ūkinės sistemos pergale, nesistengia jos tobulinti. Tuo metu 1808 IV,43 | 43. Bažnyčia nesiūlo jokių modelių. Realūs ir 1809 IV,38 | naikinimas, o tam toli gražu neskiriama pakankamai dėmesio. Tuo 1810 I,11 | gintų jų teises ar bent jų neslopintų 37. ~Nesunku pastebėti, 1811 II,14 | kovą. Iš tikrųjų popiežius nesmerkia visų visuomeninių konfliktų 1812 V,47 | nes, atrodo, kad kartais nesugebama priimti tokių nutarimų, 1813 IV,33 | seni žmonės, jaunuomenė, nesugebanti įsijungti į visuomeninį 1814 IV,35 | veiklą. Tuo tarpu įmonė nesuinteresuota vien tik gauti pelną; jos 1815 IV,43 | visiškai save realizuoja nesuinteresuotai aukodamasi, taip ir nuosavybė 1816 V,49 | atlikti savo pašaukimą, nesulaukia būtinos paramos iš valstybės 1817 V,46 | demokratija be dvasinių vertybių nesunkiai virsta aiškiu ar paslėptu 1818 I,11 | bent jų neslopintų 37. ~Nesunku pastebėti, kokie aktualūs 1819 VI,62 | net ir tada, kai šis to nesupranta. ~Tegu Marija, Atpirkėjo 1820 II,12 | paminėtos, jei šios enciklikos nesusietume su šiomis dienomis. Pagaliau 1821 II,20 | gyvena įvairios gentys, dar nesusijungusios į vieną tautinę bendriją. 1822 I,11 | tokių teisių, kurios visai nesusijusios su jo veikla, bet yra kilusios 1823 I,10 | todėl, kad žmonių požiūriai nesutampa su tam tikros valstybės 1824 IV,41 | priemonių santykis: žmogus, nesuvokdamas nei savo paties, nei artimo 1825 I,10 | nuosavybę. Liberalizmas atskirai nesvarstomas, bet – verta įsidėmėti – 1826 IV,31 | nieko neišskirdama ir niekam neteikdama pirmumo. Tai sudaro visuotinės 1827 II,12 | nenaudinga. Be to, ji labai neteisinga, nes pažeidžia teisėtus 1828 V,48 | neveiklumas ir trūkumai kyla dėl neteisingai suprastų valstybei būdingų 1829 IV,41 | analizė ir jos supratimas yra neteisingi, toks susvetimėjimas, susijęs 1830 II,17 | padidėjusio dėl atskirų valstybių neteisingų tarptautinių ir vidinių 1831 III,27 | individualių ir visuomeninių neteisybių; susikaupė daug neapykantos 1832 III,23 | judėjimu. Darbininkų minioms neteko reikšmės ideologija, kuri 1833 II,18 | sistemą. Daugelis tautų, netekusios apsisprendimo teisės, atsidūrė 1834 IV,36 | geriau nėra blogas, bet netikęs toks gyvenimo stilius, kai 1835 III,22 | socialis, galime įvertinti netikėtus ir viltingus paskutiniųjų 1836 V,50 | nesutinka ką nors keisti ir netikslina tiesos apie žmogų, tai jai 1837 II,12 | jų pažiūra ne tik kad yra netinkama išspręsti socialinei įtampai, 1838 IV,36 | realizuojamos vienpusiškai ir netinkamai. Narkotikai, taip pat pornografija 1839 IV,36 | Ryškus pavyzdys, kaip dėl netinkamo ir nekontroliuojamo vartojimo 1840 IV,36 | gyvenimo stilius, objektyviai netinkamus arba kenkiančius tiek fizinei, 1841 III,25 | egzistuoja laike, todėl yra netobulos ir laikinos. Dievo Karalystė, 1842 I,9(30) | Deklaracija apie panaikinimą netolerancijos ar diskriminacijos dėl religijos 1843 V,45 | aukščiau visų vertybių, netoleruos kitokio, objektyvaus gėrio 1844 VI,62 | žmoniją, skubančią į jau netolimą naują tūkstantmetį, ištikima 1845 III,26 | lengvinant kančias. ~Dar netolimoje praeityje nuoširdus troškimas 1846 III,29 | žadinančios instinktus ir netramdomą norą tuojau pat patenkinti 1847 III,27 | kad neapykanta ir smurtas netriumfuotų pirmiausia širdyse tų, kurie 1848 III,28 | kurių apskritai pasaulyje netrūksta, ir tuo pat metu tikrinti 1849 II,12 | sprendimą, kai socialistai dar neturėjo galingos valstybės, kaip 1850 IV,39 | kuriuos galima turėti arba jų neturėti savo nuožiūra, ir kurie 1851 IV,37 | ji pati nesiformuotų ir neturėtų ankstesnės, Dievui jai duotos 1852 I,5 | gausus sutelkimas, daugumos neturtas, darbininkų didesnis savimi 1853 V,52 | Norint tai įgyvendinti neturtingiesiems individams ar tautoms turi 1854 V,52 | kultūros, kuri labiau tikėtų neturtingo žmogaus galimybėmis, taip 1855 IV,33 | neseniai buvo manoma, jog neturtingos šalys gali vystytis tik 1856 I,11 | teisingumo principu, pagerintų neturtingų žmonių gyvenimo sąlygas, 1857 II,12 | Socialistai gi, kurstydami neturtingųjų pavydą turtingiesiems, mano, 1858 V,48 | daugelį poreikių, išspręsti neturto ir žmogui nederamo skurdo 1859 IV,37 | ir tobulėti, be saiko ir netvarkingai naudoja žemės atsargas, 1860 V,49 | meilė Bažnyčioje niekad neužgeso, maža to, dabar ji stiprėja 1861 III,26 | Tie rezultatai nėra nei nevalingi, nei lemtingi, jie veikiau 1862 V,48 | visame ūkiniame gyvenime ir nevaržydama laisvos individų iniciatyvos, 1863 V,48 | valstybe“. Globos valstybės neveiklumas ir trūkumai kyla dėl neteisingai 1864 IV,41 | neabejotinai remiasi klaidinga ir neveiksminga susvetimėjimo koncepcija, 1865 IV,33 | negalėdami integruotis. Nevertinamos jų realios žmogiškos galimybės, 1866 IV,39 | ūkinė-kultūrinė sistema, nevertindama etikos ir religijos, susilpnėjo 1867 IV,35 | ištisas tautas badui ir nevilčiai, yra negarbinga. Negalima 1868 V,52 | išnaudojimas, kuris veda žmones į neviltį, jie nemato realios galimybės 1869 III,28 | dvasinio nepasitenkinimo ir nevilties. ~Tačiau šie reikalai negali 1870 Intro,3 | Tradicijos srovė. Ta srovė neša „senus daiktus“, perimtus 1871 I,8 | buvo parašyti vadinamojo „nežaboto kapitalizmo“ klestėjimo 1872 V,49 | materialinę paramą vargšui, nežemindama jo ir nedarydama globos 1873 V,46 | kad esant situacijai, kai nežinoma galutinė tiesa, kuri galėtų 1874 Intro,3 | taip pat daug žadantį. Ta nežinomybė ir tos viltys žadina mūsų 1875 Intro,3 | eros tūkstantmetį, kupiną nežinomybės, bet taip pat daug žadantį. 1876 IV,33 | laikais galima kalbėti apie nežmonišką išnaudojimą. Nepaisant didelių 1877 I,5 | labiau buvo negailestingas ir nežmoniškas, nes nepaisė jokių normų 1878 V,49 | veikli meilė Bažnyčioje niekad neužgeso, maža to, dabar 1879 VI,56 | Dėl Bažnyčios, tai ji niekados nesiliaus savo dariusi“ 113. ~ 1880 IV,31 | narius, nieko neišskirdama ir niekam neteikdama pirmumo. Tai 1881 IV,35 | vertingiausias įmonės turtas, yra niekinami, pažeidžiamas jų orumas. 1882 II,14 | ateizmas ir žmogaus asmenybės niekinimas, suteikiant pirmumą jėgai 1883 IV,43 | gausinimas, o eksploatacija, niekšiškas išnaudojimas, spekuliacija 1884 IV,33 | principais ir kai pasireiškia niūriausi pirmosios industrializacijos 1885 III,23 | Negalima pamiršti, kad norėjusios išsaugoti valdžią ar, tiesą 1886 I,4 | priešingai, visiškai nesikišant, norėta suteikti visišką ekonominę 1887 III,28 | našta, įkyriais prašytojais, norinčiais naudotis tuo, ką sukūrė 1888 II,14 | beatodairiško savo pranašumo, norinti jėga sunaikinti besipriešinančius, 1889 IV,43 | politikos priemonės negarantuoja normalių sąlygų gauti darbą, negali 1890 I,5 | nežmoniškas, nes nepaisė jokių normų ir taisyklių. Tai buvo konfliktas 1891 III,29 | kūrybinių sugebėjimų ugdymo, noro atsiliepti į pašaukimo balsą, 1892 I,8 | didesnio pikto vengdamas, noromis nenoromis sutinka su menkesnėmis 1893 III,27 | socialinės gerovės ir teisingų norų patenkinimo. ~Marksizmo 1894 III,25 | Kryžiaus Dievo Karalystė nugalėjo visiems laikams, tačiau 1895 II,17 | organizuojant ir įgaliojant nugali ideologija, kuri pagrįsta 1896 III,23 | išvengta. Toks principas nuginklavo priešą, nes smurtas visuomet 1897 IV,32 | organizacijoje, mokėjimas nujausti ir patenkinti kitų žmonių 1898 IV,36 | nekontroliuojamo vartojimo nukenčia žmogaus sveikata ir orumas, 1899 II,19 | daugeliui tautų, ypač labiausiai nukentėjusioms, susiklostė visai priešinga 1900 II,19 | marksizmu savo pastangomis nukreipti žmogų tik į ekonominę sritį 1901 IV,36 | visuomeninėje sistemoje yra nukrypimų, skatinančių materialistinį, 1902 III,25 | visuomenės poreikį taisyti nukrypimus, skatinti drąsiai tarnauti 1903 III,23 | žiauriame mūšyje, tai kova, kuri nulėmė marksizmo žlugimą, kantriai 1904 III,25 | moralę. Be abejonės, kova, nulėmusi 1989 metų permainas, reikalavo 1905 II,19 | tautinio saugumo“ sistemas, numatančias smulkmenišką visos visuomenės 1906 II,16 | reikia pripažinti, kad toli numatančius enciklikos raginimus anų 1907 VI,53 | dėl paties žmogaus, kuriam numatė savo planą, būtent: troškimą 1908 II,12 | istorinė situacija ir tie numatymai, kurie, įvykiams toliau 1909 II,12 | pamokantis ir Leono XIII numatymų įgyvendinimas, ir kaskart 1910 IV,38 | saugotų tas iš pat pradžių numatytas gėrybes, dėl kurių ta žemė 1911 IV,33 | 33. Tačiau reikia numatyti ir parodyti tuos pavojus 1912 I,9 | Viešpatį Dievą 28. Tos įstatyme numatytos teisės niekas negali iš 1913 I,7 | ideologinių požiūrių ar dėl nuolaidų mąstymui klasinėmis kategorijomis, 1914 I,11 | galime deramai įvertinti nuolatinį Bažnyčios dėmesį ir rūpinimąsi 1915 IV,39 | rezultatas – nenoras susijungti nuolatiniais ryšiais su kitu asmeniu 1916 IV,36 | apskritai gyvenimo kokybei. ~Nuolatinis siekimas turėti geresnes 1917 III,25 | gimtosios nuodėmės, kuri nuolatos traukia į blogį ir reikalauja 1918 I,6 | asmeniu, yra dirbančiojo nuosava ir jo paties naudai prigimties 1919 III,23 | nenaudojo prievartos, bet nuosekliai atsitraukdami prieš valdžios 1920 I,5 | organizuotumas, be to, dar dorovės nuosmukis – visa tai iš tikrųjų sukėlė 1921 II,12 | toliau plėtojantis, pasirodė nuostabiai tikslūs. ~Ypač tai patvirtino 1922 I,6 | Leono XIII tekste pagrindinė nuostata – tai darbininko orumas 1923 I,10 | liberalizmas. Socialistų nuostatos svarstomos pirmoje dalyje, 1924 V,44 | nustumdama tą mažumą į nuošalį, engdama, išnaudodama ar 1925 IV,36 | pat išreiškiame žmogaus nuoširdumą ir pasitikėjimą Apvaizda, 1926 III,27 | svarbiausios dorybės, kaip nuoširdumas, ištikimumas, darbštumas 1927 V,48 | kuris juos ne tik gydys, bet nuoširdžiai ir broliškai parems. ~ 1928 IV,39 | turėti arba jų neturėti savo nuožiūra, ir kurie konkuruoja su 1929 II,17 | neapykantos ideologiją ir nurodė kelią, kaip vadovaujantis 1930 V,44 | laisvei išsaugoti. Todėl nurodoma, kad kiekvieną valdžią vienodai 1931 VI,60 | 60. Nurodydamas socialinės problemos sprendimo 1932 VI,56 | problemos sprendimo principus ir nurodymus, atkakliai reikalauja: „ 1933 I,5 | kaip ir Leono XIII laikais, nurodyti teisingą kelią ir kelti 1934 II,17 | kontekste, matome, kad joje nurodytos klaidos ūkinėje-visuomeninėje 1935 I,8 | būtų laikomasi jose aiškiai nusakytos sąlygos. Tokia darbininkų 1936 VI,53 | žmogus su savo konkrečia nusidėjėlio ir teisiojo realybe. ~ 1937 II,17 | galinčios ištikti žmogų, kai jis nusigręžia nuo Dievo. ~Tačiau neapykanta 1938 VI,53 | savo teise (…), tylėdami nusikalstume savo pareigoms“ 107. Per 1939 I,8 | vedėjas, tai čia yra jėgai nusilenkimas, o tai prieštarauja teisingumui“ 25. ~ 1940 III,22 | savyje Dievo atvaizdą, todėl nusipelno pagarbos. Tokioms pažiūroms 1941 V,52 | patirtas neteisingumas, nusivylimas teisingais siekimais, skurdas 1942 II,18 | viduje ir pagalbai labiausiai nuskurdintiems kraštams. Technologinė ir 1943 IV,36 | Apvaizda, o tuo atsiskleidžia nusprendusio tai padaryti žmogiški bruožai. ~ 1944 V,46 | teigiančiais, kad teisingai nusprendžia dauguma, arba su tuo, kad 1945 II,13 | rezultatas yra deformuota teisė, nustatanti žmogaus laisvės ribas, taip 1946 IV,32 | naudotis, už teisingą kainą, nustatytą laisvu susitarimu, abiem 1947 II,19 | gyvenime, nulemia, kad darbas nustoja būti „preke“, ir garantuoja, 1948 IV,33 | kurios pasirinko izoliaciją, nustojo vystytis arba atsiliko, 1949 V,44 | dauguma jos mažumos atžvilgiu, nustumdama tą mažumą į nuošalį, engdama, 1950 IV,36 | Turiu galvoje tai, kad, nutardami įdėti tokį, o ne kitokį 1951 IV,36 | būtinam politiniam stabilumui, nutariame investuoti kapitalą, įvertindami 1952 IV,38 | vadovaujantis tiesa. Todėl nutarimai, kurie formuoja tam tikrą 1953 V,47 | nesugebama priimti tokių nutarimų, kurie neprieštarautų tikrajam 1954 IV,34 | darbas ir pats žmogus nebūtų nuvertint iki paprastos prekės lygio: 1955 III,25 | bet nebūdama iš pasaulio, nušviečia žmonių visuomeninę santvarką, 1956 III,22 | situacijai, kuri buvo plačiau nušviesta enciklikoje Sollicitudo 1957 V,49 | jo ir nedarydama globos objektu, bet padėdama jam išeiti 1958 V,45 | vertybių, netoleruos kitokio, objektyvaus gėrio ir blogio kriterijaus, 1959 IV,36 | įpročius ir gyvenimo stilius, objektyviai netinkamus arba kenkiančius 1960 V,44 | totalitarizmas gimsta iš objektyvios tiesos neigimo: jeigu neegzistuoja 1961 IV,43(84) | VI. Apaštalinis laiškas Octogesima adveniens, 2 – 5, p. 402 – 1962 Intro,1(2)| Paulius VI, Apašt. laiškas Octogessima adveniens (1971 gegužės 1963 II,15(44) | Tarptautinei Darbo Organizacijai (OIT) Ženevoje (1982 birželio 1964 III,26 | daugelyje šalių, jis nėra opozicija Katalikų Bažnyčiai ir vertina 1965 VI,58 | kontrolės ir vadovavimo organai, kurių dėka ūkis tarnautų 1966 IV,32 | sugebėjimas dalyvauti darnioje organizacijoje, mokėjimas nujausti ir patenkinti 1967 IV,35 | sąjungoms ir kitoms dirbančiųjų organizacijoms, ginančioms darbo žmones 1968 IV,33 | susidoroti tradicinėmis organizacinėmis formomis, viliojami jiems 1969 IV,32 | vieno tikslo. Tokių pastangų organizavimas, jų laiko planavimas ir 1970 II,16 | buvo ir laisvo visuomenės organizavimosi proceso rezultatas; jo dėka 1971 II,18 | gresia tas pats pavojus, organizavo gynybos prieš jį sistemą. 1972 II,13 | paprastą elementą ir visuomenės organizmo ląstelę, todėl individo 1973 IV,41 | ir darbo srityje, kai jis organizuojamas tik stengiantis gaminti 1974 II,17 | veikti tik tada, kai jas organizuojant ir įgaliojant nugali ideologija, 1975 II,12 | filosofija ir daugiau ar mažiau organizuotas judėjimas. Galime tik stebėtis, 1976 I,5 | savimi pasitikėjimas bei organizuotumas, be to, dar dorovės nuosmukis – 1977 III,25 | permainas, reikalavo greitos orientacijos, santūrumo, kantrybės ir 1978 IV,43 | turi teisę rūpintis savo orumu ir ieškoti galimybių dalyvauti 1979 IV,33 | prieštaraujančios žmogaus orumui. ~Tiesa, daugelis žmonių 1980 IV,35 | socializmo sistema, kuri, kaip paaiškėjo, iš tikrųjų yra valstybinis 1981 I,10(35) | Homilija Šventųjų Metų pabaigai (1975 gruodžio 25): AAS 1982 III,25 | blogio jėgoms. Tik istorijos pabaigoje Viešpats savo šlovėje grįš 1983 VI,57 | ir – dar labiau – daugybė pabėgėlių ir emigrantų; besivystančiuose 1984 VI,61 | skyrė žmogaus garbingumui, pabrėždama visuotinę materialinių gėrybių 1985 VI,61 | solidarumas. Taip pat nuolat pabrėždavo, kad tiek asmenybei, tiek 1986 II,21 | Jungtinių Tautų Sąjunga. Buvo pabrėžta ne tik individo, bet ir 1987 II,15(44) | 2266. Paulius VI. Kalba tai pačiai Organizacijai (1969 birželio 1988 VI,60 | problemoms spręsti 115. ~Tame pačiame dokumente paskelbiau kreipimąsi 1989 II,14 | ir militarizmas turi tas pačias šaknis: ateizmas ir žmogaus 1990 II,18 | šaknis. Dėl to prievartinio padalijimo daugybė žmonių turėjo palikti 1991 III,27 | susijusių su Žemės rutulio padalijimu į atsiskyrusius nuo kitų 1992 III,27 | sukėlė daug toli siekiančių padarinių, susijusių su Žemės rutulio 1993 III,28 | konfliktai, kaip praeities padarinys, stiprės dėl ūkinio chaoso, 1994 II,12 | privati gėrybių nuosavybė padarius jas visų nuosavybe… ~Privačią 1995 I,8 | reikalinga gyvybei. Beturtis padaro tai tik gaudamas atlyginimą 1996 III,27 | žlugus diktatūrai, jų vėl padaugės ir sukels rimtų konfliktų 1997 III,28 | Esant sunkiai dabartinei padėčiai, kitos šalys turi solidariai 1998 V,49 | nedarydama globos objektu, bet padėdama jam išeiti iš keblios padėties, 1999 VI,62 | naujo šimtmečio ir, Dievui padedant, trokšta būti pasirengusi 2000 I,5 | vienybės ir taikos pagrindas, padedantis spręsti konfliktus, kurie 2001 IV,31 | tarsi papildė jį ir jam padėjo. Mūsų laikais žmogaus, kuriančio 2002 VI,56 | šimtųjų metinių proga trokštu padėkoti visiems, kurie stengėsi 2003 I,9 | susijusią su darbininkų padėtimi. Suprasdamas kaip tai svarbu, 2004 Intro,3 | dinamiška – stovi ant mūsų tėvų padėto pamato tikėjime, ypač ant 2005 VI,56 | išsivystymo yra tragiškesnėje padėtyje, negu kada nors, ir ta padėtis 2006 II,17 | neapykantos ir skriaudų krūvio, padidėjusio dėl atskirų valstybių neteisingų 2007 I,8 | kurio pakaktų, kad galėtų padoriai išsilaikyti. „Jeigu darbininkas, 2008 II,14 | pamažu virsta tam tikromis padoriomis rungtynėmis, paremtomis