| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
2511 III,27 | kraujo praliejimo, jeigu pritruks moralinių ir sąmoningų pastangų 2512 V,47 | gėriu, kuris nėra paprasta privačių naudų suma, bet reikalauja 2513 IV,41 | rafinuotesniais būdais tenkindami savo privačius ir antraeilius poreikius, 2514 II,15 | tam tikrų santaupų. Todėl privalu rūpintis dirbančiųjų gabumų 2515 IV,33 | pripažinimu ir išryškintų jų privalumus. Trumpai sakant, jie yra 2516 IV,33 | istorijos, taikomos įvairios priverstinės demografinės kontrolės formos, 2517 VI,61 | beveik vergijos jungas“ privertė mano Pirmtaką tarti žodį 2518 VI,53 | todėl, kad atgautų turėtas privilegijas ar primestų kokią nors savo 2519 VI,60 | pagrindus visuomeninėms problemoms spręsti 115. ~Tame pačiame 2520 IV,33 | problemas, susijusius su šiuo procesu. Iš tikrųjų daug, gal net 2521 I,11 | staigiam industrializacijos procesui. Ir šiandien įvairiose šalyse 2522 IV,41 | stengiantis gaminti kuo daugiau produkcijos ir gauti maksimalų pelną, 2523 IV,31 | dirbama, tuo vaisingesnis ir produktyvesnis yra jo darbas. ~ 2524 IV,43 | būti įteisinta, kai nėra produktyvi arba kai trukdo kitų darbui 2525 II,15 | jie dirbtų vis geriau ir produktyviau; bet reikalingas ir akylumas 2526 IV,32 | sumanumu atskleidžiamos žemės produktyvumo galimybės, randami būdai, 2527 I,7 | kurios dažniausiai vadinamos profesinėmis sąjungomis; tai daroma anaiptol 2528 I,7 | pirmiausia teisė kurti profesines, įmonių ir darbininkų ar 2529 II,16 | plėtojant liaudies švietimą ir profesinį mokymą, kuriant darbininkų 2530 II,20 | kompetentingų žmonių, kurie galėtų profesionaliai, sąžiningai ir teisingai 2531 II,16 | skriaudas, Akcija išvystė plačią profsąjunginę ir reformistinę veiklą, 2532 IV,43 | reikalingas ir aktyvus darbininkų profsąjungų judėjimas, kurio tikslas 2533 III,26 | lemtingi, jie veikiau sudaro progas, kuriose žmogaus laisvė 2534 I,5 | klausimas“. Popiežius nepraleido progos pasisakyti dėl šio ginčo, 2535 IV,35 | tautų teisę egzistuoti ir progresuoti. ~ 2536 Intro,3 | tampa „senais“ ir teikia progų bei medžiagos Tradicijos 2537 I,5 | Mt 16, 19). Leono XIII projektas neabejotinai buvo grąžinti 2538 II,14 | tik anais metais pradėti projektuoti). Marksistinė klasių kova 2539 III,26 | vyravo įsitikinimas, jog proletariatas, norėdamas veiksmingai kovoti 2540 I,7 | ar, jo žodžiais tariant, „proletariatui“, aiškiai palaikomos ir 2541 I,5 | visuomenės mokslo mokymas ir propagavimas įeina į Bažnyčios evangelizavimo 2542 III,29 | šalyse kartais perdėtai propaguojamos grynai utilitarinės vertybės, 2543 IV,42 | tas modelis, kurį reikia propaguoti Trečiojo pasaulio šalyse, 2544 V,47 | asmenybės ugdymui; teisė lavinti protą ir pažinti laisvę ieškant 2545 IV,39 | institucija. ~Atrodo, kad žmogaus protas šioje srityje yra labiau 2546 Intro,3 | visuomenės kūrimo ar bent protestavo prieš neteisingumą ir bandė 2547 III,23 | santvarkos krizė prasidėjo didele protesto akcija, kuri Lenkijoje buvo 2548 V,44 | plėtoti būtinai reikalinga protinga valstybės teorija 89. Todėl 2549 II,14 | stiprėjant, nebeįmanoma protingai susitarti, nes jo tikslas 2550 III,29 | pirmenybė teikiama jėgai, o ne protui. Žmogus buvo verčiamas priimti 2551 III,25 | dangų ir naują žemę (plg. 2 Pt 3, 13; Apr 21, 1), tačiau 2552 I,11 | dar grįšime; čia išvardyti punktai, kaip ir daugelis kitų enciklikos 2553 V,44 | enciklikos Rerum novarum punkte jis pristato visuomenės 2554 V,50 | jų egzistencinį tikrumą, puoselėdamas tas vertybes, suaktualindamas 2555 II,15 | dirbančiųjų gabumų ir talentų puoselėjimu, kad jie dirbtų vis geriau 2556 IV,32 | laisvu susitarimu, abiem pusėms sutinkant. Taigi kaip tik 2557 IV,38 | jos reikalingos bendrai pusiausvyrai palaikyti, tai pernelyg 2558 II,18 | teisingus visų suinteresuotų pusių interesus, yra vieniši ir 2559 V,48(100)| Plg. Enc. Quadragessimo anno, I; p. 184 – 186. ~ 2560 III,28(59)| klausimu“ X metinių proga (Quagadougou, Burkina Faso, 1990 sausio 2561 II,17(47) | Romae 1891, p. 10 – 41; Enc. Quod Apostolici muneris (1878 2562 III,28 | tačiau, kad jos galėtų tai racionaliai daryti, reikalinga kitų 2563 II,13 | glaudžiai susijęs su švietimo racionalizmu, kuris žmogaus ir visuomenės 2564 III,28 | Dėl sukolektyvinto ūkio radikalaus pertvarkymo kyla daug problemų, 2565 II,12 | įvykiai. Šiuos įvykius ir radikalias permainas, kurios vyko po 2566 IV,42 | pavojus, kad gali paplisti radikaliosios ideologijos kapitalizmas, 2567 II,16 | kad didžioji enciklika rado atgarsį žmonių širdyse ir 2568 IV,41 | pasinaudoja vienas kitu kaskart rafinuotesniais būdais tenkindami savo privačius 2569 II,16 | toli numatančius enciklikos raginimus anų laikų žmonės ne iki 2570 I,8 | maža to, jis nedvejodamas ragino laikytis „paskirstymo teisingumo“… 27 ~ 2571 Intro,3 | dešimtmečiais. Pagaliau raginu „pažvelgti į ateitį“, kurioje 2572 II,21 | įvairių geografinių pasaulio rajonų, todėl socialinės problemos 2573 IV,33 | prasme. Kai kuriuose jo rajonuose ir kai kuriose visuomenės 2574 IV,32 | produktyvumo galimybės, randami būdai, kaip patenkinti žmogaus 2575 Intro,1 | mokslinio tyrimo centrų, rangovų ir dirbančiųjų, kurie kreipėsi 2576 IV,32 | kuris apima kaskart platesnį ratą. Jeigu kas nors gamina kokį 2577 III,25 | palyginimas apie gerą sėklą ir rauges (plg. Mt 13, 24-30. 36-43) 2578 I,7 | teisingumas, nei žmogiškumas, - rašo jis, - neleidžia reikalauti 2579 Intro,1 | istorinį kelią žymėjo kiti raštai, kurie ją primindavo ir 2580 V,51 | vienas už kitą. Šventasis Raštas nuolat mums byloja apie 2581 I,7 | sudaromoje sutartyje visados yra rašyta ar nerašyta sąlyga, kuri 2582 I,4 | mokymo, taip pat iš vyskupų rašytų dokumentų, iš pasauliečių 2583 III,26 | ir aiškiai krikščioniškos reakcijos į visuotinį neteisingumą. 2584 II,12 | sistema, vėliau žinomas „realaus socializmo“ vardu. ~ 2585 VI,58 | akiplėša ar kaip našta, o bus reali proga daryti gera dėl paties 2586 V,44 | Tokia tvarka atspindi realistinę visuomeninės žmogaus prigimties 2587 II,16 | vykdė valstybė, bet prie jų realizavimo daug prisidėjo Darbininkų 2588 III,25 | tiems, kurie dėl politinio realizmo nori išguiti iš politinės 2589 V,46 | žmogaus gyvenimas istorijoje realizuojamas įvairiais būdais, kurie 2590 II,17 | žmogaus teisės, sudaromi ir realizuojami ištisų tautų ir visuomenės 2591 IV,36 | ūkio kūrybinės galimybės realizuojamos vienpusiškai ir netinkamai. 2592 III,25 | prievartą ar melą, kad tik realizuotų tą tobulą visuomenę. Tada 2593 III,25 | reikšmę, nes padeda suprasti realų žmogų. Žmogus siekia gėrio, 2594 II,13 | subjektyvumu sunaikino „realusis socializmas“ 40. ~Jei toliau 2595 I,5 | nepastovioje visuomeninio gyvenimo realybėje; vėliau tos teisės dar turėjo 2596 V,47 | įskaudinti ir apgauti. Todėl rečiau privati nauda derinama su 2597 IV,38(77) | Paulius II. Adhort. Apost. Reconciliatio et Paenitentia (1984 gruodžio 2598 II,16 | 16. Iš dalies šias reformas vykdė valstybė, bet prie 2599 II,16 | plačią profsąjunginę ir reformistinę veiklą, laisvą nuo ideologinių 2600 II,15 | novarum rodo kelią tokioms reformoms, kurios atgaivintų laisvo 2601 II,15 | įtaka pasireiškė daugeliu reformų įvairiose srityse: visuomeninės 2602 V,47 | jų gynimu. Taigi tautos, reformuojančios savo sistemas, turi padėti 2603 Intro,3 | pažvelgti į ateitį“, kurioje jau regime trečiąjį krikščioniškosios 2604 IV,37 | būtimi ir grožiu, leisdamos regimuose daiktuose matyti juos sukūrusio 2605 I,6 | dar kartą pabrėžti tiek regint pasikeitimus, vykstančius 2606 IV,35 | vienintelis įmonės gyvenimo reguliuotojas: šalia jo reikia atkreipti 2607 III,28 | ir nevilties. ~Tačiau šie reikalai negali silpninti pagalbos 2608 II,18 | verčiama tarnauti karo reikalams: mokslas ir technika panaudojami 2609 VI,61 | materialinių gėrybių paskirtį, reikalaudama sukurti tokią visuomeninę 2610 II,18 | ginklų gamybai, tuo pat metu reikalaujant, kad ideologija, kuri yra 2611 IV,38 | formomis yra uždavinys, reikalaujantis drąsos ir kantrybės 77. ~ 2612 IV,40 | mechanizmams. Yra svarbūs žmonių reikalavimai, kurie nepaklūsta rinkos 2613 II,17 | nepaklūsta jokiems teisingumo reikalavimams 48. ~Liūdniausi šios klaidos 2614 III,25 | nulėmusi 1989 metų permainas, reikalavo greitos orientacijos, santūrumo, 2615 I,10 | gyvenantys pertekliuje, mažiau reikalingi valstybės globos, nes jie 2616 III,28 | prilygstantis tam, kurio reikėjo atsikuriančioms Vakarų Europos 2617 I,4 | formavosi nauja vartojimo reikmenų gamybos struktūra. Atsirado 2618 III,25 | teismas bus laikui atėjus. Reikšdamas savo teisę teisti jau dabar, 2619 IV,32 | laikais tampa ne mažiau reikšminga už žemės nuosavybę: tai 2620 IV,34 | pasaulio sąlygomis tebėra reikšmingi, o kai kuriais atvejais 2621 VI,58 | šalims, kurios dar nėra labai reikšmingos tarptautinėje rinkoje, bet 2622 V,44 | patirtimi, neklysta, todėl gali reikšti teisę į absoliučią valdžią. 2623 II,15 | teisę asmenybei laisvai reikštis darbovietėje, be to, jokiu 2624 I,5 | kartą sužadintas jau seniai reiškiasi valstybių gyvenime, pagaliau 2625 VI,58 | priklausomybės procesas. To reiškinio nederėtų laikyti neigiamu, 2626 I,5 | analizuoti visuomeninius reiškinius, pasisakyti tuo klausimu 2627 V,46 | agnosticizmas ir skeptiškasis reliatyvizmas, bet tie, kurie įsitikinę, 2628 VI,60 | Bažnyčias ir didžiųjų pasaulio religijų išpažinėjus, kad kartu, 2629 III,29 | ar net atvirai neleidžia religinėms mažumoms iki galo pasinaudoti 2630 V,50 | įsijungia į tautų kultūrą, remdama tiesos siekimą, ją apvalydama 2631 IV,36 | dvasinėms. Jei tiesiogiai remiamės tik jo instinktais ir įvairiais 2632 IV,37 | kad visada tai vyksta, remiantis pirmąja dovana, iš pradžių 2633 IV,30 | paskirtimi 68. Šia doktrina rėmiausi pirmiausia savo kalboje 2634 VI,60 | problema, kad reikia taip pat remtis tam tikromis etinėmis–religinėmis 2635 IV,36 | kultūrinis ir auklėjamasis darbas rengiant vartotojus, sugebančius 2636 V,52 | gamtos išteklių ir žmonių resursų eikvojimą, kad jų pakaktų 2637 I,4 | socialistinių“ koncepcijų skatinamos revoliucijos pavojus, Leonas XIII paskelbė 2638 II,19 | teisingumu, kurio nesilaiko revoliucinis komunizmas, išnaudojantis 2639 IV,33 | materialines atsargas, ir „žmonių rezervus“. ~Dar neseniai buvo manoma, 2640 III,28(59)| pasakyta Vakarų Afrikos rezidencijoje Episkopato Tarybos Konferencijoje „ 2641 III,27 | neatidėliojamų ir akivaizdžių rezultatų: socialinės gerovės ir teisingų 2642 VI,58 | vertindamos savo sprendimų rezultatus, skirtų tinkamą dėmesį ir 2643 V,44 | kurios išlaikytų ją tinkamose ribose. Čia yra „teisinės valstybės“ 2644 I,7 | palaikomos ir teisės dirbti ribotas darbo valandas, naudotis 2645 II,21 | suvokta, jog būtina atstatyti rimtai pažeistą pusiausvyrą tarp 2646 IV,36 | narkomanija. Jos plitimas – rimtas signalas, jog visuomeninėje 2647 V,52 | priežastys yra tikros ir rimtos: patirtas neteisingumas, 2648 III,27 | jų vėl padaugės ir sukels rimtų konfliktų iki kraujo praliejimo, 2649 IV,35 | visuomenė neprieštarauja laisvai rinkai, bet reikalauja, kad visuomenė 2650 V,47 | veikiau atsižvelgiant į rinkiminę ar finansinę galią tuos 2651 V,46 | pavaldiniams laiduoja galimybę rinkti ir kontroliuoti savo vadovus, 2652 IV,32 | tarnauti, taip pat neišvengiama rizika – irgi šiandieninės visuomenės 2653 IV,32 | išmintingumas imantis pagrįstos rizikos, patikimumas ir ištikimumas 2654 II,19 | tačiau taip veikdamos labai rizikuoja sunaikinti tą laisvę ir 2655 VI,58 | suvokus, galima drąsiai rizikuoti ir vykdyti permainas, kurios 2656 IV,35 | pelnas nėra vienintelis rodiklis, jog įmonės gerai dirba. 2657 IV,35 | nepaisant gerų ekonominių rodiklių, žmonės, esantys vertingiausias 2658 II,15 | enciklika Rerum novarum rodo kelią tokioms reformoms, 2659 Intro,3 | jaučiame šventą pareigą rodyti kelią, skelbti tiesą ir 2660 III,25 | viltį, kad žemėje kuriamas rojus. Tačiau jokios politinės 2661 VI,62 | širdies laiminu. ~ ~Parašyta Romoje, prie šv. Petro, 1991 metų 2662 V,52(104)| visam pasauliui 1939 m. rugpjūčio 24 d.: AAS 31 (1939), 333 – 2663 III,25 | evangelinės dvasios pergalė rungiantis su priešininkais, nesilaikančiais 2664 II,14 | tam tikromis padoriomis rungtynėmis, paremtomis teisingumu“42. ~ 2665 VI,53 | darydama ji vadovavosi tik rūpesčiu žmogumi ir atsakomybe už 2666 VI,58 | prašantis nebus vertinamas kaip rūpestį keliantis akiplėša ar kaip 2667 Intro,3 | įpareigojančią galią. Tačiau ganytojo rūpestis skatina mane taip pat apsvarstyti 2668 IV,38 | tokios urbanistikos, kuriai rūpėtų asmenybės gyvenimas ir kuri 2669 IV,38 | teisingai, nors dar per mažai, rūpinamasi išsaugoti įvairias žvėrių 2670 VI,55 | visuomeninės Bažnyčios mokymas, rūpindamasis žmogumi, domėdamasis juo 2671 I,11 | nuolatinį Bažnyčios dėmesį ir rūpinimąsi tais žmonėmis, kuriuos ypač 2672 V,47 | demokratijos idealas, susijęs su rūpinimusi žmogaus teisėmis ir jų gynimu. 2673 III,27 | padarinių, susijusių su Žemės rutulio padalijimu į atsiskyrusius 2674 II,12 | kurią turėjo padaryti šios rūšies socializmas, tapęs valstybine 2675 I,7 | sąlyga, kuri užtikrina abiejų rūšių, būtent, kūno ir sielos 2676 IV,39 | susijungti nuolatiniais ryšiais su kitu asmeniu ir gimdyti 2677 I,8 | pragmatiška ir atsiradusi dėl ryškaus individualizmo, enciklikoje 2678 III,26 | Prasidėjus marksizmo krizei, ėmė ryškėti spontaniškos darbininkų 2679 IV,43 | šviesoje buvo išnagrinėtas ryšys tarp individualios arba 2680 II,14 | krikščionio pozicija turi būti ryžtinga ir logiška. Enciklika Laborem 2681 Intro,3(5)| 1: PG 7, 549 n.; 855 n.; S. Ch. 264, 154 n.; 211, 44- 2682 III,28(59)| Konferencijoje „Atsišaukimo sahelu klausimu“ X metinių proga ( 2683 IV,37 | negu būti ir tobulėti, be saiko ir netvarkingai naudoja 2684 III,29 | pripažinti žmogaus sąžinės teisę, saistomą tik tiesos, - ar tai būtų 2685 III,27 | kurias sieja bendri kultūros saitai ir tūkstantmetė istorija. 2686 I,7 | darbininkų ar pačių darbininkų sąjungas 19. Čia aiškiai matomos 2687 I,7 | dažniausiai vadinamos profesinėmis sąjungomis; tai daroma anaiptol ne 2688 II,15 | pareikšti savo nuomonę. Šios sąjungos ugdo autentišką darbo kultūrą 2689 VI,55 | reikia pažinti Dievą“, - sakė Paulius VI, cituodamas žodžius 2690 Intro,3 | mokiniu“, apie kurį Kristus sako, kad jis „panašus į šeimininką, 2691 VI,55 | perduodama jam Dievo gyvenimą per sakramentus, suteikdama jo gyvenimui 2692 IV,36 | tam tikroms ekonominėms sąlygoms ir būtinam politiniam stabilumui, 2693 I,4 | kapitalas, nauja darbo forma – samdomasis darbas. Jam būdinga siekimas 2694 III,27 | jeigu pritruks moralinių ir sąmoningų pastangų bei tiesos liudijimų, 2695 III,26 | spontaniškos darbininkų sąmoningumo formos, bylojančios apie 2696 I,5 | ateina į galvą pirmieji samprotavimai apie dabartį. Popiežius 2697 IV,39 | kad šeima – tai gyvenimo sanctuarium. Juk iš tikrųjų ji yra šventa: 2698 II,15 | kurie vyko XIX ir XX amžių sandūroje. Ta įtaka pasireiškė daugeliu 2699 IV,36 | pasirenkant vartojimo formą, santaupas ir investicijas, lemiamas 2700 II,15 | leistų jam turėti tam tikrų santaupų. Todėl privalu rūpintis 2701 IV,39 | galvoje šeima, besirūpinanti santuoka, kur vyro ir moters abipusis 2702 III,25 | reikalavo greitos orientacijos, santūrumo, kantrybės ir pasiaukojimo. 2703 III,29 | Totalitarinėse ir autokratinėse santvarkose pirmenybė teikiama jėgai, 2704 V,47 | daugeliui kitų totalitarinių santvarkų ir vadinamųjų „tautinio 2705 I,7 | teisinę galią pobūdžio „darbo santykiams“, dar tiksliau tvirtina: „ 2706 IV,35 | ginančioms darbo žmones ir saugančioms jų asmenybę, tuo pat metu 2707 I,10 | tai, kas jam priklauso: „Saugant atskirų asmenų teises, ypač 2708 Intro,3 | ginantį žmogaus asmenybę ir saugantį jo garbę, ir istorinių įvykių 2709 V,49 | išeiti iš keblios padėties, saugodama jo asmens orumą. Čia reikia 2710 V,49 | bendrijos ir stiprina visuomenę, saugodamos ją nuo degradacijos, tokios 2711 I,6 | cituojami privatinės nuosavybės saugojimo argumentai arba patvirtinta 2712 IV,39 | būti tinkamai priimta ir saugoma nuo dažnų pavojų, su kuriais 2713 IV,38 | žemę, kad ja naudotųsi ir saugotų tas iš pat pradžių numatytas 2714 IV,30 | žmogus privalo laikyti ne savais, o bendrais“, nes „Kristaus 2715 V,49 | tuo, ypač verta prisiminti savanorišką veiklą. Bažnyčia ją remia, 2716 IV,39 | ta ūkinė laisvė pasidaro savarankiška, vadinasi, kai žmogus vertinamas 2717 II,13 | visai nepaisant jo paties savarankiško pasirinkimo ir nepriklausomai 2718 II,13 | asmenybė, kuri, imdamasi savarankiškų moralinių sprendimų, kuria 2719 IV,37 | daiktais. Žmogus mano, kad gali savavališkai valdyti žemę, besąlygiškai 2720 III,26 | kuriose žmogaus laisvė gali sąveikauti su gailestinguoju Dievu, 2721 V,46 | naudos ar ideologinių tikslų savinasi valdžią valstybėje. ~Tikroji 2722 IV,33 | kurie ją dirba, nėra jos savininkai ir gyvena beveik feodalinėmis 2723 II,12 | nes pažeidžia teisėtus savininkus, iškreipia valstybės pareigas 2724 III,27 | Aiškiau parodė realią tautų savitarpio priklausomybę ir kad žmonių 2725 I,4 | nes laisvė be tiesos taptų savivale ir pagaliau taptų priklausoma 2726 V,44 | įstatymams, o ne žmonių savivalei. ~Dabartiniais laikais šiai 2727 II,18 | pralaimėjimu, bet žmonijos savižudybe. Taigi reikia atsisakyti 2728 I,10 | Paulius VI, įjungdamas į šią sąvoką įvairias dabartines socialines 2729 II,20 | pat ir marksizmo-leninizmo sąvokos. ~ 2730 II,20 | kurie galėtų profesionaliai, sąžiningai ir teisingai valdyti valstybę, 2731 V,48 | atlikti tą darbą kuo geriau ir sąžiningiau. Saugumo pojūčio nebuvimas, 2732 IV,32 | tokių svarbių dorybių, kaip sąžiningumas, darbštumas, išmintingumas 2733 V,46 | tikėjimas nelaiko, kad į griežtą schemą galima įsprausti tokią įvairią 2734 III,23 | kad tuo pavyzdžiu būtų sekama kitose vietose ir esant 2735 VI,59 | Tai, ką iš naujo patyrėme sekdami Kristų, turime perduoti 2736 III,25 | Evangelijos palyginimas apie gerą sėklą ir rauges (plg. Mt 13, 24- 2737 VI,58 | pasidaręs ūkis, susikurtų ir sėkmingai veiktų tarptautiniai kontrolės 2738 IV,43 | skatina darbo našumą, daro jį sėkmingesnį, nors gali susilpninti tvirtą 2739 V,48 | tik susikūrę visuomeniniai sektoriai ar įmonių organizacijos 2740 V,48 | ribotą laiką, kad iš minėtųjų sektorių ir įmonių organizacijų visam 2741 VI,57 | gyventi. Per visus amžius, semdamiesi stiprybės iš Evangelijos, 2742 VI,53 | įkvėpimo šaltinis, iš kurio semiasi Bažnyčios visuomeninis mokymas. 2743 Intro,3 | mokslo įtaikos stengiasi semtis iš jo įkvėpimo ir užsiangažuoti 2744 Intro,3 | Tradicijos srovę tampa „senais“ ir teikia progų bei medžiagos 2745 I,5 | kuris kartą sužadintas jau seniai reiškiasi valstybių gyvenime, 2746 IV,40 | rinkos mechanizmai. Kaip senojo kapitalizmo laikais valstybės 2747 II,20 | nacionalizmo ir militarizmo formos, senos liaudies tradicijos, kurios 2748 V,49 | dialogą, kuris vyksta tarp senosios ir būsimosios kartų 102. ~ 2749 Intro,3 | Tradicijos srovė. Ta srovė neša „senus daiktus“, perimtus ir perduotus 2750 V,48 | išeivių, emigrantų, senų ar sergančių žmonių padėtį ir apie daugelį 2751 VI,55(110)| Vatikano Susirinkimo paskutinę sesiją (1965 gruodžio 7): AAS 58 ( 2752 V,51 | Lengva pastebėti, kad dėl siaubingų naikinimo priemonių, kurios 2753 III,25 | pastebėti kartais labai siaurą takelį tarp silpnadvasiškumo, 2754 IV,33 | ir neriboja jau ir taip siauros erdvės jų ūkinei veiklai, 2755 III,27 | Europos tautoms, kurias sieja bendri kultūros saitai ir 2756 II,16 | srityje jos veikla dažnai siejosi su krikščionių pastangomis 2757 II,15 | dalyvauti įmonės gyvenime 44. ~Siekdama šių tikslų, valstybė turi 2758 IV,32 | turi kartu daug žmonių, siekdami vieno tikslo. Tokių pastangų 2759 V,50 | kultūrą, remdama tiesos siekimą, ją apvalydama ir praturtindama 103. 2760 V,52 | nusivylimas teisingais siekimais, skurdas ir išnaudojimas, 2761 III,25 | ir pats formuoja žmogaus sielą. Jungdamas savo kančias 2762 I,7 | abiejų rūšių, būtent, kūno ir sielos poilsį“, trunkantį tiek „ 2763 VI,55 | cituodamas žodžius šv. Kotrynos Sienietės, kuri tą pačią mintį išreiškė 2764 IV,37 | turėti daiktus, negu linkusį sieti juos su tiesa, žmogaus nesidomėjimą 2765 IV,36 | narkomanija. Jos plitimas – rimtas signalas, jog visuomeninėje sistemoje 2766 III,25 | labai siaurą takelį tarp silpnadvasiškumo, kuris lenkiasi blogiui, 2767 V,50 | apie žmogų, tai jai gresia silpnėjimas ir smukimas. ~ 2768 IV,35 | Stipresnės tautos turi padėti silpnesnėms įsijungti į tarptautinį 2769 IV,35 | tarptautinį gyvenimą, o silpnesnės tautos turi sumaniai naudotis 2770 V,48 | tai yra tada, kai pernelyg silpni ar tik susikūrę visuomeniniai 2771 IV,33 | visuomeninį gyvenimą, ir apskritai silpniausieji bei vadinamasis Ketvirtasis 2772 II,15 | išnaudojimas, pirmiausia silpniausiųjų darbininkų, imigrantų ar 2773 III,28 | Tačiau šie reikalai negali silpninti pagalbos Trečiojo pasaulio 2774 IV,36 | pasinaudojant individų silpnumu, gali užpildyti dvasinę 2775 II,17 | kurios baisus likimas tapo simboliu aberacijos, galinčios ištikti 2776 V,47 | lytinį gyvenimą. Tų teisių sintezę tam tikra prasme sudaro 2777 IV,39 | tiek konkrečioms ūkinėms sistemoms, kiek tam tikrai etinei-kultūrinei 2778 I,6 | vykstančius mūsų akyse tose sistemose, kur dominuoja kolektyvinė 2779 I,5 | įmanoma išgyventi naujas situacijas, nepažeminant transcendentinės 2780 IV,43 | esant skirtingoms istorinėms situacijoms, sutelkus pastangas visų 2781 Intro,3 | liečiantys darbininkų problemą. Siūlau taip pat „apsižvalgyti aplinkui“, 2782 II,12 | visuomeninės santvarkos, kurią siūlė „socializmas“, tada egzistavęs 2783 III,26 | praktikos, Bažnyčia ne tik siūlo savo visuomeninę doktriną 2784 II,12 | kritikuoja „socialistų“ siūlomą „darbininkų problemos“ sprendimą, 2785 II,12 | kurį kėlė mases viliojantis siūlymas – paprastas ir radikalus – 2786 III,27 | tautų, galėtų įsikišti ir siūlyti teisingus sprendimus, garantuojančius 2787 I,5 | tokį jis tada pavaizdavo. ~Skaitant encikliką, ateina į galvą 2788 I,5 | grąžinti taiką: šių dienų skaitytojas negali nepastebėti, kad 2789 III,28 | tikrinti kainų ir prioritetų skalę, kuria remiasi ūkiniai ir 2790 III,26 | užsimezgęs geranoriškumas, skatinamas etinės ir aiškiai krikščioniškos 2791 I,4 | socialistinių“ koncepcijų skatinamos revoliucijos pavojus, Leonas 2792 IV,36 | sistemoje yra nukrypimų, skatinančių materialistinį, tam tikra 2793 IV,31 | 31. Iš naujo skatinant mokymą apie nuosavybės teisę 2794 II,16 | solidarumo mechanizmai, skatinantys tokią ekonomiką, kur labiau 2795 VI,57 | kaip veiklos pagrindas ir skatinimas veikti. Tų nurodymų paveikti 2796 VI,58 | tarptautinėje rinkoje, bet skaudžiai kenčia dėl trūkumų ir labiausiai 2797 IV,35 | būtų apmokėtos pernelyg skaudžių atsižadėjimų kaina. Tokiomis 2798 IV,32 | įgyvendinant sunkius ir skausmingus sprendimus, būtinus bendram 2799 VI,60 | Tačiau Leonas XIII su skausmu tvirtina, kad dabartinės 2800 IV,30 | prigimtimi yra ribota. ~Skelbdamas teisę į privatinę nuosavybę, 2801 III,22 | Bažnyčia paprastai ir tvirtai skelbė, kad kiekvienas žmogus, 2802 VI,54 | toks, jis kiekvienam žmogui skelbia Dievą ir išganymo paslaptį 2803 I,9 | kurio vėliau buvo laikomasi skelbiant daugelį iškilmingų deklaracijų 2804 III,29 | ir klausančiųjų teisę tą skelbimą priimti ir grįžti prie Kristaus. 2805 I,5 | pagrindinių teisingumo reikalavimų skelbimas tuometinėje ūkinėje ir visuomeninėje 2806 I,5 | sudaro esminę krikščioniškojo skelbimo dalį, nes nurodo tiesioginę 2807 V,46 | formas, yra agnosticizmas ir skeptiškasis reliatyvizmas, bet tie, 2808 III,29 | buvo verčiamas priimti jėga skiepijamą pasaulėžiūrą, negalėjo jos 2809 I,7 | vaikus ir moteris 21, kai skiriama darbo rūšis ir jo laikas. ~ 2810 Intro,3 | galiu pasakyti – labai skiriasi nuo „naujų aplinkybių“, 2811 III,27 | tautas vienyti, o ne jas skirti. Juk taika ir gerovė yra 2812 I,7 | naudotis priklausančiu poilsiu, skirtingai vertinti vaikus ir moteris 21, 2813 III,24 | tautų kultūros yra iš esmės skirtingi atsakymai į asmenybės egzistencijos 2814 IV,43 | modeliai gali gimti tik esant skirtingoms istorinėms situacijoms, 2815 VI,57 | vargšams, liudydami, kad net skirtingos visuomeninės kilmės žmonės 2816 II,20 | atmainos. Todėl daugelyje skirtingų ideologijų į teisingus nacionalinio 2817 IV,32 | reikia pabrėžti specifinį skirtumą tarp šių dabartinės visuomenės 2818 I,4 | visuomenės materialinės padėties skirtumas ir vadinamųjų „socialistinių“ 2819 III,26 | nuoširdus troškimas būti skriaudžiamųjų pusėje ir nelikti istorinių 2820 II,12 | turtingųjų padėtį, o realiai skriaudžiantys tuos, kuriems buvo žadama 2821 VI,62 | motinišku užtarimu žmoniją, skubančią į jau netolimą naują tūkstantmetį, 2822 V,49 | pasiryžimo. Šalia pagalbos šeimai skubiai spręstinas klausimas – yra 2823 V,48 | intervencijos, kurios pateisinamos skubiu poreikiu, susijusiu su bendru 2824 IV,34 | žmogaus poreikiai ir taip skurdinama žmogaus būtis. Būtina žmonėms 2825 IV,37 | visišką žmogaus požiūrio skurdumą ar veikiau menkumą, labiau 2826 IV,42 | ir anksčiau gyvena labai skurdžiai materialiniu ir moraliniu 2827 IV,35 | apsunkina tai, kad pačios skurdžiausios valstybės yra daug įsiskolinusios 2828 I,5 | pozityvūs. Pirmajame enciklikos skyriuje jie piešiami labai tamsiomis 2829 III,29 | fundamentalizmo formos, kurios slaptai ar net atvirai neleidžia 2830 V,46 | žmogus tampa akivaizdžių ar slaptų aistrų ir sąlygų auka. Krikščionis 2831 VI,62 | enciklika tarsi stovi ant slenksčio naujo šimtmečio ir, Dievui 2832 II,15 | ar žemiausių visuomenės sluoksnių. Šioje srityje labai svarbus 2833 III,29 | pašaukimo balsą, taigi į joje slypintį Dievo kvietimą. Vystymosi 2834 V,52 | įprastas gyvenimo būdas gali smarkiai keistis, o tai būtina, norint 2835 VI,61 | vienareikšmiai ir atvirai smerkti tą situaciją, nors žino, 2836 II,19 | visuomenė. Ji nori suduoti smūgį marksizmui grynai materialinėje 2837 V,50 | jai gresia silpnėjimas ir smukimas. ~ 2838 II,19 | saugumo“ sistemas, numatančias smulkmenišką visos visuomenės kontrolę, 2839 V,52(104)| 289; Paulius VI, Kalba SNO (1965 spalio 4): AAS 57 ( 2840 VI,53 | kaip nepaliaujamai didėja socialinė problema, ir darė tai anaiptol 2841 II,12 | yra netinkama išspręsti socialinei įtampai, bet ir patiems 2842 III,22 | išspręsti per dialogą ir solidarumą, o ne kova ar karu, norint 2843 II,19 | didelės darbo galimybės, solidi visuomeninio aprūpinimo 2844 V,52(104)| Paulius VI, Kalba SNO (1965 spalio 4): AAS 57 (1965), 877 – 2845 I,5 | piešiami labai tamsiomis spalvomis: „Naujenybių troškimas, 2846 II,20 | Tuo pat laikotarpiu vyko spartus dekolonizacijos procesas, 2847 IV,39 | pasiduoda „nepakeliamiems spaudimams (…), kad jie tarnautų šiai 2848 I,6 | problemą, kuriai bus skirta speciali šio Dokumento dalis. ~ 2849 I,11 | jį esu apibūdinęs kaip „specialią pirmumo formą, praktikuojant 2850 III,28 | bendram vystymuisi būtinos specialios pastangos panaudoti atsargas, 2851 IV,36 | visuomeninės informacijos srities specialistų atsakomybės jausmą; aišku, 2852 IV,32 | Tačiau čia reikia pabrėžti specifinį skirtumą tarp šių dabartinės 2853 II,20 | dėl to atsiranda įvairios specifinio tautinio pobūdžio socializmo 2854 V,51 | tik tai sričiai priklauso specifinis ir esminis Bažnyčios indėlis 2855 IV,33 | jiems nepasiekiamų turtų spindesio, kartu būtinybės verčiami, 2856 III,24 | kova dėl darbo apsaugos spontaniškai sutapo su kova dėl kultūros 2857 III,26 | marksizmo krizei, ėmė ryškėti spontaniškos darbininkų sąmoningumo formos, 2858 VI,60 | ir tarptautinių klausimų sprendimas yra ne tik ūkinės gamybos 2859 VI,54 | šviesoje – ir tik toje – sprendžiamos kitos problemos – kiekvieno 2860 II,21 | kurios padėtų išvengti karo sprendžiant tarptautinius konfliktus. 2861 VI,55 | problemas ir tas problemas spręsdami, turime atsižvelgti į jų 2862 V,49 | pagalbos šeimai skubiai spręstinas klausimas – yra parama toms 2863 II,15 | vienu valstybinės mašinos sraigteliu. Taip pat griežtai kritikuojama 2864 II,15 | visiško nesidomėjimo ūkine sritimi ir nesikišimo į ją koncepcija. 2865 II,20 | nepriklausomybę. Svarbiausios ūkio sritys realiai yra didžiųjų užsienio 2866 II,19 | visuomeninių jėgų ir idėjinių srovių, kurios pasisako prieš marksizmą, 2867 V,48 | dėl monopolio egzistavimo stabdo vystymąsi arba sudaro jam 2868 Intro,3 | patvirtinta enciklikos mokymo stabili vertė, bet ir atsiskleis 2869 V,48 | nuosavybė, be to, pinigų stabilumas ir gerai veikiančios viešosios 2870 IV,36 | sąlygoms ir būtinam politiniam stabilumui, nutariame investuoti kapitalą, 2871 IV,40 | pavojai vertinti rinką iš „stabmeldystės“ pozicijų, nekreipiant dėmesio 2872 I,11 | vykstant naujam ir dažnai staigiam industrializacijos procesui. 2873 VI,53 | pasisakė daug kartų, iš arti stebėdama, kaip nepaliaujamai didėja 2874 II,12 | organizuotas judėjimas. Galime tik stebėtis, kad popiežius pirmiausia 2875 III,25 | žmogus gali padaryti taikos stebuklą, nes sugeba pastebėti kartais 2876 VI,57 | vienuoliai ir vienuolės steigė ligonines ir prieglaudas 2877 IV,41 | kai jis organizuojamas tik stengiantis gaminti kuo daugiau produkcijos 2878 II,19 | kuriose šalyse ir srityse stengtasi konstruktyviai atkurti demokratinę 2879 V,49 | neužgeso, maža to, dabar ji stiprėja ir pasireiškia įvairiais 2880 II,14 | nebegerbia ir savęs; konfliktui stiprėjant, nebeįmanoma protingai susitarti, 2881 III,28 | kaip praeities padarinys, stiprės dėl ūkinio chaoso, dvasinio 2882 II,15 | šalių negalėtų būti tiek stipresnė už kitą, kad praktiškai 2883 IV,35 | planinga ir atsakinga veikla. Stipresnės tautos turi padėti silpnesnėms 2884 V,49 | tikros asmenų bendrijos ir stiprina visuomenę, saugodamos ją 2885 VI,58 | mato Kristų, yra teisingumo stiprinimas. Visiškas teisingumas bus 2886 III,29 | kiekvienos asmenybės orumo stiprinimo, jos kūrybinių sugebėjimų 2887 V,49 | yra parama toms politinėms struktūroms, kurios tiesiogiai rūpinasi 2888 II,17 | neteisingumas užvaldo tautas ir stumia jas veikti tik tada, kai 2889 II,18 | reikia atsisakyti į karą stumiančios logikos ir pačios koncepcijos, 2890 IV,39 | matas. Tačiau jeigu jis suabsoliutinamas, o prekių gamyba bei jų 2891 V,50 | puoselėdamas tas vertybes, suaktualindamas ir suteikdamas joms asmeninį 2892 III,23 | Jaltos sutartimi, galėjo suardyti tik karas. Tačiau žmonių, 2893 V,51 | priemonių, kurios žmones suartino, ir šiandien tai ypač svarbu, 2894 V,46 | idealų dvasia, ir visuomenės „subjektai“, per dalyvavimą įmonės 2895 V,49 | Žmogaus asmenybė tobulėja ir „subjektų visuomenė“ auga tada, kai 2896 II,13 | prigimties ir visuomenės „subjektyvumo“ koncepcija, turėsime atsakyti, 2897 IV,36 | poreikių, trukdančių formuotis subrendusiai asmenybei. Todėl čia nedelsiant 2898 VI,57 | veiklai vadovaujanti ir sudaranti nuolatinę jos tradiciją 2899 II,17 | švenčiausios žmogaus teisės, sudaromi ir realizuojami ištisų tautų 2900 I,7 | darbdavių ir darbininkų sudaromoje sutartyje visados yra rašyta 2901 I,8 | darbdavių ir darbininkų nuolat sudaromos tokios sutartys, kuriose 2902 IV,37 | naudoja žemės atsargas, sudarydamas pavojų ir savo gyvenimui. 2903 II,15 | profesinėms sąjungoms, kurios, sudarydamos sutartis, nustato, koks 2904 I,8 | neprivalo kištis į tų sutarčių sudarymą, kad ji turinti reikalauti, 2905 IV,40 | suteikiant galimybę kontrakto sudarymo metu susidurti su kito asmens 2906 II,15 | garantuotų augimo pusiausvyrą ir sudarytų sąlygas visus aprūpinti 2907 III,25 | Šis mokymas yra ne tik sudedamoji krikščioniškojo Atpirkimo 2908 III,25 | ieškosime būdų vaisingai juos suderinti, tuo geresnė bus visuomeninė 2909 I,4 | prasidėjęs procesas įžengė į itin sudėtingą fazę. Šiame procese buvo 2910 VI,54 | ypač domisi žmogumi ir jo sudėtingais santykiais, kurie būdingi 2911 IV,39 | sistemai. Juk ūkis yra tik sudėtingos žmogaus veiklos aspektas 2912 IV,41 | dar labiau vienišas tuose sudėtinguose santykiuose, kurie susiklostė 2913 II,19 | vartotojų visuomenė. Ji nori suduoti smūgį marksizmui grynai 2914 Intro,3 | aktualius tuos Leono XIII suformuluotus principus, kurie yra Bažnyčios 2915 IV,36 | darbas rengiant vartotojus, sugebančius atsakingai naudotis pasirinkimo 2916 IV,41 | asmenybės transcendentinio sugebėjimo. Žmogus negali aukotis dėl 2917 III,25 | iniciatyvą ir kūrybinius sugebėjimus. Kai žmonės tvirtina žiną 2918 III,22 | skriaudų skolos, taip pat sugriautas ūkis ir gilūs visuomeniniai 2919 VI,62 | pilnatvės laukiame Viešpaties sugrįžimo momentu, yra pasaulyje nuo 2920 VI,60 | bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms jėgoms. Šitas tvirtinimas 2921 VI,53 | ypač pradedant data, kurios sukaktį minime, tai todėl, kad visos 2922 Intro,1 | įvairi veikla prieš šių sukaktuvių minėjimą, jų metu bei tie 2923 III,27 | diktatūrai, jų vėl padaugės ir sukels rimtų konfliktų iki kraujo 2924 II,12 | visą blogį, kurį turėjo sukelti sprendimai, tariamai turintys 2925 V,52 | dar labiau apsunkina karo sukeltų problemų sprendimą! Jeigu 2926 I,5 | aplinka, atsidūrė prieš sukiršintą visuomenę; tas visuomenės 2927 III,28 | pokario laikotarpis. Dėl sukolektyvinto ūkio radikalaus pertvarkymo 2928 II,12 | valstybės pareigas ir iš vidaus sukrečia valstybes“ 39. Neįmanoma 2929 II,17 | tai tragiški karai, kurie sukrėtė Europą ir pasaulį tarp 1914 2930 IV,39 | moters abipusis pasiaukojimas sukuria tokią gyvenamąją aplinką, 2931 V,51 | pasitarnauja skelbdama tiesą apie sukūrimą pasaulio, kurį Dievas atidavė 2932 VI,62 | momentu, yra pasaulyje nuo pat sukūrimo, o ypač nuo to laiko, kai 2933 III,25 | teismą (plg. Mt 25, 31) ir sukurs naują dangų ir naują žemę ( 2934 I,7 | uždrausti“, nes „Valstybė gi sukurta tąjai teisei saugoti, o 2935 IV,37 | pradžių gauta iš Dievo – Jo sukurtais daiktais. Žmogus mano, kad 2936 IV,36 | patenkinimo formas nuo dirbtinai sukurtų poreikių, trukdančių formuotis 2937 IV,30 | palenktas visuotinei visų sukurtųjų gėrybių paskirčiai, o tai 2938 IV,37 | regimuose daiktuose matyti juos sukūrusio neregimojo Dievo liudijimą. 2939 IV,37 | Dievo vietą ir galų gale sulaukia pasipriešinimo iš gamtos, 2940 Intro,1 | pabrėžti, kad gyvybingosios sultys, trykštančios iš šio šaltinio, 2941 V,47 | paprasta privačių naudų suma, bet reikalauja jas įvertinti 2942 IV,35 | o silpnesnės tautos turi sumaniai naudotis ta proga, didelėmis 2943 V,51 | kūrybinius gabumus, parodo sumanumą, pasaulio ir žmonių pažinimą. 2944 Intro,1 | minėjimą, jų metu bei tie sumanymai, kurie bus įgyvendinti ateityje – 2945 IV,41 | kas yra grynai žmogiškas sumanymas, abstrakčiam idealui ar 2946 IV,35 | kada jau daroma – skolą sumažinti, atidėti ar net panaikinti, 2947 II,18 | pavojus, karo, žmonijos sunaikinimo grėsmė. Mokslas, pajungtas 2948 II,19 | įvairiopą reakciją. ~Po karinių sunaikinimų kai kuriose šalyse ir srityse 2949 II,13 | su individo subjektyvumu sunaikino „realusis socializmas“ 40. ~ 2950 IV,40 | tikrą naudą: leidžia geriau sunaudoti atsargas; sudaro sąlygas 2951 III,28 | Antrojo pasaulinio karo. Esant sunkiai dabartinei padėčiai, kitos 2952 IV,32 | atkaklumas įgyvendinant sunkius ir skausmingus sprendimus, 2953 III,28 | pagalba. Galų gale didžiausi sunkumai ir trūkumai yra rezultatas 2954 VI,56 | su dideliais atsikūrimo sunkumais. Gresia pavojus ir Vakarų 2955 IV,32 | ir sugebėjimų nuosavybė. Supramonintų kraštų turtingumas daug 2956 II,12 | baisias neteisybes neseniai supramonintuose kraštuose. ~Čia reikia pabrėžti 2957 VI,61 | vertybių. Be to, kaskart geriau suprasdama, kad pernelyg daug žmonių 2958 I,9 | su darbininkų padėtimi. Suprasdamas kaip tai svarbu, noriu čia 2959 I,7 | rūšis ir jo laikas. ~Geriau suprasime popiežiaus griežtus formulavimus, 2960 VI,58 | kad jos veiktų tinkamai suprastai visos žmonijos šeimos gerovei. 2961 I,6 | prigimties duota 13. ~Taip suprastas darbas yra kiekvieno žmogaus 2962 V,48 | trūkumai kyla dėl neteisingai suprastų valstybei būdingų uždavinių. 2963 IV,33 | jei „Trečiąjį pasaulį“ suprastume vien geografine prasme. 2964 III,27 | teises, siekti teisingo supratimo ir taikingos sistemos, gerbiančios 2965 Intro,3 | įpėdinio misiją. Tuo pačiu supratimu šiandien vadovaujasi jo 2966 I,5 | pasisakyti dėl konflikto, kuris supriešpriešina žmones, versdamas juos kovoti „ 2967 IV,41 | sąlyga, leidžianti žmogui sureguliuoti savo poreikius, savo troškimus 2968 I,5 | žr. Jn 21, 15-17) bei „surišti ir atrišti“ žemėje dėl dangaus 2969 II,18 | Beprotiškos ginklavimosi varžybos suryja atsargas, reikalingas ūkio 2970 IV,36 | kultūrinį pasirinkimą. Kai, susidarius tam tikroms ekonominėms 2971 III,29 | pasaulėžiūrą, negalėjo jos susidaryti savo pastangomis, laisvai. 2972 V,48 | bei sąjungoms, iš kurių susideda visuomenė. Valstybė negalėtų 2973 IV,33 | su kuria anksčiau galėjo susidoroti tradicinėmis organizacinėmis 2974 IV,40 | kontrakto sudarymo metu susidurti su kito asmens valia ir 2975 I,7 | perilsimas palaužtų jo kūną“. Susiedamas sutartimi, kuri deda pastangas 2976 II,13 | Giliau apmąstydami dabartį ir susiedami su tuo, kas buvo pasakyta 2977 IV,39 | to rezultatas – nenoras susijungti nuolatiniais ryšiais su 2978 I,9 | priduria dar vieną, taip pat susijusią su darbininkų padėtimi. 2979 IV,33 | tuos pavojus ir problemas, susijusius su šiuo procesu. Iš tikrųjų 2980 V,48 | kai pernelyg silpni ar tik susikūrę visuomeniniai sektoriai 2981 V,48 | intervencijos, kuri sudarė sąlygas susikurti tam tikra prasme naujo tipo 2982 VI,58 | tarptautiniu pasidaręs ūkis, susikurtų ir sėkmingai veiktų tarptautiniai 2983 V,48 | metais, „gerbūvio valstybė“ susilaukė griežtos kritikos ir buvo 2984 V,47 | bodėjimąsi ir apatiją, todėl susilpnėja politinis angažavimasis 2985 IV,39 | nevertindama etikos ir religijos, susilpnėjo ir jau tenkinasi tik tuo, 2986 IV,43 | jį sėkmingesnį, nors gali susilpninti tvirtą valdymo sistemą. 2987 I,4 | nuo žemiausių aistrų ir susinaikintų. Iš kurgi kyla tas visas 2988 IV,31 | žmogaus darbas natūraliai susipina su kitų žmonių darbu. Šiandien 2989 II,19 | turi turėti autonomiją, susisieja su marksizmu savo pastangomis 2990 I,8 | priklausyti nuo „laisvo šalių susitarimo“, kad darbdavys, „atiduodamas 2991 IV,32 | kainą, nustatytą laisvu susitarimu, abiem pusėms sutinkant. 2992 II,14 | stiprėjant, nebeįmanoma protingai susitarti, nes jo tikslas yra ne bendra 2993 V,51 | pasišventimas, sugebėjimas susivaldyti, solidarumas ir darbas bendram 2994 Intro,3 | Veikdami individualiai ar susivieniję į įvairias grupes, draugijas 2995 I,7 | valstybė uždraustų piliečių susivienijimus, prieštarautų pati sau 20. ~ 2996 VI,53 | paslaptį Kristus amžiams susivienijo su kiekvienu 108. Todėl 2997 IV,41 | susvetimėjimo, o veikiau jį sustiprina dėl būtinų daiktų trūkumo 2998 III,23 | Nepaliauju dėkoti Dievui, kad sustiprino žmonių širdis to sunkaus 2999 VI,61 | Vadinasi, tas šimtmetis turi sustiprinti visų geros valios žmonių, 3000 IV,39 | paslaugas 79. ~Visa tai susumavus, galima pasakyti, kad ūkinė 3001 IV,41 | priimti tą dovaną 82. Todėl susvetimėjęs yra toks žmogus, kuris nenori 3002 IV,41 | tikslas. ~Tenka pažvelgti į susvetimėjimą krikščionybės požiūriu, 3003 IV,41 | galutinės paskirties – Dievo. Susvetimėjusi yra visuomenė, kuri per 3004 II,18 | pašalina karo priežastis ir sutaiko tautas. Tuo tarpu jau daug 3005 V,47 | reikalauja jas įvertinti ir sutaikyti, laikantis teisingos vertybių 3006 II,20 | tradicijos, kurios neretai sutampa su krikščioniškuoju visuomeniniu 3007 II,13 | blogį. Vadinasi, žmogus sutapatinamas su tam tikro kolektyvo visuomeniniais 3008 III,24 | darbo apsaugos spontaniškai sutapo su kova dėl kultūros ir 3009 I,8 | valstybė neprivalo kištis į tų sutarčių sudarymą, kad ji turinti 3010 I,8 | darbdavys, „atiduodamas sutartą užmokestį“, laikytų atlikęs 3011 I,7 | ir darbininkų sudaromoje sutartyje visados yra rašyta ar nerašyta 3012 I,8 | nuolat sudaromos tokios sutartys, kuriose nesilaikoma net