| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
3013 VI,55 | Bažnyčia prisideda prie žmogaus sutaurinimo. Bažnyčia niekada negali 3014 VI,55 | gyvenimą per sakramentus, suteikdama jo gyvenimui kryptį Dievo 3015 V,50 | vertybes, suaktualindamas ir suteikdamas joms asmeninį pobūdį, atskirdamas 3016 IV,38 | struktūrą, kuri jam buvo suteikta. Šiame kontekste tenka priminti 3017 I,5 | rankose turto per gausus sutelkimas, daugumos neturtas, darbininkų 3018 III,29 | taigi reikia visų šalių sutelkto bendradarbiavimo ir solidarumo; 3019 IV,43 | istorinėms situacijoms, sutelkus pastangas visų tų, kurie 3020 I,8 | vengdamas, noromis nenoromis sutinka su menkesnėmis sąlygomis, 3021 III,25 | laikinųjų bendrijų gyvenimo – sutinkamai su šiuo apibrėžimu jos egzistuoja 3022 IV,32 | susitarimu, abiem pusėms sutinkant. Taigi kaip tik sugebėjimas 3023 V,49 | solidarumo pradžia šeimoje, kai sutuoktiniai remia vienas kitą, taip 3024 II,15 | prieš gamybos priemonių suvalstybinimą, nes tai kiekvieną pilietį 3025 II,20 | Tačiau formaliai atgavusios suverenitetą dažniausiai tos valstybės 3026 V,45 | teisę į savo autonomiją ir suverenumą. ~ 3027 V,51 | kurį Dievo Sūnus išganė ir suvienijo visus žmones, padarė juos 3028 III,29 | Jo tikslas nėra tik suvienodinti visų tautų gyvenimo lygį 3029 VI,57 | dėl liudijimo veikla. Tai suvokdama, ji pirmiausia pasirenka 3030 I,6 | užima daug vietos. Gerai suvokdamas, kad privatinė nuosavybė 3031 IV,37 | mūsų laikais. Žmogus, kuris suvokia savo sugebėjimą pertvarkyti 3032 IV,35 | kompetentingas ir savo atsakomybę suvokiančias įmones 74. ~Pastangas, kurių 3033 II,21 | tautų teisė, kartu naujai suvokta, jog būtina atstatyti rimtai 3034 II,21 | prieš žiaurumą buvo giliau suvoktos žmogaus teisės, ir tai atsispindėjo 3035 Intro,3 | įsigilinti į jos tekstą, kad suvoktume, kokie svarbūs pagrindiniai 3036 VI,58 | didesnį turtą. Tik šitai suvokus, galima drąsiai rizikuoti 3037 I,5 | Naujenybių troškimas, kuris kartą sužadintas jau seniai reiškiasi valstybių 3038 IV,32 | kaip tik sugebėjimas laiku sužinoti, kokie kitų žmonių poreikiai 3039 I,7 | tiek, jog persidirbimas sužlugdytų žmogaus dvasią, o perilsimas 3040 II,16 | laisvą nuo ideologinių svaičiojimų, artimesnę kasdieniams darbo 3041 Intro,1 | dėmesį į šios enciklikos svarbą dabartinei Bažnyčiai ir 3042 IV,30 | Kristaus teisė ir nuomonė yra svarbesnė už žmonių teisę ir nuomonę“ 66. ~ 3043 IV,33 | trūkumai, kai daiktai yra svarbesni už žmones; priešingai, neturtingieji 3044 II,14 | kuri savo interesus laiko svarbesniais už bendrą visuomenės gerovę 3045 IV,38 | kontekste tenka priminti svarbias dabartinės urbanizacijos 3046 IV,34 | leisti, kad būtų nepatenkinti svarbiausi žmogaus poreikiai ir taip 3047 IV,41 | atidavimas yra galimas dėl svarbiausio žmogaus asmenybės transcendentinio 3048 IV,35 | būdais stengiasi patenkinti svarbiausius savo poreikius ir sudaro 3049 I,4 | paskelbė Dokumentą, kuriame svarstė, kaip spręsti „darbininkų 3050 I,9 | pareigas. Apie tai popiežius svarsto kitų darbininkų teisių kontekste, 3051 I,10 | liberalizmas. Socialistų nuostatos svarstomos pirmoje dalyje, kurioje 3052 II,12 | teisingas, ypač aiškiai matome, svarstydami proletariato patirtas baisias 3053 II,12 | Dokumento turinys skatina mus svarstyti jį tuo požiūriu, kaip jame 3054 II,21 | tautų teisės“, ir čia labai svarus Apaštalų sosto indėlis. 3055 I,11 | tęsia Bažnyčia, taip pat su sveika privatinės nuosavybės, darbo, 3056 IV,36 | vartojimo nukenčia žmogaus sveikata ir orumas, yra narkomanija. 3057 IV,36 | tiek fizinei, tiek dvasinei sveikatai. Pačioje ūkinėje sistemoje 3058 Intro | brangieji Sūnūs ir Dukterys, ~sveikinu ir laiminu Jus! ~ ~ĮVADAS ~ ~ 3059 I,10 | pabrėžia elementarų kiekvienos sveikos politinės organizacijos 3060 II,20 | net politiką kontroliuoja svetimos jėgos, kai valstybės teritorijoje 3061 VI,53 | ir „istorijos“ žmogus, t. y. kiekvienas žmogus, nes 3062 III,28 | Trečiojo pasaulio šalyse, taikant atitinkamas priemones ginklų 3063 III,23 | imperijos žlugimą skatina taikinga kova, kurioje naudojami 3064 III,27 | siekti teisingo supratimo ir taikingos sistemos, gerbiančios kitų 3065 II,18 | tie, kurie stengiasi rasti taikius ir humaniškus sprendimus, 3066 I,10 | XI čia vartoja ne mažiau taiklų apibrėžimą: „visuomeninė 3067 IV,33 | išbraukti juos iš istorijos, taikomos įvairios priverstinės demografinės 3068 III,25 | vertos visuomenės poreikį taisyti nukrypimus, skatinti drąsiai 3069 I,7 | nes „Valstybė gi sukurta tąjai teisei saugoti, o ne naikinti“. 3070 III,25 | pastebėti kartais labai siaurą takelį tarp silpnadvasiškumo, kuris 3071 II,15 | rūpintis dirbančiųjų gabumų ir talentų puoselėjimu, kad jie dirbtų 3072 VI,60 | problemoms spręsti 115. ~Tame pačiame dokumente paskelbiau 3073 I,5 | skyriuje jie piešiami labai tamsiomis spalvomis: „Naujenybių troškimas, 3074 III,24 | karta, nuolat ieškodama savo tapatybės ir gyvenimo prasmės, iš 3075 IV,41 | draugiškoje bendrijoje, ar taps dar labiau vienišas tuose 3076 II,12 | turėjo sukelti sprendimai, tariamai turintys pakeisti vargingųjų 3077 IV,41 | įsipainiojęs į klastingų ir tariamų malonumų tinklą tada, kai 3078 I,7 | darbininkams ar, jo žodžiais tariant, „proletariatui“, aiškiai 3079 IV,35 | ir sudaro ypatingą grupę, tarnaujančią visai visuomenei. Pelnas 3080 IV,42 | neriboja teisinė sistema, tarnaujanti integralinei žmogaus laisvei 3081 IV,43 | sudaryti sąlygas jam kilti tarnyboje. ~Šių dienų „naujų daiktų“ 3082 V,48 | gerai veikiančios viešosios tarnybos. Taigi svarbiausias valstybės 3083 II,13 | valstybė, bet ir įvairios tarpinės grupės, pradedant šeima 3084 IV,40 | kurių neįmanoma patenkinti, tarpininkaujant rinkos mechanizmams. Yra 3085 II,21 | neatidėliotina problema, kurią tarptautinė bendrija dar turi išspręsti. ~ ~ 3086 II,15(44) | 20: p. 629 – 632; Kalba Tarptautinei Darbo Organizacijai (OIT) 3087 II,21 | prasme iš tautinių tapo tarptautinėmis 53. ~Su pasitenkinimu konstatuodami 3088 VI,58 | lygiateisis atstovavimas tarptautinėse institucijose. Taip pat 3089 IV,35 | silpnesnėms įsijungti į tarptautinį gyvenimą, o silpnesnės tautos 3090 VI,58 | susikurtų ir sėkmingai veiktų tarptautiniai kontrolės ir vadovavimo 3091 III,23 | klasių kovos, o iškilus tarptautiniams konfliktams – karo. ~ 3092 IV,43 | atsakingai kelia konkrečias tarpusavyje susijusias problemas visais 3093 VI,61 | privertė mano Pirmtaką tarti žodį žmogui ginti. Tuo metu 3094 III,28(59)| rezidencijoje Episkopato Tarybos Konferencijoje „Atsišaukimo 3095 IV,37 | tiesa, žmogaus nesidomėjimą tauriomis estetinėmis vertybėmis, 3096 IV,34 | žmogus, atsižvelgiant į jo taurų garbingumą. Tai, kas priklauso 3097 VI,54 | auklėjimas, valstybės pareigos, tautinės ir tarptautinės visuomeninės 3098 III,24 | vertinti ir kultūrinį bei tautinį lygį; negalima suprasti 3099 I,10 | kurio aktualumą kiekvienoje tautoje ir tarptautiniu mastu priminiau 3100 VI,55 | mintį išreiškė maldoje: „Tavyje, amžinasis Dieve, aš pažinsiu 3101 III,22 | Neabejotina, kad kulminacinis taškas – 1989 metų įvykiai Vidurio 3102 II,21 | indėlis. Šio proceso atramos tašku tapo Jungtinių Tautų Sąjunga. 3103 VI,56 | Kiekvienas, kurį tai liečia, teatlieka savo pareigą ir tai neatidėliodamas, 3104 III,24 | nelankstumas, ir tai ne tik techninė problema, o veikiau žmogaus 3105 VI,57 | nepaisant ekonominės ir techninės pažangos, tebėra begalinio 3106 II,18 | nuskurdintiems kraštams. Technologinė ir mokslinė pažanga, turinti 3107 IV,42 | tikriausiai reikėtų atsakyti teigiamai, nors gal tikslesni būtų 3108 II,14 | teisingumo“ 41, poveikis yra teigiamas. Jau enciklikoje Quadragesimo 3109 III,26 | šalis, yra universalūs, nes teigiami ar neigiami jų rezultatai 3110 V,46 | pasitikėjimo, nes nesutinka su teigiančiais, kad teisingai nusprendžia 3111 VI,55 | žmogui Dieviškąjį išganymą, teikdama ir perduodama jam Dievo 3112 III,28 | reikalauja, kad pagalbą teiktų kitos šalys, ypač Europos, 3113 I,7 | Valstybė gi sukurta tąjai teisei saugoti, o ne naikinti“. 3114 IV,30 | pagaliau kada nors Dievui Teisėjui turės griežčiausiai atsiskaityti, 3115 IV,41 | rinkos santykių pozityvumą ir teisėtumą toje srityje, kuri yra jiems 3116 II,12 | neteisinga, nes pažeidžia teisėtus savininkus, iškreipia valstybės 3117 III,23 | priešą, nes smurtas visuomet teisinasi melu, prisidengus kurios 3118 V,52 | neteisingumas, nusivylimas teisingais siekimais, skurdas ir išnaudojimas, 3119 Intro,3 | įvykių metu prisidėjo prie teisingesnės visuomenės kūrimo ar bent 3120 III,28 | jų sugebėjimai, kuriant teisingesnį ir laimingesnį pasaulį visiems. 3121 III,22 | sunkią, bet vaisingą kovą dėl teisingesnių politinės valdžios formų, 3122 III,27 | rezultatų: socialinės gerovės ir teisingų norų patenkinimo. ~Marksizmo 3123 I,8 | nusilenkimas, o tai prieštarauja teisingumui“ 25. ~Duok, Dieve, kad tų 3124 V,44 | tai negalioja ir jokie teisiniai principai, garantuojantys 3125 I,7 | mums byloja istorija apie teisiniu požiūriu nereguliuojamą 3126 VI,53 | konkrečia nusidėjėlio ir teisiojo realybe. ~ 3127 III,25 | grįš įvykdyti paskutinį teismą (plg. Mt 25, 31) ir sukurs 3128 III,25 | priklauso Šėtonui, ir kad toks teismas bus laikui atėjus. Reikšdamas 3129 III,25 | atėjus. Reikšdamas savo teisę teisti jau dabar, žmogus iškelia 3130 Intro,3 | tai yra įsigilinti į jos tekstą, kad suvoktume, kokie svarbūs 3131 I,10 | skursta “ 33. ~Cituotieji tekstai ir šiandien yra vertingi, 3132 I,6 | Todėl popiežiaus Leono XIII tekste pagrindinė nuostata – tai 3133 I,11 | koncepcijomis. Kitas šio Dokumento temas aptarsime vėliau, apžvelgdami 3134 V,52 | kartoju šūkį: „Daugiau niekada tenebūnie karo!“ Taip! Tegu daugiau 3135 IV,31 | palaiko žmogaus gyvybę, tenkina jo poreikius ir yra jo teisių 3136 IV,35 | valstybė kontroliuotų, kaip tenkinami visos visuomenės poreikiai. ~ 3137 IV,39 | religijos, susilpnėjo ir jau tenkinasi tik tuo, kad kuria gėrybes 3138 IV,31 | Savo derlingumu ir dosnumu tenkindama žmonių poreikius, žemė yra 3139 IV,41 | kaskart rafinuotesniais būdais tenkindami savo privačius ir antraeilius 3140 II,19 | ir materialinių poreikių tenkinimą. ~ 3141 IV,36 | apsiribojo tų poreikių tenkinimu. Tačiau aišku, kad šiandien 3142 VI,55 | turime atsižvelgti į jų teologinius matmenis. Čia turime pabrėžti, 3143 III,26 | materialistinę ir ekonominę teorijas, todėl iš dalies darbininkų 3144 III,26 | autentiškos išlaisvinimo teorijos ir praktikos, Bažnyčia ne 3145 II,20 | svetimos jėgos, kai valstybės teritorijoje gyvena įvairios gentys, 3146 II,14 | melo, civilinių gyventojų terorizavimo, masinio naikinimo ginklų ( 3147 II,18 | brolžudiški karai, plinta terorizmas ir vis barbariškesnės tampa 3148 IV,37 | gamtos, kurią jis veikiau terorizuoja, negu valdo 76. ~Čia pirmiausia 3149 I,11 | visuomeniniu mokymu, kurį tęsia Bažnyčia, taip pat su sveika 3150 Intro,3 | dinamiška – stovi ant mūsų tėvų padėto pamato tikėjime, 3151 VI,62 | perduos karalystę Dievui Tėvui (…), kad Dievas būtų viskas 3152 IV,43 | darbininkų veikloje, taip pat tiekėjų darbe; o vartoja kartu su 3153 IV,43 | veiklai kapitalą, kaip ir ties, kurie prie tos veiklos 3154 I,5 | skelbimo dalį, nes nurodo tiesioginę šių mokslų įtaką visuomenės 3155 I,6 | nuosavybę, popiežius iš tiesų pirmiausia turėjo galvoje 3156 V,47 | teisė gyventi pagal savo tikėjimą ir transcendentinį asmenybės 3157 Intro,3 | mūsų tėvų padėto pamato tikėjime, ypač ant to, kurį Apaštalai 3158 V,52 | tokios kultūros, kuri labiau tikėtų neturtingo žmogaus galimybėmis, 3159 VI,61 | geros valios žmonių, o ypač tikinčiųjų pastangas. ~ 3160 III,26 | įvykių nuošalyje kai kuriuos tikinčiuosius skatino ieškoti įvairių 3161 III,22 | krikščioniškos bendrijos ir atskiri tikintieji bei kiti geros valios žmonės, 3162 Intro,3 | vienuoliams, Katalikų Bažnyčios tikintiesiems ir visiems geros valios 3163 IV,42 | būdus joms išspręsti, aklai tikintis, kad jos išnyks laisvosios 3164 V,47 | nutarimų, kurie neprieštarautų tikrajam gėriui. Kartais į visuomenės 3165 IV,35 | gamyba buvo tinkama, o tam tikri žmonių poreikiai – patenkinti. 3166 III,28 | netrūksta, ir tuo pat metu tikrinti kainų ir prioritetų skalę, 3167 II,13 | žmogus sutapatinamas su tam tikro kolektyvo visuomeniniais 3168 IV,36 | pasirinkimą. Kai, susidarius tam tikroms ekonominėms sąlygoms ir 3169 IV,38 | mažai reikšmės teikiama tikrosios „žmogaus ekologijos“ moralinių 3170 V,46 | įvairią visuomeninę-politinę tikrovę, ir pripažįsta, kad žmogaus 3171 V,50 | nustato jų egzistencinį tikrumą, puoselėdamas tas vertybes, 3172 IV,34 | atvejais dar pasiekiami tie tikslai, kurie minimi enciklikoje 3173 IV,42 | atsakyti teigiamai, nors gal tikslesni būtų išsireiškimai „verslų 3174 IV,36 | kriterijų, kurie leistų tiksliai atskirti naujas ir tobulesnes 3175 I,4 | panaudoti ir pritaikyti tiksliųjų mokslų atradimai, pamažu 3176 IV,35 | prie to vystymosi. Šiam tikslui pasiekti reikalinga visos 3177 IV,32 | rūpinimasis, kas iš tikrųjų tiktų tam, kam turi tarnauti, 3178 I,4 | vėliau 7. Šia proga ypač tinka prisiminti encikliką Libertas 3179 IV,42 | pasaulio šalyse, ieškant tinkamo ūkinio ir politinio vystymosi 3180 V,52 | būti realiai garantuotos tinkamos sąlygos. Sudaryti tokias 3181 V,44 | organizacijos, kurios išlaikytų ją tinkamose ribose. Čia yra „teisinės 3182 IV,43 | normaliai pateisinama, kai ji tinkamu būdu ir metu duoda galimybę 3183 IV,41 | klastingų ir tariamų malonumų tinklą tada, kai jam reikalinga 3184 VI,59 | praktinį ir tam tikra prasme tiriamąjį matmenį. Ji yra lokalizuota 3185 V,49 | visuomenėje. Žmogaus asmenybė tobulėja ir „subjektų visuomenė“ 3186 IV,36 | tiksliai atskirti naujas ir tobulesnes žmogaus poreikių patenkinimo 3187 II,18 | technika panaudojami vis tobulesnių ir galingesnių ginklų gamybai, 3188 V,46 | būdais, kurie anaiptol nėra tobuli. Taigi Bažnyčios metodas 3189 VI,56 | pergale, nesistengia jos tobulinti. Tuo metu Trečiojo pasaulio 3190 V,51 | padarytų jį derlingą ir tobulintų savo darbu, taip pat skelbdama 3191 III,25 | Kai žmonės tvirtina žiną tobulos visuomenės organizavimo 3192 V,47 | gyventi darnioje šeimoje ir tokioje moralinėje aplinkoje, kur 3193 II,17 | atsiranda naujos ideologijos, toleruojančios prievartą. ~ 3194 IV,30 | gėrybes“, o cituodamas šv. Tomą Akvinietį, pridūrė: „Kai 3195 V,45 | ideologiniu aparatu 92. ~Totalitarinė valstybė taip pat trokšta 3196 V,47 | 47. Žlugus totalitarinei komunistinei bei daugeliui 3197 III,29 | vadovaujantis tuo pažinimu 62. Totalitarinėse ir autokratinėse santvarkose 3198 V,46 | virsta aiškiu ar paslėptu totalitarizmu. ~Bažnyčia mato ir tą pavojų, 3199 V,50 | pobūdį, atskirdamas tai, kas tradicijoje yra vertinga, nuo veidmainystės 3200 I,4 | ir valdžios koncepcija. Tradicinė visuomenė iro, ir pradėjo 3201 IV,33 | anksčiau galėjo susidoroti tradicinėmis organizacinėmis formomis, 3202 IV,30 | Vatikano II Susirinkimas tą tradicinį mokymą dar kartą perteikė 3203 VI,56 | dėl menko išsivystymo yra tragiškesnėje padėtyje, negu kada nors, 3204 II,17 | klaidos padariniai – tai tragiški karai, kurie sukrėtė Europą 3205 II,13 | žmogaus didybės intuicija, jo transcendencija ir įtampa pasaulio dalykų 3206 II,13 | žmogus įsisąmonina savo transcendentalumą. Žmogus pats privalo duoti 3207 III,22 | demokratijos formos, kurių nors ir trapios politinės bei visuomeninės 3208 III,25 | nuodėmės, kuri nuolatos traukia į blogį ir reikalauja atpirkimo. 3209 V,44 | organizaciją, grindžiamą trimis valdžiomis – įstatymų leidimo, 3210 V,44 | nepripažįstama transcendentinė tiesa, triumfuoja valdžios jėga ir kiekvienas 3211 IV,43 | žmonių. ~Pareiga pačiam savo triūsu uždirbti sau duoną suteikia 3212 IV,37 | veikiau menkumą, labiau trokštančio turėti daiktus, negu linkusį 3213 IV,41 | sureguliuoti savo poreikius, savo troškimus pagal tam tikrą hierarchiją, 3214 IV,38 | specifines nuodėmės struktūras, trukdančias realizuoti žmogiškąsias 3215 IV,36 | dirbtinai sukurtų poreikių, trukdančių formuotis subrendusiai asmenybei. 3216 I,4 | nuolat grėsė nedarbas, o trūkstant visuomeninės globos jį persekiojo 3217 V,48 | gėriu, turi pagal galimybes trukti ribotą laiką, kad iš minėtųjų 3218 VI,58 | bet skaudžiai kenčia dėl trūkumų ir labiausiai reikalingos 3219 III,27 | tautos, išsekintos ilgai trukusių išsižadėjimų, iš vadovų 3220 IV,33 | išryškintų jų privalumus. Trumpai sakant, jie yra jeigu ne 3221 II,20 | situacijai, daug kas mano, kad trumpesnis tautos ir valstybės kūrimo 3222 I,7 | kūno ir sielos poilsį“, trunkantį tiek „laiko, kiek tai reikalinga 3223 Intro,1 | kad gyvybingosios sultys, trykštančios iš šio šaltinio, ilgainiui 3224 VI,62 | Juozapo Darbininko dieną, tryliktaisiais mano pontifikato metais. ~ ~ 3225 VI,55 | pat ir šiandien, trečiojo tūkstantmečio išvakarėse, Bažnyčia lieka „ 3226 III,27 | bendri kultūros saitai ir tūkstantmetė istorija. Reikia milžiniškų 3227 VI,62 | Taip pat ir trečiajame tūkstantmetyje Bažnyčia liks tam ištikima, 3228 III,29 | instinktus ir netramdomą norą tuojau pat patenkinti visus poreikius, 3229 IV,33 | sistemą tarptautiniu mastu, tuomet pažengė į priekį. Todėl 3230 II,12 | ir radikalus – išspręsti tuometinę darbininkų problemą. Koks 3231 I,5 | teisingumo reikalavimų skelbimas tuometinėje ūkinėje ir visuomeninėje 3232 I,6 | 6. Turėdamas tikslą nušviesti konfliktą 3233 III,23 | norėjo kalbėti jų vardu; turėdami savo sunkaus darbo ir priespaudos 3234 II,19 | pasaulio šalyse. Karas, turėjęs grąžinti laisvę ir atstatyti 3235 II,13 | subjektyvumo“ koncepcija, turėsime atsakyti, kad pirmasis jos 3236 VI,53 | anaiptol ne todėl, kad atgautų turėtas privilegijas ar primestų 3237 I,4 | laisvai pirkti ir parduoti turguje, kurios kainą lėmė pasiūlos 3238 IV,41 | tam tikrą hierarchiją, kad turimi daiktai padėtų jam tobulėti. 3239 IV,35 | Negalima reikalauti, kad turimos skolos būtų apmokėtos pernelyg 3240 V,52 | sistemos tam skirtų dalį turimų pajamų ir valdžios 106. ~ 3241 V,46 | tiesos laisvė praranda savo turinį, o žmogus tampa akivaizdžių 3242 I,6 | ir visuomeninę reikšmę, turint omenyje jo vidinį ryšį ir 3243 IV,36 | vargšui tai, kas jam būtina. Turiu galvoje tai, kad, nutardami 3244 VI,58 | galimybė laimėti didesnį turtą. Tik šitai suvokus, galima 3245 I,10 | būtent tais, kurie yra turtingi ir gyvena pasiturinčiai, „ 3246 III,29 | šiandien yra pasiekusios turtingiausios šalys, bet solidariai dirbti 3247 I,10 | ir vargingųjų reikalus. Turtingieji, gyvenantys pertekliuje, 3248 II,12 | kurstydami neturtingųjų pavydą turtingiesiems, mano, kad tiems blogumams 3249 II,12 | turintys pakeisti vargingųjų ir turtingųjų padėtį, o realiai skriaudžiantys 3250 IV,30 | Turtuoliams primenama (…) turtinguosius turi gąsdinti nepaprasti 3251 IV,30 | apreikštą Evangelijoje: „Turtuoliams primenama (…) turtinguosius 3252 IV,30 | klausiama, kaip reikia naudoti turtus, Bažnyčia nedvejodama atsako: 3253 V,48 | teisinėje ir politinėje tuštumoje. Priešingai, ūkinė veikla 3254 V,48 | kliūčių ūkiui plėtoti ir tvarkai palaikyti. ~Kita valstybės 3255 V,47 | Ir tose šalyse, kur tvarkomasi pagal demokratinę sistemą, 3256 III,22 | garbę, Bažnyčia paprastai ir tvirtai skelbė, kad kiekvienas žmogus, 3257 IV,41 | būdinga. Taigi galų gale tvirtinama, kad susvetimėjimo galima 3258 IV,30 | įpėdiniai pakartojo tą dvejopą tvirtinimą: privatinė nuosavybė yra 3259 IV,30 | prieš to meto socializmą, tvirtino, kad nuosavybės teisė yra 3260 VI,53 | ir pilna savo teise (…), tylėdami nusikalstume savo pareigoms“ 107. 3261 II,18 | 1945 metų Europoje ginklai tyli, tačiau negalima pamiršti, 3262 Intro,1 | bažnytinių institucijų, mokslinio tyrimo centrų, rangovų ir dirbančiųjų, 3263 V,52(104)| Benediktas XV. Adhort. Ubi primum (1914 rugsėjo 8): 3264 IV,36 | naudotis pasirinkimo teise, ugdant ir gamintojų, ir ypač visuomeninės 3265 III,29 | jos kūrybinių sugebėjimų ugdymo, noro atsiliepti į pašaukimo 3266 IV,39 | to priežastis, kad visa ūkinė-kultūrinė sistema, nevertindama etikos 3267 II,17 | kad joje nurodytos klaidos ūkinėje-visuomeninėje srityje padariniai dar liūdnesni. 3268 II,13 | pradedant šeima ir baigiant ūkinėmis, visuomeninėmis, politinėmis 3269 IV,39 | skirta ne tiek konkrečioms ūkinėms sistemoms, kiek tam tikrai 3270 IV,36 | labiausiai išsivysčiusiose ūkinėse struktūrose ir susijusias 3271 IV,43 | susijusias problemas visais ūkiniais, politiniais ir kultūriniais 3272 V,48 | griežtos disciplinos visame ūkiniame gyvenime ir nevaržydama 3273 IV,43 | tiek pramonėje, tiek žemės ūkyje yra teisinga tada, kai tarnauja 3274 V,49(102)| Jonas Paulius II. Kalba UNESCO (1980 birželio 2): AAS 72 ( 3275 III,26 | Vidurio Europos šalis, yra universalūs, nes teigiami ar neigiami 3276 Intro,1 | tarptautinių organizacijų, universitetų ir akademinių institutų, 3277 IV,38 | problemas, būtinumą tokios urbanistikos, kuriai rūpėtų asmenybės 3278 IV,38 | priminti svarbias dabartinės urbanizacijos problemas, būtinumą tokios 3279 III,29 | perdėtai propaguojamos grynai utilitarinės vertybės, žadinančios instinktus 3280 IV,41 | abstrakčiam idealui ar apgaulingai utopijai. Būdamas asmuo, gali save 3281 II,13 | žmonių bendrijos kūrimą uždaromi. ~Iš krikščioniškosios asmenybės 3282 IV,37 | įsisąmoninti savo pareigas ir uždavinius, kurie tenka jai prieš būsimąsias 3283 Intro,2 | Bažnyčiai ir pasauliui ir uždegtų tiek šviesulių. Noriu čia 3284 I,7 | tikrųjų valstybė negali „jų uždrausti“, nes „Valstybė gi sukurta 3285 I,7 | naikinti“. Jei valstybė uždraustų piliečių susivienijimus, 3286 IV,32 | būtinus bendram įmonės darbui, užkertant kelią galimoms katastrofoms. ~ 3287 I,8 | darbdavys, „atiduodamas sutartą užmokestį“, laikytų atlikęs savo pareigą 3288 IV,36 | individų silpnumu, gali užpildyti dvasinę tuštumą, kuri atsiranda 3289 IV,33 | būtinybės verčiami, tie žmonės užplūsta Trečiojo pasaulio miestus, 3290 Intro,3 | semtis iš jo įkvėpimo ir užsiangažuoti pasaulyje. Veikdami individualiai 3291 II,20 | sritys realiai yra didžiųjų užsienio įmonių rankose, o šios įmonės 3292 IV,35 | yra daug įsiskolinusios užsieniui. Be abejonės, principas, 3293 V,48 | siekimas lengvai pasipelnyti užsiimant nelegalia veikla ar paprasčiausia 3294 IV,39 | kaip veiklą, kuria reikia užsiimti. Dėl šios priežasties žmogui 3295 II,19 | pagrindas, ir siekia, kad jais užsiimtų visuomeninė kontrolė, kuri 3296 III,26 | Bažnyčios ir darbininkų judėjimo užsimezgęs geranoriškumas, skatinamas 3297 V,50 | jeigu kuri nors kultūra užsisklendžia savyje ir yra linkusi griežtai 3298 VI,62 | kelionėje, lydi savo motinišku užtarimu žmoniją, skubančią į jau 3299 II,15 | garantuoti tokį atlyginimą, kurio užtektų darbininkui ir jo šeimai 3300 I,7 | ar nerašyta sąlyga, kuri užtikrina abiejų rūšių, būtent, kūno 3301 I,9 | gerbia“, todėl valstybė turi užtikrinti darbininkui galimybę naudotis 3302 I,9 | aiškus tvirtinimas – tai užuomazga to religinės laisvės principo, 3303 IV,37 | kurios negali švaistyti. Užuot bendravęs su Dievu kūrybos 3304 II,17 | neapykanta ir neteisingumas užvaldo tautas ir stumia jas veikti 3305 V,46 | negali remti mažos grupelės vadeivų, kurie dėl savo asmeninės 3306 IV,39 | reikalavimų. Priešingai vadinamajai mirties kultūrai šeima yra 3307 I,5 | kapitalo ir darbo arba kaip jis vadinamas enciklikoje - „darbininkų 3308 I,10 | principas, kurį šiandien vadiname solidarumo principu ir kurio 3309 I,8 | žodžių, kurie buvo parašyti vadinamojo „nežaboto kapitalizmo“ klestėjimo 3310 I,7 | draugijų, kurios dažniausiai vadinamos profesinėmis sąjungomis; 3311 III,26 | Vidurio ir Rytų Europai, tiek vadinamosioms Trečiojo Pasaulio šalims, 3312 I,10 | kartą minėjo Leonas XIII, vadindamas jį – panašiai kaip ir graikų 3313 V,46 | galėtų būti politinės veiklos vadovas ir suteiktų jai kryptį, 3314 I,11 | Apeliuodamas į valstybę, kad ji, vadovaudamasi teisingumo principu, pagerintų 3315 IV,43 | galėtų „dirbti sau“ 85, vadovaudamiesi savo protu ir laisve. ~Integralinis 3316 IV,33 | esant tokiai situacijai, kai vadovaujamasi pirmykščio „negailestingojo“ 3317 IV,43 | kartu su kitais, ir kitų vadovaujami, tam tikra prasme galėtų „ 3318 VI,57 | skurdo. Bažnyčios veiklai vadovaujanti ir sudaranti nuolatinę jos 3319 Intro,3 | pačiu supratimu šiandien vadovaujasi jo įpėdiniai. Kaip Leoną 3320 II,19 | demokratinę visuomenę, kuri vadovautųsi visuomeniniu teisingumu, 3321 VI,53 | koncepciją. Tai darydama ji vadovavosi tik rūpesčiu žmogumi ir 3322 III,27 | trukusių išsižadėjimų, iš vadovų reikalauja neatidėliojamų 3323 V,46 | rinkti ir kontroliuoti savo vadovus, taip pat – kai to reikia – 3324 V,51 | jo iniciatyvos ir laisvės vaidmens, o jo didybe laikoma sugebėjimas 3325 II,19 | geresnę ateitį sau ir savo vaikams. Tuo pat metu šios šalys 3326 IV,39 | gyvenamąją aplinką, kurioje gimęs vaikas gali ugdyti savo galimybes, 3327 Intro,1 | atvirkščiai, pasidarė dar vaisingesnės. Tai liudija įvairi veikla 3328 IV,31 | žmogaus, kuriam dirbama, tuo vaisingesnis ir produktyvesnis yra jo 3329 IV,31 | jo gyvybę. Žemė neduoda vaisių, jei Dievo dovaną gavęs 3330 V,52 | tautų darbo ir kultūros vaisius, o tai praturtins visas 3331 II,12 | buvo žadama pagalba. Taigi vaistai pasirodė blogesni už pačią 3332 Intro,3 | ir tos viltys žadina mūsų vaizduotę ir kūrybinę mintį, ir kartu 3333 III,25 | tačiau kol dar neatėjo toji valanda, žmogaus širdyje nuolat 3334 I,7 | teisės dirbti ribotas darbo valandas, naudotis priklausančiu 3335 V,45 | blogio kriterijaus, negu valdančiųjų valia, nes atitinkamomis 3336 IV,37 | veikiau terorizuoja, negu valdo 76. ~Čia pirmiausia matome 3337 IV,43 | gali susilpninti tvirtą valdymo sistemą. Įmonės negalima 3338 V,44 | organizaciją, grindžiamą trimis valdžiomis – įstatymų leidimo, vykdomosios 3339 V,51 | net vidutinėms ir mažoms valstybėms, ir vis glaudesnių ryšių 3340 II,12 | rūšies socializmas, tapęs valstybine sistema, vėliau žinomas „ 3341 II,15 | kiekvieną pilietį paverstų vienu valstybinės mašinos sraigteliu. Taip 3342 IV,35 | paaiškėjo, iš tikrųjų yra valstybinis kapitalizmas, o visuomenė, 3343 V,48 | globos valstybės žmonės tampa vangūs, o pernelyg išpūstose viešosiose 3344 V,52 | būdu. ~Todėl kitas taikos vardas yra vystymasis 105. Kaip 3345 I,11 | problemas“ yra enciklika apie varginguosius ir apie sunkias sąlygas, 3346 III,28 | kurios dažnai dar labiau vargsta ir skursta 59. Ūkiniam ir 3347 V,48 | ir kuris labiau panašus į varguolį. Be to, dažnai kai kuriems 3348 VI,57 | ir moterys teikė pagalbą varguoliams ir visuomenės paniekintiesiems, 3349 III,28 | naudotis tuo, ką sukūrė kiti. Vargšai reikalauja teisės kartu 3350 IV,36 | reikalavimus kokybei: gaminamų ir vartojamų prekių, paslaugų, kuriomis 3351 IV,41 | organizacijas, gamybą ir vartojimą trukdo ir tą dovaną atiduoti, 3352 IV,39 | o prekių gamyba bei jų vartojimas galų gale atsiduria visuomeninio 3353 IV,41 | tuo, kad galėtų turėti ir vartoti, jau nepajėgia valdyti savo 3354 IV,39 | kaip gamintojas ar gėrybių vartotojas, o ne kaip subjektas, kuris 3355 VI,55 | matmenį, ir permisyvinių bei vartotojiškų sprendimų, kurie įvairiais 3356 IV,36 | prigimtį, tai gali skatinti vartotojiškus įpročius ir gyvenimo stilius, 3357 IV,36 | auklėjamasis darbas rengiant vartotojus, sugebančius atsakingai 3358 II,18 | Beprotiškos ginklavimosi varžybos suryja atsargas, reikalingas 3359 I,8 | nustato darbdavys ar darbų vedėjas, tai čia yra jėgai nusilenkimas, 3360 V,50 | tradicijoje yra vertinga, nuo veidmainystės ir klaidų bei pasenusių 3361 IV,43 | bet kitiems, ir su kitais; veikdamas kartu, kiekvienas dalyvauja 3362 Intro,3 | užsiangažuoti pasaulyje. Veikdami individualiai ar susivieniję 3363 II,19 | nuo komunizmo, tačiau taip veikdamos labai rizikuoja sunaikinti 3364 IV,31 | pradžioje, visuomet bendrai veikė tie du veiksniai – darbas 3365 VI,59 | politikos ir valstybės veikėjų pastangomis: jie stengiasi 3366 V,48 | pinigų stabilumas ir gerai veikiančios viešosios tarnybos. Taigi 3367 III,26 | su gailestinguoju Dievu, veikiančiu istorijoje. ~Pirmasis rezultatas – 3368 IV,40 | kurių nepadės išsaugoti veikiantys paprasti rinkos mechanizmai. 3369 VI,57 | yra liudininkė, kad jos veikimo nurodymai yra patikimesni 3370 V,49 | pažymėti, kad, dėkui Dievui, veikli meilė Bažnyčioje niekad 3371 V,51 | nuolat mums byloja apie veiklų angažavimąsi broliams ir 3372 II,19 | laisvė jungtis į draugijas, veiksminga profesinių sąjungų veikla, 3373 IV,34 | santykiuose laisvoji rinka yra veiksmingiausia priemonė panaudoti atsargas 3374 V,49 | ir padeda jai lėšomis ir veiksmingomis priemonėmis vaikų auklėjimui 3375 I,4 | ir pelną, nepaisant tokių veiksnių, kaip dirbančiųjų lytis, 3376 IV,35 | žmogiškuosius ir moralinius veiksnius, kurie ilgainiui pasirodo 3377 VI,61 | skurdą, ir dar šiandien velka „beveik vergijos jungą“, 3378 I,8 | verčiamas ar didesnio pikto vengdamas, noromis nenoromis sutinka 3379 III,24 | klausimą, o kur šio klausimo vengiama, sunyksta tautų kultūra 3380 IV,33 | spindesio, kartu būtinybės verčiami, tie žmonės užplūsta Trečiojo 3381 I,5 | supriešpriešina žmones, versdamas juos kovoti „kaip vilkai“ – 3382 II,13 | uždirbti pragyvenimui iš savo verslo, pasidaro priklausomas nuo 3383 IV,35 | vyrauja laisvas darbas, verslumas ir dalyvavimas įmonės valdyme. 3384 V,46 | demokratiniu požiūriu nėra verti pasitikėjimo, nes nesutinka 3385 VI,57 | Evangelijos nurodymai turi būti vertinami ne kaip teorija, o pirmiausia 3386 I,10 | Rerum novarum kritiškai vertinamos dvi visuomeninės-ekonominės 3387 III,24 | Žmogų geriau pažįstame, vertindami jį kultūros, kalbos, istorijos, 3388 I,10 | tekstai ir šiandien yra vertingi, ypač kad pasaulyje yra 3389 IV,35 | rodiklių, žmonės, esantys vertingiausias įmonės turtas, yra niekinami, 3390 II,12 | darbininkų problemą. Koks tas vertinimas teisingas, ypač aiškiai 3391 V,44 | kiekvieną valdžią vienodai vertintų kitos valdžios ir kitos 3392 III,25 | geriau suprasti žmogaus vertos visuomenės poreikį taisyti 3393 IV,39 | nepaklūstančiu jokiai kitai vertybei, tai priežasties reikia 3394 II,15 | ne tik priemonė deryboms vesti, bet ir „vieta“, kur darbininkai 3395 IV,33 | jiems tinkamai įsigilinti į vidinę įmonės sistemą, kurioje 3396 IV,36 | priemones ir instinktus palenkia vidinėms ir dvasinėms. Jei tiesiogiai 3397 VI,57 | patikimesni ne dėl glaustumo ir vidinės logikos, o dėl liudijimo 3398 II,17 | formos, taip pat klasių kova, vidiniai ir ideologiniai konfliktai. 3399 II,18 | reikalingas ūkio vystymui viduje ir pagalbai labiausiai nuskurdintiems 3400 V,51 | priemonių, kurios prieinamos net vidutinėms ir mažoms valstybėms, ir 3401 IV,36 | atsiradimo ir jų apibrėžimo būdas vienaip ar kitaip parodo, ar teisinga 3402 VI,57 | kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano 3403 V,44 | valstybės teorija 89. Todėl viename enciklikos Rerum novarum 3404 VI,61 | jaučiasi visą laiką įpareigota vienareikšmiai ir atvirai smerkti tą situaciją, 3405 II,14 | Enciklika Laborem exercens vienareikšmiškai pripažino, kad tokio konflikto, 3406 IV,39 | orumą ir pasirengti savo vienintelei ir nepakartojamai paskirčiai. 3407 IV,39 | gyvenimo centre, ir tampa jam vieninteliu, nepaklūstančiu jokiai kitai 3408 IV,41 | bendrijoje, ar taps dar labiau vienišas tuose sudėtinguose santykiuose, 3409 II,18 | suinteresuotų pusių interesus, yra vieniši ir dažnai tampa priešo aukomis. 3410 V,44 | nurodoma, kad kiekvieną valdžią vienodai vertintų kitos valdžios 3411 V,47 | demokratinę tvarką ir neremia vienokio ar kitokio institucinio 3412 III,29(63)| Plg. Helsinkio Aktas ir Vienos Sutartis; Leonas XIII. Enc. 3413 IV,33 | rinkoje, kuri remiasi ne vienpusiška gamtinių atsargų eksploatacija, 3414 IV,36 | galimybės realizuojamos vienpusiškai ir netinkamai. Narkotikai, 3415 VI,57 | dirbo žemę, vienuoliai ir vienuolės steigė ligonines ir prieglaudas 3416 Intro,3 | Episkopato broliams, kunigams ir vienuoliams, Katalikų Bažnyčios tikintiesiems 3417 V,44 | neišvengiamai priešpriešina vienus kitiems. Jeigu nepripažįstama 3418 I,5 | Ši doktrina taip pat yra vienybės ir taikos pagrindas, padedantis 3419 III,27 | savo prigimtimi turi tautas vienyti, o ne jas skirti. Juk taika 3420 VI,56 | Šiam darbui reikalingas ir vietinių Bažnyčių bendradarbiavimas, 3421 Intro,3 | Jėzaus Kristaus vardu ir vietoj kurio „niekas negali dėti 3422 VI,59 | Ji yra lokalizuota toje vietoje, kur susiduria krikščioniškas 3423 III,23 | pavyzdžiu būtų sekama kitose vietose ir esant kitoms aplinkybėms, 3424 II,15 | atsirastų daugiau darbo vietų ir išteklių šaltinių. Tiesiogiai, 3425 V,48 | vangūs, o pernelyg išpūstose viešosiose struktūrose, kurioms išlaikyti 3426 VI,62 | viena, o su Kristumi, savo Viešpačiu. Tai Jis padarė žmogų savo 3427 VI,62 | Jėzui Kristui, mūsų Viešpačiui. Jo vardu visus iš širdies 3428 VI,61 | nėra priespaudos, kurioje viešpatauja bendradarbiavimas ir solidarumas. 3429 IV,31 | būdamas laisvas žmogus sugeba viešpatauti žemėje ir joje gyventi. 3430 I,9 | ir kaip pridera garbintų Viešpatį Dievą 28. Tos įstatyme numatytos 3431 VI,62 | kurio pilnatvės laukiame Viešpaties sugrįžimo momentu, yra pasaulyje 3432 IV,33 | organizacinėmis formomis, viliojami jiems nepasiekiamų turtų 3433 II,12 | pavojų, kurį kėlė mases viliojantis siūlymas – paprastas ir 3434 I,5 | versdamas juos kovoti „kaip vilkai“ – vienas kad pragyventų, 3435 VI,60 | socialis, yra pagrįstos vilties, kad didelė grupė žmonių, 3436 I,4 | gaivinama naujų laisvių viltimi, bet kuriai taip pat ėmė 3437 III,22 | galime įvertinti netikėtus ir viltingus paskutiniųjų metų įvykius. 3438 Intro,3 | žadantį. Ta nežinomybė ir tos viltys žadina mūsų vaizduotę ir 3439 I,4 | šeimos padėtis. ~Taigi darbas virto preke, kurią buvo galima 3440 I,7 | darbininkų sudaromoje sutartyje visados yra rašyta ar nerašyta sąlyga, 3441 VI,62 | Baigdamas dar kartą dėkoju Visagaliui Dievui, kuris suteikė savo 3442 V,51 | kultūros plėtojimo turi visapusiškai prisidėti žmogus, kuris 3443 VI,55 | evangelizacijos, kurios tikslas – visapusiškas žmogaus vystymasis. Taip 3444 VI,58 | teisingumo stiprinimas. Visiškas teisingumas bus galimas 3445 VI,62 | Tėvui (…), kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15, 3446 II,13 | nuosavybės. Žmogus, netekęs visko, ką galėtų „pavadinti savu“, 3447 IV,38 | sugebėjimą pakilti aukščiau visokios visuomeninės santvarkos, 3448 II,12 | vėliau, disponuojančios visomis priemonėmis. Tačiau jis 3449 I,11 | bendra gerove ir žiūrėti, kad visose visuomeninio gyvenimo srityse, 3450 VI,54 | kurie būdingi dabartinėms visuomenėms. Humanistiniai mokslai ir 3451 V,46 | įsprausti tokią įvairią visuomeninę-politinę tikrovę, ir pripažįsta, 3452 VI,54 | svarbia XIX amžiaus pabaigos visuomeninei–ekonominei analizei, tačiau 3453 II,13 | šeima ir baigiant ūkinėmis, visuomeninėmis, politinėmis ir kultūrinėmis 3454 VI,60 | sudarant etinius pagrindus visuomeninėms problemoms spręsti 115. ~ 3455 I,10 | kritiškai vertinamos dvi visuomeninės-ekonominės sistemos: socializmas ir 3456 II,13 | sutapatinamas su tam tikro kolektyvo visuomeniniais santykiais ir tuo pat metu 3457 II,13 | priklauso nuo to, kaip veikia visuomeninis-ekonominis mechanizmas; antra vertus, 3458 I,5 | koncepcija anaiptol nebuvo visuotinai priimta. Daugiau įtakos 3459 IV,30 | iš pradžių yra palenktas visuotinei visų sukurtųjų gėrybių paskirčiai, 3460 IV,43 | būdu ir metu duoda galimybę visuotiniam darbui ir žmogiškam tobulėjimui. ~ ~ 3461 I,6 | būtinas komplementas, taip pat visuotinis žemės gėrybių paskirstymas 17. ~ 3462 III,23 | ir tą faktą, kad beveik visur to „bloko“ ar imperijos 3463 V,44 | valdžiomis – įstatymų leidimo, vykdomosios ir teisingumo, - o anais 3464 VI,53 | kuriuo turi žengti Bažnyčia, vykdydama savo pasiuntinybę (…), kelias, 3465 I,11 | kuriomis gyvena daugybė žmonių vykstant naujam ir dažnai staigiam 3466 IV,33 | Trečiajame pasaulyje vykstantys reiškiniai būdingi ir išsivysčiusioms 3467 V,48 | ypač rinkos srityje, negali vykti institucinėje, teisinėje 3468 V,52 | Ryšium su neseniai vykusiu tragišku karu Persų įlankoje 3469 VI,57 | nariai bei įvairių luomų vyrai ir moterys teikė pagalbą 3470 IV,35 | kapitalizmas, o visuomenė, kurioje vyrauja laisvas darbas, verslumas 3471 V,51 | priešinasi toms, kurioms vyraujant žmogus paliekamas minioje, 3472 III,26 | neteisingumą. Maždaug šimtą metų vyravo įsitikinimas, jog proletariatas, 3473 IV,39 | besirūpinanti santuoka, kur vyro ir moters abipusis pasiaukojimas 3474 IV,30(69) | Plg. Kalba Lotynų Amerikos vyskupams Puebloje (1979 sausio 28), 3475 IV,33 | kuriose visuomenės grupėse vystosi procesai, siekiant geriau 3476 II,18 | atsargas, reikalingas ūkio vystymui viduje ir pagalbai labiausiai 3477 III,28 | turi rūpintis savo šalių vystymusi, tačiau, kad jos galėtų 3478 IV,37 | kurią žmogus, be abejo, gali vystyti, bet kurios negali švaistyti. 3479 II,15 | pasikeitimams, kurie vyko XIX ir XX amžių sandūroje. Ta įtaka 3480 I,4(7) | Leonis XIII P. M. Acta, XXI, Romae 1902, p. 3-20. ~ 3481 VI,53 | ir „istorijos“ žmogus, t. y. kiekvienas žmogus, nes 3482 VI,60 | struktūras. Bažnyčia jaučiasi yapč atsakinga už tą paskutiniąją 3483 II,13 | prisiimtos individualios ir ypatingos atsakomybės už gėrį ar blogį. 3484 V,48 | panaikinimo ūkinėje srityje šalininkai. Maža to, valstybės pareiga 3485 III,26 | Rytų ir Vidurio Europos šalis, yra universalūs, nes teigiami 3486 V,48 | gausėjantys nederami pelno šaltiniai, siekimas lengvai pasipelnyti 3487 III,27 | neleidžiant joms naudotis gerovės šaltiniais. ~ 3488 Intro,1 | sultys, trykštančios iš šio šaltinio, ilgainiui ne tik neišseko, 3489 II,15 | darbo vietų ir išteklių šaltinių. Tiesiogiai, pagal solidarumo 3490 IV,39 | riboti ar naikinti gyvybės šaltinius, net iki pasaulyje paplitusio 3491 VI,60 | visuomeninius reikalus tiek šalyje, tiek tarptautiniu mastu. ~ 3492 IV,30 | būtiną erdvę asmeninei ir šeiminei nepriklausomybei, ir tenka 3493 Intro,3 | sako, kad jis „panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno 3494 IV,36 | gailestingumo pareigą arba pareigą šelpti tuo, kas „atlieka“, o kartais 3495 III,25 | nuo tų, kurie priklauso Šėtonui, ir kad toks teismas bus 3496 IV,30 | mokymą dar kartą perteikė šiais žodžiais: „Žmogus, naudodamasis 3497 IV,32 | neišvengiama rizika – irgi šiandieninės visuomenės turtų šaltinis. 3498 II,16 | 16. Iš dalies šias reformas vykdė valstybė, 3499 IV,43 | veiklos prisideda savo darbu. Šiems tikslams pasiekti reikalingas 3500 II,18 | istorinę atmintį ir pakirsti šimtametės jų kultūros šaknis. Dėl 3501 VI,53 | pareigoms“ 107. Per paskutinįjį šimtmetį Bažnyčia pasisakė daug kartų, 3502 I,5 | leidžia man šiandien, po šimto metų, prisidėti prie „visuomeninio 3503 II,21 | Tautų Organizacijai iki šiol nepavyko rasti veiksmingų 3504 II,12 | enciklikos nesusietume su šiomis dienomis. Pagaliau pats 3505 V,47 | teisė augti po motinos širdimi nuo pradėjimo momento, teisė 3506 III,23 | Dievui, kad sustiprino žmonių širdis to sunkaus išbandymo metu, 3507 IV,32 | gamina kokį nors daiktą, tai šita daro ne tik dėl savo naudos, 3508 VI,60 | suinteresuotoms jėgoms. Šitas tvirtinimas liko pastovus 3509 IV,31 | žemėje ir joje gyventi. Šitokiu būdu jis pasisavina sau 3510 VI,57 | kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, 3511 II,12 | pirmųjų mėnesių įvykiai. Šiuos įvykius ir radikalias permainas, 3512 III,25 | pabaigoje Viešpats savo šlovėje grįš įvykdyti paskutinį