36. Dabar tenka atkreipti dėmesį į specifines problemas ir kliūtis labiausiai išsivysčiusiose ūkinėse struktūrose ir susijusias su būdingais jų bruožais. Ankstesnėse vystymosi fazėse žmogus visada gyveno verčiamas būtinybės: jo poreikiai buvo nedideli, tam tikra prasme priklausė nuo jo fizinės prigimties, ir jo ūkinė veikla apsiribojo tų poreikių  tenkinimu. Tačiau aišku, kad šiandien svarbiausia problema – ne tik suteikti žmogui tam tikrą kiekį gėrybių, bet ir patenkinti reikalavimus kokybei: gaminamų ir vartojamų prekių, paslaugų, kuriomis naudojamės, natūralios aplinkos ir apskritai gyvenimo kokybei.

Nuolatinis siekimas turėti geresnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas ir daugiau išteklių yra pagrįstas; tačiau sunku nepabrėžti su tuo vystymosi etapu susijusių naujų pareigų ir pavojų. Naujų poreikių atsiradimo ir jų apibrėžimo būdas vienaip ar kitaip parodo, ar teisinga žmogaus koncepcija ir jo tikrasis gėris. Per sprendimus dėl gamybos ir vartojimo atsiskleidžia tam tikra kultūra kaip bendra gyvenimo koncepcija. Čia kaip tik turime konsumizmo faktą. Apibūdinant naujus poreikius ir naujus būdus juos patenkinti, būtina vadovautis vientisa žmogaus vizija, kuri apima visas jo egzistavimo priemones ir kuri materialines priemones ir instinktus palenkia vidinėms ir dvasinėms. Jei tiesiogiai remiamės tik jo instinktais ir įvairiais būdais ignoruojame laisvą ir sąmoningą jo asmenybės prigimtį, tai gali skatinti vartotojiškus įpročius ir gyvenimo stilius, objektyviai netinkamus arba kenkiančius tiek fizinei, tiek dvasinei sveikatai. Pačioje ūkinėje sistemoje nėra kriterijų, kurie leistų tiksliai atskirti naujas ir tobulesnes žmogaus poreikių patenkinimo formas nuo dirbtinai sukurtų poreikių, trukdančių formuotis subrendusiai asmenybei. Todėl čia nedelsiant reikalingas didelis kultūrinis ir auklėjamasis darbas rengiant vartotojus, sugebančius atsakingai naudotis pasirinkimo teise, ugdant ir gamintojų, ir ypač visuomeninės informacijos srities specialistų atsakomybės jausmą; aišku, jog čia būtina ir visuomeninės valdžios intervencija.

Ryškus pavyzdys, kaip dėl netinkamo ir nekontroliuojamo vartojimo nukenčia žmogaus sveikata ir orumas, yra narkomanija. Jos plitimas – rimtas signalas, jog visuomeninėje sistemoje yra nukrypimų, skatinančių materialistinį, tam tikra prasme destruktyvų žmogaus poreikių aiškinimą. Prieinama iki to, kad laisvo ūkio kūrybinės galimybės realizuojamos vienpusiškai ir netinkamai. Narkotikai, taip pat pornografija ir kitos vartojimo formos, pasinaudojant individų silpnumu, gali užpildyti dvasinę tuštumą, kuri atsiranda žmoguje.

Troškimas gyventi geriau nėra blogas, bet netikęs toks gyvenimo stilius, kai svarbiau turėti, negu būti, kai norima daugiau turėti ne tam, kad labiau būtume, bet kad patirtume gyvenime kuo daugiau malonumų ⁷⁵. Todėl reikia kurti tokį gyvenimo stilių, kad, pasirenkant vartojimo formą, santaupas ir investicijas, lemiamas dalykas būtų tiesos, gėrio ir grožio ieškojimas bei žmonių bendrija, siekianti bendro vystymosi. Šiame kontekste negaliu apsiriboti tik primindamas gailestingumo pareigą arba pareigą šelpti tuo, kas „atlieka“, o kartais net tuo, kas „reikalinga“, kad duotume vargšui tai, kas jam būtina. Turiu galvoje tai, kad, nutardami įdėti tokį, o ne kitokį kapitalą ir tam tikroje, o ne kitoje gamybos srityje, visuomet išreiškiame savo moralinį ir kultūrinį pasirinkimą. Kai, susidarius tam tikroms ekonominėms sąlygoms ir būtinam politiniam stabilumui, nutariame investuoti kapitalą, įvertindami kokios nors visuomenės darbą, tai taip pat išreiškiame žmogaus nuoširdumą ir pasitikėjimą Apvaizda, o tuo atsiskleidžia nusprendusio tai padaryti žmogiški bruožai.