Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText CT - Text |
52. Popiežius Benediktas XV ir jo įpėdiniai puikiai suprato tą pavojų 104. Ryšium su neseniai vykusiu tragišku karu Persų įlankoje kartoju šūkį: „Daugiau niekada tenebūnie karo!“ Taip! Tegu daugiau niekada nebūna karo, kuris nekaltiems atima gyvybę, kuris moko žudyti ir taip pat griauna gyvenimą tų, kurie žudo, kuris palieka skriaudas ir neapykantą, ir dar labiau apsunkina karo sukeltų problemų sprendimą! Jeigu kai kuriose valstybėse pagaliau atėjo laikas, kai asmeninį kerštą pakeitė įstatymai, tai jau pats metas, kad panaši pažanga įvyktų ir tarptautiniu mastu. Galų gale nereikia pamiršti, kad, apskritai, karo priežastys yra tikros ir rimtos: patirtas neteisingumas, nusivylimas teisingais siekimais, skurdas ir išnaudojimas, kuris veda žmones į neviltį, jie nemato realios galimybės pagerinti gyvenimo sąlygas taikiu būdu.
Todėl kitas taikos vardas yra vystymasis 105. Kaip egzistuoja bendra atsakomybė, kad būtų išvengta karo, taip yra ir bendra atsakomybė remti vystymąsi. Kaip nepriklausomai atskirose valstybėse galima ir reikia kurti visuomeninę ekonomiką, kuri turės taip vadovauti rinkos veiklai, kad tai būtų naudinga bendrai gerovei, panašiai neišvengiama atitinkama intervencija ir tarptautinėje srityje. Todėl reikia milžiniškų pastangų, kad būtų pasiektas abipusis supratimas, pažinimas ir sąžinės jautrumas. Reikia sau palinkėti tokios kultūros, kuri labiau tikėtų neturtingo žmogaus galimybėmis, taip pat jo sugebėjimu darbu pagerinti savo padėtį, įdedant pozityvų indėlį į ūkio gerovę. Norint tai įgyvendinti neturtingiesiems individams ar tautoms turi būti realiai garantuotos tinkamos sąlygos. Sudaryti tokias sąlygas – pasaulinio bendradarbiavimo uždavinys vystymuisi, kuris reikalauja, kad labiau išsivysčiusios ūkinės sistemos tam skirtų dalį turimų pajamų ir valdžios 106.
Dėl to įprastas gyvenimo
būdas gali smarkiai keistis, o tai būtina, norint riboti gamtos
išteklių ir žmonių resursų eikvojimą, kad jų
pakaktų visoms tautoms ir visiems žmonėms žemėje. Negana
to, reikia įvertinti naujas materialines gėrybes ir dvasines
vertybes, kurios yra dabar žeminamų tautų darbo ir kultūros
vaisius, o tai praturtins visas pasaulio tautas.