54. Visuomeninis mokslas dabar ypač domisi žmogumi ir jo sudėtingais santykiais, kurie būdingi dabartinėms visuomenėms. Humanistiniai mokslai ir filosofija padeda išaiškinti, koks svarbiausias žmogaus vaidmuo visuomenėje, ir padeda jam geriau suprasti patį save kaip „visuomeninę būtybę“. Tačiau tik tikėjimas iki galo apreiškia jam tikrąją jo tapatybę, ir kaip tik iš jos išauga visuomeninis Bažnyčios mokymas, kuris, pasinaudodamas filosofijos ir gamtos mokslo laimėjimais, trokšta lydėti žmogų kelyje į išganymą.

Encikliką Rerum novarum galime laikyti svarbia XIX amžiaus pabaigos visuomeninei–ekonominei analizei, tačiau jos ypatinga vertė ta, kad ji yra Bažnyčios Mokomosios Valdžios Dokumentas, taigi neatskiriama evangelizacijos dalis, panašiai kaip ir daugelis kitų to pobūdžio dokumentų. Iš to išplaukia, kad visuomeninis mokslas pats savaime yra evangelizacijos įrankis: kaip toks, jis kiekvienam žmogui skelbia Dievą ir išganymo paslaptį Kristuje ir kartu apreiškia žmogui jį patį. Toje šviesoje – ir tik toje – sprendžiamos kitos problemos – kiekvieno žmogaus teisė, ypač „proletariato“, šeima ir auklėjimas, valstybės pareigos, tautinės ir tarptautinės visuomeninės struktūros, ūkinis gyvenimas, kultūra, karas ir taika, pagarba gyvybei nuo pradėjimo momento iki pat mirties.