56. Minimos enciklikos šimtųjų metinių proga trokštu padėkoti visiems, kurie stengėsi studijuoti, stiprinti ir platinti krikščioniškąjį visuomeninį mokymą. Šiam darbui reikalingas ir vietinių Bažnyčių bendradarbiavimas, todėl linkiu, kad tų metinių minėjimas iš naujo paskatintų studijuoti, platinti ir pritaikyti visuomeninį Bažnyčios mokymą įvairioje aplinkoje.

Ypač trokštu, kad jis būtų platinamas ir įgyvendinamas kraštuose, kurie, žlugus socializmui, susiduria su dideliais atsikūrimo sunkumais. Gresia pavojus ir Vakarų kraštams, kurie, socializmo žlugimą laikydami visiška savo ūkinės sistemos pergale, nesistengia jos tobulinti. Tuo metu Trečiojo pasaulio šalys dėl menko išsivystymo yra tragiškesnėje padėtyje, negu kada nors, ir ta padėtis kasdien blogėja.

Leonas XIII, išdėstęs darbininkų problemos sprendimo principus ir nurodymus, atkakliai reikalauja: „Kiekvienas, kurį tai liečia, teatlieka savo pareigą ir tai neatidėliodamas, kad tokia pikto daugybė dėl pavėlavimo nepasidarytų dar labiau nepagydoma“. Ir čia pat priduria: „Dėl Bažnyčios, tai ji niekados nesiliaus savo dariusi“ ¹¹³.