59. Vadinasi, kad įsiviešpatautų teisingumas ir kad žmonės, kurie stengiasi tą teisingumą įgyvendinti, pasiektų tikslą, būtina malonės dovana, kurią teikia Dievas. Dėl jos ir dėl laisvo žmonių bendradarbiavimo galima yra ši Dievo buvimo istorijoje paslaptis – Apvaizda.

Tai, ką iš naujo patyrėme sekdami Kristų, turime perduoti kitiems žmonėms, kurie turi konkrečių sunkumų, problemų, išgyvena pergales, kad tikėjimo šviesa apšviestų juos ir jie taptų žmoniškesni. Juk tikėjimas ne tik padeda rasti sprendimus, bet ir parengia žmogų iškentėti kančią taip, kad nepražūtų ir nepamirštų savo garbingumo ir pašaukimo.

Būdingas Bažnyčios doktrinos bruožas – interdisciplinarinis jos pobūdis. Kad būtų geriau įjungta į  įvairų ir nuolat kintantį visuomeninį, ūkinį ir politinį kontekstą vienintelė tiesa apie žmogų, ši doktrina pradeda dialogą su įvairiomis disciplinomis, kurios rūpinasi žmogumi, perima jų laimėjimus ir nurodo didesnes perspektyvas tarnauti žmogaus asmenybei, pažintai ir pamiltai jos pašaukimo pilnatvėje.

Be interdisciplinarinio matmens, visuomeninė doktrina taip pat turi prisiminti savo praktinį ir tam tikra prasme tiriamąjį matmenį. Ji yra lokalizuota toje vietoje, kur susiduria krikščioniškas gyvenimas ir sąžinė su pasaulio gyvenimu, ir pasireiškia atskirų individų, šeimos, kultūros ir visuomenės, politikos ir valstybės veikėjų pastangomis: jie stengiasi surasti šiai doktrinai istorinę formą ir ją pritaikyti.