5. „Nauji daiktai“, kuriuos turėjo galvoje Leonas XIII, anaiptol nebuvo pozityvūs. Pirmajame enciklikos skyriuje jie piešiami labai tamsiomis spalvomis: „Naujenybių troškimas, kuris kartą sužadintas jau seniai reiškiasi valstybių gyvenime, pagaliau atvedė prie to, kad pakeitimų siekimas iš politinės srities savaime yra persimetęs į jai giminingą ekonominę sritį.

Pramonės pakilimas ir technikos pažanga, visuomeninių santykių tarp gamintojų ir darbininkų pasikeitimas, mažumos rankose turto per gausus sutelkimas, daugumos neturtas, darbininkų didesnis savimi pasitikėjimas bei organizuotumas, be to, dar dorovės nuosmukis – visa tai iš tikrųjų sukėlė kovą ⁸.

Popiežius, o drauge su juo Bažnyčia, kaip ir pasaulietiškoji aplinka, atsidūrė prieš sukiršintą visuomenę; tas visuomenės konfliktas tuo labiau buvo negailestingas ir nežmoniškas, nes nepaisė jokių normų ir taisyklių. Tai buvo konfliktas tarp kapitalo ir darbo arba kaip jis vadinamas enciklikoje - „darbininkų klausimas“. Popiežius nepraleido progos pasisakyti dėl šio ginčo, kuris buvo toks ryškus, ir tokį jis tada pavaizdavo.

Skaitant encikliką, ateina į galvą pirmieji samprotavimai apie dabartį. Popiežius neabejojo, kad turi pasisakyti dėl konflikto, kuris supriešpriešina žmones, versdamas juos kovoti „kaip vilkai“ – vienas kad pragyventų, kitas dėl turto, pasisakyti visa savo valdžios - „apaštališkos valdžios“ ⁹ – galia ar dėl pasiuntinybės, kurią gavo iš paties Jėzaus Kristaus, pavedusio jam „ganyti avis“ (žr. Jn 21, 15-17) bei „surišti ir atrišti“ žemėje dėl dangaus karalystės (žr. Mt 16, 19). Leono XIII projektas neabejotinai buvo grąžinti taiką: šių dienų skaitytojas negali nepastebėti, kad popiežius ryžtingai smerkia klasių kovą ¹⁰. Tačiau popiežius puikiai suvokė, kad taikos pagrindas yra teisingumas: esminis enciklikos turinys – pagrindinių teisingumo reikalavimų skelbimas tuometinėje ūkinėje ir visuomeninėje situacijoje ¹¹.

Taigi Leonas XIII, eidamas savo pirmtakų pėdomis, davė Bažnyčiai tvirtą elgesio pavyzdį. Bažnyčia pasisakė dėl tam tikrų žmogaus situacijų – individualių ir bendruomeninių, tautinių ir tarptautinių, ir taip formuoja savo mokymą, tikrą doktrininį corpus, kuris leidžia analizuoti visuomeninius reiškinius, pasisakyti tuo klausimu ir parodyti tinkamas problemų sprendimo kryptis.

Leono XIII laikais tokia Bažnyčios teisės ir pareigos koncepcija anaiptol nebuvo visuotinai priimta. Daugiau įtakos turėjo dvejopa tendencija: viena skirta šiam pasauliui ir materialiam gyvenimui, kuriam tikėjimas nereikalingas, ir kita, besirūpinanti tik antgamtiniu gyvenimu, tačiau nenušviečianti ir neformuojanti žmogaus buvimo šioje žemėje. Popiežiaus pozicija, išreikšta enciklikoje Rerum novarum, tartum suteikė Bažnyčiai „pilietinį įteisinimą“ nepastovioje visuomeninio gyvenimo realybėje; vėliau tos teisės dar turėjo būti patvirtintos.

Taigi visuomenės mokslo mokymas ir propagavimas įeina į Bažnyčios evangelizavimo misiją ir sudaro esminę krikščioniškojo skelbimo dalį, nes nurodo tiesioginę šių mokslų įtaką visuomenės gyvenimui, ir kasdienis darbas bei kova už teisingumą tampa Išganytojo Kristaus liudijimo dalimi. Ši doktrina taip pat yra vienybės ir taikos pagrindas, padedantis spręsti konfliktus, kurie neišvengiamai iškyla visuomeninėje – ūkinėje srityje. Vadovaujantis šia doktrina, įmanoma išgyventi naujas situacijas, nepažeminant transcendentinės žmogaus asmenybės orumo nei savyje, nei priešininkuose, ir pasirinkti teisingus sprendimus.

Toks Bažnyčios dalyvavimo principas leidžia man šiandien, po šimto metų, prisidėti prie „visuomeninio krikščioniškojo mokslo“ formavimosi proceso. „Naujoji evangelizacija“, kurios nedelsiant reikia dabartiniam pasauliui ir kurios būtinumą esu pabrėžęs daug kartų, turi atlikti vieną iš esminių dalykų – skelbti visuomeninį Bažnyčios mokslą, kuris gali šiandien, kaip ir Leono XIII laikais, nurodyti teisingą kelią ir kelti didžiuosius dabartinės epochos šūkius tuo metu, kai ideologijos pasidaro nebepatikimos. Kaip ir anuomet, dabar reikia pakartoti, kad be Evangelijos negalima teisingai išspręsti „socialinio klausimo“ ir kad „nauji daiktai“ gali joje surasti erdvės tiesai ir tinkamą moralinį pagrindą.