7. Drauge su nuosavybės teise Leono XIII enciklika patvirtina ir kitas būtinas, žmogaus asmenybei būdingas teises. Pagal tai, kokią reikšmę joms teikia popiežius ir kiek vietos skirta enciklikoje, svarbiausios yra „prigimtinės žmogaus teisės“ kurti privačias draugijas, pirmiausia teisė kurti profesines, įmonių ir darbininkų ar pačių darbininkų sąjungas ¹⁹. Čia aiškiai matomos priežastys, kodėl bažnyčia gina ir aprobuoja kūrimą tų draugijų, kurios dažniausiai vadinamos profesinėmis sąjungomis; tai daroma anaiptol ne dėl ideologinių požiūrių ar dėl nuolaidų mąstymui klasinėmis kategorijomis, o tik todėl, kad čia turima galvoje prigimtinės žmogaus asmens teisės, kurios padeda asmeniui integruotis į politinę visuomenę. Iš tikrųjų valstybė negali „jų uždrausti“, nes „Valstybė gi sukurta tąjai teisei saugoti, o ne naikinti“. Jei valstybė uždraustų piliečių susivienijimus, prieštarautų pati sau ²⁰.

Kartu su šia teise, kurią – tai būtina pabrėžti – popiežius aiškiai pripažįsta darbininkams ar, jo žodžiais tariant, „proletariatui“, aiškiai palaikomos ir teisės dirbti ribotas darbo valandas, naudotis priklausančiu poilsiu, skirtingai vertinti vaikus ir moteris  ²¹, kai skiriama darbo rūšis ir jo laikas.

Geriau suprasime popiežiaus griežtus formulavimus, jei atkreipsime dėmesį į tai, ką mums byloja istorija apie teisiniu požiūriu nereguliuojamą darbo procesą, kai nenumatomos jokios garantijos nei dėl darbo valandų, nei higieninių aplinkos sąlygų, taip pat nepaisant kandidatų į darbą amžiaus ir lyties. „Nei teisingumas, nei žmogiškumas, - rašo jis, - neleidžia reikalauti dirbti tiek, jog persidirbimas sužlugdytų žmogaus dvasią, o perilsimas palaužtų jo kūną“. Susiedamas sutartimi, kuri deda pastangas suteikti teisinę galią pobūdžio „darbo santykiams“, dar tiksliau tvirtina: „Kiekvienoje tarp darbdavių ir darbininkų sudaromoje sutartyje visados yra rašyta ar nerašyta sąlyga, kuri užtikrina abiejų rūšių, būtent, kūno ir sielos poilsį“, trunkantį tiek „laiko, kiek tai reikalinga išeikvotoms jėgoms atstatyti“. O po to baigia: „Kitaip tokia sutartis būtų nedora“ ²².