Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText CT - Text |
8. Po to popiežius kalba apie darbininko, kaip asmens, kitas teises. Tai yra teisė gauti „teisingą atlyginimą“, kuris negali priklausyti nuo „laisvo šalių susitarimo“, kad darbdavys, „atiduodamas sutartą užmokestį“, laikytų atlikęs savo pareigą ir „daugiau nieko neprivalo“ 23. Tada buvo teigiama, kad valstybė neprivalo kištis į tų sutarčių sudarymą, kad ji turinti reikalauti, jog būtų laikomasi jose aiškiai nusakytos sąlygos. Tokia darbininkų ir darbdavių santykių koncepcija, kuri yra grynai pragmatiška ir atsiradusi dėl ryškaus individualizmo, enciklikoje griežtai kritikuojama, kaip priešinga dvejopai darbo prigimčiai, darbo, kuris pripažįstamas kaip asmeninis ir būtinas. Jeigu asmeninis darbas suprantamas kaip kiekvienam priklausanti teisė disponuoti savo gabumais ir jėgomis, tai darbas kaip būtinybė reiškia kiekvieno rimtą pareigą išsaugoti gyvybę. „Iš čia savaime, - baigia popiežius, - kyla teisė rūpintis tuo, kas reikalinga gyvybei. Beturtis padaro tai tik gaudamas atlyginimą už darbą“ 24.
Darbininkas turi gauti tokį atlyginimą, kurio pakaktų, kad galėtų padoriai išsilaikyti. „Jeigu darbininkas, būtinybės verčiamas ar didesnio pikto vengdamas, noromis nenoromis sutinka su menkesnėmis sąlygomis, kurias jam nustato darbdavys ar darbų vedėjas, tai čia yra jėgai nusilenkimas, o tai prieštarauja teisingumui“ 25.
Duok, Dieve, kad tų žodžių, kurie buvo parašyti vadinamojo „nežaboto kapitalizmo“ klestėjimo laikotarpiu, nereikėtų taip griežtai pakartoti ir šiandien. Deja, dar ir dabar tarp darbdavių ir darbininkų nuolat sudaromos tokios sutartys, kuriose nesilaikoma net elementariausių teisingumo principų, pavyzdžiui, dėl nepilnamečių įdarbinimo, moterų darbo, darbo valandų, higieninių sąlygų patalpose ir teisingo atlyginimo. Tai vyksta nepaisant tarptautinių Deklaracijų ir Konvencijų bei valstybės vidaus įstatymų tuo klausimu 26. Popiežius laikė, kad valstybės valdžios „griežta pareiga“ rūpintis darbininkų gerove, nes priešingu atveju pažeidžiamas teisingumas, maža to, jis nedvejodamas ragino laikytis „paskirstymo teisingumo“… 27