9. Prie šių teisių Leonas XIII priduria dar vieną, taip pat susijusią su darbininkų padėtimi. Suprasdamas kaip tai svarbu, noriu čia ją priminti. Turima omenyje teisė laisvai atlikti religines pareigas. Apie tai popiežius svarsto kitų darbininkų teisių kontekste, nepaisydamas to, kad ir jo laikais yra visuotinė tendencija  tam tikrus klausimus vertinti kaip privačias problemas. Jis tvirtina, jog būtinas šventadienių poilsis, kad žmogus galėtų galvoti apie dangų ir kaip pridera garbintų Viešpatį Dievą ²⁸. Tos įstatyme numatytos teisės niekas negali iš žmogaus atimti. „Niekas  negali be kaltės įžeisti žmogaus, kurį pats Dievas labai gerbia“, todėl valstybė turi užtikrinti darbininkui galimybę naudotis ta laisve ²⁹.

Šis aiškus tvirtinimas – tai užuomazga to religinės laisvės principo, kurio vėliau buvo laikomasi skelbiant daugelį iškilmingų deklaracijų ir tarptautinių Konvencijų ³⁰], taip pat Susirinkimo Deklaracijose ir daug kartų kartotame mano mokyme [³¹. Ryšium su tuo turime savęs paklausti, ar galiojančios teisinės sistemos, taip pat ir išsivysčiusios pramonės visuomenėse įsigalėjusi praktika iš tikrųjų šiandien leidžia laisvai pasinaudoti ta svarbiausia šventadienio poilsio teise?