Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText CT - Text |
10. Kitas įsimintinas teiginys, labai pamokantis mūsų laikams, yra santykių tarp valstybės ir piliečių koncepcija. Enciklikoje Rerum novarum kritiškai vertinamos dvi visuomeninės-ekonominės sistemos: socializmas ir liberalizmas. Socialistų nuostatos svarstomos pirmoje dalyje, kurioje patvirtinama teisė į privatinę nuosavybę. Liberalizmas atskirai nesvarstomas, bet – verta įsidėmėti – jis kritikuojamas tada, kai aptariamos valstybės pareigos 32. Ji negali „rūpintis tik viena piliečių dalimi“, būtent tais, kurie yra turtingi ir gyvena pasiturinčiai, „apleidžiant kitus“, kurie neabejotinai sudaro visuomenės daugumą; priešingu atveju bus pažeistas teisingumo principas, kuris reikalauja atiduoti kiekvienam tai, kas jam priklauso: „Saugant atskirų asmenų teises, ypač atsižvelgtina į žemesniųjų ir vargingųjų reikalus. Turtingieji, gyvenantys pertekliuje, mažiau reikalingi valstybės globos, nes jie turi savų apsisaugojimo priemonių, vargingųjų gi minios, kurios savų priemonių neturi, labiausiai remiasi valstybės globa. Todėl valstybė privalo ypač globoti darbininkiją ir ja rūpintis, nes ji daugiausia skursta “ 33.
Cituotieji tekstai ir šiandien yra vertingi, ypač kad pasaulyje yra daug naujų skurdo formų, taip pat ir todėl, kad žmonių požiūriai nesutampa su tam tikros valstybės koncepcija ar konkrečia politine teorija. Popiežius pabrėžia elementarų kiekvienos sveikos politinės organizacijos principą: kuo individai yra silpnesni kurioje nors visuomenėje, tuo labiau jais reikia domėtis ir rūpintis, jiems ypač reikalinga valdžios pagalba.
Taigi principas, kurį šiandien vadiname solidarumo principu ir kurio aktualumą kiekvienoje tautoje ir tarptautiniu mastu priminiau enciklikoje Sollicitudo rei socialis 34, yra vienas iš pagrindinių krikščioniškųjų visuomeninių ir politinių organizacijų principų. Šį principą ne kartą minėjo Leonas XIII, vadindamas jį – panašiai kaip ir graikų filosofijoje - „bičiuliškumu“; Pijus XI čia vartoja ne mažiau taiklų apibrėžimą: „visuomeninė meilė“, o Paulius VI, įjungdamas į šią sąvoką įvairias dabartines socialines problemas, kalba apie „meilės civilizaciją“ 35.