23. Iš daugelio prievartinės sistemos žlugimo priežasčių kai kurias ypač verta prisiminti. Lemiantis veiksnys, davęs pradžią permainoms, be abejo, buvo darbo teisių pažeidimas. Negalima pamiršti, kad norėjusios išsaugoti valdžią ar, tiesą sakant, darbininkų diktatūrą, santvarkos krizė prasidėjo didele protesto akcija, kuri Lenkijoje buvo vadinama Solidarumo judėjimu. Darbininkų minioms neteko reikšmės ideologija, kuri norėjo kalbėti jų vardu; turėdami savo sunkaus darbo ir priespaudos patirtį, jie atrado ar iš naujo suvokė visuomeninio Bažnyčios mokslo požiūrius ir principus.

Verta pabrėžti ir tą faktą, kad beveik visur to „bloko“ ar imperijos žlugimą skatina taikinga kova, kurioje naudojami tik tiesos ir teisingumo ginklai. Jeigu marksizmas teigė, jog aštrėjančius visuomeninius prieštaravimus galima išspręsti tik žiauriame mūšyje, tai kova, kuri nulėmė marksizmo žlugimą, kantriai ieško įvairių kelių deryboms ir liudija tiesą, kreipiasi į priešininko sąžinę ir stengiasi pažadinti dialogui žmogiškąjį orumą.

Atrodė, kad europietišką tvarką, kuri išryškėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir buvo patvirtinta Jaltos sutartimi, galėjo suardyti tik karas. Tačiau žmonių, kurie nenaudojo prievartos, bet nuosekliai atsitraukdami prieš valdžios galybę visuomet mokėjo veiksmingai liudyti tiesą, pastangomis jo buvo išvengta. Toks principas nuginklavo priešą, nes smurtas visuomet teisinasi melu, prisidengus kurios nors teisės gynimo formomis ar atsakymu į kieno nors grasinimus ⁵⁴. Nepaliauju dėkoti Dievui, kad sustiprino žmonių širdis to sunkaus išbandymo metu, ir prašau Jo, kad tuo pavyzdžiu būtų sekama kitose vietose ir esant kitoms aplinkybėms, kad žmonės mokėtų kovoti už teisybę, nesigriebdami smurto, vidaus ginčuose atsisakytų klasių kovos, o iškilus tarptautiniams konfliktams – karo.