26. 1989 metų įvykiai, kurie pirmiausia palietė Rytų ir Vidurio Europos šalis, yra universalūs, nes teigiami ar neigiami jų rezultatai daro įtaką visai žmonijai. Tie rezultatai nėra nei nevalingi, nei lemtingi, jie veikiau sudaro progas, kuriose žmogaus laisvė gali sąveikauti su gailestinguoju Dievu, veikiančiu istorijoje.

Pirmasis rezultatas – tai kai kuriose šalyse tarp Bažnyčios ir darbininkų judėjimo užsimezgęs geranoriškumas, skatinamas etinės ir aiškiai krikščioniškos reakcijos į visuotinį neteisingumą. Maždaug šimtą metų vyravo įsitikinimas, jog proletariatas, norėdamas veiksmingai kovoti su priespauda, turi gerai suvokti materialistinę ir ekonominę teorijas, todėl iš dalies darbininkų judėjimui didžiulę įtaką darė marksizmas.

Prasidėjus marksizmo krizei, ėmė ryškėti spontaniškos darbininkų sąmoningumo formos, bylojančios apie jų troškimą teisingumo, ir norą, kad pagal visuomeninį Bažnyčios mokymą darbas būtų pripažintas garbingu ⁵⁷. Darbininkų judėjimas jungėsi su švietėjišku darbininkų ir geros valios žmonių judėjimu, siekiančiu išlaisvinti žmogaus asmenybę ir aprobuoti jos teises; šis judėjimas vyksta daugelyje šalių, jis nėra opozicija Katalikų Bažnyčiai ir vertina ją palankiai.

Marksizmo krizė dar nėra pasaulio išvadavimas iš priespaudos ir neteisingumo, iš kurių, vertinant pragmatiškai, marksizmas sėmėsi sau peno. Tiems, kurie šiandien ieško naujos autentiškos išlaisvinimo teorijos ir praktikos, Bažnyčia ne tik siūlo savo visuomeninę doktriną ir apskritai mokymą apie Kristaus atpirktą žmogaus asmenį, bet ir teikia konkrečią pagalbą, mažinant skriaudas ir lengvinant kančias.

Dar netolimoje praeityje nuoširdus troškimas būti skriaudžiamųjų pusėje ir nelikti istorinių įvykių nuošalyje kai kuriuos tikinčiuosius skatino ieškoti įvairių neįmanomų kompromisų tarp marksizmo ir krikščionybės. Dabartis, atmesdama visa, kas tuose bandymuose buvo pasmerkta nepasisekimui, linkusi patvirtinti visišką žmogaus išvadavimą, kaip autentiškos teologijos vertybę ⁵⁸. Tuo požiūriu nagrinėjami 1989 metų įvykiai yra svarbūs tiek Vidurio ir Rytų Europai, tiek vadinamosioms Trečiojo Pasaulio šalims, ieškančioms savo vystymosi kelių.