28. Kai kuriose Europos šalyse iš esmės tik dabar prasideda tikrasis pokario laikotarpis. Dėl sukolektyvinto ūkio radikalaus pertvarkymo kyla daug problemų, todėl būtinas pasiaukojimas, prilygstantis tam, kurio reikėjo atsikuriančioms Vakarų Europos šalims po Antrojo pasaulinio karo. Esant sunkiai dabartinei padėčiai, kitos šalys turi solidariai remti buvusias komunistines valstybes. Suprantama, pirmiausia jos pačios turi rūpintis savo šalių vystymusi, tačiau, kad jos galėtų tai racionaliai daryti, reikalinga kitų šalių pagalba. Galų gale didžiausi sunkumai ir trūkumai yra rezultatas to istorinio proceso, kuriame šios šalys dažnai buvo objektas, o ne subjektas, todėl jos pateko į šią situaciją ne dėl laisvo pasirinkimo ar padarytų klaidų, o dėl primestos prievartos tragiškų istorinių įvykių metu, todėl negalėjo pasirinkti ūkinio ir pilietinio vystymosi kelio.

Teisingumas reikalauja, kad pagalbą teiktų kitos šalys, ypač Europos, kurios dalyvavo toje pačioje istorijoje ir yra už ją atsakingos. Tačiau tai naudinga ir Europai ir tarnauja jos bendrai gerovei. Juk Europa negalės išsaugoti taikos, jeigu kylantys įvairūs konfliktai, kaip praeities padarinys, stiprės dėl ūkinio chaoso, dvasinio nepasitenkinimo ir nevilties.

Tačiau šie reikalai negali silpninti pagalbos Trečiojo pasaulio šalims, kurios dažnai dar labiau vargsta ir skursta ⁵⁹. Ūkiniam ir bendram vystymuisi būtinos specialios pastangos panaudoti atsargas, kurių apskritai pasaulyje netrūksta, ir tuo pat metu tikrinti kainų ir prioritetų skalę, kuria remiasi ūkiniai ir politiniai sprendimai. Milžiniškos atsargos pasidarys prieinamos, kai bus likviduotos didžiosios karinės struktūros, sukurtos tam atvejui, jei kiltų konfliktas tarp Rytų ir Vakarų. Tos atsargos galėtų būti dar didesnės, jeigu pavyktų rasti veiksmingų būdų spręsti konfliktus taikiai, o paskui kontroliuoti ir mažinti ginklavimąsi taip pat ir Trečiojo pasaulio šalyse, taikant atitinkamas priemones ginklų prekybai ⁶⁰. Tačiau pirmiausia turės pasikeisti mąstymo būdas, kai neturtingieji – žmonės ir tautos – laikomi našta, įkyriais prašytojais, norinčiais naudotis tuo, ką sukūrė kiti. Vargšai reikalauja teisės kartu naudotis materialinėmis gėrybėmis ir nori, kad būtų panaudoti jų sugebėjimai, kuriant teisingesnį ir laimingesnį pasaulį visiems. Parama vargšams – tai svarbi galimybė visos žmonijos moraliniam, kultūriniam ir ūkiniam vystymuisi.