| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText CT - Text |
IV. PRIVATINĖ NUOSAVYBĖ IR VISUOTINĖ
GĖRYBIŲ PASKIRTIS
30. Enciklikoje Rerum novarum Leonas XIII, pateikdamas įvairių argumentų prieš to meto socializmą, tvirtino, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė 65. Tą teisę, būtiną asmenybės laisvei ir jos ugdymui, Bažnyčia visą laiką gynė ir gina iki šios dienos. Tačiau Bažnyčia moko, kad gėrybių nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji, kaip žmonių teisė, savo prigimtimi yra ribota.
Skelbdamas teisę į privatinę nuosavybę, popiežius aiškiai patvirtino, kad laisvas naudojimasis gėrybėmis jau iš pradžių yra palenktas visuotinei visų sukurtųjų gėrybių paskirčiai, o tai atitinka ir Jėzaus Kristaus valią, apreikštą Evangelijoje: „Turtuoliams primenama (…) turtinguosius turi gąsdinti nepaprasti Jėzaus Kristaus grasinimai, kad pagaliau kada nors Dievui Teisėjui turės griežčiausiai atsiskaityti, kaip naudojo laikinąsias gėrybes“, o cituodamas šv. Tomą Akvinietį, pridūrė: „Kai klausiama, kaip reikia naudoti turtus, Bažnyčia nedvejodama atsako: šiuo požiūriu išorinius daiktus žmogus privalo laikyti ne savais, o bendrais“, nes „Kristaus teisė ir nuomonė yra svarbesnė už žmonių teisę ir nuomonę“ 66.
Leono XIII įpėdiniai pakartojo tą dvejopą tvirtinimą: privatinė nuosavybė yra būtina, todėl teisinga, tačiau tuo pat metu yra ribota 67. Vatikano II Susirinkimas tą tradicinį mokymą dar kartą perteikė šiais žodžiais: „Žmogus, naudodamasis tomis gėrybėmis, išorinius daiktus, kuriuos turi, privalo laikyti ne tik savo, bet ir bendra visų žmonių nuosavybe ta prasme, kad ne tik jam, bet ir kitiems tie daiktai būtų naudingi“. Ir toliau: „Privatinė nuosavybė arba tam tikras disponavimas išorinėmis gėrybėmis suteikia kiekvienam būtiną erdvę asmeninei ir šeiminei nepriklausomybei, ir tenka ją vertinti kaip žmogiškosios laisvės išplėtimą… Pati privatinė nuosavybė savo prigimtimi yra ir socialinio pobūdžio, kuri remiasi visuotine gėrybių paskirtimi 68. Šia doktrina rėmiausi pirmiausia savo kalboje III Vyskupų konferencijoje Lotynų Amerikoje Puebloje, o vėliau enciklikose Laborem exercens ir Sollicitudo rei socialis 69.