32. Tačiau yra ir kita nuosavybės forma, kuri ypač mūsų laikais tampa ne mažiau reikšminga už žemės nuosavybę: tai yra žinių, technikos ir sugebėjimų nuosavybė. Supramonintų kraštų turtingumas daug labiau remiasi šio tipo nuosavybe negu natūraliomis atsargomis.

Anksčiau minėjome, kad žmogus dirba su kitais žmonėmis, dalyvaudamas „visuomeniniame darbe“, kuris apima kaskart platesnį ratą. Jeigu kas nors gamina kokį nors daiktą, tai šita daro ne tik dėl savo naudos, bet ir tam, kad kiti galėtų tuo daiktu naudotis, už teisingą kainą, nustatytą laisvu susitarimu, abiem pusėms sutinkant. Taigi kaip tik sugebėjimas laiku sužinoti, kokie kitų žmonių poreikiai ir kokia gamyba geriausiai sugeba labiausiai tuos poreikius patenkinti, yra svarbus dabartinės visuomenės turtų šaltinis. Pagaliau yra daug gėrybių, kurių negali sukurti vienas žmogus, kurias kurti turi kartu daug žmonių, siekdami vieno tikslo. Tokių pastangų organizavimas, jų laiko planavimas ir rūpinimasis, kas iš tikrųjų tiktų tam, kam turi tarnauti, taip pat neišvengiama rizika – irgi šiandieninės visuomenės turtų šaltinis. Vadinasi, kaskart akivaizdesnis ir lemiamas disciplinuoto ir kūrybiško žmonių darbo vaidmuo ir kaip esminė to darbo dalis – sugebėjimas imtis iniciatyvos ir verslų ⁷⁰.

Tas procesas, kuris konkrečiai ir aiškiai byloja apie asmenį, apie tiesą, kurią nuolat patvirtina krikščionybė, vertas dėmesio ir palankumo. Iš tikrųjų pagrindinis žmogaus turtas yra žemė ir pats žmogus. Būtent, jo sumanumu atskleidžiamos žemės produktyvumo galimybės, randami būdai, kaip patenkinti žmogaus poreikius. Tai jo drausmingas darbas ir bendradarbiavimas su kitais leidžia kurti vis gausesnes ir vertas pasitikėjimo darbo bendrijas, kurios turi pakeisti natūralią ir visuomeninę aplinką. Tas procesas reikalauja tokių svarbių dorybių, kaip sąžiningumas, darbštumas, išmintingumas imantis pagrįstos rizikos, patikimumas ir ištikimumas tarpusavio santykiuose, atkaklumas įgyvendinant sunkius ir skausmingus sprendimus, būtinus bendram įmonės darbui, užkertant kelią galimoms katastrofoms.

Dabartinėje įmonių ekonomikoje glūdi pozityvūs aspektai, kurių šaknys – asmenybės laisvė, pasireiškianti daugelyje sričių, tarp jų - ūkinėje srityje. Ekonomika yra viena iš įvairiopos žmogaus veiklos sričių ir panašiai kaip kiekvienoje veiklos srityje čia pripažįstama teisė į laisvę bei pareiga tinkamai ja naudotis. Tačiau čia reikia pabrėžti specifinį skirtumą tarp šių dabartinės visuomenės tendencijų ir tų tendencijų, kurios pasireiškė visuomenėje praeityje ir net visai neseniai. Seniau lemiantis gamybos veiksnys buvo žemė, o vėliau juo tapo kapitalas, suprantamas kaip aprūpinimas mašinomis, ir geri darbininkai kaip įrankiai, o šiandien lemiamas veiksnys vis labiau tampa pats žmogus, tai yra jo gabumai, išsimokslinimas, sugebėjimas dalyvauti darnioje organizacijoje, mokėjimas nujausti ir patenkinti kitų žmonių poreikius.