| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] iprociu 1 iprocius 1 iproti 1 ir 1855 iranki 1 irankiai 1 irankis 3 | Frequency [« »] ----- ----- ----- 1855 ir 263 yra 248 kad 228 savo | Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances ir |
Chapter, Paragraph
1 Iža | Vyskupams, ~kunigams ir diakonams, ~vienuoliams 2 Iža | diakonams, ~vienuoliams ir vienuolėms, ~visiems pasauliečiams 3 Iža,1 | laici), “kurių pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir pasaulyje 4 Iža,1 | pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir pasaulyje prabėgus dvidešimt 5 Iža,1 | erdvų Viešpaties vynuogyną ir daugybę žmonių, vyrų ir 6 Iža,1 | ir daugybę žmonių, vyrų ir moterų, Dievo pašauktų ir 7 Iža,1 | ir moterų, Dievo pašauktų ir pasiųstų ten dirbti. Vynuogynas 8 Iža,2 | EIKITE IR JŪS Į MANO VYNUOGYNĄ ~2. “ 9 Iža,2 | Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną’” ( 10 Iža,2 | Mt 20, 3-4). ~“Eikite ir jūs į mano vynuogyną” - 11 Iža,2 | įsisąmonino savo misijinę prigimtį ir dar kartą įsiklausė, ką 12 Iža,2 | išganymo sakramentą”1. ~Eikite ir jūs. Šis kreipimasis liečia 13 Iža,2 | vyskupus, kunigus, vienuolius ir vienuoles, bet visus - ir 14 Iža,2 | ir vienuoles, bet visus - ir pasauliečius, kuriuos Dievas 15 Iža,2 | jiems misiją Bažnyčioje ir pasaulyje. Šv. Grigalius 16 Iža,2 | broliai, kaip gyvenate, ir patikrinkite, ar jau esate 17 Iža,2 | kiekvienas įvertina tai, ką daro, ir nutaria, ar jau dirba Viešpaties 18 Iža,2 | kilnumą, dvasingumą, misiją ir atsakomybę ypač puikiai 19 Iža,2 | doktrininiame, dvasiniame ir pastoraciniame palikime. 20 Iža,2 | visus pasauliečius, vyrus ir moteris, į darbą Jo vynuogyne . “ 21 Iža,2 | pasauliečius noriai, ryžtingai ir pakilia širdimi išgirsti 22 Iža,2 | kviečiantį ypač šiuo metu, ir paklusti Šventosios Dvasios 23 Iža,2 | kvietimas ypač skirtas jiems, ir tepriima jį džiaugsmingai 24 Iža,2 | tepriima jį džiaugsmingai ir didžiadvasiškai. Pats Viešpats 25 Iža,2 | glaudžiau su juo jungtis ir, laikant sava tai, kas yra 26 Iža,2 | siunčia juos į visus miestus ir vietoves, kur pats nori 27 Iža,2 | plg. Lk 10, 1).” 3 ~Eikite ir jūs į mano vynuogyną. Tie 28 Iža,2 | keliu, atviri asmeninės ir visos Bažnyčios bendruomeninės 29 Iža,2 | šio Sinodo Tėvai išsamiai ir plačiai apmąstė pasauliečių 30 Iža,2 | apmąstė pasauliečių pašaukimą ir misiją Bažnyčioje ir pasaulyje, 31 Iža,2 | pašaukimą ir misiją Bažnyčioje ir pasaulyje, prabėgus dvidešimt 32 Iža,2 | pasauliečių atstovų, vyrų ir moterų, įdėjusių svarų indėlį 33 Iža,2 | pasauliečių stebėtojų (auditores ir auditrices) buvimu, bet 34 Iža,2 | auditrices) buvimu, bet ir klausytis diskusijoje dalyvaujančių 35 Iža,2 | jų patirtimi, patarimais ir pasiūlymais, kilusiais iš 36 Iža,2 | žadindama naujas šventumo ir dalyvavimo energijas. Be 37 Iža,2 | naujas kunigų, vienuolių ir pasauliečių bendradarbiavimo 38 Iža,2 | liturgijoje, Dievo žodžio skelbime ir katekezėje, įvairių tarnybų 39 Iža,2 | pasauliečių dvasingumo ir angažavimosi grupių, susivienijimų 40 Iža,2 | angažavimosi grupių, susivienijimų ir sąjūdžių suklestėjimas, 41 Iža,2 | suklestėjimas, platesnis ir reikšmingesnis moterų dalyvavimas 42 Iža,2 | dalyvavimas Bažnyčios gyvenime ir visuomenės raidoje. ~Drauge 43 Iža,2 | Sinodas pabrėžė sunkenybes ir pavojus, kurių nestigo pasauliečių 44 Iža,2 | ekonominės, kultūrinės ir politinės srities pareigos, 45 Iža,2 | konkrečių veiksmų laikinosios ir žemiškosios tikrovės srityje. ~ 46 Iža,2 | Tas mokymas gali apšviesti ir įkvėpti atsakymus, kurių 47 Iža,2 | bei apmąstymuose taip pat ir joms pagrįstai skyrė ypatingą 48 Iža,2 | pasauliečių susivienijimų, plėtrą ir augimą, taip pat moterų 49 Iža,2 | augimą, taip pat moterų vietą ir vaidmenį tiek Bažnyčioje, 50 Iža,2 | sąžiningai, kompetentingai ir didžiadvasiškai atliktus 51 Iža,2 | pareiškė linkėjimą, o drauge ir prašymą, kad deramu metu 52 Iža,2 | vyskupų bei pasauliečių kalbų ir pranešimų, apibendrinančių 53 Iža,2 | nuo darbo grupių diskusijų ir pranešimų iki “propositiones” 54 Iža,2 | pranešimų iki “propositiones” ir baigiamojo Kreipimosi. Todėl 55 Iža,2 | Generalinio sekretoriato tarybai ir pačiam Sekretoriatui, nėra 56 Iža,2 | šalia Sinodo, jis yra tiksli ir nuosekli jo išraiška, kolektyvinio 57 Iža,2 | paraginimo tikslas - pažadinti ir atgaivinti visų pasauliečių 58 Iža,2 | atgaivinti visų pasauliečių ir kiekvieno atskirai supratimą 59 Iža,2 | supratimą apie jų dovanas ir atsakomybę Bažnyčios komunijoje 60 Iža,2 | atsakomybę Bažnyčios komunijoje ir misijoje. ~ ~ 61 Iža,3 | o drauge neįkainojamas ir geidžiamas jo vaisius yra 62 Iža,3 | jo vynuogyne, šiuo puikiu ir dramatišku istorijos momentu, 63 Iža,3 | prieangyje, gyvai, sąmoningai ir atsakingai įsijungti į Bažnyčios 64 Iža,3 | įsijungti į Bažnyčios misiją. ~Ir Bažnyčios, ir visuomenės, 65 Iža,3 | Bažnyčios misiją. ~Ir Bažnyčios, ir visuomenės, politinio, ekonominio, 66 Iža,3 | rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: ‘Ko čia stovite 67 Iža,3 | Jis taria jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną.’” (Mt 20, 68 Iža,3 | pakartoja kvietimą: “Eikite ir jūs į vynuogyną.” ~Viešpaties 69 Iža,3 | krikščionio, per tikėjimą ir krikščioniškosios iniciacijos 70 Iža,3 | tapusio gyvu Bažnyčios nariu ir aktyviu jos išganingosios 71 Iža,3 | Tas pats balsas sklinda ir Bažnyčios bei žmonijos istorijoje. 72 Iža,3 | įvykiuose, reikalavimuose ir troškimuose suvokti, kur 73 Iža,3 | tikėjimas nušviečia visa naujaip ir parodo Dievo ketinimus viso 74 Iža,3 | pažvelgti į jo vertybes ir problemas, nerimą ir viltis, 75 Iža,3 | vertybes ir problemas, nerimą ir viltis, pergales ir pralaimėjimus; 76 Iža,3 | nerimą ir viltis, pergales ir pralaimėjimus; pasauliui, 77 Iža,3 | ūkinė, visuomeninė, politinė ir kultūrinė situacija daug 78 Iža,3 | Jėzus trokšta, kad jie, kaip ir visi jo mokiniai, būtų žemės 79 Iža,3 | mokiniai, būtų žemės druska ir pasaulio šviesa (plg. Mt 80 Iža,3 | dabartinė išvaizda žemės ir pasaulio, kuriems krikščionys 81 Iža,3 | krikščionys turėtų būti “druska” ir “šviesa”? ~Šiuolaikinis 82 Iža,3 | pasižymi didele situacijų ir problemų įvairove ir kinta 83 Iža,3 | situacijų ir problemų įvairove ir kinta kaskart vis greičiau. 84 Iža,3 | sergėtis skubotų apibendrinimų ir supaprastinimų. Juo labiau 85 Iža,3 | evangelinėje dirvoje auga ir raugės, ir geri javai, taip 86 Iža,3 | dirvoje auga ir raugės, ir geri javai, taip ir istorijoje, 87 Iža,3 | raugės, ir geri javai, taip ir istorijoje, kurioje žmonės 88 Iža,3 | kartais labai susipynę, gėris ir blogis, neteisybė ir teisingumas, 89 Iža,3 | gėris ir blogis, neteisybė ir teisingumas, vargas ir viltis. ~ ~ 90 Iža,3 | neteisybė ir teisingumas, vargas ir viltis. ~ ~ 91 Iža,3(7) | et spes” didelę reikšmę ir didelį aktualumą, toliau 92 Iža,3(7) | laikais, nes padaugėjo sunkumų ir nuogąstavimų. Šiandien visur 93 Iža,3(7) | priespauda, neteisingumas ir karai, kankinimai ir terorizmas, 94 Iža,3(7) | neteisingumas ir karai, kankinimai ir terorizmas, kitų pavidalų 95 Iža,4 | Sekuliarizmas ir religijos poreikis ~4. 96 Iža,4 | formų religinio abejingumo ir ateizmo, ypač šiandien bene 97 Iža,4 | techninės pažangos laimėjimų ir ypač sužavėtas seniausios, 98 Iža,4 | individus, bet tam tikra prasme ir ištisas bendruomenes. Jau 99 Iža,4 | nuo religijos”8. Ne kartą ir pats esu priminęs apie nukrikščionėjimo 100 Iža,4 | krikščioniškų tradicijų tautose ir reikalauja neatidėliotinos 101 Iža,4 | Tačiau religiniai siekiai ir poreikiai negali visiškai 102 Iža,4 | klausti apie gyvenimo, kančios ir mirties prasmę, tai jo sąžinė 103 Iža,4 | sukūrei mus, Viešpatie, ir nerami mūsų širdis, kol 104 Iža,4 | atilsio tavyje” 9. Todėl ir šiuolaikinis pasaulis kaskart 105 Iža,4 | pasaulis kaskart plačiau ir gyviau liudija apie atvirumą 106 Iža,4 | liudija apie atvirumą dvasinei ir transcendentinei gyvenimo 107 Iža,4 | ieškojimų, atnaujinto sacrum ir maldos vertės pajutimo, 108 Iža,5 | Žmogaus asmuo: pamintas ir išaukštintas kilnumas ~5. 109 Iža,5 | būtybė nėra pripažįstama ir mylima pagal jos, Dievo 110 Iža,5 | grėsti labiausiai žeminantys ir išsigimę “pavertimo įrankiu” 111 Iža,5 | žmonių, su mūsų broliais ir seserimis, iš kurių perdėta 112 Iža,5 | pagrindines teises: teisę į gyvybę ir kūno neliečiamybę, teisę 113 Iža,5 | neliečiamybę, teisę į pastogę ir darbą, į šeimos kūrimą ir 114 Iža,5 | ir darbą, į šeimos kūrimą ir atsakingą tėvystę, teisę 115 Iža,5 | teisę dalyvauti viešajame ir politiniame gyvenime, naudotis 116 Iža,5 | naudotis sąžinės laisve ir laisvai išpažinti religiją. 117 Iža,5 | nužudytus vaikus, pamestus ir tėvų engiamus vaikus, meilės 118 Iža,5 | engiamus vaikus, meilės ir deramos priežiūros neturinčius 119 Iža,5 | žmonių gyvena be pastogės ir darbo, be lėšų, galinčių 120 Iža,5 | moralinio, tiek materialinio - ir vargo telkiniai, supantys 121 Iža,5 | didžiąsias metropolijas ir nešantys mirtį ištisoms 122 Iža,5 | sunaikinti neįmanoma, kad ir kiek jis būtų niekinamas 123 Iža,5 | kiek jis būtų niekinamas ir prievartaujamas. Giliai 124 Iža,5 | įsišaknijęs Dieve, Kūrėjuje ir Tėve, asmens šventumas pasirodo 125 Iža,5 | regime, kaip šiandien plinta ir vis tvirtėja kiekvienos 126 Iža,5 | jausmas. Geradarė srovė apima ir perskverbia visas pasaulio 127 Iža,5 | galima naudotis, bet visada ir tik “subjektas”, turintis 128 Iža,5 | subjektas”, turintis sąžinę ir laisvę, pašauktas atsakingam 129 Iža,5 | atsakingam gyvenimui visuomenėje ir istorijoje, palenktas dvasinėms 130 Iža,5 | istorijoje, palenktas dvasinėms ir religinėms vertybėms. ~Sakoma, 131 Iža,5 | jų remiasi ateistinėmis ir sekuliaristinėmis prielaidomis 132 Iža,5 | sekuliaristinėmis prielaidomis ir paradoksaliai kreipia žmogaus 133 Iža,5 | kreipia žmogaus pažeminimo ir sunaikinimo link; kiti iškelia 134 Iža,5 | iškelia žmogų ant pjedestalo ir įgauna tikros stabmeldybės 135 Iža,5 | stabmeldybės bruožų; yra ir tokių, kurie, atitikdami 136 Iža,5 | pripažįsta žmogaus didybę ir skurdą, atskleisdami, palaikydami 137 Iža,5 | atskleisdami, palaikydami ir ugdydami visą jo kilnumą. ~ 138 Iža,5 | humanistinių srovių apraiška ir vaisius yra didėjantis dalyvavimo 139 Iža,5 | ryškėjantis gyvenimo terpėse ir srityse, ypač tarp moterų 140 Iža,5 | srityse, ypač tarp moterų ir jaunimo, ne tik šeimoje 141 Iža,5 | jaunimo, ne tik šeimoje ir mokykloje, bet ir kultūroje, 142 Iža,5 | šeimoje ir mokykloje, bet ir kultūroje, ūkyje, visuomenėje 143 Iža,5 | kultūroje, ūkyje, visuomenėje ir politikoje. Būti protagonistais 144 Iža,5 | politikoje. Būti protagonistais ir tam tikru laipsniu naujos 145 Iža,5(10) | Pasauliečių pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir pasaulyje 146 Iža,5(10) | pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir pasaulyje dvidešimt metų 147 Iža,6 | Konfliktai ir taika ~6. Negalima nutylėti 148 Iža,6 | istorijoje, žmonija kasdien ir giliai žeidžiama ir vedama 149 Iža,6 | kasdien ir giliai žeidžiama ir vedama iš pusiausvyros intensyvaus 150 Iža,6 | bei veiksmų pliuralizmu ir iškyla skausminguose asmenų, 151 Iža,6 | asmenų, grupių, sričių, tautų ir valstybių blokų susidūrimuose. 152 Iža,6 | įgauna prievartos, terorizmo ir karo pavidalą. Tam tikra 153 Iža,6 | sumaištį, kovą, nesantaiką ir priespaudą. Tai dramatiškai 154 Iža,6 | Tai dramatiškai sukrečia ir skaldo žmonijos šeimą. ~ 155 Iža,6 | neįstengia nuslopinti individų ir tautų siekio įgyvendinti 156 Iža,6 | šiuolaikiniuose žmonėse randa naują ir iškalbingą atgarsį: ištisos 157 Iža,6 | šiandien gyvena, kenčia ir veikia taikos ir teisingumo 158 Iža,6 | kenčia ir veikia taikos ir teisingumo vardan. Kaskart 159 Iža,6 | Kaskart daugiau asmenų ir grupių renkasi visuomeninio 160 Iža,6 | atsidėjusių visuomeniam ir politiniam gyvenimui, įvairiopai 161 Iža,7 | veiklos laukas: ganytojų ir tikinčiųjų, kunigų, vienuolių 162 Iža,7 | tikinčiųjų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Čia išvardytos 163 Iža,7 | pastangas pasiekti vienybę ir dalyvavimą, kad ir kokie 164 Iža,7 | vienybę ir dalyvavimą, kad ir kokie būtų sunkumai, vėlavimai, 165 Iža,7 | žmonių silpnumo, nuodėmės ir Piktojo veikimo, bus atsakyta 166 Iža,7 | Jėzaus Kristaus, žmogaus ir pasaulio Atpirkėjo, išganingu 167 Iža,7 | giliausios vienybės su Dievu ir visos žmonijos vienybės 168 Iža,7 | nieko nepaisydama, gali ir turi turėti viltį. Gyvoji 169 Iža,7 | Bažnyčia skelbia kasdien ir liudija visiems žmonėms. 170 Iža,7 | žmonėms. Šiame skelbime ir liudijime pasauliečių vaidmuo 171 Iža,7 | pasauliečių vaidmuo savitas ir nepakeičiamas; per juos 172 Iža,7 | srityse reiškiasi kaip vilties ir meilės ženklas bei versmė. ~ ~ ~ 173 I,8 | vartojamas daugeliu būdų ir daugeliu prasmių. Pirmiausia 174 I,8 | triūsiantys vynuogyne, bet ir organiška jo dalis: “Aš 175 I,8 | prie vandens, vaisingas ir šakotas nuo vandenų gausos” ( 176 I,8 | išrinko iš jos akmenis ir apsodino rinktinėmis vynuogėmis” ( 177 I,8 | aptvarą, įrengė spaustuvą ir pastatė bokštą. Paskui išnuomojo 178 I,8 | išnuomojo jį vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį” ( 179 I,8 | ne tik Dievo tautą, bet ir patį Jėzų. Tai Jėzus yra 180 I,8 | atkreipia dėmesį į vynmedžio ir šakelės įvaizdį: “Tikrasis 181 I,8 | Kristus, teikiantis gyvybę ir vaisingumą šakelėms, t. 182 I,8 | Bažnyčią pasiliekame jame, ir be jo mes nieko negalime 183 I,8 | slėpinys, nes Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilė 184 I,8 | tiems, kurie gimė iš vandens ir Dvasios (plg. Jn 3, 5) ir 185 I,8 | ir Dvasios (plg. Jn 3, 5) ir tapo pašaukti išgyventi 186 I,8 | pačiu Dievu, išreikšti ją ir perteikti istorijoje (misija): “ 187 I,8 | kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje ir aš jumyse” ( 188 I,8 | savo Tėve, ir jūs manyje ir aš jumyse” (Jn 14, 20). ~ 189 I,8 | galima apibrėžti jų pašaukimą ir misiją Bažnyčioje ir pasaulyje. ~ ~ 190 I,8 | pašaukimą ir misiją Bažnyčioje ir pasaulyje. ~ ~ 191 I,9 | kad pasauliečių pašaukimą ir misiją reikia tiksliai apibrėžti, 192 I,9 | nariai, aprėpti jos slėpinio ir apdovanoti savitu pašaukimu, 193 I,9 | rūpinantis laikinaisiais dalykais ir tvarkant juos pagal Dievo 194 I,9 | išskyrus kunigystės narius ir Bažnyčios pripažintą vienuolių 195 I,9 | dėka sujungti su Kristumi ir įjungti į Dievo tautą ir 196 I,9 | ir įjungti į Dievo tautą ir savo būdu tapę Kristaus 197 I,9 | kunigiškos, pranašiškos ir karališkos tarnystės dalyviais, 198 I,9 | krikščionių misiją, Bažnyčioje ir pasaulyje įnešdami savąją 199 I,9 | pagrindas. Kaip tik todėl jie, ir pirmiausia jie, turi kuo 200 I,9 | priklausą Bažnyčiai, bet ir patys esą Bažnyčia, tai 201 I,9 | bendros galvos - Popiežiaus ir vyskupų, esančių vienybėje 202 I,9 | įvaizdį tikintieji, kaip ir visi kiti Bažnyčios nariai, 203 I,9 | vynmedyje, kuris daro jas gyvas ir gaivinančias. ~Įaugimas 204 I,9 | Įaugimas į Kristų per tikėjimą ir krikščioniškosios iniciacijos 205 I,9 | Jėzuje Kristuje, mirusiame ir prisikėlusiame, pakrikštytasis 206 I,9 | apvalytu nuo nuodėmės ir atgaivintu malonės. ~Todėl, 207 I,10 | KRIKŠTAS IR KRIKŠČIONIŠKASIS NAUJUMAS ~ 208 I,10 | pašaukimą. O dabar konkrečiau ir iš arčiau pažvelkime į tris 209 I,10 | jungia su Jėzumi Kristumi ir Jo Kūnu - Bažnyčia; jis 210 I,11 | tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo 211 I,11 | atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nevystančiam, 212 I,11 | nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu” ( 213 I,11 | įsūniu (plg. Gal 4, 4-7) ir Kristaus broliu. Šitaip 214 I,11 | anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į 215 I,11 | krikštytiesiems Dievo vaikų padėtį ir drauge juos daro Kristaus 216 I,11 | Jūs esate Kristaus Kūnas ir atskiri jo nariai” (1 Kor 217 I,12 | neatšaukiamai yra “Kristaus nariai ir Bažnyčios Kūno nariai ” 17. ~ 218 I,12 | Krikštas išreiškia ir mistiškai, bet realiai įgyvendina 219 I,12 | įkūnijimą į nukryžiuotą ir garbingą Jėzaus kūną. Šiuo 220 I,12 | mirtyje, kad panardintų jį ir savo prisikėlime (plg. Rom 221 I,12 | išvaduoja jį iš “senojo žmogaus” ir apvelka “nauju žmogumi”, 222 I,12 | kitaip sakant, pačiu savimi: “Ir visi, - skelbia šv. Paulius, - 223 I,12 | mokinių jungties su savimi ir tarpusavyje slėpinį kaip 224 I,12 | jungiančios Tėvą su Sūnumi ir Sūnų su Tėvu meilės ryšiu 225 I,12 | Šventojoje Dvasioje, atspindį ir tąsą (plg. Jn 17, 21). Apie 226 I,12 | Jėzus, vaizduodamas vynmedį ir jo šakeles: “Aš esu vynmedis, 227 I,12 | mokinių ryšį su Jėzumi, bet ir gyvybinę pačių mokinių - 228 I,13 | Gyvos ir šventos Dvasios buveinės ~ 229 I,13 | Pakrikštytieji savo atgimimu ir Šventosios Dvasios patepimu 230 I,13 | antspaudu (plg. 2 Kor 1, 21-22) ir daro jį dvasine šventove. 231 I,13 | žmogų, sujungtą su Kristumi ir suformuotą pagal jo pavidalą, 232 I,13 | siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės 233 I,13 | 1-2) Šitaip per krikštą ir sutvirtinimą krikštytasis 234 I,13 | Jėzaus Kristaus, Mesijo ir Išganytojo, misijoje. ~ ~ 235 I,14 | KUNIGIŠKOSIOS, PRANAŠIŠKOSIOS IR KARALIŠKOSIOS JĖZAUS KRISTAUS 236 I,14 | Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys kaip gyvieji akmenys, 237 I,14 | būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, 238 I,14 | kunigišką, pranašišką ir karališką. Gyvojoje Bažnyčios 239 I,14 | atmenama. Tai liudija kad ir šv. Augustino komentaras 240 I,14 | būdavo patepami tik karaliai ir kunigai. Šiais dvejopais 241 I,14 | vienatinis būsimasis kunigas ir karalius - Kristus (Kristaus 242 I,14 | buvo ne tik jo galva, bet ir kūnas, kitaip sakant, mes 243 I,14 | esame atiduoti Kristui, kaip ir patys esame Kristus. Mat 244 I,14 | esame visas Kristus - galva ir kūnas” 19. ~Pradėdamas savo 245 I,14 | tautos kunigišką, pranašišką ir karališką kilnumą. Todėl 246 I,14 | visus mus padarytų karaliais ir kunigais. Vatikano II Susirinkimas 247 I,14 | Kunigo, Pranašo-Mokytojo ir Karaliaus misija tęsiasi 248 I,14 | pasauliečius su išmanymu ir meile dar kartą perskaityti, 249 I,14 | perskaityti, permąstyti ir prisiimti turtingą ir vaisingą 250 I,14 | permąstyti ir prisiimti turtingą ir vaisingą Susirinkimo mokymą 251 I,14 | save paaukojo ant kryžiaus ir be paliovos aukojasi švenčiant 252 I,14 | Eucharistiją Tėvo garbei ir žmonijos išganymui. Krikštytieji 253 I,14 | atnašaudami save pačius ir visus savo darbus (plg. 254 I,14 | Visi jų darbai, maldos ir apaštalavimo užmojai, jų 255 I,14 | kasdienis darbas, dvasios ir kūno poilsis, jei Dvasioje 256 I,14 | kūno aukojimu. Tuo būdu ir pasauliečiai, visame pasaulyje 257 I,14(22) | Pasauliečių pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir pasaulyje...”, 258 I,14(22) | pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir pasaulyje...”, 25. ~ 259 I,14 | patį pasaulį” 23. ~Kristus “ir savo gyvenimo liudijimu, 260 I,14 | savo gyvenimo liudijimu, ir žodžio galia paskelbė Tėvo 261 I,14 | tarnyboje pasauliečius įgalina ir įpareigoja su tikėjimu priimti 262 I,14 | tikėjimu priimti Evangeliją ir skelbti ją žodžiu bei darbu, 263 I,14 | žodžiu bei darbu, drąsiai ir ryžtingai atskleidžiant 264 I,14 | kad Evangelijos naujumas ir galia švytėtų jų kasdieniame 265 I,14 | švytėtų jų kasdieniame šeimos ir visuomenės gyvenime, taip 266 I,14 | Kristui, Visatos Valdovui ir Karaliui, pasauliečiai dalyvauja 267 I,14 | jo karališkoje tarnyboje ir yra jo pašaukti tarnauti 268 I,14 | savyje (plg. Rom 6, 12) ir per savęs atidavimą, meile 269 I,14 | per savęs atidavimą, meile ir teisingumu tarnaujant Jėzui, 270 I,14 | visus dalykus prie savęs ir pajungia juos, kaip ir save 271 I,14 | savęs ir pajungia juos, kaip ir save patį, Tėvui, kad Dievas 272 I,14 | Kristaus - Kunigo, Pranašo ir Karaliaus - tarnyboje prasideda 273 I,14 | sutvirtinimu, o atbaigą ir galingą atramą randa Eucharistijoje. 274 I,14 | Bažnyčią, kaip savo paties Kūną ir Sužadėtinę. Tad paskiri 275 I,14 | komunijai, turi būti patiriamas ir įgyvendinamas komunijoje 276 I,14 | įgyvendinamas komunijoje ir komunijai. Šv. Augustinas 277 I,15 | PASAULIEČIAI IR PASAULIETIŠKAS POBŪDIS ~ 278 I,15 | narių lygybės pagrindas ir laidas yra krikščioniškasis 279 I,15 | su kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis yra atsakingi 280 I,15 | bet neatriboja nuo kunigų ir abiejų lyčių vienuolių. 281 I,15 | pasauliečiams yra savas ir būdingas pasaulietiškas 282 I,15 | Norint išsamiai, adekvačiai ir tiksliai suprasti pasauliečio 283 I,15 | nušviečia Dievo išganymo planas ir Bažnyčios slėpinys. ~Pasak 284 I,15 | sujungtą su jos prigimtimi ir misija. Jis kyla iš Įsikūnijusio 285 I,15 | Įsikūnijusio Žodžio slėpinio ir Bažnyčios narių gyvenime 286 I,15 | Iš tiesų Bažnyčia, nors ir būdama ne iš pasaulio (plg. 287 I,15 | 17, 16), gyvena pasaulyje ir pagal gautąjį įgaliojimą 288 I,15 | išganyti, taip pat apima ir visos laikinosios tikrovės 289 I,15 | dalyvavimas realizacijos ir funkcijos atžvilgiu, Susirinkimo 290 I,15 | pasaulyje, t. y. atlieka visas ir paskiras pareigas ir darbus 291 I,15 | visas ir paskiras pareigas ir darbus įprastinėmis šeimos 292 I,15 | profesinius, kultūrinius ir t. t. Susirinkimas jų luomą 293 I,15 | pasirinkti savo laikotarpio ir savo šalies darbininko gyvenimą” 36. ~ 294 I,15 | Šitaip pasaulis tampa lauku ir įrankiu pasauliečių pašaukimui 295 I,15 | Dievo pašaukimo tikrąją ir savitą prasmę. Jie neturi 296 I,15 | koksai buvo pašauktas, toks ir tepasilieka prieš Dievą” ( 297 I,15 | pasaulio pašventimui iš vidaus ir visų pirma savo gyvenimo 298 I,15 | spinduliuodami tikėjimu, viltimi ir meile, Kristų apreikštų 299 I,15 | kitiems” 37. Todėl buvimas ir veikla pasaulyje pasauliečiams 300 I,15 | turi ne tik antropologinę ir sociologinę, bet ir griežtai 301 I,15 | antropologinę ir sociologinę, bet ir griežtai teologinę bei bažnytinę 302 I,15 | apreiškiančio jiems savo sumanymą ir ypatingą pašaukimą “rūpintis 303 I,15 | rūpintis laikinaisiais dalykais ir, tvarkant juos pagal Dievo 304 I,15 | atsižvelgiant į Dievo kuriamąjį ir atperkamąjį veikimą. Jis 305 I,15 | kūriniją iš nuodėmės poveikio ir patys siektų šventumo santuoka, 306 I,15 | Evangeliniai druskos, šviesos ir raugo įvaizdžiai, tinkantys 307 I,15 | pasauliečių gilų įsiskverbimą ir pilnutinį dalyvavimą žemėje, 308 I,15 | žmonių visuomenėje, bet ir to įsiskverbimo bei dalyvavimo 309 I,15 | įsiskverbimo bei dalyvavimo naujumą ir originalumą, jų tikslą - 310 I,15(40) | visateisiai Dievo tautos ir Mistinio Kūno nariai, krikšto 311 I,15(40) | kunigiškoje, pranašiškoje ir karališkoje Kristaus tarnyboje, 312 I,15(40) | pasauliečiai realizuoja ir vysto gyvendami pasaulyje. 313 I,15(40) | rūpintis laikinaisiais dalykais ir, tvarkant juos pagal Dievo 314 I,16 | teatsiskleidžia svarstant pirmą ir pagrindinį pašaukimą, kurį 315 I,16 | visiems Bažnyčios sūnums ir dukterims41. Pašaukimas 316 I,16 | vynuogynas, kurio ataugos gyvuoja ir auga misdamos šventomis 317 I,16 | auga misdamos šventomis ir pašventinančiomis paties 318 I,16 | pati Dvasia, kuri gyvena ir veikia Bažnyčioje, teikdama 319 I,16 | laikoma šventumo ženklu ir įrankiu [...]. Visos Bažnyčios 320 I,16 | aplinkybėmis, šventosios ir šventieji visada būdavo 321 I,16 | būdavo atsinaujinimo šaltinis ir pradžia. Todėl šiandien 322 I,16 | kaip Bažnyčios nariai gauna ir tarsi pasidalija visuotinį 323 I,16 | Bažnyčios narių, jis liečia ir pasauliečius: “Visi tikintieji, 324 I,16 | pasauliečius: “Visi tikintieji, kad ir koks būtų jų luomas ar padėtis, 325 I,16 | tikintieji yra kviečiami ir turi siekti šventumo ir 326 I,16 | ir turi siekti šventumo ir savo luomo tobulumo” 44. ~ 327 I,16 | šventumui kyla iš krikšto ir atnaujinamas kitais sakramentais, 328 I,16 | apvilkti Jėzumi Kristumi ir pagirdyti jo Dvasia, yra “ 329 I,16 | šventieji”, taigi įgalioti ir įpareigoti savo būties šventumą 330 I,16 | visus krikštytuosius drauge ir kiekvieną atskirai ragina 331 I,16 | kiekvieną atskirai ragina ir iš jų reikalauja, kad, sekdami 332 I,16 | apmąstytų Dievo žodį, sąmoningai ir aktyviai dalyvautų sakramentiniame 333 I,16 | dalyvautų sakramentiniame ir liturginiame Bažnyčios gyvenime, 334 I,16 | neužmirštų asmens, šeimos ir bendruomenės maldų, praktikuotų 335 I,16 | visose gyvenimo situacijose ir tarnautų broliams, ypač 336 I,16 | mažiausiems, skurstantiems ir kenčiantiems. ~ ~ 337 I,16(44) | Tie Susirinkimo iškilmingi ir vienprasmiai žodžiai išreiškia 338 I,16(44) | gyvenimui, sako: “Jie visi, kad ir kokioje būtų situacijoje, 339 I,16(44) | kokioje būtų situacijoje, kad ir kokiomis sąlygomis būtų 340 I,16(44) | būtų nutarę gyventi, gali ir privalo sekti tobuliausiu 341 I,16(44) | Jėzaus Kristaus asmenį, ir, Dievo padedami, siekti 342 I,17 | įsijungus į laikinąją tikrovę ir dalyvaujant žemiškoje veikloje. 343 I,17 | Dievo, vykdyti jo valią ir tarnauti kitiems žmonėms, 344 I,17 | pasauliečiai turi suprasti ir patirti ne tik kaip reikalavimą 345 I,17 | ne tik kaip reikalavimą ir kategorišką pareigą, bet 346 I,17 | suprastas pašaukimas yra esminis ir neatskiriamas naujo gyvenimo, 347 I,17 | krikštą, dėmuo, vadinasi, ir jų kilnumą kuriantis elementas. 348 I,17 | pasauliečiams Bažnyčioje ir pasaulyje patikėta misija 349 I,17 | pasaulyje patikėta misija ir atsakomybe. Išties jau pats 350 I,17 | šventumo gyvenime, yra pirmas ir pamatinis indėlis į Bažnyčios 351 I,17 | gausybę pasauliečių, vyrų ir moterų, dažnai nepastebėtų 352 I,17 | yra pagrindinė prielaida ir būtina sąlyga, kad Bažnyčia 353 I,17 | yra jos apaštališko ryžto ir misijinio įkarščio slaptinga 354 I,17 | įkarščio slaptinga versmė ir neklaidingas matas. Bažnyčia, 355 I,17 | atsiduoda Kristaus meilei ir į ją atsako. ~Dar kartą 356 I,17 | įvaizdžio. Atžalų sužydėjimas ir suvešėjimas priklauso nuo 357 I,17 | nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami 358 I,17 | šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug 359 I,17 | kelių pasauliečių moterų ir vyrų beatifikacija ir kanonizacija. 360 I,17 | moterų ir vyrų beatifikacija ir kanonizacija. Juose visa 361 I,17 | naujus šventumo pavyzdžius ir naują didvyriškųjų dorybių 362 I,17 | dorybių liudijimą bendromis ir įprastinėmis žmogiškosios 363 I,17 | santuokoje) paliudijo šventumą ir gali būti pavyzdys kitiems, 364 I,17 | Augustino žodžių: “Džiaukimės ir dėkokime: tapome ne tik 365 I,17 | ne tik krikščionimis, bet ir Kristumi [...]. Stebėkitės 366 I,17 | Kristumi [...]. Stebėkitės ir guoskitės: tapome Kristumi!” 50 ~ 367 I,17 | lygybės šaltinis, garantuoja ir stiprina komunijos ir brolybės 368 I,17 | garantuoja ir stiprina komunijos ir brolybės dvasią, o drauge 369 I,17 | pasauliečių apaštališko ir misijinio dinamizmo paslaptis 370 I,17 | misijinio dinamizmo paslaptis ir jėgos šaltinis. Tai įpareigojantis 371 II,18 | Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu” (Jn 372 II,18 | jungiančią Viešpatį Jėzų ir jo mokinius, Kristų ir krikštytuosius. 373 II,18 | Jėzų ir jo mokinius, Kristų ir krikštytuosius. Tai gyva 374 II,18 | krikštytuosius. Tai gyva ir gaivinanti komunija, dėl 375 II,18 | Jėzumi pavyzdys, šaltinis ir tikslas - Sūnaus komunija 376 II,18 | krikščionys drauge sujungti ir su Tėvu. ~Jėzus tęsia: “ 377 II,18 | nurodo kaip nuostabų atspindį ir slėpiningą dalyvavimą vidiniame 378 II,18 | dalyvavimą vidiniame Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilės 379 II,18 | Tos komunijos jis prašo ir savo maldoje: “Tegul visi 380 II,18 | viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie 381 II,18 | manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad 382 II,18 | stovi prieš mus, kaip 'Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios 383 II,18 | mus, kaip 'Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vienybe 384 II,18 | Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė 385 II,18 | susimąstyti apie jo misiją ir atsakomybę Bažnyčioje ir 386 II,18 | ir atsakomybę Bažnyčioje ir pasaulyje. Tačiau šias sąvokas 387 II,19 | Susirinkimas ir komunijos ekleziologija ~ 388 II,19 | Vatikano II Susirinkimas ir po dvidešimt metų priminė 389 II,19 | ekleziologija yra centrinė ir pamatinė Susirinkimo dokumentų 390 II,19 | gerbiama senovės Bažnyčioje ir iki šiandien tebegerbiama 391 II,19 | ryškiau suprasta kaip komunija ir konkrečiau kaip komunija 392 II,19 | komunija įvyksta per Dievo žodį ir sakramentus. Krikštas yra 393 II,19 | Bažnyčios komunijos vartai ir pamatas, Eucharistija - 394 II,19 | krikščioniško gyvenimo šaltinis ir viršūnė (plg. “Lumen gentium”, 395 II,19 | Kūnu Eucharistijoje reiškia ir įgyvendina arba kuria vidinę 396 II,19 | įsikūnijimą į Kristaus gyvenimą ir tos pačios meilės apytaką 397 II,19 | krikščionių šiame pasaulyje ir aname. Tai vienybė su Kristumi 398 II,19 | Tai vienybė su Kristumi ir Kristuje ir vienybė tarp 399 II,19 | su Kristumi ir Kristuje ir vienybė tarp visų krikščionių 400 II,19 | krikščionių komunijos su Kristumi ir tarpusavyje matmenį. Tai 401 II,19 | vynmedžio, dvasinės statybos ir šventojo miesto įvaizdžiai55, 402 II,19 | Dievui patiko pašventinti ir išgelbėti žmones ne pavieniui, 403 II,19 | tikrai teisingai išpažintų ir šventai tarnautų” 57. Jo 404 II,19 | giliausios vienybės su Dievu ir visos žmonijos vienybės 405 II,19 | apribota paprasta sociologine ir psichologine interpretacija. 406 II,19 | tauta turi Dievo vaikų garbę ir laisvę [...]. Jos įstatymas - 407 II,19 | įkurta gyvenimo, tiesos ir meilės bendravimui” 59. 408 II,19 | Kristumi - lemia ne “kūno” ir “kraujo”, o “dvasios” ryšiai, 409 II,19 | krikščionių kartas yra nuolatinis ir neišsenkantis komunijos 410 II,19 | neišsenkantis komunijos Bažnyčioje ir Bažnyčios komunijos šaltinis. ~ ~ 411 II,20 | Organiška komunija: įvairovė ir papildomumas ~20. Bažnytinė 412 II,20 | komunija, analogiška gyvo ir veiklaus kūno komunijai. 413 II,20 | pasižymi įvairiopų pašaukimų ir luomų, slėpinių, charizmų 414 II,20 | luomų, slėpinių, charizmų ir užduočių sugyvenimu; visa 415 II,20 | sugyvenimu; visa tai, nors ir skirtinga, vīena kķta papildo. 416 II,20 | papildo. Dėl tos įvairovės ir papildomumo kiekvienas pasaulietis 417 II,20 | turi santykį su visu kūnu ir pats įdeda į jį savo indėlį. ~ 418 II,20 | sudaro vieną kūną, taip ir tikintieji Kristuje (plg. 419 II,20 | statyboje turi reikšmės sąnarių ir pareigų įvairumas. Viena 420 II,20 | kūną savimi bei savo galia ir viduju sąnarių sujungimu, 421 II,20 | gimdo meilę tarp tikinčiųjų ir ją ugdo. Taigi jei kenčia 422 II,20 | vienas sąnarys, tai kenčia ir visi sąnariai su juo drauge; 423 II,20 | šlovinamas, su juo džiaugiasi ir visi sąnariai (plg. 1 Kor 424 II,20 | 26)” 60. ~Visada viena ir ta pati dvasia yra Bažnyčios 425 II,20 | pati dvasia yra Bažnyčios ir Bažnyčioje vienybės ir įvairovės 426 II,20 | Bažnyčios ir Bažnyčioje vienybės ir įvairovės dinaminis pagrindas. 427 II,20 | kuri būdama ta pati galvoje ir sąnariuose, taip visą kūną 428 II,20 | visą kūną gaivina, vienija ir judina, kad Bažnyčios Tėvai 429 II,20 | Susirinkimo žodžiai ypač turiningi ir labai padeda suprasti organiškumą, 430 II,20 | atžvilgiu: “Dvasia Bažnyčioje ir tikinčiųjų širdyse gyvena 431 II,20 | plg. 1 Kor 3, 16; 6, 19) ir juose meldžiasi bei liudija 432 II,20 | pilnatvę (plg. Jn 16, 13) ir vienija bendrumu [in communione] 433 II,20 | bendrumu [in communione] ir tarnavimu, aprūpina įvairiomis 434 II,20 | kuriomis vadovauja jai ir ją puošia savo vaisiais ( 435 II,20 | jėga išlaiko Bažnyčią jauną ir veda į tobulą vienybę su 436 II,20 | Sužadėtiniu. Būtent Dvasia ir Sužadėtinė (Bažnyčia) sako 437 II,20 | dovaną dėkingai priimti ir visą gyvenimą į ją žiūrėti 438 II,20 | dalyvaudami Bažnyčios gyvenime ir misijoje įvairiomis bei 439 II,20 | papildančiomis tarnybomis ir charizmomis. ~“Pasaulietis 440 II,20 | kyla iš bendro kilnumo, ir atsimindamas bendrą atsakomybę, 441 II,20 | Dvasia pasaulietį, kaip ir kitus krikštytuosius, apdovanoja 442 II,20 | ragina jį įvairioms tarnyboms ir užduotims, primena jam, 443 II,20 | užduotims, primena jam, kaip ir kitiems jo atžvilgiu, kad 444 II,20 | charizmos, tarnybos, funkcijos ir pareigos egzistuoja komunijoje 445 II,20 | pareigos egzistuoja komunijoje ir komunijai. Tai papildomas 446 II,21 | TARNYBOS IR CHARIZMOS - ŠVENTOSIOS DVASIOS 447 II,21 | Susirinkimas apibūdina tarnybas ir charizmas kaip Šventosios 448 II,21 | skirtas Kristaus Kūnui ugdyti ir jo misijai pasaulyje vykdyti64. 449 II,21 | kuri vadovauja Bažnyčiai ir ją veda, įvairias hierarchines 450 II,21 | veda, įvairias hierarchines ir charizmines dovanas suteikia 451 II,21 | būdingu būdu aktyviai veikti ir dalytis atsakomybe. ~Dabar 452 II,21 | Dabar apsvarstykime tarnybas ir charizmas jų tiesioginio 453 II,21 | tiesioginio ryšio su pasauliečiais ir jų dalyvavimo Bažnyčioje-Komunijoje 454 II,21 | Tarnybos, pareigos ir funkcijos ~Visos Bažnyčioje 455 II,21 | Visos Bažnyčioje esančios ir vykdomos tarnybos, nors 456 II,21 | vykdomos tarnybos, nors ir skirtingais būdais, dalyvauja 457 II,21 | gyvybę (plg. Jn 10, 11), ir nuolankiojo tarno, patį 458 II,21 | evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad padarytų 459 II,21 | visi kaip vienas tikėdami ir pažindami Dievo Sūnų, tapsime 460 II,21 | plg. Rom 12, 4-8). Šie ir kiti Naujojo Testamento 461 II,21 | bažnytinės tarnybos, tiek dovanos ir užduotys yra įvairiopos 462 II,21 | užduotys yra įvairiopos ir skirtingos. ~ ~ 463 II,22 | Jėzus apaštalus pasirinko ir paskyrė būti Naujosios Sandoros 464 II,22 | Sandoros tautos želmenimis ir naujos hierarchijos pradmenimis65, 465 II,22 | ugdyti kunigiškąją tautą ir jai vadovauti. Apaštališkoji 466 II,22 | o drauge su ja - valdžią ir šventą galią veikti in persona 467 II,22 | kad skelbdami Evangeliją ir teikdami sakramentus tarnautų 468 II,22 | sakramentus tarnautų Bažnyčiai ir ją vienytų Šventojoje Dvasioje. ~ 469 II,22 | Bažnyčiai. Jomis reiškiasi ir yra įgyvendinamas ypatingas 470 II,22 | dalyvavimo joje krikštu ir sutvirtinimu besiskiriąs 471 II,22 | besiskiriąs ne tik laipsniu, bet ir pačia esme. Antra vertus, 472 II,22 | visų tikinčiųjų kunigystę ir skirta jai67. ~Todėl, siekdami 473 II,22(66) | Dekretas apie kunigų tarnybą ir gyvenimą “Presbyterorum 474 II,22 | Todėl, siekdami laiduoti ir ugdyti komuniją Bažnyčioje, 475 II,22 | pripažinti savo gyvenimui ir savo dalyvavimui Bažnyčios 476 II,23 | Pasauliečių tarnybos, pareigos ir funkcijos ~23. Išganomąją 477 II,23 | daro šventimų galia, bet ir visi pasauliečiai. Krikšto 478 II,23 | visi pasauliečiai. Krikšto ir savito pašaukimo galia jie 479 II,23 | kunigiškojoje, pranašiškojoje ir karališkojoje Kristaus tarnyboje. ~ 480 II,23 | ganytojai privalo pripažinti ir remti plėtotę tų tarnybų, 481 II,23 | plėtotę tų tarnybų, pareigų ir funkcijų, kurias, remdamiesi 482 II,23 | sutvirtinimo, o daugeliu atvejų ir santuokos sakramentiniu 483 II,23 | vadovaudamiesi Bažnyčios nauda ir prisitaikydami prie bendrosios 484 II,23 | apibrėžtas funkcijas, nors ir susietas su ganytojo pareigomis, 485 II,23 | trūkstant dvasininkų, taip pat ir pasauliečiai, nors ir nebūdami 486 II,23 | pat ir pasauliečiai, nors ir nebūdami lektoriais arba 487 II,23 | dalyvavimo Kristaus - Galvos ir Ganytojo - tarnyboje ir 488 II,23 | ir Ganytojo - tarnyboje ir jo amžinojoje kunigystėje 489 II,23 | ganytoją įgalina tiesiogiai ir formaliai iš paties ganytojo 490 II,23(70) | Presbyterorum ordinis”, 2 ir 5. 491 II,23 | Sinodas atskleidė plačią ir reikšmingą krikštytųjų tarnybų, 492 II,23 | krikštytųjų tarnybų, pareigų ir funkcijų Bažnyčioje situacijos 493 II,23 | įvertino pasauliečių vyrų ir moterų indėlį į evangelizacijos 494 II,23 | laikinosios tikrovės pašventinimą ir atgaivinimą krikščioniškąja 495 II,23 | ganytojus išimtinėse situacijose ir nuolat to reikalaujančiomis 496 II,23 | įsisąmoninti savo vaidmenį vykdant ir parengiant liturgines funkcijas, 497 II,23(72) | kunigams būdingų funkcijų ir užduočių, kurias atskirais 498 II,23(72) | užduočių, kurias atskirais ir rimtais atvejais dėl kunigų 499 II,23(72) | rimtais atvejais dėl kunigų ir diakonų stokos gali laikinai 500 II,23(72) | 910, par. 2; 943; 1112 ir kt. ~