Chapter,  Paragraph

 1 Iža,3    |          misiją. Jėzus trokšta, kad jie, kaip ir visi jo mokiniai,
 2  I,9     |            įsitikinęs pareiškė, kad jie yra visateisiai Bažnyčios
 3  I,9     |           pagrindas. Kaip tik todėl jie, ir pirmiausia jie, turi
 4  I,9     |            todėl jie, ir pirmiausia jie, turi kuo aiškiau įsisąmoninti
 5  I,9     |           esančių vienybėje su juo. Jie yra Bažnyčia” 16. ~Pagal
 6  I,14    |          Apd 2, 17-18; Apr 19, 10). Jie turi stengtis, kad Evangelijos
 7  I,14    |            tikrajam žmogaus gėriui, jie dalyvauja toje valdžioje,
 8  I,14    |       pasauliečių dalyvavimas, kiek jie kuria vieną Viešpaties Kūną.
 9  I,15    |           tikrąją ir savitą prasmę. Jie neturi atsisakyti savo vietos
10  I,15    |             Juk gyvendami pasaulyje jie girdi balsą Dievo, apreiškiančio
11  I,15    |       patikėjo pasaulį žmonėms, kad jie dalyvautų kūrimo darbe,
12  I,15    |   pasauliečiams dera ypatingu būdu. Jie nuostabiai reikšmingi, kadangi
13  I,16(44)|       sutuoktinių gyvenimui, sako: “Jie visi, kad ir kokioje būtų
14  I,17    |   pasauliečių gyvenimo vientisumas. Jie turi siekti šventumo įprastinėmis
15  I,17    |          savo kasdienius užsiėmimus jie turi laikyti proga priartėti
16 II,18    |            tarpusavio komunija, nes jie visi yra vieno Vynmedžio,
17 II,18    |       manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis
18 II,20    |     atsakomybės jausmu. Tą nuostatą jie konkrečiai išreiškia dalyvaudami
19 II,23    |           ir savito pašaukimo galia jie kiekvienas savo mastu dalyvauja
20 II,23    |    parengiant liturgines funkcijas, jie noriai ėmėsi su tuo susijusių
21 II,25    |      užsisklendusiai nuo kitų. Taip jie tesirūpina po visą pasaulį
22 II,26    |       parapijų dabartinę situaciją. Jie paragino ryžtingiau atnaujinti
23 II,27    |            savo kunigais; teiškelia jie bažnytinėje bendruomenėje
24 II,29    |            solidariai ir atsakingai jie dalyvauja Bažnyčios gyvenime
25 II,30    |              kad Evangelijos dvasia jie galėtų persunkti įvairias
26 II,31    |       manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis
27 III,32   | pasauliečiai visos Bažnyčios labui. Jie taip pat žino, kad yra Kristaus
28 III,33   | bendruomenės liturginiame gyvenime, jie uoliai įsitraukia į apaštališkuosius
29 III,33   |        apaštališkuosius jos darbus; jie atveda į Bažnyčią atokiau
30 III,33   |            atokiau esančius žmones; jie stropiai bendradarbiauja
31 III,33   |           katekizmą; savo patirtimi jie prisideda prie sėkmingesnės
32 III,35   | išpažįstančių kitokią religiją negu jie, turi būti tiems žmonėms
33 III,36   |              pasaulietišką pobūdį”, jie įpareigoti savitomis ir
34 III,37   |               ir tik paskui tuo, ką jie “turi”. ~Asmens kilnumas
35 III,38   |         teisę gyventi, nesvarbu, ar jie kiltų iš paskirų individų,
36 III,38   |            žmogiškąją civilizaciją, jie labiau suteršia tuos, kurie
37 III,38   |    technologijos laimėjimų vergais, jie turi atsakingai juos valdyti. [...]
38 III,39   |            Dėl išpažįstamo tikėjimo jie patiria nemalonumus, marginalizaciją,
39 III,41   |           valdžioje. Tą karališkumą jie patiria ir išreiškia paprasčiausiu
40 IV,46    |           ir gamtos apsauga. Tačiau jie kupini ir nerimo, pasaulyje
41 IV,47    |             turi Dievo karalystėje: jie iškalbingai simbolizuoja
42 IV,48    |       Bažnyčia prašo ir laukia, kad jie tęstų savo apaštalavimo
43 IV,48    |           apaštalavimo darbą, kurio jie turi drąsiai imtis, tvirtai
44 IV,48    | pasitaikančių sunkumų. Atvirkščiai, jie turi kaskart aiškiau įsisąmoninti,
45 IV,51    |            praktikai. Taip veikdami jie praturtins moralinėmis vertybėmis
46 IV,52    |             stinga vyrų dalyvavimo; jie atsisako jiems būdingos
47 IV,52    |             moters santykius. Todėl jie pabrėžė “skubią būtinybę
48 IV,53    |              vyrų ir moterų. Būtent jie - gydytojai, slaugytojai,
49 IV,55    |            vienuolės, pasauliečiai. Jie visi yra Bažnyčios komunijos
50 IV,56    |            veikla. Tad tenesiliauja jie nuolatos ugdę šias sąlygas
51  V,57    |    vadovaujamą Šventosios Dvasios”, jie aiškiai pareiškė, kad “pasauliečių
52  V,58    |            labiausiai siekiama, kad jie kaskart kuo geriau atskleistų
53  V,59    |         pasauliečių reikalauja, kad jie būtų išugdyti tai vienybei,
54  V,59    |          valstybės - piliečius, kad jie stengtųsi uoliai atlikti
55  V,59    |      nepaisyti žemiškųjų uždavinių. Jie nepastebi, kad tikėjimas
56  V,60    |            veiklai ypač svarbu, kad jie stiprintų savyje žmogiškąsias
57  V,60    |    Susirinkimas sako: “Drauge tegul jie didžiai vertina profesinę
58  V,62    |          ugdymo įstaigose. Taip pat jie atkreipė dėmesį į skubų
59  V,62    |     daugiausia pasauliečių, darbui; jie pasiaukojamai rūpinasi,
60  V,64    |            vyrams ir moterims, ~kad jie visiškai atitiktų savo pašaukimą ~