| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] iprociu 1 iprocius 1 iproti 1 ir 1855 iranki 1 irankiai 1 irankis 3 | Frequency [« »] ----- ----- ----- 1855 ir 263 yra 248 kad 228 savo | Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances ir |
Chapter, Paragraph
501 II,23 | angažavimosi Žodžio skelbimui ir pastoracijos darbui - įvyko 502 II,23(73) | išsilavinimu, protingumu ir garbingumu, yra tinkami 503 II,23 | Sinodo diskusijose netrūko ir kritinių pastabų, liečiančių 504 II,23 | terminu “tarnyba”, visuotinės ir hierarchinės kunigystės 505 II,23 | tikrų bažnytinių nuostatų ir normų nepaisymą, pernelyg 506 II,23 | situacijų, reikia aiškiai ir tiksliai, vartojant tikslią 507 II,23(74) | išvardija daug įvairių funkcijų ir užduočių, kurias pasauliečiai 508 II,23(74) | par. 3; 436, par. 1, nr. 5 ir par.2; 483; 494; 537; 759; 509 II,23(74) | 1424; 1428, par. 2; 1435 ir t.t. 510 II,23 | iš kunigystės sakramento, ir kitų rūšių tarnybų, pareigų 511 II,23 | kitų rūšių tarnybų, pareigų ir funkcijų, vykdomų Bažnyčioje 512 II,23 | vykdomų Bažnyčioje krikšto ir sutvirtinimo galia. ~Tad 513 II,23 | patikėtos tarnybos, pareigos ir funkcijos grindžiamos krikštu. 514 II,23 | įvairias tarnybas, pareigas ir funkcijas, jiems derančias 515 II,23 | liturgijoje, tikėjimo perdavime ir sielovadinėse Bažnyčios 516 II,23 | bendradarbiauti ~Bažnyčios gyvenime ir evangelizavimo misijoje: “ 517 II,23 | aktyvumo laukas yra plati ir labai sudėtinga politikos, 518 II,23 | toliau - kultūros, mokslo ir meno, tarptautinių santykių, 519 II,23 | būtent, meilė, šeima, vaikų ir jaunimo auklėjimas, profesinis 520 II,23 | atsakingų už tuos reikalus ir jiems aiškiai atsidėjusių, 521 II,23 | kompetentingiau pajėgs juos remti ir juo sąmoningiau suvoks pareigą 522 II,23 | Dievo karalystės kūrimui ir išganymo Jėzuje Kristuje 523 II,23 | teikimui, nieko neprarasdami ir nemenkindami humanistinio 524 II,23 | dėmesio skyrė lektorato ir akolitato pareigoms. Lotynų 525 II,23 | autonomiją bei pastovumą ir gali būti patikėtos taip 526 II,23 | vietinių Bažnyčių poreikius, ir pirmiausia būtų nurodyti 527 II,23 | būtų vykdoma tvarkingai ir teiktų pageidaujamų vaisių, 528 II,23 | sakramentinės kunigystės ir visuotinės kunigystės bei 529 II,23 | vertus, iš kunigo šventimų ir, antra vertus, iš krikšto 530 II,23 | antra vertus, iš krikšto ir sutvirtinimo. ~ ~ 531 II,24 | praturtina ypatingomis dovanomis ir paskatomis, kurias vadiname 532 II,24 | įvairovę liudija jas aprašantys ir klasifikuojantys Naujojo 533 II,24 | ypatingos, tiek paprastos ir kuklios, jose esančios Šventosios 534 II,24 | statybai, žmonių gerovei ir pasaulio poreikiams patenkinti. ~ 535 II,24 | poreikiams patenkinti. ~Ir mūsų laikais regime tarp 536 II,24 | tarp pasauliečių moterų ir vyrų klestint įvairias charizmas. 537 II,24 | asmenys, gali jose dalyvauti ir kiti; šitaip jos pratęsiamos 538 II,24 | pratęsiamos laike kaip brangus ir gyvas paveldas, tarp žmonių 539 II,24 | tautą per kunigų tarnystę ir sakramentus, tikintiesiems 540 II,24 | tikintiesiems duoda dar ir ypatingų dovanų (plg. 1 541 II,24 | kiekvieno gautąją malonę, ir patys būtų kaip geri daugeriopos 542 II,24 | pirmapradžio dosnumo, iš kurio ir kyla, logiką, Šventosios 543 II,24 | apaštališką gyvybingumą ir šventumą visam Kristaus 544 II,24 | jos tikrai kyla iš Dvasios ir vartojamos tikrai pagal 545 II,24 | visada lengva atpažinti ir priimti. Žinome, kad Dievas 546 II,24 | veikia visuose krikščionyse, ir suvokiame, kokią didelę 547 II,24 | kuri stengiasi į tikinčiųjų ir bendrijos gyvenimą įterpti 548 II,24 | gyvenimą įterpti nerimą ir sumaištį” 81. ~Todėl jokia 549 II,24(80) | kiekvienam tikinčiajam kyla teisė ir pareiga panaudoti jas žmonių 550 II,24(80) | panaudoti jas žmonių gerovei ir Bažnyčios statybai ir Bažnyčioje, 551 II,24(80) | gerovei ir Bažnyčios statybai ir Bažnyčioje, ir pasaulyje, 552 II,24(80) | statybai ir Bažnyčioje, ir pasaulyje, naudojantis Šventosios 553 II,24(80) | kur nori’, teikiama laisve ir bendraujant su broliais 554 II,24 | su Bažnyčios Ganytojais ir būti jiems klusniam. Susirinkimas 555 II,24 | kurie Bažnyčiai vadovauja ir kuriems ypač dera neužgesinti 556 II,24 | Dvasios, bet visa ištirti ir, kas gera, palaikyti (plg. 557 II,24 | visos charizmos, skirtingos ir viena kitą papildančios, 558 II,25 | užduotis bei charizmas, bet ir daugeliu kitų būdų. ~Tas 559 II,25 | Bažnyčių - vyskupijų - gyvenime ir misijoje. Jose “tikrai yra 560 II,25 | misijoje. Jose “tikrai yra ir veikia viena, šventa, visuotinė, 561 II,25 | Dalinės Bažnyčios ir visuotinė Bažnyčia ~Norėdami 562 II,25 | taip jungia gyvas, esminis ir pastovus ryšys, kad visuotinė 563 II,25 | visuotinė Bažnyčia gyvuoja ir pasirodo dalinėse Bažnyčiose. 564 II,25 | kuo labiau savyje plėtoti ir “katalikiškumo” dvasią. “[ 565 II,25 | kurios ląstelė yra parapija, ir visada tebūnie pasiruošę 566 II,25 | ganytojo kviečiami prisidėti ir prie vyskupijos užmojų. 567 II,25 | galėtų atsiliepti į miestų ir kaimų regionų poreikius, 568 II,25 | tarpdiecezinę, valstybinę ir tarptautinę sritį, juo labiau, 569 II,25 | tarpusavio priklausomybė ir susisiekimo lengvumas šiandien 570 II,25 | bendradarbiavimo, dialogo ir susiorientavimo formą. Pasauliečių 571 II,25 | bendradarbiavimo, kartais turinčio ir sprendžiamąjį pobūdį, principas 572 II,25 | principas bus taikomas plačiau ir drąsiau87. ~Pasauliečių 573 II,25 | dalinės Bažnyčios komuniją ir misijos įgyvendinimą tiek 574 II,25 | metodus patariamajai funkcijai ir kitoms pasauliečių vyrų 575 II,25 | kitoms pasauliečių vyrų ir moterų bendradarbiavimo 576 II,25(88) | 443, par. 4; 463, par. 1 ir t. ~ 577 II,26 | visuotinį matmenį, aiškiausiai ir labiausiai tiesiogiai ji 578 II,26 | apsigyvenusi tarp savo sūnų ir dukterų90. ~Visi privalome 579 II,26 | sakant, joje gyvuojančios ir veikiančios Bažnyčios slėpinį. 580 II,26 | kartais stokodama žmonių ir lėšų, kai kada išsklaidyta 581 II,26(90) | pats vyskupas ne visuomet ir ne visur gali vadovauti 582 II,26 | vienybės dvasios” 91, “broliški ir svetingi šeimos namai” 92, “ 583 II,26 | sudaryta iš pašventintų kunigų ir kitų krikščionių, o klebonas, 584 II,26 | tikinčiaisiais, taip pat ir tais, kurių nepasiekia įprastinė 585 II,26 | sakant, kad Evangelijos žodis ir malonė galėtų pasiekti šiuolaikinius 586 II,26 | reikia daugelio buvimo ir veiklos formų. Esama daugelio 587 II,26 | daugelio religinio poveikio ir aplinkos apaštalavimo rūšių 588 II,26 | visuomenės, auklėjimo, profesijos ir kitose srityse, kurioms 589 II,26 | nei pradinis taškas. Bet ir dabar parapija gyvena naują, 590 II,26 | tikras, kad toji labai sena ir garbinga struktūra - parapija 591 II,26 | parapija vykdo nepakeičiamą ir labai aktualią misiją. Tai 592 II,26 | bendruomenę, ji parengia ir sutelkia žmones įprastinei 593 II,26 | gyvenimo raiškai; ji palaiko ir gaivina šiuolaikinių žmonių 594 II,26 | moksleiviams; ji ragina pajusti ir praktikuoti nuolankią meilę, 595 II,26 | pasireiškiančią gerais ir broliškais darbais” 98. ~ 596 II,26 | krikščionių (pvz., pabėgėlių ir emigrantų) ypatingos situacijos. 597 II,26 | Dievo Žodį, tarnauti kitiems ir praktikuoti meilę. Tos draugijos 598 II,26 | bažnytinės komunijos išraiška ir evangelizacijos židiniai, 599 II,26 | Norint atnaujinti parapijas ir padidinti jų įtaką, privalu 600 II,26 | remti įvairias, taip pat ir institucines, tos pačios 601 II,27 | apmąstyti pasauliečių komuniją ir dalyvavimą parapijos gyvenime. 602 II,27 | atkreipsime visų pasauliečių vyrų ir moterų dėmesį į labai teisingus, 603 II,27 | teisingus, įsidėmėtinus ir skatinančius Susirinkimo 604 II,27 | anot kurios, visos tarnybos ir charizmos, skirtingos ir 605 II,27 | ir charizmos, skirtingos ir drauge viena kitą papildančios, 606 II,27 | apaštalavimo pavyzdį, kad ir kokios būtų žmonių skirtybės, 607 II,27 | skirtybės, visa suimdama į viena ir jungdama į Bažnyčios visumą. 608 II,27 | bažnytinėje bendruomenėje savo ir pasaulio problemas bei žmonių 609 II,27 | klausimus, kad būtų svarstomi ir sprendžiami bendromis pastangomis; 610 II,27 | bažnytinės šeimos apaštalavimo ir misionieriavimo užmojo” 101. ~ 611 II,27 | sielovados problemų aptarimą ir sprendimą, turi būti atitinkamai 612 II,27 | sprendimą, turi būti atitinkamai ir sistemiškai įgyvendintas 613 II,27 | įgyvendintas platesniu, stipresniu ir ryžtingesniu parapijos sielovados 614 II,27 | sąlygomis pasauliečiai gali ir privalo daug padaryti plėtodami 615 II,27 | autentišką bažnytinę komuniją ir žadindami pakilią misionierystę 616 II,27 | misionierystę tarp netikinčiųjų ir tikinčių, bet metusių arba 617 II,27 | žmonių, parapija gyvena ir veikia giliai įsitraukusi 618 II,27 | solidari su jų siekiais ir dramomis. Gana dažnai, ypač 619 II,27 | ypač kai kuriuose kraštuose ir terpėse, pasitaiko žiaurių 620 II,27 | žiaurių dezintegracijos ir dehumanizacijos procesų. 621 II,27 | Žmogus ten jaučiasi pamestas ir praradęs kryptį, bet jo 622 II,27 | vis labiau trokšta patirti ir skleisti broliškesnes ir 623 II,27 | ir skleisti broliškesnes ir žmoniškesnes bendro gyvenimo 624 II,27 | savo primykščiam pašaukimui ir misijai - būti pasaulyje 625 II,27 | komunijos “vieta”, o drauge ir visų žmonių pašaukimo gyventi 626 II,27 | gyventi komunijoje “ženklu” ir “įrankiu”; žodžiu, ji turi 627 II,27 | turi tapti visiems atvirais ir visiems tarnaujančiais namais, 628 II,28 | su kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis sudaro vieną 629 II,28 | sudaro vieną Dievo tautą ir Kristaus kūną. ~Tai, kad 630 II,28 | kiekvienas jų yra “vienintelė ir nepakartojama” būtybė; atvirkščiai, 631 II,28 | atvirkščiai, tai garantuoja ir pagilina asmeninio unikalumo 632 II,28 | pagilina asmeninio unikalumo ir nepakartojamumo, kaip visos 633 II,28 | visos Bažnyčios turtingumo ir įvairovės versmės, prasmę. 634 II,28 | Jo kreipimasis: “Eikite ir jūs į mano vynuogyną” skirtas 635 II,28 | asmeniškai. Jis skamba: “Eik ir tu į mano vynuogyną!” Šitaip 636 II,28 | kiekvienas, kaip vienintelis ir nepakartojamas, su savo “ 637 II,28 | nepakartojamas, su savo “būti” ir “veikti” atsiduoda bažnytinės 638 II,28 | kiekvienas remia visus ir visi yra parama kiekvienam.” 103 ~ ~ 639 II,28 | pavesta savita, nepakeičiama ir griežtai asmeninė užduotis. 640 II,28 | apaštalavimo, net grupinio, pradžia ir sąlyga, ir niekas negali 641 II,28 | grupinio, pradžia ir sąlyga, ir niekas negali jo atstoti. 642 II,28 | rūšies apaštalavimui, visada ir visur vaisingam, o kai kuriomis 643 II,28 | aplinkybėmis vieninteliam tinkamam ir galimam, pašaukti ir įpareigoti 644 II,28 | tinkamam ir galimam, pašaukti ir įpareigoti be išimties visi 645 II,28 | pasiekia kiekvieną vietovę ir terpę, su kuriomis kasdien 646 II,28 | nuoseklia asmeninio gyvenimo ir tikėjimo derme ir ypač išraiškingą 647 II,28 | gyvenimo ir tikėjimo derme ir ypač išraiškingą spinduliavimą, 648 II,28 | dalydamiesi su kitais gyvenimo ir darbo sąlygomis, vargais 649 II,28 | darbo sąlygomis, vargais ir viltimis, gali pasiekti 650 II,28 | pasiekti savo kaimynų, bičiulių ir bendradarbių širdis ir atverti 651 II,28 | bičiulių ir bendradarbių širdis ir atverti jas visiems tikrovės 652 II,28 | tai yra komunija su Dievu ir su žmonėmis. ~ ~ 653 II,29 | Bažnytinė komunija, esanti ir veikianti paskirų asmenų 654 II,29 | tokioje, kurioje solidariai ir atsakingai jie dalyvauja 655 II,29 | dalyvauja Bažnyčios gyvenime ir misijoje. ~Naujausiaisiais 656 II,29 | katalikų organizavimasis atgijo ir įgavo itin diferencijuotą 657 II,29 | brolijos, tretieji ordinai ir draugijos, - naujausiaisiais 658 II,29 | itin pagyvėjo, kai atsirado ir išsiplėtė gausūs ir labai 659 II,29 | atsirado ir išsiplėtė gausūs ir labai įvairūs junginiai: 660 II,29 | draugijos, grupės, bendruomenės ir sąjūdžiai. Galime tiesiog 661 II,29 | šaknų išaugo nauji sąjūdžiai ir draugi-jos su savitu pobūdžiu 662 II,29 | draugi-jos su savitu pobūdžiu ir tikslais; didelis turtas 663 II,29 | tikslais; didelis turtas ir gausūs ištekliai, kuriais 664 II,29 | pasauliečių kilniaširdiškumas ir organizaciniai sugebėjimai” 105. ~ 665 II,29 | organizavimo, auklėjimo krypties ir būdų bei veiklos srities 666 II,29 | atžvilgiu. Tačiau visuotinai ir giliai sutampa juos gaivinantis 667 II,29 | Evangeliją kaip žmonių vilties ir visuomenės atsinaujinimo 668 II,29 | susivienijimai, siekiantys dvasinių ir apaštališkų tikslų, turi 669 II,29 | tikslų, turi daugelį motyvų ir patenkina daugelį poreikių. 670 II,29 | žmogaus visuomeninė prigimtis ir įgyvendinamas poreikis didinti 671 II,29 | didinti jo veiklos apimtį ir veiksmingumą. “Kultūrinė” 672 II,29 | įtaka, visų kitų aplinkos ir visuomenės pokyčių versmė, 673 II,29 | versmė, akstinas, vaisius ir ženklas, gali atsirasti 674 II,29 | ypač tinka pliuralistinei ir susisluoksniavusiai visuomenei ( 675 II,29 | pasaulyje) arba ypač sudėtingoms ir sunkioms situacijoms. ~Antra 676 II,29 | Evangelijos reikalavimus ir įsipareigoti misijoms bei 677 II,29 | pasauliečių jungimąsi grindžia ir implikuoja teologinis motyvas - 678 II,29 | matantis Bažnyčios komunijos ir vienybės su Kristumi ženklą106. ~ 679 II,29 | dalyvauti Bažnyčios komunijoje ir misijoje. Susirinkimas kalba 680 II,29 | steigti sąjungas, jas tvarkyti ir joms priklausyti” 107. Tą 681 II,29 | Tą teisę garantuoja ir naujojo Kodekso nurodymai: “ 682 II,29 | turi teisę steigti sąjungas ir joms vadovauti, taip pat 683 II,29 | Bažnyčios vadovybės pripažinta ir garantuota laisvė, o ja 684 II,29 | ja galima naudotis visada ir vien Bažnyčios komunijoje. 685 II,29 | susieta su komunijos gyvenimu ir pačios Bažnyčios misija. ~ ~ 686 II,30 | susivienijimams įvertinti ir pripažinti būtina turėti 687 II,30 | pripažinti būtina turėti aiškius ir tikslius kriterijus, apibūdinamus 688 II,30 | kriterijus, apibūdinamus ir kaip “bažnytinio pobūdžio 689 II,30 | tik Bažnyčios komunijos ir misijos gerovės perspektyvoje, 690 II,30 | teikia tikintiesiems” 109 ir besiremiantį krikščioniško 691 II,30 | krikščioniško gyvenimo pilnatvės ir meilės tobulumo siekiu110. ~ 692 II,30 | šventumo įrankių vaidmenį ir “padeda savo nariams ugdyti 693 II,30 | padeda savo nariams ugdyti ir iškelti glaudesnę jų gyvenimo 694 II,30 | glaudesnę jų gyvenimo praktikos ir tikėjimo vienovę” 111. ~- 695 II,30 | tiesa apie Kristų, Bažnyčią ir žmogų priimama ir skelbiama 696 II,30 | Bažnyčią ir žmogų priimama ir skelbiama remiantis Bažnyčios 697 II,30 | turinį. ~- Liudijama patvari ir autentiška komunija, sūniškai 698 II,30 | popiežių, kuris yra nuolatinė ir regima Visuotinės Bažnyčios 699 II,30 | Bažnyčios vienybės versmė112, ir vyskupą, “vienybės ryšį 700 II,30 | vyskupą, “vienybės ryšį ir pagrindą savo dalinėse Bažnyčiose” 113, 701 II,30 | formų pagarbą viena kitai ir deramą koordinaciją114. 702 II,30 | Komunija su popiežiumi ir vyskupu turi pasireikšti 703 II,30 | pasirengimu priimti jų mokymą ir sielovadinius nurodymus. 704 II,30 | apaštališkuoju Bažnyčios tikslu ir dalyvaujama jo įgyvendinime. 705 II,30 | evangelizuoti žmones, šventinti juos ir krikščioniškai formuoti 706 II,30 | persunkti įvairias bendruomenes ir įvairiopą aplinką” 115. 707 II,30 | susivienijimai, visi kartu ir kiekvienas atskirai, gilintų 708 II,30 | savo misijų įsipareigojimą ir vis labiau taptų naujosios 709 II,30 | liudydami visuomenėje dalyvavimą ir solidarumą, stiprina joje 710 II,30 | stiprina joje teisingumo ir brolybės principus. ~Čia 711 II,30 | pasaulietinių draugijų gyvenimą ir veiklą. Tai maldos, kontempliacijos, 712 II,30 | kontempliacijos, liturginio ir sakramentinio gyvenimo pomėgio 713 II,30 | tarptautinėse Bažnyčios iniciatyvose ir veiksmuose, įsitraukimas 714 II,30 | įsitraukimas į katekezę ir pedagoginiai sugebėjimai 715 II,30 | karitatyvinių, kultūrinių ir dvasinių darbų organizavime 716 II,30 | dvasinių darbų organizavime ir vadovybėje, atsižadėjimo 717 II,30 | vadovybėje, atsižadėjimo dvasia ir grįžimas prie evangelinio 718 II,31 | Bažnyčios ganytojai, kad ir susidurdami su galimais 719 II,31 | susidurdami su galimais ir suprantamais sunkumais, 720 II,31 | autoriteto, ne tik Bažnyčios, bet ir pačių pasauliečių susivienijimų 721 II,31 | turi lydėti vadovavimas ir ypač padrąsinimas pasauliečių 722 II,31 | plėtotis Bažnyčios komunijoje ir misijoje. ~Ypač rekomenduotina, 723 II,31 | kurie nauji susivienijimai ir sąjūdžiai, atsižvelgus į 724 II,31 | vadovybės oficialiai pripažinti ir aiškiai patvirtinti. Susirinkimas 725 II,31 | priklausomai nuo apaštalavimo formų ir objektų. [...] Kai kurias 726 II,31 | siekiančius dvasinio tikslo, ir juos specialiai remti, prisiimdama 727 II,31 | Katalikų Veikimo sąjūdžius ir draugijas. Jame "pasauliečiai 728 II,31 | pasirinkę jungiasi į organišką ir patvarią struktūrą, kad, 729 II,31 | Dvasios, drauge su vyskupu ir kunigais savo pašaukimui 730 II,31 | specifinį metodą, ištikimai ir aktyviai tarnautų visos 731 II,31 | tvirtėjimui, sielovados projektams ir visų gyvenimo sričių gaivinimui 732 II,31 | pripažintų susivienijimų sąrašą ir drauge su Krikščionių vienybės 733 II,31 | o mažumą - nekatalikai, ir pagrindą, kuriuo remiantis 734 II,31 | turime pareigą plėtoti ir stiprinti įvairių pasauliečių 735 II,31 | susivienijimų broliškus ryšius ir santykius, pagrįstus pagarba, 736 II,31 | pagrįstus pagarba, nuoširdumu ir bendradarbiavimu.Tik šitaip 737 II,31 | šitaip visa gausybė dovanų ir charizmų, kuriomis Dievas 738 II,31 | apdovanoja, galės būti vaisingai ir tvarkingai pasitelkta bendrų 739 II,31 | visiškai atmesti antagonizmo ir ginčų dvasią, verčiau lenktyniauti 740 II,31 | bendradarbiauti kantriai ir toliaregiškai, pasiryžus 741 II,31 | laike atspindinčią amžiną ir neišsakomą triasmenio Dievo 742 II,31 | įveikti kiekvieną susiskaldymo ir prieštaros pagundą, pavojingą 743 II,31 | pavojingą krikščionių gyvenimui ir apaštališkam įsipareigojmui. 744 II,31 | įsipareigojmui. Su skausmu ir nusistebėjimu apaštalas 745 II,31 | visi vienaip sutartumėte ir pas jus nebūtų susiskaldymų, 746 II,31 | būtumėte vienos dvasios ir vienos minties” (1 Kor 1, 747 II,31 | gyvenimas tampa ženklu pasauliui ir patrauklia galia, vedančia 748 II,31 | Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie 749 II,31 | manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad 750 III | PASKYRIAU JUS TAM, KAD EITUMĖTE IR DUOTUMĖTE VAISIŲ ~Bendra 751 III,32 | 32. Biblinis vynmedžio ir šakelių įvaizdis, prie kurio 752 III,32 | samprotavimus tiesiogiai ir natūraliai kreipia vaisingumo 753 III,32 | natūraliai kreipia vaisingumo ir gyvybės temos link. Iš vynmedžio 754 III,32 | šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug 755 III,32 | tai esminis krikščioniško ir bažnytinio gyvenimo reikalavimas. 756 III,32 | komunija su kitais, Kristaus ir jo Dvasios dovana. ~Komunija 757 III,32 | Komunija gimdo komuniją ir pačia savo esme įgauna misijinės 758 III,32 | išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, 759 III,32 | eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų” (Jn 760 III,32 | Jn 15, 16). ~Komunija ir misija tarpusavyje glaudžiai 761 III,32 | viena kitą perskverbia ir implikuoja taip giliai, 762 III,32 | komunija yra misijos versmė ir drauge vaisius: komunija 763 III,32 | viena ta pati Dvasia telkia ir vienija Bažnyčią ir siunčia 764 III,32 | telkia ir vienija Bažnyčią ir siunčia ją skelbti Evangelijos “ 765 III,32 | garantuojančią vidinę vienybę ir išorinį augimą, Bažnyčia 766 III,32 | skolinga visai žmonijai ir kiekvienam žmogui. ~Bažnyčios 767 III,32 | kad visi žmonės pažintų ir patirtų naują komuniją, 768 III,32 | Bažnyčios misija: “Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir 769 III,32 | ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte 770 III,32 | skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą 771 III,32 | bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi” ( 772 III,32 | taip ganyti tikinčiuosius ir jų tarnystes ir charizmas 773 III,32 | tikinčiuosius ir jų tarnystes ir charizmas taip traktuoti, 774 III,32 | įsitikinimas visiškai aiškiai ir dar tvirčiau buvo pakartotas 775 III,33 | Evangelijos skelbėjų pašaukimą ir misiją. Šiai misijai juos 776 III,33 | Šiai misijai juos įgalioja ir įpareigoja krikščioniškosios 777 III,33 | Perskaitykime aiškius ir turiningus Vatikano II Susirinkimo 778 III,33 | Kristaus - kunigo, pranašo ir karaliaus - pareigų dalininkai, 779 III,33 | dalyvauja Bažnyčios gyvenime ir veikloje.[...] Stiprindamiesi 780 III,33 | Bažnyčios misija telkiasi ir plėtojasi būtent evangelizacijoje, 781 III,33 | evangelizacijoje, nes ji yra malonė ir mandatas, kurį Kristus jai 782 III,33 | Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai 783 III,33 | kūrinijai” (Mk 16, 15); “Ir štai esu su jumis per visas 784 III,33 | reikia laikyti malone ir tikruoju Bažnyčios pašaukimu; 785 III,33 | Evangelizacijos dėka galima statyti ir formuoti Bažnyčią kaip tikėjimo 786 III,33 | švenčiamo sakramentuose ir išgyvenamo meilėje, krikščionių 787 III,33 | tikslą atversti žmogaus širdį ir sielą ir asmeniškai jį sujungti 788 III,33 | atversti žmogaus širdį ir sielą ir asmeniškai jį sujungti su 789 III,33 | jį sujungti su Viešpačiu ir Išganytoju Jėzumi Kristumi; 790 III,33 | Kristumi; ji parengia krikštui ir Eucharistijai, sustiprina 791 III,33 | Jėzaus įsakymas “eikite ir skelbkite Evangeliją” visą 792 III,33 | tikrai lieka toks pat svarbus ir įsakmus. Tačiau dabartinė 793 III,33 | dabartinė ne tik pasaulio, bet ir įvairių Bažnyčios dalių 794 III,33 | žodį atsakyti ryžtingesniu ir didžiadvasiškesniu klusnumu. 795 III,34 | metas ~34. Ištisos šalys ir tautos, kuriose religija 796 III,34 | tautos, kuriose religija ir krikščioniškasis gyvenimas 797 III,34 | krikščioniškasis gyvenimas klestėjo ir davė pradžią gyvo ir dinamiško 798 III,34 | klestėjo ir davė pradžią gyvo ir dinamiško tikėjimo bendruomenėms, 799 III,34 | indiferentizmo, sekuliarizmo ir ateizmo patiria sunkių išmėginimų, 800 III,34 | sunkių išmėginimų, o kartais ir radikalių pokyčių. Pirmiausia 801 III,34 | Pirmiausia galvoje turime šalis ir tautas, priklausančias vadinamajam 802 III,34 | Jame medžiaginė gerovė ir konsumpcionizmas, kad ir 803 III,34 | ir konsumpcionizmas, kad ir sumišę su gąsdinančio vargo 804 III,34 | sumišę su gąsdinančio vargo ir skurdo situacijomis, įkvepia 805 III,34 | skurdo situacijomis, įkvepia ir palaiko principą “gyventi 806 III,34 | Religinis indiferentizmas ir visiškas ryšio su Dievu 807 III,34 | yra nemažiau neraminantys ir destruktyvūs reiškiniai 808 III,34 | kai kuriose tradicijose ir apeigose, jis palengva netenka 809 III,34 | kaip gimimas, kentėjimas ir mirtis. Galų gale šių paslapčių 810 III,34 | Galų gale šių paslapčių ir klausimų akivaizdoje stovintį 811 III,34 | klausimų akivaizdoje stovintį ir atsakymų nerandantį šiuolaikinį 812 III,34 | šiuolaikinį žmogų apima neviltis ir net pagunda pašalinti tų 813 III,34 | gyvenimą. ~Kitose srityse ir tautose krikščioniškos maldingumo 814 III,34 | krikščioniškos maldingumo ir liaudies religingumo tradicijos 815 III,34 | pavojus, kad tas dvasinis ir moralinis paveldas bus iššvaistytas 816 III,34 | išsiskiria sekuliarizacija ir sektų augimas. Tik nauja 817 III,34 | garantuoti, kad suklestės tyras ir gilus tikėjimas, pajėgus 818 III,34 | neįmanoma, neatkūrus šalių ir tautų bažnytinių bendruomenių 819 III,34 | mažiau sąmoningai priimamą ir trokštamą atsakymą į problemas 820 III,34 | trokštamą atsakymą į problemas ir viltis, kurias gyvenimas 821 III,34 | kelia kiekvienam žmogui ir kiekvienai visuomenei. Pasauliečiai 822 III,34 | nedermę tarp Evangelijos ir savo gyvenimo, visai savo 823 III,34 | savo veiklai šeimoje, darbe ir visuomenėje suteikdami darną, 824 III,34 | iš Evangelijos įkvėpimo ir jėgų visiškai saviraiškai. ~ 825 III,34 | jame yra, kas yra jo proto ir širdies gelmėje. Taip dažnai 826 III,34 | leiskite - prašau, nuolankiai ir su viltimi maldauju - leiskite 827 III,34 | nekelia žmogui grėsmės, bet ir yra vienintelis kelias, 828 III,34 | pripažinimo jo tiesos visumoje ir jo vertės iškėlimo. ~Evangelijos 829 III,34 | vertės iškėlimo. ~Evangelijos ir kasdienio gyvenimo sintezė 830 III,34 | sintezė bus puikiausias ir įtikinamiausias pasauliečių 831 III,34 | baimė, o Kristaus ieškojimas ir buvimas su juo sąlygoja 832 III,34 | sąlygoja gyvenimo stilių ir žmogaus augimą, naujus egzistencijos 833 III,34 | Kiekvienas krikščionis gali ir privalo žodžiu ir gyvenimu 834 III,34 | krikščionis gali ir privalo žodžiu ir gyvenimu skelbti: Dievas 835 III,34 | Kristus tau yra “Kelias, Tiesa ir Gyvenimas” (Jn 14, 6). ~ 836 III,34 | nukreipta ne tik į asmenis, bet ir ištisas žmonių grupes, gyvenančias 837 III,34 | įvairiose situacijose, aplinkose ir kultūrose, turi tikslą formuoti 838 III,34 | kurioje tikėjimas reikštųsi ir būtų įgyvendinamas visa 839 III,34 | ryšys su Kristaus asmeniu ir jo Evangelija, kaip susitikimas 840 III,34 | Evangelija, kaip susitikimas ir sakramentinė komunija su 841 III,34 | Kristumi, kaip gyvenimas meilės ir tarnybos dvasia. ~Prie tokių 842 III,34 | prisideda ne tik aktyviai ir atsakingai dalyvaudami bendruomenės 843 III,34 | nepakeičiamą liudijimą, bet ir noriai įsitraukdami į misijų 844 III,34 | turi pasiūlyti vertingą ir būtiną indėlį sisteminės 845 III,34 | krikščionys tėvai yra pirmi ir nepamainomi savo vaikų katechetai. 846 III,34 | tikėjimo mokslą, auklėjimą ir paramą tikėjimui bei krikščioniškam 847 III,35 | 35. Bažnyčia, jusdama ir išgyvendama stiprų naujosios 848 III,35 | žmonėms, milijonams vyrų ir moterų, iki šiol nežinantiems 849 III,35 | uždavinys, ku-rį Jėzus davė ir kasdien iš naujo duoda savo 850 III,35 | Pasauliečiai šioje srityje neapvylė ir jų indėlis šiandien atrodo 851 III,35 | šiandien atrodo vis būtinesnis ir vertingesnis. Viešpaties 852 III,35 | savo darbą, sritį ar tėvynę ir nors ribotam laikui išvykti 853 III,35 | darbuojasi misijų kraštuose ir šitaip teikia stiprinantį 854 III,35 | stiprinantį karštos Kristaus ir Bažnyčios meilės liudijimą. 855 III,35 | priežasčių gyvenantys srityse ir kraštuose, kur Bažnyčia 856 III,35 | dar nėra įsitvirtinusi, ir ten liudijantys savo tikėjimą. ~ 857 III,35 | problema yra tokia plati ir rimta, kad tik visi Bažnyčios 858 III,35 | visi Bažnyčios nariai - ir pavieniai asmenys, ir bendruomenės - 859 III,35 | ir pavieniai asmenys, ir bendruomenės - tikrai solidariai 860 III,35 | šiandien jiems reikia platesnio ir ryžtingesnio atsako: “Kadangi 861 III,35 | atsiminti, jog yra pasiųsta ir pas tuos, kurie netiki Kristaus” 126. ~ 862 III,35 | tarpusavio ryšį, viena kitą remti ir dalytis ištekliais, drauge 863 III,35 | misijai - skelbti Evangeliją ir gyvenimą pagal jos nurodymus. “ 864 III,35 | jaunų Bažnyčių liudijimo ir įkarščio; šitaip įvairios 865 III,35 | išteklių.” 127 ~Esminis ir neišvengiamas plantatio 866 III,35 | vietinės dvasininkijos, bet ir nemažiau brandaus ir atsakingo 867 III,35 | bet ir nemažiau brandaus ir atsakingo laikato rengimas128. 868 III,35 | skelbti Kristaus Evangeliją ir ją liudyti. ~Pasauliečiai 869 III,35 | Pasauliečiai asmeniniu pavyzdžiu ir veikla gali prisidėti prie 870 III,35 | žmonėms Viešpaties Dievo ir jo Bažnyčios ženklas tokiu 871 III,35 | svarbos, kai jis žadina meilę ir tarpusavio pagarbą, pašalina 872 III,35 | stiprina tautų vienybę ir bičiulystę” 129. ~Pasauliui 873 III,35 | sąlygų, palankių prabusti ir subręsti ypatingiems kunigų 874 III,36 | EVANGELIJA, TARNAUJANT ŽMOGUI IR VISUOMENEI ~36. Bažnyčia, 875 III,36 | Dvasios galia priimanti ir skelbianti Evangeliją, tampa 876 III,36 | Evangeliją, tampa evangelizuota ir evangelizuojančia bendruomene 877 III,36 | evangelizuojančia bendruomene ir todėl yra žmonių tarnautoja. 878 III,36 | dalyvauja tarnavimo žmogui ir visuomenei misijoje. Žinoma, 879 III,36 | Bažnyčia yra jos “daigas ir pradžia žemėje” 130, taigi 880 III,36 | visiško žmonių išvadavimo ir visa apimančio išganymo 881 III,36 | su jais Bažnyčia keliauja ir gyvena, tikrai ir giliai 882 III,36 | keliauja ir gyvena, tikrai ir giliai solidari su jų istorija. ~ 883 III,36 | tiesai apie tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis131. Iš 884 III,36 | pirmiausia kyla iš nuostabaus ir didžiai jaudinančio fakto, 885 III,36 | Todėl žmogus “yra pirmasis ir pagrindinis kelias, kuriuo 886 III,36 | nenuklystamai vedantis per atpirkimo ir įsikūnijimo paslaptį” 133. ~ 887 III,36 | tai kalba daugelį kartų ir labai tvirtai. Štai iškilus 888 III,36 | šviesą, ypač skaidrindama ir aukštindama asmens orumą. 889 III,36 | stiprina visuomenės organizmą ir praturtina kasdienę žmonių 890 III,36 | žmonių kūrybą gilesne prasme ir reikšme. Todėl Bažnyčia 891 III,36 | jog per atskirus narius ir per visą savo bendruomenę 892 III,36 | daug padėti žmonijos šeimai ir jos istorijai tapti humaniškesnei” 134. ~ 893 III,36 | jie įpareigoti savitomis ir nepakeičiamomis priemonėmis 894 III,37 | kiekvieno žmogaus asmens kilnumą ir kitus tuo įsąmoninti - esminis, 895 III,37 | esminis, o kartais centrinis ir vienijantis tarnybos žmonijos 896 III,37 | yra “asmuo”, sąmoningas ir laisvas subjektas, todėl 897 III,37 | žemėje egzistuoja, “centras ir aukščiausioji viršūnė” 135. ~ 898 III,37 | Mk 8, 36) apima aiškų ir įkvepiantį antropologinio 899 III,37 | to, ką jis “turi” - nors ir visą pasaulį, - bet iš to, 900 III,37 | atsižvelgiama į jo kilmę ir paskirtį. Dievo sukurtas 901 III,37 | sukurtas kaip jo atvaizdas ir į jį panašus, atpirktas 902 III,37 | Šventosios Dvasios šventove, ir yra paskirtas amžinai gyventi 903 III,37 | keršto Dievo akivaizdoje ir įžeidžia žmogaus Kūrėją. ~ 904 III,37 | visada yra vertybė savaime ir sau ir turi būti suprantama 905 III,37 | yra vertybė savaime ir sau ir turi būti suprantama ir 906 III,37 | ir turi būti suprantama ir traktuojama kaip tokia, 907 III,37 | jokia diskriminacija, deja, ir toliau dalijanti bei žeminanti 908 III,37 | žmonių šeimą: tiek rasinė ir ekonominė, tiek visuomeninė 909 III,37 | ekonominė, tiek visuomeninė ir kultūrinė, politinė ir ūkinė. 910 III,37 | visuomeninė ir kultūrinė, politinė ir ūkinė. Bet kokia diskriminacija 911 III,37 | visuomenėje keliamų įtampų ir konfliktų, kiek dėl to, 912 III,37 | jų tarpusavio dalyvavimo ir solidarumo šaltinis, nes 913 III,37 | solidarumo šaltinis, nes dialogas ir komunija remiasi pirmiausia 914 III,37 | pirmiausia tuo, kas žmonės “yra”, ir tik paskui tuo, ką jie “ 915 III,37 | kiekvieno žmogaus unikalumas ir nepakartojamumas, todėl 916 III,37 | kas galėtų jį sutraiškyti ir ištirpdyti kolektyvo, institucijos, 917 III,37 | sistemos dalis. Radikaliausiai ir iškiliausiai kiekvienos 918 III,37(136)| žmogus yra kažkas unikalu ir nepakartojama. Mūsų žmogiškos 919 III,37(136)| bei kultūrinės sistemos ir paprastos žmogiškos galimybės 920 III,37(136)| jis galės gimti, gyventi ir veikti kaip vienintelis 921 III,37(136)| veikti kaip vienintelis ir nepakartojamas, o Dievas 922 III,37(136)| visa tai garantuoja. Jam ir jo akivaizdoje žmogus visada 923 III,37(136)| žmogus visada yra vienintelis ir nepakartojamas. Nuo amžių 924 III,37(136)| nepakartojamas. Nuo amžių numatytas ir nuo amžių išrinktas. Pašauktas 925 III,37(136)| amžių išrinktas. Pašauktas ir pavadintas savo vardu” ( 926 III,38 | reikalauja gerbti, ginti ir skleisti žmogaus asmens 927 III,38 | prigimtines, visuotines ir nepažeidžiamas teises; niekas, 928 III,38 | neliečiamumą, pirmiausia ir esmiškai reiškiasi žmogaus 929 III,38 | gydymą, būstą, darbą, šeimą ir kultūrą, nors ir pagrįsti, 930 III,38 | šeimą ir kultūrą, nors ir pagrįsti, vis dėlto yra 931 III,38 | vis dėlto yra melagingi ir iliuziški, jei ko ryžtingiausiai 932 III,38 | teisės gyventi - pirmos ir pagrindinės teisės, visų 933 III,38 | iki natūralios mirties, ir visomis sąlygomis, taigi 934 III,38 | Susirinkimas sako aiškiai ir tiesiai: “Visi dalykai, 935 III,38 | genocidas, abortas, eutanazija ir laisva savižudybė; visi 936 III,38 | vergovė, prostitucija, moterų ir jaunuolių prekyba; įvairios 937 III,38 | pelno įrankiai, o ne laisvi ir atsakingi asmenys; visi 938 III,38 | atsakingi asmenys; visi šie ir panašūs dalykai yra gėdingi; 939 III,38 | dėl pačios savo misijos ir atsakomybės visi žmonės 940 III,38 | darbininkai, ekonominės ir politinės valdžios atstovai. ~ 941 III,38 | atstovai. ~Didžiadvasiškai ir su meile priimdama kiekvieną 942 III,38 | žmogišką gyvybę, ypač silpną ir ligotą, Bažnyčia įgyvendina 943 III,38 | žmogaus gyvybė, nors silpna ir kenčianti, visada yra nuostabi 944 III,38 | pasaulį temdantį pesimizmą ir egoizmą Bažnyčia stoja gyvybės 945 III,38 | Tam pasaulį užtvindančiam ir slegiančiam “Ne” ji priešina 946 III,38 | Taip”, šitaip gindama žmogų ir pasaulį nuo tų, kurie rezga 947 III,38 | kurie rezga pinkles gyvybei ir ją žudo” 138. Būtent pasauliečiams, 948 III,38 | žmogaus gyvybei būtų konkretus ir veiksmingas. ~Didžiulė biologijos 949 III,38 | veiksmingas. ~Didžiulė biologijos ir medicinos pažanga, lydima 950 III,38 | sukūrė naujas galimybes ir naują atsakomybę už žmogaus 951 III,38 | gali ne tik “stebėti”, bet ir manipuliuoti žmogiškąja 952 III,38 | gyvybe nuo jos pradžios ir pirmų vystymosi tarpsnių. ~ 953 III,38 | gyvybės tęsimo mechanizmus ir pirmas žmogaus gyvenimo 954 III,38 | Šiandien labiau negu kada nors ir šioje srityje žmogų gelbsti 955 III,38 | savo mokslinius tyrimus ir praktinius veiksmus tvarkyti 956 III,38 | veiksmus tvarkyti protingai ir su meile, tausodamas ir 957 III,38 | ir su meile, tausodamas ir net gerbdamas kiekvienos 958 III,38 | būna tuomet, kai mokslas ir technika atsideda gyvybės 959 III,38 | atsideda gyvybės gynimui ir ligų gydymui garbingomis 960 III,38 | paveldo pokyčius individams ir ištisoms žmonių kartoms139. ~ 961 III,38 | Pasauliečiai, įvairiais būdais ir mastais įsitraukę į mokslo, 962 III,38 | krikščionys neturi tapti mokslo ir technologijos laimėjimų 963 III,38 | pagrindinėms žmogaus teisėms, bet ir pačiai žmonių giminės biologinei 964 III,38 | žmogaus teisių skleidimas ir gynimas galėtų remtis dinamišku 965 III,38 | galėtų remtis dinamišku ir patikimu pačios jų esmės 966 III,38(139)| gimstančiai žmogaus gyvybei ir jos perdavimo kilnumo. Atsakymai 967 III,38 | biologine žmogaus esme, bet ir su žmonių sąžinėmis ir gyvenimo 968 III,38 | bet ir su žmonių sąžinėmis ir gyvenimo modeliais, šitaip 969 III,38 | stiprindamas diskriminaciją ir ištisų tautų marginalizaciją. ~ ~ 970 III,39 | lydi žmogaus teisių gynimas ir diegimas, reikalauja pripažinti 971 III,39 | yra pačios žmogaus būties ir egzistencijos konstituojantis 972 III,39 | Dieve “gyvename, judame ir esame” (Apd 17, 28). Nors 973 III,39 | esame” (Apd 17, 28). Nors ir ne visi tiki tą tiesą, įsitikinusieji 974 III,39 | deramai gerbiamas jų tikėjimas ir iš jo plaukiantys apsisprendimai 975 III,39 | grindžiama teisė į sąžinės laisvę ir religijos laisvę. Jos tikras 976 III,39 | viena iš didžiausių gėrybių ir svarbiausių pareigų kiekvienai 977 III,39 | tikrai apsaugoti asmens ir visuomenės gerovę. “Religijos 978 III,39 | todėl ji - būtinas asmens ir visos visuomenės gerovės, 979 III,39 | visuomenės gerovės, lygiai kaip ir kiekvieno saviraiškos veiksnys. 980 III,39 | veiksnys. Vadinasi, individų ir bendruomenių teisė išpažinti 981 III,39 | bendruomenių teisė išpažinti ir praktikuoti savo religiją 982 III,39 | sambūvio sąlyga.[...] Pilietinė ir visuomeninė teisė į religijos 983 III,39 | teisių atskaitos taškas ir tam tikra prasme tampa jų 984 III,39 | neužmiršo daugelio brolių ir seserų, kuriems dar neleidžiama 985 III,39 | marginalizaciją, kentėjimus ir persekiojimus, o kartais 986 III,39 | persekiojimus, o kartais ir mirtį. Daugelis jų - tai 987 III,39 | Daugelis jų - tai mūsų broliai ir seserys pasauliečiai. Evangelijos 988 III,39 | pasauliečiai. Evangelijos skelbimas ir krikščionių tikėjimo liudijimas 989 III,39 | tikėjimo liudijimas kentėjimais ir kankinyste yra Kristaus 990 III,39 | kaip buvo skelbta pranašų ir paties Viešpaties, po visą 991 III,39 | vaisiais apkibusias atžalas ir juo labiau vešėjo, juo labiau 992 III,39(141)| 8) // AAS 80 (1988), 278 ir 280. ~ 993 III,39 | dėkinga už tokį pavyzdį ir dovaną. Šie jos vaikai skatina 994 III,39 | skatina atnaujinti švento ir apaštališko gyvenimo protrūkį. 995 III,39 | nepaisydami laisvės apribojimų ir kunigų tarnybos stokos. 996 III,39 | pagarbą asmens kilnumui ir žmogaus teisių pripažinimą, 997 III,39 | gaivinti laikinąją tikrovę, ir pasauliečiai tam pašaukti 998 III,39 | pašaukti pagal jų savitą ir ypatingą pobūdį. ~ ~ 999 III,40 | Žmogaus asmuo turi įgimtą ir struktūrinį visuomeninį 1000 III,40 | bendrai su kitais gyventi ir save kitiems dovanoti: “