| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] iprociu 1 iprocius 1 iproti 1 ir 1855 iranki 1 irankiai 1 irankis 3 | Frequency [« »] ----- ----- ----- 1855 ir 263 yra 248 kad 228 savo | Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances ir |
Chapter, Paragraph
1001 III,40 | žmonės sudarytų vieną šeimą ir broliškai traktuotų vieni 1002 III,40 | visuomeninės prigimties vaisius ir ženklas, visą savo tiesą 1003 III,40 | asmenų bendruomenėje. ~Asmenį ir visuomenę jungia tarpusavio 1004 III,40 | tarpusavio priklausomybės ir abipusiškumo ryšys. Visa, 1005 III,40 | laikinosios tikrovės visada ir neatskiriamai reiškia tarnybą 1006 III,40 | atskiram žmogui su jo unikalumu ir nepakartojamumu bei tarnybą 1007 III,40 | visiems žmonėms. ~Pamatinė ir pirmapradė asmens visuomeninio 1008 III,40 | matmens apraiška yra santuoka ir šeima. “Dievas sukūrė žmogų 1009 III,40 | nuo pat pradžių kaip ‘vyrą ir moterį sukūrė juos’ (Pr 1010 III,40 | sukūrė juos’ (Pr 1, 27), ir ši sąjunga sudarė pirmą 1011 III,40 | formą.” 145 Jėzus santuokai ir šeimai grąžino visą joms 1012 III,40 | grąžino visą joms deramą orumą ir nesuardomumą (plg. Mt 19, 1013 III,40 | santuokos ryšį su Kristaus ir Bažnyčios slėpiniu (plg. 1014 III,40 | Pt 3, 1-7). ~ Santuoka ir šeima yra pirmas pasauliečių 1015 III,40 | tik įsitikinus vienintele ir nepakeičiama šeimos verte 1016 III,40 | šeimos verte visuomenės ir pačios Bažnyčios vystymuisi. ~ 1017 III,40 | vystymuisi. ~Šeima yra gyvybės ir meilės lopšys, kuriame žmogus “ 1018 III,40 | kuriame žmogus “gimsta” ir “auga”, ji - pagrindinė 1019 III,40 | politika, taip pat vargas ir materialinis, kultūrinis 1020 III,40 | skurdas arba hedonistinė ir vartotojo mąstysena naikina 1021 III,40 | gyvybės šaltinį, o ideologijos ir įvairios sistemos drauge 1022 III,40 | su įvairiomis abejingumo ir priešiškumo formomis puola 1023 III,40 | reikia pradėti plačią, gilią ir sistemingą veiklą, remiamą 1024 III,40 | ne tik kultūrinėmis, bet ir ekonominėmis bei teisinėmis 1025 III,40 | pašaukimą būti pirma žmogaus ir visuomenės “humanizacijos” 1026 III,40 | tapatybę, tai, kad ji yra pirma ir pamatinė visuomenės ląstelė, 1027 III,40 | savitą vaidmenį visuomenėje, ir stengtis, kad ji pati taptų 1028 III,40 | pati taptų vis aktyvesniu ir atsakingesniu savo vystymosi 1029 III,40 | atsakingesniu savo vystymosi ir dalyvavimo visuomenės gyvenime 1030 III,40 | veiksniu. Tad šeima gali ir turi iš visų, pradedant 1031 III,40 | dalyvavimą visuomenės raidoje146 ir kas rašoma “Šeimos teisių 1032 III,40 | paprašius, sudaro išsamią ir organišką veiksmų programą 1033 III,40 | suinteresuoti ginti šeimos vertybes ir ugdyti jautrumą jos poreikiams. 1034 III,40 | reikia juo labiau greit ir ryžtingai įgyvendinti, kadangi 1035 III,40 | kadangi šeimos patvarumui ir vaisingumui gresia vis didesnis 1036 III,40 | pastangos ją nustumti į paribį ir sunaikinti jos visuomeninę 1037 III,40 | visuomeninę reikšmę stiprėja ir nuoseklėja. ~Patirtis rodo, 1038 III,40 | Patirtis rodo, kad civilizacija ir tautų tvirtumas priklauso 1039 III,41 | meilė - solidarumo siela ir pagrindas ~41. Tarnavimas 1040 III,41 | Tarnavimas visuomenei reiškiasi ir realizuojasi daugeliu įvairių 1041 III,41 | įvairių pavidalų: kaip laisva ir neformali veikla ir kaip 1042 III,41 | laisva ir neformali veikla ir kaip institucinė veikla, 1043 III,41 | pagalba pavieniams žmonėms ir pagalba įvairioms žmonių 1044 III,41 | įvairioms žmonių grupėms ir bendruomenėms. ~Visa Bažnyčia 1045 III,41 | vienija meilės ryšys, taip ir visais laikais ji atpažįstama 1046 III,41 | atpažįstama iš to meilės ženklo ir, džiaugdamasi kitų užmojais, 1047 III,41 | laiko savo neatimama pareiga ir teise. Todėl ji ypač brangina 1048 III,41 | beturčiams bei ligoniams ir vadinamąją karitatyvinę 1049 III,41 | pasireiškianti seniausiais ir visad naujais gailestingumo 1050 III,41 | gailestingumo darbais kūnui ir sielai, yra labiausiai tiesioginė, 1051 III,41 | labiausiai tiesioginė, visuotinė ir kasdienė savitos pasauliečių 1052 III,41 | meilę pasauliečiai patiria ir išreiškia dalyvavimą karališkojoje 1053 III,41 | karališkumą jie patiria ir išreiškia paprasčiausiu 1054 III,41 | paprasčiausiu būdu, įmanomu visiems ir visada. Drauge tai prakilniausias 1055 III,41 | statybai (plg. 1 Kor 13, 13) ir žmonijos gerovei. Mat meilė 1056 III,41 | gerovei. Mat meilė gaivina ir remia veiklų solidarumą, 1057 III,41 | tik pavienių individų, bet ir solidariai grupių bei bendruomenių, 1058 III,41 | grupių bei bendruomenių, yra ir visada bus reikalinga. Niekas 1059 III,41 | reikalinga. Niekas negali ir niekas negalės jos atstoti, 1060 III,41 | net jokios institucijos ir viešosios iniciatyvos, kurios 1061 III,41 | patenkinti - mūsų laikais kokybės ir apimties atžvilgiu dažnai 1062 III,41 | prieinamas gyvenimo sritis ir galų gale pačios tampa beasmenio 1063 III,41 | visokeriopų patarnavimų ir darbų pavidalu randasi ir 1064 III,41 | ir darbų pavidalu randasi ir sklinda naujos volontariato 1065 III,41 | labiausiai stokojantiems ir visuomeninės globos struktūrų 1066 III,41 | Jame pasauliečiai vyrai ir moterys turi svarbiausią 1067 III,42 | Politinio gyvenimo adresatai ir dalyviai ~42. Asmeniui 1068 III,42 | dalyviai ~42. Asmeniui rodoma ir jam tarnaujanti meilė niekada 1069 III,42 | atplėšta nuo teisingumo. Ir viena, ir kitas savaip reikalauja 1070 III,42 | nuo teisingumo. Ir viena, ir kitas savaip reikalauja 1071 III,42 | savaip reikalauja visiškai ir tikrai pripažinti teises 1072 III,42 | visuomenė su savo struktūromis ir institucijomis149. ~Norėdami,, 1073 III,42 | dvasia, tarnaudami asmeniui ir visuomenei, pasauliečiai 1074 III,42 | įvairiarūšėje ūkio, visuomenės ir įstatymų leidybos veikloje, 1075 III,42 | kartų patvirtino, kad teisė ir pareiga dalyvauti politikoje 1076 III,42 | politikoje liečia visus ir kiekvieną; tokio dalyvavimo 1077 III,42 | pavidalai, sritys, užduotys ir atsakomybė gali labai skirtis 1078 III,42 | atsakomybė gali labai skirtis ir vienas kitą papildyti. Nei 1079 III,42 | karjerizmu, valdžios kultu ir korupcija, dažnai adresuojami 1080 III,42 | krikščionių skepticizmo ir nedalyvavimo viešuosiuose 1081 III,42 | reikšmingai: “Bažnyčia giria ir aukština darbą pasišventusiųjų 1082 III,42 | pasišventusiųjų viešojo labo tarnybai ir jos sunkumams” 150. ~Pagrindinis 1083 III,42(149)| Apie teisingumo ir gailestingumo santykį žr. 1084 III,42 | politika nukreipta asmens ir visuomenės labui, yra bendrojo 1085 III,42 | bendrojo gėrio - visų žmonių ir viso žmogaus gėrio - siekis. 1086 III,42 | siekis. Tas gėris skirtas ir garantuotas paskirų ar susivienijusių 1087 III,42 | susivienijusių asmenų laisvam ir atsakingam priėmimui: “Politinė 1088 III,42 | įgyja visišką pateisinimą ir prasmę ir gauna pirminę 1089 III,42 | visišką pateisinimą ir prasmę ir gauna pirminę ir tiesioginę 1090 III,42 | prasmę ir gauna pirminę ir tiesioginę teisę. Tuo būdu 1091 III,42 | atskiri asmenys, šeimos ir grupės gali geriau ir greičiau 1092 III,42 | šeimos ir grupės gali geriau ir greičiau pasiekti savo tobulumą” 151. ~ 1093 III,42 | politika, nukreipta į asmenį ir visuomenę, kaip nuolatinę 1094 III,42 | priima teisingumo gynimą ir skleidimą, suprantamą kaip “ 1095 III,42 | visi turi būti auklėjami, ir kaip moralinę “jėgą”, kuri, 1096 III,42 | įsipareigojimą kiekvieno ir visų teisėms bei pareigoms. ~ 1097 III,42 | sujungta su būtina kompetencija ir sėkminga veikla, leidžia 1098 III,42 | politikų veiksmai yra aiškūs ir tyri, atitinkantys tai, 1099 III,42 | Tai skatina atvirai kovoti ir ryžtingai nugalėti tokias 1100 III,42 | tarp politinės bendruomenės ir Bažnyčios, kad krikščionių, 1101 III,42 | Bažnyčia savo uždavinio ir kompetencijos srityje jokiu 1102 III,42 | su jokia politine sistema ir yra žmogaus asmens transcendencijos 1103 III,42 | transcendencijos ženklas ir apsauga” 152. Drauge pasauliečiai 1104 III,42 | pasauliečiai turi neatidėliojamą ir atsakingą pareigą liudyti 1105 III,42 | pareigą liudyti žmogiškas ir evangelines vertybes, vidujai 1106 III,42 | teisingumą, solidarumą, ištikimą ir nesuinteresuotą atsidavimą 1107 III,42 | būdą, pirmenybę vargšams ir mažiausiems atiduodančią 1108 III,42 | dalyvavimo Bažnyčios gyvenime ir apšviečiami jos socialinio 1109 III,42 | šią užduotį, juos lydės ir pagalbą teiks artumas krikščionių 1110 III,42 | krikščionių bendruomenėms ir jų ganytojams153. ~Tikrojo 1111 III,42 | siekti politikos stilius ir priemonė yra solidarumas. 1112 III,42 | solidarumas. Jis skatina aktyviai ir atsakingai dalyvauti politiniame 1113 III,42 | gyvenime piliečius - visus ir kiekvieną atskirai, - taip 1114 III,42 | grupes, profesines sąjungas ir partijas. Visi drauge ir 1115 III,42 | ir partijas. Visi drauge ir kiekvienas atskirai esame 1116 III,42 | esame politikos adresatai ir dalyviai. Šioje srityje 1117 III,42 | bendrojo gėrio, t.y. dėl visų ir kiekvieno gėrio, nes iš 1118 III,42 | prievarta, karas, kankinimai ir terorizmas, koncentracijos 1119 III,42 | militarizacija, ginklavimosi varžybos ir branduolinė grėsmė. Atvirkščiai, 1120 III,42 | tiesą, laisvę, teisingumą ir meilę155. ~Bendradarbiaudami 1121 III,42 | tikro rūpi taikos reikalas, ir naudodamiesi specialių valstybinių 1122 III,42 | naudodamiesi specialių valstybinių ir tarptautinių institucijų 1123 III,42 | egoizmo, neapykantos, keršto ir priešiškumo kultūrą, o drauge 1124 III,42 | kelias į taiką, o drauge ir į vystymąsi ” 156. Tai turėdami 1125 III,42 | prievartą, remti dialogo ir taikos nuostatą ir įsitraukti 1126 III,42 | dialogo ir taikos nuostatą ir įsitraukti į teisingos visuomeninės 1127 III,42 | į teisingos visuomeninės ir tarptautinės tvarkos įvedimą157. ~ ~ 1128 III,43 | problemos jų raidos fone ir kaip jos spręstinos pagal 1129 III,43 | atiduoti visiems žmonėms ir kiekvienam atskirai kaip 1130 III,43 | Kalbant konkrečiai, vyro ir moters darbas yra labiausiai 1131 III,43 | yra labiausiai paplitęs ir tiesioginis ūkio vystymosi 1132 III,43 | kiekvieno žmogaus teisė ir drauge pareiga. ~Visa tai 1133 III,43 | apibūdina jų dalyvavimo ir veiklos kriterijų ir tikslą: “ 1134 III,43 | dalyvavimo ir veiklos kriterijų ir tikslą: “Ekonominiame-socialiniame 1135 III,43 | pat turi būti gerbiamas ir skatinamas žmogaus asmens 1136 III,43 | jo pilnutinis pašaukimas ir visos visuomenės gerovė. 1137 III,43 | gyvenimo kūrėjas, centras ir tikslas” 158. ~Atsižvelgdami 1138 III,43 | pokyčius, vykstančius ūkio ir darbo pasaulyje, pasauliečiai 1139 III,43 | asmenų, kurių subjektiškumas ir teisė dalyvauti yra gerbiami, 1140 III,43 | darbo dalyvių plėtojimą ir naujo tipo įmonių kūrimą, 1141 III,43 | įmonių kūrimą, prekybos ir finansų sistemų peržiūrėjimą, 1142 III,43 | kompetencija, sąžiningumu ir krikščioniška dvasia, kaip 1143 III,43 | žmogus paprastai palaiko savo ir artimųjų gyvybę, bendrauja 1144 III,43 | gyvybę, bendrauja su broliais ir jiems tarnauja. Darbe žmogus 1145 III,43 | gali parodyti tikrą meilę ir prisidėti prie Dievo kūrinių 1146 III,43 | Ekonominio-socialinio gyvenimo ir darbo problemų kontekste 1147 III,43 | viešpatauti” kūrinijoje ir “įdirbti” pasaulio “sodą”. 1148 III,43 | vadinasi, veikti protingai ir su meile. Tai reiškia, kad 1149 III,43 | dovanas, kurias yra gavęs ir gauna iš Dievo. Žmogaus 1150 III,43 | viešpatavimas nėra absoliuti valdžia ir negalima kalbėti apie laisvę ‘ 1151 III,43 | kalbėti apie laisvę ‘naudoti ir piktnaudoti’ arba tvarkyti 1152 III,43 | nustatytas paties Kūrėjo ir simboliškai išreikštas draudimu ‘ 1153 III,43 | ne tik biologiniams, bet ir moraliniams įstatymams, 1154 III,43 | naudojimu, išteklių atnaujinimu ir nežabotos industrializacijos 1155 III,44 | Evangelizuoti žmogaus kultūrą ir kultūras 44. Tarnyba žmogui 1156 III,44 | kultūras 44. Tarnyba žmogui ir žmonių visuomenei reiškiasi 1157 III,44 | žmonių visuomenei reiškiasi ir yra įgyvendinama kultūros 1158 III,44 | įgyvendinama kultūros kūrimu ir perteikimu. Ypač mūsų laikais 1159 III,44 | svarbiausių žmonių bendro gyvenimo ir visuomenės vystymosi užduočių. 1160 III,44 | kuriais žmogus išugdo ir išskleidžia daugeriopus 1161 III,44 | išskleidžia daugeriopus savo kūno ir sielos sugebėjimus. Kultūra 1162 III,44 | užvaldyti savo pažinimu ir darbu, taip pat socialinį 1163 III,44 | visuomenėje, kurį papročių ir institucijų pažanga padaro 1164 III,44 | būvyje išreiškia, perduoda ir išlaiko didžius savo dvasios 1165 III,44 | savo dvasios išgyvenimus ir troškimus, kad pasitarnautų 1166 III,44 | kad pasitarnautų daugelio ir visos žmonijos labui” 162. 1167 III,44 | gėriu, jos kilnumo, laisvės ir kūrybingumo išraiška, jos 1168 III,44 | Be kita ko, tik kultūroje ir per kultūrą krikščionių 1169 III,44 | tikėjimas tampa istoriniu ir kuria istoriją. ~Regėdama 1170 III,44 | krikščionių tikėjimo, bet ir nuo žmogiškų vertybių163, 1171 III,44 | arba tam tikrą mokslinę ir techninę kultūrą, nepajėgiančią 1172 III,44 | liepsnojančius klausimus apie tiesą ir gėrį, Bažnyčia gerai supranta 1173 III,44 | ragina pasauliečius su drąsa ir intelektualiu kūrybingumu 1174 III,44 | kultūros vietose, kaip mokyklos ir universitetai, mokslo ir 1175 III,44 | ir universitetai, mokslo ir technikos tyrimų centrai, 1176 III,44 | tyrimų centrai, meno kūrybos ir humanitarinio mąstymo sluoksniai. 1177 III,44 | tik tam, kad pripažintume ir, jei prireiks, apvalytume 1178 III,44 | kultūros elementus, bet ir tam, kad juos sukilnintume 1179 III,44 | sukilnintume savitais Evangelijos ir krikščionių tikėjimo turtais. 1180 III,44 | pasakęs apie Evangelijos ir kultūros santykį, yra nuolatinė 1181 III,44 | nuolatinė istorinė tikrovė ir drauge itin aktualus ir 1182 III,44 | ir drauge itin aktualus ir svarbus veikimo idealas; 1183 III,44 | puolusio žmogaus gyvenimą ir kultūrą; ji nuolat kovoja 1184 III,44 | kultūrą; ji nuolat kovoja ir atmeta klaidas ir blogį, 1185 III,44 | kovoja ir atmeta klaidas ir blogį, išplaukiančius iš 1186 III,44 | Ji be pertraukos švarina ir kelia tautų papročius. [...] 1187 III,44 | uždavinį, kartu skatina ir remia žmogiškąją ir pilietinę 1188 III,44 | skatina ir remia žmogiškąją ir pilietinę kultūrą. Savo 1189 III,44 | drauge pakeisti individualią ir kolektyvią žmonių sąžinę, 1190 III,44 | sąžinę, jų veiklą, gyvenimą ir konkrečią aplinką. Pakeisti 1191 III,44 | tolimesniuose žemės kraštuose ir kuo didesnėms žmonių minioms, 1192 III,44 | didesnėms žmonių minioms, bet ir Evangelijos galia siekti 1193 III,44 | Evangelijos galia siekti ir tarsi griauti vertinimo 1194 III,44 | hierarchijas, mąstymo nuostatas ir įpročius, veiklos akstinus 1195 III,44 | įpročius, veiklos akstinus ir žmonių gyvenimo modelius, 1196 III,44 | nesuderinamus su Dievo žodžiu ir išganymo planu. Visa tai 1197 III,44 | išreikšti taip: žmogaus kultūrą ir kultūras reikia evangelizuoti, 1198 III,44 | vidaus, iš gyvybinio centro ir pačių gyvenimo šaknų. [...] 1199 III,44 | šaknų. [...] Evangelijos ir kultūros atotrūkis, be abejo, 1200 III,44 | laikų drama, kaip buvo drama ir kitais laikais. Todėl reikia 1201 III,44 | Todėl reikia iš visų jėgų ir visomis priemonėmis rūpestingai 1202 III,44 | privilegijuotas kultūros kūrimo ir perteikimo kelias šiandien 1203 III,44 | paspartėjusios techninės raidos ir jos įtakos, apėmusios visą 1204 III,44 | apėmusios visą planetą ir formuojančios mąstyseną 1205 III,44 | bendruomenių iniciatyvų ir institucijų pavedimu veikiančių 1206 III,44 | būti visiškai pripažinta ir remiama deramai parinktomis 1207 III,44 | medžiaginėmis, intelektinėmis ir sielovadinėmis priemonėmis. ~ 1208 III,44 | priemonėmis. ~Perduodant ir priimant informaciją šiomis 1209 III,44 | ugdymu, antra vertus, laisvės ir pagarbos asmens kilnumui 1210 III,44 | kraštų kultūrą, ryžtingai ir drąsiai priešinantis visų 1211 III,44 | pavidalų monopolizavimui ir manipuliavimui. ~Tačiau 1212 III,44 | Visuose pasaulio keliuose, tad ir didžiosiose jo arterijose - 1213 IV,45 | dar kitus apie vidudienį ir trečią, paskutinius apie 1214 IV,45 | penktą valandą (plg. Mt 20, 1 ir t.). Šv. Grigalius Didysis, 1215 IV,45 | karalystės atėjimą, pašaukti visi ir kiekvienas pagal savo pašaukimą, 1216 IV,45 | pašaukimą, luomą, charizmą ir tarnybą. Toji įvairovė priklauso 1217 IV,45 | Bažnyčios narių amžiaus, bet ir nuo lyties, savybių, taip 1218 IV,45 | taip pat pašaukimo rūšies ir gyvenimo situacijos. Būtent 1219 IV,45 | Bažnyčios turtą daro gyvesnį ir konkretesnį. ~ ~ 1220 IV,46 | JAUNIMAS, VAIKAI IR SENIMAS ~Jaunimas - Bažnyčios 1221 IV,46 | atsižvelgiant į skaičius - ir pusę Dievo tautos, gyvenančios 1222 IV,46 | atžvilgiu tai ypatinga galybė ir didis iššūkis Bažnyčios 1223 IV,46 | Kristaus Dvasia, atspindį ir priminimą. Būtent todėl 1224 IV,46 | save pačią - visuose Jumyse ir kiekviename bei kiekvienoje 1225 IV,46 | Jono Pirmo laiško žodžiai: “Ir jums, jaunuoliai, rašau, 1226 IV,46 | parašiau, nes jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis...” ( 1227 IV,46 | Juk iš tikrųjų jis yra - ir reikia nuolat skatinti, 1228 IV,46 | evangelizacijos dalyvis ir visuomenės atsinaujinimo 1229 IV,46 | aš” intensyvaus atradimo ir “gyvenimo planų” metas, 1230 IV,46 | augimu “išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse” ( 1231 IV,46 | metais ir malone Dievo ir žmonių akyse” (Lk 2, 52). ~ 1232 IV,46 | teisingumas, neprievarta ir taika. Jaunuolių širdys 1233 IV,46 | atviros brolybei, draugystei ir solidarumui. Juos labai 1234 IV,46 | susiję su gyvenimo kokybe ir gamtos apsauga. Tačiau jie 1235 IV,46 | apsauga. Tačiau jie kupini ir nerimo, pasaulyje vyraujančių 1236 IV,46 | vyraujančių nusivylimų, rūpesčių ir baimių, maža to, jų tyko 1237 IV,46 | nepaliauja skelbti Jėzų Kristų ir jo Evangeliją, nurodydama, 1238 IV,46 | pastaroji yra vienintelis ir išsamus atsakymas į nekompromisinius 1239 IV,46 | asmeniškai sekti Kristumi: “Ateik ir sek paskui mane” (Mk 10, 1240 IV,46 | sūniškoje Jėzaus meilėje Tėvui ir jo žmonijos išganymo misijoje. ~ 1241 IV,46 | vykti nuoširdumo, atvirumo ir drąsos atmosferoje, palengvins 1242 IV,46 | palengvins kartų susitikimą ir mainus, o Bažnyčiai ir visuomenei 1243 IV,46 | susitikimą ir mainus, o Bažnyčiai ir visuomenei tai bus turtingumo 1244 IV,46 | visuomenei tai bus turtingumo ir jaunystės šaltinis. Kreipimesi 1245 IV,46 | žiūri į jus pasitikėdama ir mylėdama [...]. Ji yra tikroji 1246 IV,46 | įsižiūrėkite į ją ir atrasite joje Kristaus veidą” 172. ~ ~ 1247 IV,47 | Vaikai ir dangaus karalystė ~47. 1248 IV,47 | Jėzus rodo vaikams jautrią ir dosnią meilę. Jis teikia 1249 IV,47 | teikia jiems palaiminimą ir labiau negu kam kitam garantuoja 1250 IV,47 | iškalbingai simbolizuoja ir puikiai vaizduoja moralinių 1251 IV,47 | puikiai vaizduoja moralinių ir dvasinių sąlygų įeiti į 1252 IV,47 | Dievo karalystę įvykdymą ir gyvenimą visiškai pasitikint 1253 IV,47 | jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, 1254 IV,47 | vaisingumas ne iš žmonių priemonių ir nuopelnų gyvybės semiasi, 1255 IV,47 | gyvenime aptinkamas nekaltumas ir malonė, taip pat jų patiriami 1256 IV,47 | dvasinio turto versme jiems ir visai Bažnyčiai. Visi turime 1257 IV,47 | Susirinkimas pabrėžia geradarišką ir kūrybišką vaikų gyvenimą 1258 IV,47 | pakartoti, turint galvoje dalinę ir visuotinę Bažnyčią. Jau 1259 IV,47 | Jonas Gersonas, teologas ir auklėtojas, tai pabrėžė, 1260 IV,47 | sakydamas, kad “vaikai ir paaugliai tikrai nėra paniekintina 1261 IV,48 | Senimas ir išminties dovana ~48. Senesniesiems, 1262 IV,48 | Senesniesiems, dažnai ir neteisingai laikomiems nereikalingais, 1263 IV,48 | pasakyti, kad Bažnyčia prašo ir laukia, kad jie tęstų savo 1264 IV,48 | tęstų savo apaštalavimo ir misijų darbą, kuris jų amžiaus 1265 IV,48 | sulaukus ne tik įmanomas ir reikalingas, bet dėl paties 1266 IV,48 | amžiaus tarsi įgyja specifinį ir originalų matmenį. Biblija 1267 IV,48 | seną žmogų kaip išminties ir Dievo baimės įkūnijimą ( 1268 IV,48 | skleidėjo buvimą Bažnyčioje ir visuomenėje. Šiandien daugelyje 1269 IV,48 | kraštų gausėja senų žmonių ir leidžiasi pensijos amžiaus 1270 IV,48 | kad jų vaidmuo Bažnyčioje ir visuomenėje dėl senyvo amžiaus 1271 IV,48 | galima geriau permąstyti ir įvertinti praeitį, giliau 1272 IV,48 | praeitį, giliau pažinti ir išgyventi Velykų paslaptį, 1273 IV,48 | daugelį sudėtingų problemų ir pamažu menksta jūsų jėgos, 1274 IV,48 | subjektais, gyvenančiais dvasiniu ir žmogišku požiūriu vaisingą 1275 IV,49 | MOTERYS IR VYRAI ~49. Sinodo Tėvai, 1276 IV,49 | skirdami moters padėčiai ir vaidmeniui, prieš akis turėjo 1277 IV,49 | intencijas: pirma, pripažinti ir patvirtinti - o drauge paraginti 1278 IV,49 | o drauge paraginti tam ir kitus - nepakeičiamą moters 1279 IV,49 | indėlį į Bažnyčios statybą ir visuomenės raidą, antra, 1280 IV,49 | dalyvavimą Bažnyčios gyvenime ir misijoje. ~Primindami Jono 1281 IV,49 | įsisąmonina savo kilnumą ir reiškiasi viešoje gyvenimo 1282 IV,49 | Sinodo Tėvai daugel kartų ir ryžtingai patvirtino, jog 1283 IV,49 | įvairių rūšių diskriminaciją ir taikstytis su paribio pozicija 1284 IV,49 | yra moteris, būtina ginti ir stiprinti moters asmens 1285 IV,49 | Tai - visų Bažnyčios narių ir visuomenės uždavinys, ypač - 1286 IV,49 | jaustis įsipareigojusios ir pašauktos veikti pirmoje 1287 IV,49 | Įvairiose pasaulio šalyse ir sluoksniuose reikia dar 1288 IV,49 | būtų pašalinta neteisinga ir pražūtinga nuostata žmogiškąją 1289 IV,49 | egoistiniams interesams ir pasitenkinimui. Pirma tokios 1290 IV,49 | prašau plėtoti stipresnę ir sėkmingesnę specialiąją 1291 IV,49 | būtų galutinai įveiktos ir būtų visuotinai gerbiamas 1292 IV,49 | pavidalų moters diskriminacijai ir jos kilnumo pažeidimams” 178. 1293 IV,49 | pagarba žmogaus asmens teisėms ir įgyvendinant Bažnyčios mokymą” 179. ~ 1294 IV,49 | kad moterys turi aktyviai ir atsakingai dalyvauti Bažnyčios 1295 IV,49 | dalyvauti Bažnyčios gyvenime ir misijoje : “Kadangi mūsų 1296 IV,49 | jai būdingais sugebėjimais ir uždaviniais turi savitą 1297 IV,49 | pašaukimą, po Susirinkimo augo ir gilėjo, semdamasis įkvėpimo 1298 IV,49 | įkvėpimo iš Evangelijos ir Bažnyčios istorijos. Juk 1299 IV,49 | tikinčiajam likdami galutiniu ir lemiamu atskaitos tašku, 1300 IV,49 | vaisingiausia naujumo versmė ir dabartiniu istorijos momentu. 1301 IV,49 | istorijos momentu. Nors ir nepašauktos Dvylikai būdingai 1302 IV,49 | moterys lydi tarnaujantį Jėzų ir remia apaštalų būrį (plg. 1303 IV,49 | auštant Velykų rytui jos gauna ir perduoda žinią apie prisikėlimą ( 1304 IV,49 | tuometinės kultūros įpročių ir kviečia moterį imtis užduočių, 1305 IV,49 | apaštalas Paulius mini - ir vardais - daug moterų, atliekančių 1306 IV,49 | 15; Fil 4, 2-3; Kol 4, 15 ir 1 Kor 11, 5; 1 Tim 5, 16). “ 1307 IV,49 | Kaip iš pradžių, taip ir tolesnėje raidoje Bažnyčioje 1308 IV,49 | joje sprendžiamąjį vaidmenį ir vykdydavo iškilias užduotis. 1309 IV,49 | darbštumo, dažnai nuolankiai ir slaptomis dirbto, bet dėl 1310 IV,49 | lemtingo Bažnyčios brandai ir šventumui darbo istorija. 1311 IV,49 | to, reikia, kad ji plistų ir stiprėtų, lydima vis gilesnio 1312 IV,49 | stiprėtų, lydima vis gilesnio ir platesnio moters asmens 1313 IV,49 | platesnio moters asmens kilnumo ir jos pašaukimo įsisąmoninimo, 1314 IV,49 | naujosios evangelizacijos” ir visuomenės santykių “humanizavimo” 1315 IV,49 | poreikį. ~Tęsdami Evangelijos ir Bažnyčios istorijos žinią 1316 IV,49 | nurodymą: “Bažnyčia savo ir savo misijos labui privalo 1317 IV,49 | pripažinti visus moterų ir vyrų talentus ir juos pritaikyti 1318 IV,49 | moterų ir vyrų talentus ir juos pritaikyti praktiškai” 182. 1319 IV,49 | misiją, reikia pripažinti ir panaudoti visus moterų ir 1320 IV,49 | ir panaudoti visus moterų ir vyrų talentus, patyrimus 1321 IV,49 | vyrų talentus, patyrimus ir gebėjimus (plg. Tikėjimo 1322 IV,49 | dėl krikščionių laisvės ir išvadavimo, 72)” 183. ~ ~ 1323 IV,50 | Antropologiniai ir teologiniai pagrindai ~50. 1324 IV,50 | derama vieta Bažnyčioje ir visuomenėje, yra įžvalgesnė 1325 IV,50 | visuomenėje, yra įžvalgesnė ir tikslesnė vyro ir moters 1326 IV,50 | įžvalgesnė ir tikslesnė vyro ir moters būvio antropologinių 1327 IV,50 | atsižvelgiant į skirtingumo ir abipusio papildomumo santykį 1328 IV,50 | galvoje ne tik jos vaidmenis ir funkcijas, bet ir gilesnius 1329 IV,50 | vaidmenis ir funkcijas, bet ir gilesnius dalykus, tai, 1330 IV,50 | kas liečia asmens sandarą ir jo reikšmę. Gyvai tą poreikį 1331 IV,50 | Gyvai tą poreikį pajuto ir išreiškė Sinodo Tėvai, teigdami, 1332 IV,50 | su abiejų lyčių reikšme ir kilnumu, reikia atlikti 1333 IV,50 | gilesnes antropologinių ir teologinių pagrindų studijas” 184. ~ 1334 IV,50 | Svarstydama antropologinius ir teologinius moters būvio 1335 IV,50 | įvairių sąjūdžių veiklą, ir, pasiekdama pačias jos asmeninės 1336 IV,50 | vertingiausią indėlį. Bet pirma ir svarbiausia priežastis, 1337 IV,50 | savo paveikslą” kaip “vyrą ir moterį” (plg. Pr 1, 27). 1338 IV,50 | Kūrėjo planą, gėrėtis juo ir pagal jį gyventi. Šis planas “ 1339 IV,50 | Šis planas “nuo pradžios” ir visiems laikams įbrėžtas 1340 IV,50 | pačią žmogaus asmens - vyro ir moters - esmę, vadinasi, 1341 IV,50 | esmingiausius jo sandaros elementus ir giliausią jos dinamiką. 1342 IV,50 | dinamiką. Būtent šis išminties ir meilės kupinas planas reikalauja 1343 IV,50 | pradžios” palengva apsireiškia ir įsigyvena visoje išganymo 1344 IV,50 | visoje išganymo istorijoje ir pasiekia viršūnę, “atėjus 1345 IV,50 | Bažnyčia savo tikėjimo ir daugelio moterų krikščionių 1346 IV,50 | dėka be paliovos skaito - ir turi tai daryti visą laiką - 1347 IV,50 | moterį. Negalima pamiršti ir įvairių mokslo apie žmogų 1348 IV,50 | jos gali padėti suvokti ir apibrėžti vertybes ir reikalavimus, 1349 IV,50 | suvokti ir apibrėžti vertybes ir reikalavimus, tiek priklausančius 1350 IV,50 | tam, kas moteryje esmiška ir nekintama, tiek tam, kas 1351 IV,50 | daug dalykų, nesikeičiančių ir savo galutinį pagrindą turinčių 1352 IV,50 | tas pats vakar, šiandien ir per amžius (plg. Žyd 13, 1353 IV,50 | Antropologiniai ir teologiniai moters asmens 1354 IV,50 | laiške apie moters kilnumą ir pašaukimą. Šiame dokumente 1355 IV,50 | dokumente pradedami, tęsiami ir tikslinami svarstymai “kūno 1356 IV,50 | teologijos” tema. Jiems skirtas ir ilgas trečiadienio katekezių 1357 IV,50 | Redemptoris Mater” 186, ir atsiliepiama į Sinodo Tėvų 1358 IV,50 | pageidavimą. ~Visi vyrai ir moterys, ypač tie, kurių 1359 IV,50 | sri-tis - mokslai apie žmogų ir įvairios teologijos šakos, 1360 IV,50 | Mulieris dignitatem” - taip pat ir dėl jo biblinės-teologinės 1361 IV,50 | kaip pagrindą imdami vyro ir moters asmens kilnumą ir 1362 IV,50 | ir moters asmens kilnumą ir jų tarpusavio santykį, giliau 1363 IV,50 | giliau pažintų vyriškumui ir moteriškumui būdingas vertybes 1364 IV,50 | moteriškumui būdingas vertybes ir dovanas ne tik visuomeninio, 1365 IV,50 | pirmiausia krikščioniško ir bažnytinio gyvenimo kontekste. ~ 1366 IV,50 | Moteriškumo antropologinių ir teologinių pagrindų apmąstymas 1367 IV,50 | apmąstymas turi atskleisti ir paaiškinti krikščionišką 1368 IV,50 | atsakymą į dažną, o kartais ir aštrų klausimą dėl “erdvės”, 1369 IV,50 | erdvės”, kurią moteris gali ir turi užimti Bažnyčioje ir 1370 IV,50 | ir turi užimti Bažnyčioje ir visuomenėje. ~Iš Bažnyčiai 1371 IV,50 | norminių Kristaus žodžių ir veiksmų labai aišku, kad 1372 IV,50 | dalyvavimo Bažnyčios gyvenime ir šventume plotmėje, kaip 1373 IV,50 | Dvasios. Tuomet Jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus” ( 1374 IV,50 | laiške apie moters kilnumą ir pašaukimą skaitome: “Abu, 1375 IV,50 | priimti dieviškosios tiesos ir meilės dovaną Šventojoje 1376 IV,50 | Abu patiria jos išganingus ir pašventinančius ‘apsilankymus’ ” 187. ~ ~ 1377 IV,50(186) | išreiškiamas santykiu su moterimi ir jos visuomenine padėtimi”, 1378 IV,50(186) | įvykyje atsidavė laisvam ir veikliam moters patarnavimui. 1379 IV,50(186) | išlaikyti savo moteriškumą ir iki galo jį įgyvendinti. 1380 IV,50(186) | įžvalgumą jungti su paguodos ir padrąsinimo žodžiu” (Jonas 1381 IV,51 | Misija Bažnyčioje ir pasaulyje ~51. Kalbant 1382 IV,51 | nėra abejonių, kad krikšto ir sutvirtinimo galia moteris, 1383 IV,51 | sutvirtinimo galia moteris, kaip ir vyras, gauna dalį trejopoje 1384 IV,51 | Kristaus - Kunigo, Pranašo ir Karaliaus - tarnyboje, tad 1385 IV,51 | tarnyboje, tad gauna įgaliojimus ir tampa įtraukta į pagrindinį 1386 IV,51 | Dalyvaudama Bažnyčios gyvenime ir misijoje, moteris negali 1387 IV,51 | Bažnyčia visada matė laisvame ir suvereniame Jėzaus Kristaus 1388 IV,51 | nors Bažnyčios sandara ir yra ‘hierarchinė’, toji 1389 IV,51 | pasakęs Paulius VI, nors ir “negalime pakeisti mūsų 1390 IV,51 | moterims, turime pripažinti ir remti jų vaidmenį evangelizacijos 1391 IV,51 | evangelizacijos misijoje ir krikščionių bendruomenės 1392 IV,51(190) | vienų viršenybės prieš kitus ir neduoda pagrindo pavydėti. 1393 IV,51(190) | charizma, kurios galima ir reikia geisti, yra meilė ( 1394 IV,51 | pereiti nuo moters aktyvaus ir atsakingo dalyvavimo Bažnyčioje 1395 IV,51 | įgyvendinimo. Tokią reikšmę turi ir šis Paraginimas, kuriame, 1396 IV,51 | pasauliečius katalikus, apgalvotai ir daugelį kartų tikslinama, 1397 IV,51 | kad kalbama apie “vyrus ir moteris”. Taip pat ir naujajame 1398 IV,51 | vyrus ir moteris”. Taip pat ir naujajame Kanonų teisės 1399 IV,51 | dalyvavimo Bažnyčios gyvenime ir misijoje. Tos nuostatos 1400 IV,51 | būti visuotinai žinomos ir greičiau bei ryžtingiau 1401 IV,51 | įvairių kultūrų jautrumą ir sielovados poreikius. ~Pavyzdžiui, 1402 IV,51 | moterų dalyvavimo vyskupijų ir parapijų sielovados tarybose, 1403 IV,51 | be jokios diskriminacijos ir konsultacijų bei sprendimų 1404 IV,51 | kurios, perteikdamos tikėjimą ir eidamos įvairias tarnybas 1405 IV,51 | į sielovadinių dokumentų ir misijų iniciatyvų rengimą 1406 IV,51 | misijų iniciatyvų rengimą ir pripažintos Bažnyčios misijos 1407 IV,51 | šeimoje, profesijų pasaulyje ir visuomenėje” 193. ~Labiau 1408 IV,51 | specifinėse evangelizacijos ir katekizacijos srityse reikia 1409 IV,51 | tikėjimą ne tik šeimoje, bet ir kitose vietose, susijusiose 1410 IV,51 | Žodžio priėmimu, supratimu ir perdavimu, taip pat su studijomis, 1411 IV,51 | su studijomis, tyrimais ir teologijos dėstymu. ~Labiau 1412 IV,51 | dera su jos asmens kilnumu ir pašaukimu, nuo to, kas, 1413 IV,51 | pašaukimu, nuo to, kas, nors ir prisidengdamas anuo “kilnumu” 1414 IV,51 | kilnumu” arba “laisvės” ir “pažangos” vardu, atima 1415 IV,51 | atsakinga už asmenų, grupių ir visuomenės moralinį smukimą. 1416 IV,51 | atpažinimas” yra skubi ir neatšaukiama istorinė būtinybė, 1417 IV,51 | o drauge - kaip galimybė ir reikalavimas - moters krikščionės 1418 IV,51 | krikščionės dalyvavimo Kristaus ir jo Bažnyčios pranašiškojoje 1419 IV,51 | Paulius, nėra tik tikrovės ir įvykių įvertinimas tikėjimo 1420 IV,51 | konkrečiam apsisprendimui ir įsipareigojimui veikti ne 1421 IV,51 | veikti ne tik Bažnyčioje, bet ir žmonių visuomenėje. ~Galima 1422 IV,51 | et spes” antroje dalyje ir kurių laikas neišsprendė 1423 IV,51 | kurių laikas neišsprendė ir nesušvelnino, reikalauja 1424 IV,51 | reikalauja moterų dalyvavimo ir įsipareigojimo, konkrečiai 1425 IV,51 | konkrečiai to, kas yra būdingas ir nepakeičiamas jų indėlis. ~ 1426 IV,51 | tikrą kilnumą santuokos ir motinystės gyvenimui. Šiandien 1427 IV,51 | galimybės giliau suvokti ir geriau įgyvendinti žmogiškas 1428 IV,51 | geriau įgyvendinti žmogiškas ir krikščioniškas vertybes, 1429 IV,51 | priklausančias santuokos gyvenimui ir motinystės patirčiai. Jos 1430 IV,51 | Jos supratingumas, meilė ir ryžtingumas gali padėti 1431 IV,51 | ryžtingumas gali padėti vyrui ir tėvui įveikti nuolatinio 1432 IV,51 | žmogaus, gyvenančio asmeninį ir visuomeninį gyvenimą. Vatikano 1433 IV,51 | kultūros moralinio matmens ir pasauliečių dalyvavimo karališkojoje 1434 IV,51 | taisyti pasaulio sąlygas ir institucijas, kad jos būtų 1435 IV,51 | suderintos su teisingumo normomis ir tuo būdu pasitarnautų, o 1436 IV,51 | darosi kaskart aktyvesnis ir atsakingesnis, todėl aukščiau 1437 IV,51 | socialiniu-politiniu, turi būti gerbiamas ir palaikomas moters asmens 1438 IV,51 | palaikomas moters asmens kilnumas ir jos savitas pašaukimas. 1439 IV,51 | liečia ne tik individų, bet ir bendrijos sferą, ne tik 1440 IV,51 | atsakingai laisvei, bet ir formų, garantuotų teisingos 1441 IV,51 | ypatingą jautrumą žmogui ir viskam, kas sudaro jo tikrąjį 1442 IV,51 | didelės moters galimybės ir didelė atsakomybė šioje 1443 IV,51 | tokiais laikais, kai mokslo ir technikos raida ne visada 1444 IV,51 | raida ne visada įkvėpiama ir seikėjama tikros išminties, 1445 IV,51 | jam reikia didesnės meilės ir kilniaširdiškesnio priėmimo. ~ 1446 IV,51 | Moters tarnavimas Bažnyčiai ir visuomenei savo talentais 1447 IV,51 | kreipiamas ypatingas dėmesys - ir originalus indėlis, praturtinantis 1448 IV,51 | praturtinantis bažnytinę komuniją ir skatinantis Dievo tautos 1449 IV,51 | vaidmeniu reikia apsvarstyti ir vyro vaidmenį. ~ ~ 1450 IV,52 | Vyrų ir moterų bendrabūvis ir bendradarbiavimas ~ 1451 IV,52 | Vyrų ir moterų bendrabūvis ir bendradarbiavimas ~52. 1452 IV,52 | daug dėmesio į moters būvį ir vaidmenį, galima neleistinai 1453 IV,52 | būdingos bažnytinės atsakomybės ir užkrauna ją moterims. Tai 1454 IV,52 | užkrauna ją moterims. Tai ir dalyvavimas bažnyčioje atliekamoje 1455 IV,52 | atliekamoje liturginėje maldoje, ir auklėjimas, pirmiausia savo 1456 IV,52 | auklėjimas, pirmiausia savo ir kitų vaikų katekizacija, 1457 IV,52 | dalyvavimas religiniuose ir kultūriniuose susitikimuose, 1458 IV,52 | bendradarbiavimas su karitatyvinėmis ir misijų iniciatyvomis. ~Tad 1459 IV,52 | poreikis koordinuoti vyrų ir moterų dalyvavimą, kad pasauliečiai 1460 IV,52 | dalyvautų pilniau, harmoningiau ir turtingiau. ~Vyrų ir moterų 1461 IV,52 | harmoningiau ir turtingiau. ~Vyrų ir moterų bendro dalyvavimo 1462 IV,52 | moterų bendro dalyvavimo ir bendradarbiavimo reikalavimas 1463 IV,52 | suteikti didesnę reikšmę ir sėkmę, juo labiau ne paprasta 1464 IV,52 | žmogus būtų “dviejų vienybė” ir kad vyras ir moteris sudarytų 1465 IV,52 | dviejų vienybė” ir kad vyras ir moteris sudarytų pirmą asmenų 1466 IV,52 | visos kitos bendruomenės ir kuri yra “ženklas” tarpasmenės 1467 IV,52 | tik todėl paprasčiausias ir labiausiai paplitęs, o drauge 1468 IV,52 | pagrindinis būdas garantuoti vyrų ir moterų harmoningą dalyvavimą 1469 IV,52 | dalyvavimą Bažnyčios gyvenime ir misijoje - tai krikščioniškos 1470 IV,52 | krikščioniškos santuokos ir šeimos užduočių ir pareigų 1471 IV,52 | santuokos ir šeimos užduočių ir pareigų vykdymas; santuokoje 1472 IV,52 | pareigų vykdymas; santuokoje ir šeimoje reiškiasi ir perteikiamos 1473 IV,52 | santuokoje ir šeimoje reiškiasi ir perteikiamos įvairios meilės 1474 IV,52 | perteikiamos įvairios meilės ir gyvybės formos: santuokinė, 1475 IV,52 | tėviška, motiniška, sūniška ir broliška. Paraginime “Familiaris 1476 IV,52 | atnaujino Kristus, tikėjimas ir sakramentai, jos dalyvavimas 1477 IV,52 | sutuoktiniai kaip pora, tėvai ir vaikai kaip šeima turi bendrai 1478 IV,52 | savo tarnavimą Bažnyčiai ir pasauliui. [...] Krikščionių 1479 IV,52 | kasdienę tikrovę, apibrėžiamą ir sąlygojamą jos gyvenimo 1480 IV,52 | sąlygų: tad per santuokos ir šeimos meilę, patiriamą 1481 IV,52 | kaip ypatingą vertybių lobį ir totalumo, išskirtinumo, 1482 IV,52 | reikalavimus, reiškiasi ir įgyvendinamas krikščionių 1483 IV,52 | šeimos dalyvavimas Kristaus ir jo Bažnyčios pranašiškojoje, 1484 IV,52 | pranašiškojoje, kunigiškojoje ir karališkojoje misijoje” 195. ~ 1485 IV,52 | kokią reikšmę Bažnyčioje ir visuomenėje turi turėti 1486 IV,52 | sakramentas, kad galėtų apšviesti ir įkvėpti visus vyro ir moters 1487 IV,52 | apšviesti ir įkvėpti visus vyro ir moters santykius. Todėl 1488 IV,52 | kiekvienam krikščioniui išgyventi ir skelbti vilties žinią, glūdinčią 1489 IV,52 | glūdinčią ryšyje tarp vyro ir moters. Santuokos sakramentas, 1490 IV,52 | pašventinantis santuokos pavidalu ir parodantis jį kaip Kristaus 1491 IV,52 | pasiekti šiuolaikinį pasaulį, ir visi santykiai tarp vyro 1492 IV,52 | visi santykiai tarp vyro ir moters turi semtis iš jo 1493 IV,53 | LIGONIAI IR KENČIANTIEJI ~53. Žmogus, 1494 IV,53 | KENČIANTIEJI ~53. Žmogus, kad ir pašauktas džiaugsmui, kasdieniame 1495 IV,53 | patiria visokiausių kentėjimų ir skausmų. Vyrams ir moterims, 1496 IV,53 | kentėjimų ir skausmų. Vyrams ir moterims, varginamiems įvairių 1497 IV,53 | varginamiems įvairių kentėjimų ir skausmų, Sinodo Tėvai savo 1498 IV,53 | žodžius: “Jūs visi, apleisti ir nustumti į mūsų vartotojų 1499 IV,53 | emigrantai, pabėgėliai ir kaliniai, bedarbiai, sģniai, 1500 IV,53 | sģniai, pamesti vaikai ir vienišieji, jūs, karo ir