| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] iprociu 1 iprocius 1 iproti 1 ir 1855 iranki 1 irankiai 1 irankis 3 | Frequency [« »] ----- ----- ----- 1855 ir 263 yra 248 kad 228 savo | Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances ir |
Chapter, Paragraph
1501 IV,53 | ir vienišieji, jūs, karo ir visokios prievartos aukos, 1502 IV,53 | į savo išganingą Kančią ir leidžiantį jums gyventi 1503 IV,53 | tinkamą vietą Bažnyčioje ir visuomenėje” 198. ~Beribiame 1504 IV,53 | Juk liga yra dažniausia ir labiausiai paplitusi žmonių 1505 IV,53 | Viešpats kreipiasi į visus ir kiekvieną: ligoniai irgi 1506 IV,53 | vynuogyne. Našta, slegianti kūną ir atimanti dvasios giedrumą, 1507 IV,53 | veikliai patirti žmogaus ir krikščionio pašaukimą bei 1508 IV,53 | džiaugsmu” (1 Tes 1, 6) ir būti Kristaus prisikėlimo 1509 IV,53 | kad sergantys, kenčiantys ir seni krikščionys Dievo pašaukti 1510 IV,53 | bet jau dabar patys justi ir kitiems perduoti atnaujinimo 1511 IV,53 | perduoti atnaujinimo galią ir prisikėlusio Kristaus džiaugsmą ( 1512 IV,53 | aptvarsto žaizdas [...] ir slaugo jį” (plg. Lk 10, 1513 IV,53 | krikščionių bendrija, atskleisdama ir perduodama gydančią ir guodžiančią 1514 IV,53 | atskleisdama ir perduodama gydančią ir guodžiančią Jėzaus Kristaus 1515 IV,53 | tarp daugybės sergančių ir kenčiančių rašo Evangelijos 1516 IV,53 | tarnauti ligoniams, liudijimu ir nenuilstamu visų sveikatos 1517 IV,53 | apsaugos darbininkų triūsu. Ir šiandien katalikų ligoninėse 1518 IV,53 | šiandien katalikų ligoninėse ir globos namuose personalas 1519 IV,53 | vien iš pasauliečių, vyrų ir moterų. Būtent jie - gydytojai, 1520 IV,53 | sanitarai, visas personalas ir savanoriai pagalbininkai - 1521 IV,53 | pašaukti meile sergantiems ir kenčiantiems būti gyvu Kristaus 1522 IV,53 | kenčiantiems būti gyvu Kristaus ir jo Bažnyčios paveikslu. ~ ~ 1523 IV,54 | iš Jėzaus Kristaus, “kūno ir sielos gydytojo” 201, ne 1524 IV,54 | sumenkintas, bet būtų turtinamas ir gausinamas su nauju įkarščiu 1525 IV,54 | sielovados, skirtos ligoniams ir kenčiantiems ir vykdomos 1526 IV,54 | ligoniams ir kenčiantiems ir vykdomos drauge su jais. 1527 IV,54 | būti veikla, įgalinanti ir sukurianti sąlygas sutelkti 1528 IV,54 | žmogų, į buvimą šalia jo ir su juo, į jo išklausymą, 1529 IV,54 | į jo išklausymą, dialogą ir užuojautą bei konkrečią 1530 IV,54 | atvejais, kai dėl ligos ir kančių būna sunkiai mėginamas 1531 IV,54 | pasitikėjimas gyvenimu, bet ir pats tikėjimas Dievu ir 1532 IV,54 | ir pats tikėjimas Dievu ir jo tėviška meile. Toji atnaujintoji 1533 IV,54 | sakramentų šventimu su ligoniais ir ligoniams; tai pastiprinimas 1534 IV,54 | pastiprinimas kenčiantiems ir silpniems, viltis neviltyje, 1535 IV,54 | viltis neviltyje, susitikimo ir šventės vieta. ~Ši atnaujinta 1536 IV,54 | šventės vieta. ~Ši atnaujinta ir suintensyvinta sielovados 1537 IV,54 | pasyvų Bažnyčios meilės ir tarnybos objektą, bet kaip 1538 IV,54 | objektą, bet kaip veiklų ir atsakingą evangelizacijos 1539 IV,54 | atsakingą evangelizacijos darbo ir išganymo subjektą. Turėdama 1540 IV,54 | prieš akis, Bažnyčia turi ir nori skelbti gerąją naujieną 1541 IV,54 | gerąją naujieną visuomenėse ir kultūrose, kurios, praradusios 1542 IV,54 | pačiai visuomenei gali turėti ir pozityvią reikšmę, nes gali 1543 IV,54 | išganingame Kristaus kentėjime ir jo prisikėlimo džiaugsme 1544 IV,54 | Bažnyčią pašventinančia ir ugdančia galia. ~Tos gerosios 1545 IV,54 | liudijimą gyvenimu pasiekia ir tuos, kurie su meile atsideda 1546 IV,54 | atsideda ligonių, invalidų ir kenčiančiųjų globai, kurie 1547 IV,54 | globai, kurie vis sąmoningiau ir atsakingiau suvokia savo 1548 IV,54 | atsakingiau suvokia savo vietą ir vaidmenį Bažnyčioje ir Bažnyčiai. ~ 1549 IV,54 | vietą ir vaidmenį Bažnyčioje ir Bažnyčiai. ~Idant neišmatuojamame 1550 IV,54 | skausmo pasaulyje suklestėtų ir duotų vaisių “meilės civilizacija”, 1551 IV,54 | Salvifici doloris” perskaitymas ir permąstymas. Jo pabaigą 1552 IV,54 | tikėjimo į Nukryžiuotąjį ir Prisikėlusįjį, kad jų kentėjimų 1553 IV,54 | išsipildymą. Teateina ten ir geros valios žmonės, kad 1554 IV,54 | kentėjimo išganingą prasmę ir teisingą atsaką į visus 1555 IV,54 | vyras, prisiėmęs fizines ir moralines visų laikų žmonių 1556 IV,54 | stiprybės versme Bažnyčiai ir žmonijai. Baisiame gėrio 1557 IV,54 | žmonijai. Baisiame gėrio ir blogio jėgų susirėmime, 1558 IV,55 | LUOMAI IR PAŠAUKIMAI ~55. Vynuogyne 1559 IV,55 | nariai: kunigai, vienuoliai ir vienuolės, pasauliečiai. 1560 IV,55 | yra Bažnyčios komunijos ir jos išganymo misijos objektas 1561 IV,55 | išganymo misijos objektas ir subjektas. Skirtingomis 1562 IV,55 | subjektas. Skirtingomis ir viena kitą papildančiomis 1563 IV,55 | papildančiomis charizmomis ir tarnybomis kiekvienas atskirai 1564 IV,55 | tarnybomis kiekvienas atskirai ir visi drauge dirbame viename 1565 IV,55 | visi drauge dirbame viename ir bendrame Viešpaties vynuogyne. ~ 1566 IV,55 | plotmė apima ne tik malonės ir šventumo gyvenimą, pirmą 1567 IV,55 | šventumo gyvenimą, pirmą ir apsčiausią šventosios Motinos 1568 IV,55 | Motinos Bažnyčios apaštalavimo ir misijų vaisingumo šaltinį, 1569 IV,55 | vaisingumo šaltinį, bet ir įvairius gyvenimo luomus, 1570 IV,55 | pasaulietinių institutų nariams ir pasauliečiams. ~Bažnyčioje-Komunijoje 1571 IV,55 | nukreipti. Visi turi vieną ir tą pačią giliausią prasmę: 1572 IV,55 | patį krikščionio kilnumą ir visuotinį pašaukimą šventumui, 1573 IV,55 | tobula meile. Tai skirtingi ir vienas kitą papildantys 1574 IV,55 | kiekvienas jų turi savą, savitą ir nepakartojamą veidą, o drauge 1575 IV,55 | kiekvienas turi ryšį su kitais ir kitiems tarnauja. ~Šitaip 1576 IV,55 | tarnauja savo būdu liudydamas ir primindamas kunigams, vienuoliams 1577 IV,55 | primindamas kunigams, vienuoliams ir vienuolėms žemiškosios ir 1578 IV,55 | ir vienuolėms žemiškosios ir laikinosios tikrovės reikšmę 1579 IV,55 | buvimo įvairiais laikais ir įvairiose vietose nuolatinė 1580 IV,55 | tam tikru būdu anticipuoja ir iš anksto skanauja skaistumo, 1581 IV,55 | skanauja skaistumo, neturto ir klusnumo įžadais. ~Visi 1582 IV,55 | tarnauja Bažnyčios augimui ir yra įvairovė, giliai sujungta 1583 IV,55 | Bažnyčios “komunijos slėpinyje” ir dinamiškai koordinuota jo 1584 IV,55 | Gyvenimo luomų įvairovėje ir pašaukimų gausoje Bažnyčia 1585 IV,55 | gausoje Bažnyčia kaip vienas ir išliekantis slėpinys atskleidžia 1586 IV,55 | išliekantis slėpinys atskleidžia ir išgyvena begalinį Jėzaus 1587 IV,55 | įvairių žolių, augalų, gėlių ir vaisių. Šv. Ambraziejus 1588 IV,55 | tokia lanka, kurioje auga ir vaisiai, ir gėlės. Štai 1589 IV,55 | kurioje auga ir vaisiai, ir gėlės. Štai šventosios Bažnyčios 1590 IV,55 | šventosios Bažnyčios lankoje veši ir viena, ir kita. Gali joje 1591 IV,55 | Bažnyčios lankoje veši ir viena, ir kita. Gali joje pamatyti 1592 IV,55 | kita. Gali joje pamatyti ir mergystės žiedus, ana našlystė 1593 IV,56 | pasauliečių įvairių dvasinių ir apaštalinių kelių. Iš “visuotinio” 1594 IV,56 | Šioje vietoje verta priminti ir dvasines patirtis, subrendusias 1595 IV,56 | kurie pasauliečiams, o ir kunigams sudaro galimybę 1596 IV,56 | evangelinius neturto, skaistumo ir klusnumo pa-tarimus įžadais 1597 IV,56 | Šventoji Dvasia pažadina ir kitų pasiaukojimo [Dievui] 1598 IV,56 | pašaukimą šventumui, o drauge ir savitas formas tam pašaukimui 1599 IV,56 | rūšį” (Pr 1, 11). Panašiai ir krikščionims, gyviesiems 1600 IV,56 | atitinkančius kiekvieno luomą ir pašaukimą. Vienokios maldingumo 1601 IV,56 | pritaikytų prie savo jėgų, darbų ir pareigų. [...] Būtų klaida 1602 IV,56 | kontempliacinis atsiskyrėlių ir vienuolynų maldingumas, 1603 IV,56 | vienuolynų maldingumas, bet yra ir kitokių maldingumo rūšių, 1604 IV,56 | darbus. [...] O mes, kad ir kur būtume, galime ir turime 1605 IV,56 | kad ir kur būtume, galime ir turime savo gyvenimą kuo 1606 IV,56 | privalo suteikti santuoka ir šeima, celibatas arba našlystė, 1607 IV,56 | našlystė, liga, profesinė ir visuomeninė veikla. Tad 1608 IV,56 | įgimtas savybes bei talentus ir tesinaudoja Šventosios Dvasios 1609 IV,56 | būdais, kuriais visi drauge ir kiekvienas atskirai Bažnyčios 1610 IV,56 | kiekvienas kaip vienintelis ir nepakartojamas asmuo yra 1611 IV,56 | menkiausias, negali būti užkastas ir likti be naudos (plg. Mt 1612 V,57 | Evangelinis vynmedžio ir jo šakelių įvaizdis mums 1613 V,57 | esminį pasauliečių gyvenimo ir misijos atžvilgį - pašaukimą 1614 V,57 | pašaukimą nuolat augti, bręsti ir duoti vis gausesnių vaisių. ~ 1615 V,57 | iš dangaus, pasižiūrėki ir aplankyk šitą vynmedžių 1616 V,57 | Kristų: “Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug 1617 V,57 | pašauktas augti, bręsti ir duoti vaisių. Jis negali 1618 V,57 | atsakomybės. Būtent tą sunkią ir prakilnią atsakomybę nurodo 1619 V,57 | atsakomybę nurodo pagaunantys ir gąsdinantys Jėzaus žodžiai: “ 1620 V,57 | manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui 1621 V,57 | surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs” (Jn 15, 6). ~ 1622 V,57 | 6). ~Kviečiančio Dievo ir asmens, į kurio atsakomybę 1623 V,57 | dialogas numato integralaus ir nuolatinio pasauliečių ugdymo 1624 V,57 | nuolatinį asmeninės brandos ir panašėjimo į Kristų procesą, 1625 V,57 | prioritetinių vyskupijos uždavinių ir įeiti į sielovados programas 1626 V,57 | bendruomenės (kunigų, pasauliečių ir vienuolių) jėgos susijungtų 1627 V,58 | SAVO PAŠAUKIMĄ BEI MISIJĄ IR JAIS GYVENTI ~58. Pasauliečių 1628 V,58 | atskleistų savo pačių pašaukimą ir, vykdydami savo misiją, 1629 V,58 | savo vynuogyne; mane šaukia ir siunčia, idant darbuočiausi 1630 V,58 | Tas asmeninis pašaukimas ir misija apibrėžia kiekvieno 1631 V,58 | kiekvieno pasauliečio kilnumą ir atsakomybę, aplink juos 1632 V,58 | tikslas - padėti džiaugsmingai ir dėkingai atpažinti šį kilnumą 1633 V,58 | šį kilnumą bei ištikimai ir kilniaširdiškai prisiimti 1634 V,58 | nuo amžių mąstė apie mus ir pamilo kaip vienatinius 1635 V,58 | pamilo kaip vienatinius ir nepakartojamus asmenis, 1636 V,58 | kintančio mūsų gyvenimo ir jo įvykių raidoje, galima 1637 V,58 | gyvenimą, atpažįstama atidžiai ir pasirengus ją vykdyti įsiklausant 1638 V,58 | įsiklausant į Dievo žodį ir Bažnyčios mokymą, sūniškai 1639 V,58 | Bažnyčios mokymą, sūniškai ir ištvermingai meldžiantis, 1640 V,58 | naudojantis išmintingu ir rūpestingu dvasiniu vadovavimu, 1641 V,58 | įžvelgiant gautus talentus ir dovanas, taip pat visuomenines 1642 V,58 | dovanas, taip pat visuomenines ir istorines situacijas, kuriose 1643 V,58 | gyvenime būna ypač svarbių ir lemiamų momentų, kuriais 1644 V,58 | atpažįstamas Dievo pašaukimas ir prisiimama Dievo patikėta 1645 V,58 | momentams priklauso brendimo ir jaunystės metai. Tačiau 1646 V,58 | užmiršti, kad Viešpats, kaip ir anas vynuogyno šeimininkas, 1647 V,58 | apreiškia savo konkrečią ir griežtai apibrėžtą valią - 1648 V,58 | klausymasis, yra pamatinė ir nepaliaujama Kristaus mokinio 1649 V,58 | aplinkybėmis. Reikia dar ir vykdyti tai, ko Dievas nori. 1650 V,58 | turime turėti tam gebėjimą ir jį nuolat ugdyti. Žinoma, 1651 V,58 | Kas davė kilnumą, duos ir jėgos!” 210, bei kiekvienam 1652 V,58 | bei kiekvienam laisvai ir atsakingai bendradarbiaujant. ~ 1653 V,58 | bendradarbiaujant. ~Visų pasauliečių ir visų krikščionių nuolat 1654 V,58 | krikščionių nuolat laukia puiki ir įpareigojanti užduotis - 1655 V,58 | geriau pažinti tikėjimo ir krikšto turtą ir gyventi 1656 V,58 | tikėjimo ir krikšto turtą ir gyventi augančioje pilnatvėje. 1657 V,58 | kalbėdamas apie gimimą ir augimą kaip apie du krikščioniškojo 1658 V,59 | VIENYBĖJE ~59. Savo pašaukimo ir misijos atradimas ir įgyvendinimas 1659 V,59 | pašaukimo ir misijos atradimas ir įgyvendinimas iš pasauliečių 1660 V,59 | jų, kaip Bažnyčios narių ir žmonių visuomenės piliečių, 1661 V,59 | turinčio savas vertybes ir reikalavimus, ir antros - 1662 V,59 | vertybes ir reikalavimus, ir antros - vadinamojo “pasaulietinio” 1663 V,59 | visuomenės santykius, politinius ir kultūrinius įsipareigojimus. 1664 V,59 | duoda vaisių visose veiklos ir buvimo srityse. Juk visas 1665 V,59 | istorinė vieta” apsireikšti ir veikti Jėzaus Kristaus meilei, 1666 V,59 | meilei, skirtai Tėvo garbei ir tarnavimui broliams. Kiekviena 1667 V,59 | profesinė kompetencija ir solidarumas darbo vietoje, 1668 V,59 | auklėjime šeimoje, visuomeninė ir politinė tarnyba, tiesos 1669 V,59 | galimybės “tikėjimo, vilties ir meilės pratyboms” 211. ~ 1670 V,59 | gilų lūžį tarp tikėjimo ir gyvenimo, Evangelijos ir 1671 V,59 | ir gyvenimo, Evangelijos ir kultūros: “Susirinkimas 1672 V,59 | bendruomenių - Bažnyčios ir valstybės - piliečius, kad 1673 V,59 | klaidų reikia priskirti ir tą prarają tarp daugelio 1674 V,60 | sintezė apima įvairiopus ir suderintus integralaus pasauliečių 1675 V,60 | ištikimumą Tėvo valiai ir atsidavimą broliams su meile 1676 V,60 | atsidavimą broliams su meile ir teisingumu, gyvenime ypatinga 1677 V,60 | tikėjimo gilinimo proceso, bet ir dėl reikalo “pagrįsti juose 1678 V,60 | juose esančią viltį” rimtų ir sudėtingų pasaulio problemų 1679 V,60 | pritaikyta įvairiam amžiui ir skirtingoms gyvenimo aplinkybėms, 1680 V,60 | klausimus, kylančius žmogui ir šiuolaikinei visuomenei. ~ 1681 V,60 | įsitraukę į visuomeninę ir politinę veiklą, privalo 1682 V,60 | stengtis, kad žmogiškosios ir krikščioniškosios vertybės 1683 V,60 | būtų visuotinai pripažintos ir gerbiamos), neužtenka juos 1684 V,60 | principus, vertinimo kriterijus ir veiklos gaires (plg. Tikėjimo 1685 V,60 | dėl krikščionių laisvės ir išvadavimo, 72). Tas mokslas 1686 V,60 | specializuo-tą mokymą, į mokyklas ir universtitetus. Reikia atsiminti, 1687 V,60 | prisitaikantis prie savitų vietos ir laiko sąlygų. Ganytojai 1688 V,60 | sąlygų. Ganytojai turi teisę ir pareigą skelbti moralinius 1689 V,60 | pasauliečiai” 215. ~Integralaus ir vientiso pasauliečių ugdymo 1690 V,60 | ugdymo kontekste jų misijų ir apaštalavimo veiklai ypač 1691 V,60 | profesinę patirtį, šeimos nario ir piliečio sąmoningumą bei 1692 V,60 | jų egzistencijos vienybę ir yra jų misijos sėkmingumo 1693 V,60 | misijos sėkmingumo sąlyga, ves ir palaikys Šventoji Dvasia - 1694 V,60 | Dvasia - gyvenimo vienybės ir pilnatvės Dvasia. ~ ~ 1695 V,61 | BENDRADARBIAI ~61. Kokiose vietose ir kokiomis priemonėmis vyksta 1696 V,61 | pasauliečių ugdymas? Kokių asmenų ir bendruomenių užduotis - 1697 V,61 | bendruomenių užduotis - integraliai ir vieningai ugdyti pasauliečius? ~ 1698 V,61 | neatskiriamai susijęs su tėvyste ir motinyste, krikščioniškojo 1699 V,61 | krikščioniškojo ugdymo šaknys ir jėga kyla iš Dievo Tėvo, 1700 V,61 | iš Dievo Tėvo, kuris myli ir auklėja savo vaikus. Taip, 1701 V,61 | jis išskleidė savo sparnus ir, paėmęs jį, nešė pirmyn 1702 V,61 | Dievo auklyba apsireiškia ir randa atbaigą Mokytojuje 1703 V,61 | pašaukta tiek kaip tokia, tiek ir atskirose savo srityse ar 1704 V,61 | pasauliečiai ugdomi Bažnyčios dėka ir Bažnyčioje ; tai vyksta 1705 V,61 | narių - kunigų, vienuolių ir pačių pasauliečių - tarpusavio 1706 V,61 | tarpusavio komunijos ir bendradarbiavimo pagrindu. 1707 V,61 | Dvasios vaisingumo dovaną ir aktyviai su ja bendradarbiauja. 1708 V,61 | tokius tobulus [...] nešioja ir formuoja nelygu motinos 1709 V,61 | įsčiose, kad būtų pradėti ir pagimdyti dorybių didingumui 1710 V,61 | pagimdyti dorybių didingumui ir grožiui” 217, kaip tai atsitiko 1711 V,61 | paskui pats pasiekė tobulumą ir tapo daugelio sūnų ir dukterų 1712 V,61 | tobulumą ir tapo daugelio sūnų ir dukterų dvasiniu tėvu. ~ 1713 V,61 | esminių krikščioniškojo ir bažnytinio pašaukimo bei 1714 V,61 | žodžiai, ne tik ištarti, bet ir glūdintys Apaštalų Sosto 1715 V,61 | turi būti išklausomi noriai ir su meile. ~Viena Visuotinė 1716 V,61 | švęsdamas Eucharistiją ir sakramentus bei vadovaudamas 1717 V,61 | Bažnyčioje arba vyskupijoje yra ir veikia parapija. Jai tenka 1718 V,61 | tenka esminis tiesioginio ir asmeninio pasauliečių ugdymo 1719 V,61 | ryšį su paskirais asmenimis ir asmenų grupėmis, todėl ji 1720 V,61 | žodžio klausymu, liturginiu ir asmeniniu dialogu su Dievu, 1721 V,61 | su Dievu, broliška meile ir labiau tiesioginiu bei konkretesniu 1722 V,61 | konkretesniu Bažnyčios komunijos ir misijinės atsakomybės priartinimu. ~ 1723 V,61 | prasiskverbia bažnytinės komunijos ir misijos sąmonė ir patirtis. 1724 V,61 | komunijos ir misijos sąmonė ir patirtis. Be to, Sinodo 1725 V,61 | padedančiais atskleisti ir išgyventi didžiulius ir 1726 V,61 | ir išgyventi didžiulius ir nepaprastus turtus bei atsakomybę, 1727 V,61 | krikšto218. Vyskupijoje ir parapijoje pasauliečių gaunamam 1728 V,61 | ugdymui, ypač komunijos ir misijos įsisąmoninimui, 1729 V,61 | Toji pagalba išreiškia ir įgyvendina Bažnyčios, Motinos 1730 V,61 | įgyvendina Bažnyčios, Motinos ir Auklėtojos, slėpinį. Kunigai, 1731 V,61 | slėpinį. Kunigai, vienuoliai ir vienuolės turi remti pasauliečių 1732 V,61 | Sinodo Tėvai paragino kunigus ir kandidatus kunigystei “uoliai 1733 V,61 | veikti pasauliečių pašaukimo ir misijos labui” 219. Pasauliečiai 1734 V,61 | Pasauliečiai savo ruožtu gali ir turi remti kunigus ir vienuolius 1735 V,61 | gali ir turi remti kunigus ir vienuolius jų dvasinės ir 1736 V,61 | ir vienuolius jų dvasinės ir sielovadinės tarnybos kelyje. ~ ~ 1737 V,62 | auklėjimo vietos ~62. Taip pat ir krikščioniška šeima, “namų 1738 V,62 | Bažnyčia”, yra natūrali ir pagrindinė tikėjimo mokykla. 1739 V,62 | tikėjimo mokykla. Tėvas ir motina santuokos sakramentu 1740 V,62 | sakramentu gauna malonę ir užduotį krikščioniškai auklėti 1741 V,62 | vaikus, kuriems liudija ir perduoda tiek žmogiškąsias, 1742 V,62 | artumą junta kaip mylinčio ir globojančio Tėvo artumą, 1743 V,62 | mokosi atsiverti kitiems ir savęs dovanojime aptinka 1744 V,62 | vėliau pasitvirtinančią ir gilėjančią jiems laipsniškai 1745 V,62 | jiems laipsniškai aktyviai ir atsakingai įsijungiant į 1746 V,62 | bažnytinės bendruomenės ir pasaulietinės visuomenės 1747 V,62 | krikščionys sutuoktiniai ir tėvai yra įsisąmoninę, kad 1748 V,62 | Visuotinės Bažnyčios gyvenime ir misijoje, juo labiau jų 1749 V,62 | ugdomi “Bažnyčios prasme” ir jaus, koks gražus dalykas - 1750 V,62 | Svarbi ugdymo vieta yra ir katalikų mokyklos bei universitetai, 1751 V,62 | dabartiniame istoriniame ir visuomeniniame kontekste, 1752 V,62 | pokyčiais, jau nebepakanka tegul ir visada reikalingo bei nepakeičiamo 1753 V,62 | auklėjimui kaip jų tikrai ir savai bažnytinei misijai. 1754 V,62 | misijai. Taip pat reikia kurti ir plėtoti “auklėjimo bendruomenes”, 1755 V,62 | abiejų lyčių vienuolių ir jaunimo atstovų. Norėdami, 1756 V,62 | tvirtai reikalauti iš visų ir visiems tikros auklėjimo 1757 V,62 | auklėjimo laisvės, garantuotos ir tinkamais pilietiniais įstatymais220. ~ 1758 V,62 | Sinodo Tėvai pripažinimo ir padrąsinimo žodžius skyrė 1759 V,62 | visems pasauliečiams, vyrams ir moterims, kurie su pilietine 1760 V,62 | moterims, kurie su pilietine ir krikščioniška dvasia dirba 1761 V,62 | auklėjimo darbą mokyklose ir ugdymo įstaigose. Taip pat 1762 V,62 | poreikį, kad katalikiškų ir nekatalikiškų mokyklų mokytojai 1763 V,62 | nekatalikiškų mokyklų mokytojai ir dėstytojai tikrai liudytų 1764 V,62 | kompetencija bei sąžiningumu ir krikščioniškos dvasios įkvėptu 1765 V,62 | suprantama, išlaikydami mokslo ir įvairių jo sričių autonomiją. 1766 V,62 | Nepaprastai svarbu, kad moksliniai ir techniniai tyrimai, vykdomi 1767 V,62 | atsižvelgiančio į visą jo vertybių ir reikalavimų apimtį. Šioje 1768 V,62 | visiems parodyti tikėjimo ir mokslo, Evangelijos ir žmogaus 1769 V,62 | tikėjimo ir mokslo, Evangelijos ir žmogaus kultūros vidinį 1770 V,62 | apeliuoja į katalikų mokyklų ir universitetų pranašišką 1771 V,62 | universitetų pranašišką vaidmenį ir reiškia pagarbą mokytojų 1772 V,62 | reiškia pagarbą mokytojų ir dėstytojų, šiandien daugiausia 1773 V,62 | katalikiškos įstaigos ugdytų vyrus ir moteris, savo gyvenime įkūnijančius “ 1774 V,62 | gyvą Bažnyčios atvaizdą ir padeda pažinti jos lobius ( 1775 V,62 | Pasauliečių ugdyme savo vietą turi ir grupės, draugijos bei sąjūdžiai. 1776 V,62 | integruoti, sukonkretinti ir geriau apibrėžti. ~ ~ 1777 V,63 | žmonėms. Tai visų teisė ir pareiga. Todėl Sinodo Tėvai 1778 V,63 | visiškai įgyvendinti žmogaus ir krikščionio pašaukimą” 223. ~ 1779 V,63 | į realią poveikio galią ir sielovados sėkmingumą, reikia 1780 V,63 | organizuojant atitinkamus kursus ir specialias mokyklas. Ugdymas 1781 V,63 | įdeda savo indėlį į ugdymą ir padeda įvertinti vertybes, 1782 V,63 | Bažnyčia, žmonių Motina ir Mokytoja, visokeriopai stengsis, 1783 V,63 | darbe pasirodo itin būtini ir vaisingi. Pirmiausia - įsitikinimas, 1784 V,63 | įsitikinimas, kad tikrą ir sėkmingą ugdymą galima garantuoti 1785 V,63 | atsakomybės už savo ugdymą ir ją stiprins. Ši atsakomybė 1786 V,63 | suvokiame būtinumą tęsti ir gilinti ugdymą ir juo labiau 1787 V,63 | tęsti ir gilinti ugdymą ir juo labiau esame tinkami 1788 V,63 | žmogaus mokslų priemonių ir metodų vartojimu, yra juo 1789 V,63 | duoda gausių vaisių sau ir kitiems. ~ ~ 1790 V,64 | KREIPIMASIS IR MALDA ~64. Baigdamas šį 1791 V,64 | Evangelijos kreipimąsi: Eikite ir jūs į mano vynuogyną. Galima 1792 V,64 | skirto pasauliečių pašaukimui ir misijai, reikšmę apima šis 1793 V,64 | katalikams pasauliečiams, vyrams ir moterims. ~Sinodo darbai 1794 V,64 | Šventosios Dvasios šviesa ir galia atpažįsta ir priima 1795 V,64 | šviesa ir galia atpažįsta ir priima atnaujintą savo Viešpaties 1796 V,64 | pasauliui savo komunijos slėpinį ir savo išganingos misijos 1797 V,64 | atsižvelgdama į pasauliečių vietą ir vaidmenį. Šis Paraginimas 1798 V,64 | tuo, kad visa Dievo tauta ir pasauliečiai joje sėkmingai 1799 V,64 | Tad kreipiuosi į visus ir kiekvieną atskirai, į ganytojus 1800 V,64 | kiekvieną atskirai, į ganytojus ir tikinčiuosius, karštai ragindamas 1801 V,64 | to, į savo protus, širdis ir gyvenimus vis tvirčiau diegti 1802 V,64 | Kristaus Bažnyčios nariai ir kad dalyvaujame jo komunijos 1803 V,64 | slėpinyje bei jo apaštališkoje ir misijinėje galioje. ~Ypač 1804 V,64 | esame Jėzaus Kristaus Kūno ir jo Bažnyčios nariai, šve¹tos 1805 V,64 | buveinės. Dar kartą su jauduliu ir dėkingumu įsiklausykime 1806 V,64 | mes vadinamės Dievo vaikai ir esame!” (1 Jn 3, 1). ~Tas “ 1807 V,64 | kunigiškojoje, pranašiškojoje ir karališkojoje Kristaus tarnyboje 1808 V,64 | pasauliečių atveju reiškiasi ir yra įgyvendinamas pagal 1809 V,64 | krikščionių kilnumą, bet ir priklausymą Bažnyčios-Komunijos 1810 V,64 | slėpiniui, kuris yra pagrindinis ir lemiamas Bažnyčios gyvenimo 1811 V,64 | lemiamas Bažnyčios gyvenimo ir misijos atžvilgis. Karšta 1812 V,64 | vakarienėje: Ut unum sint! visiems ir kiekvienam turi tapti kasdiene 1813 V,64 | turi tapti kasdiene reiklia ir neatšaukiama gyvenimo ir 1814 V,64 | ir neatšaukiama gyvenimo ir veiklos programa. ~Gyvas 1815 V,64 | Dvasios dovana, reikalaujančia ir mūsų laisvės atsako, duos 1816 V,64 | Bažnyčioje, kad pašaukimų ir gyvenimo sąlygų, charizmų, 1817 V,64 | charizmų, tarnybų, užduočių ir atsakomybių įvairovė yra 1818 V,64 | vertybė, didesniu įsitikinimu ir ryžtu paremtas pasauliečių 1819 V,64 | pasauliečių grupių, susivienijimų ir sąjūdžių bendradarbiavimas 1820 V,64 | ženklas. Drauge ji paakina ir stiprina tiesioginę Bažnyčios 1821 V,64 | tiesioginę Bažnyčios apaštalavimo ir misijų veiklą. ~Trečio tūkstantmečio 1822 V,64 | visa Bažnyčia, ganytojai ir tikintieji, turi geriau 1823 V,64 | Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai 1824 V,64 | visai kūrinijai” (Mk 16, 15) ir su nauju polėkiu atgaivinti 1825 V,64 | turi jaustis esą veiklūs ir atsakingi šio darbo dalyviai, 1826 V,64 | pašaukti skelbti Evangeliją ir gyvenimą pagal ją, tarnaudami 1827 V,64 | pagal ją, tarnaudami asmens ir visuomenės vertybėms ir 1828 V,64 | ir visuomenės vertybėms ir poreikiams. ~Vyskupų Sinodas, 1829 V,64 | Dabar jos užtarimui patikiu ir Sinodo vaisių dvasinį sėkmingumą. 1830 V,64 | Mergelę, jungdamasis su Tėvais ir pasauliečiais, taip pat 1831 V,64 | Bažnyčios Motina, ~džiaugdamiesi ir stebėdamiesi ~giedame su 1832 V,64 | Magnificat, ~Tavo meilės ir padėkos giesmę. ~Drauge 1833 V,64 | pasauliečių nuostabų pašaukimą ~ir už tai, kad pavedė jiems ~ 1834 V,64 | gyventi su juo ~meilės ir šventumo komunijoje, ~broliškai 1835 V,64 | didžiąją Dievo vaikų šeimą, ~ir siuntė juos ~savo gyvenimu 1836 V,64 | spinduliuoti Kristaus šviesą ~ir nešti Dvasios ugnį. ~Magnificat 1837 V,64 | pripildyk jų širdis dėkingumo ir įkarščio ~šiam pašaukimui 1838 V,64 | įkarščio ~šiam pašaukimui ir šiai misijai. ~Nuolanki 1839 V,64 | šiai misijai. ~Nuolanki ir kilniadvase “Viešpaties 1840 V,64 | kaip Tu, ~Dievo tarnybai ir pasaulio išganymui. ~Atverk 1841 V,64 | Dievo karalystės erdvėms ~ir Evangelijos skelbimui visai 1842 V,64 | širdis pažįsta ~didžius ir gausius blogio pavojus, ~ 1843 V,64 | slegia mūsų laikų vyrus ir moteris, ~bet ji žino taip 1844 V,64 | didelį vertybių troškulį ~ir vis gausėjančius išganymo 1845 V,64 | įkvėpk mums dvasios jėgų ~ir pasitikėjimą Dievu, ~kad 1846 V,64 | krikščionišką atsakomybę ~ir džiaugsmingą viltį, ~kad 1847 V,64 | karalystė, ~naujas dangus ir nauja žemė. ~Tu Vakarienės 1848 V,64 | visiems pasauliečiams, ~vyrams ir moterims, ~kad jie visiškai 1849 V,64 | atitiktų savo pašaukimą ~ir savo misiją, pakviestķ ~ 1850 V,64 | Mergele Motina, ~vesk mus ir stiprink, ~kad visada gyventume ~ 1851 V,64 | Tavo Sūnaus Bažnyčios sūnūs ir dukterys ~ir prisidėtume 1852 V,64 | Bažnyčios sūnūs ir dukterys ~ir prisidėtume prie tiesos 1853 V,64 | prisidėtume prie tiesos ir meilės civilizacijos ~įtvirtinimo 1854 V,64 | žemėje ~pagal Dievo valią ir jo garbei. ~Amen. ~ ~Roma, 1855 V,64 | 30 diena, Jėzaus, Marijos ir Juozapo Šventosios Šeimos