| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] ypatingos 2 ypatingu 10 ypatybe 1 yra 263 šakele 7 šakelems 1 šakeles 16 | Frequency [« »] ----- ----- 1855 ir 263 yra 248 kad 228 savo 218 i | Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances yra |
Chapter, Paragraph
1 Iža,1 | m. Vyskupų Sinodo tema, yra sudedamoji dalis Dievo Tautos, 2 Iža,1 | darbininkus: “Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su šeimininku, 3 Iža,1 | pasiųstų ten dirbti. Vynuogynas yra visas pasaulis (plg. Mt 4 Iža,2 | ir, laikant sava tai, kas yra jo (plg. Fil 2, 5), prisidėti 5 Iža,2 | kažkas šalia Sinodo, jis yra tiksli ir nuosekli jo išraiška, 6 Iža,3 | ir geidžiamas jo vaisius yra tai, kad pasauliečiai priima 7 Iža,3 | troškimuose suvokti, kur juose yra tikri Dievo pasireiškimo 8 Iža,3 | et spes7. Bet būtent jis yra vynuogynas, jis yra laukas, 9 Iža,3 | jis yra vynuogynas, jis yra laukas, kuriame pasauliečiai 10 Iža,3 | plg. Mt 5, 3-14). O kokia yra dabartinė išvaizda žemės 11 Iža,4 | Sekuliarizmo reiškinys šiandien yra tikrai rimtas reikalas. 12 Iža,5 | Sakoma, kad mūsų epocha yra “humanizmų” epocha. Kai 13 Iža,5 | tikros stabmeldybės bruožų; yra ir tokių, kurie, atitikdami 14 Iža,5 | srovių apraiška ir vaisius yra didėjantis dalyvavimo poreikis. 15 Iža,7 | Evangelija Jėzuje Kristuje yra linksmoji naujiena, kurią 16 I,8 | perspektyvoje pasauliečiai yra ne tik darbininkai, triūsiantys 17 I,8 | tautos simbolį. Izraelis yra Dievo vynuogynas, Viešpaties 18 I,8 | ir patį Jėzų. Tai Jėzus yra vynmedis, o mes, jo mokiniai, 19 I,8 | mokiniai, esame šakelės. Jis yra “tikrasis vynmedis”, duodantis 20 I,8 | Tad pati Bažnyčia yra evangelinis vynuogynas. 21 I,8 | evangelinis vynuogynas. Ji yra slėpinys, nes Tėvo, Sūnaus 22 I,8 | Dvasios meilė bei gyvenimas yra visiškai nesavanaudė dovana 23 I,9 | KAS YRA PASAULIEČIAI? ~9. Sinodo 24 I,9 | Atsakydamas į klausimą, kas yra pasauliečiai, Susirinkimas 25 I,9 | įsitikinęs pareiškė, kad jie yra visateisiai Bažnyčios nariai, 26 I,9 | pašaukimu, kurio tikslas yra ypatingu būdu “rūpinantis 27 I,9 | dalį. 15 ~Jau Pijus XII yra pasakęs, kad “tikinčiųjų, 28 I,9 | Bažnyčios eilėse. Jiems Bažnyčia yra žmonių bendruomenės gyvybinis 29 I,9 | patys esą Bažnyčia, tai yra bendrija tikinčiųjų, kurie 30 I,9 | esančių vienybėje su juo. Jie yra Bažnyčia” 16. ~Pagal biblinį 31 I,9 | visi kiti Bažnyčios nariai, yra šakelės, pasiliekančios 32 I,11 | Tad šventasis krikštas yra naujasis gimimas, atgimimas. ~ 33 I,11 | prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai 34 I,11 | krikščionimis vadina tuos, kurie yra “atgimę ne iš pranykstančios, 35 I,11 | 22). Tada jis žino, kad yra sujungtas su mylimuoju Sūnumi, 36 I,12 | Susirinkimas, neatšaukiamai yra “Kristaus nariai ir Bažnyčios 37 I,13 | Šventosios Dvasios patepimu yra pašventinami, kad būtų dvasinė 38 I,14 | karališkoje tarnyboje ir yra jo pašaukti tarnauti Dievo 39 I,14 | Eucharistijoje. Šis dalyvavimas yra paskirų pasauliečių dalyvavimas, 40 I,15 | lygybės pagrindas ir laidas yra krikščioniškasis naujumas: “ 41 I,15 | vienuoliais ir vienuolėmis yra atsakingi už Bažnyčios misiją. ~ 42 I,15 | Susirinkimo, “pasauliečiams yra savas ir būdingas pasaulietiškas 43 I,15 | pašaukimui įgyvendinti, kadangi yra paskirtas šlovinti Dievą 44 I,15 | jos skiriamasis bruožas yra pasaulietiškas pobūdis40. ~ 45 I,15(40) | uždavinys, pasauliečiams yra tipiška misija. Jiems būdingas 46 I,16 | reikalavimas. Juk Bažnyčia yra rinktinis vynuogynas, kurio 47 I,16 | paties Kristaus sultimis; ji yra mistinis kūnas, o jo nariai 48 I,16 | dalyvauja šventume Galvos, kuri yra Kristus; ji yra šventoji 49 I,16 | Galvos, kuri yra Kristus; ji yra šventoji Viešpaties Jėzaus 50 I,16 | įsčiose (plg. Lk 1, 35), yra ta pati Dvasia, kuri gyvena 51 I,16 | Sinodas: “Kadangi Bažnyčia yra slėpinys Kristuje, ji turi 52 I,16 | būtų jų luomas ar padėtis, yra pašaukti krikščioniškojo 53 I,16 | tobulumui” 43; “visi tikintieji yra kviečiami ir turi siekti 54 I,16 | ir pagirdyti jo Dvasia, yra “šventieji”, taigi įgalioti 55 I,17 | Taip suprastas pašaukimas yra esminis ir neatskiriamas 56 I,17 | Bažnyčios šventumo gyvenime, yra pirmas ir pamatinis indėlis 57 I,17 | karalystę. ~Negana to, šventumas yra pagrindinė prielaida ir 58 I,17 | misiją. Būtent šventumas yra jos apaštališko ryžto ir 59 I,17 | pavyzdys kitiems, o paskui, jei yra įvykdytos reikalingos sąlygos, 60 I,17 | brolybės dvasią, o drauge yra pasauliečių apaštališko 61 II,18 | krikščionys nebepriklauso sau, bet yra Kristaus nuosavybė, kaip 62 II,18 | tarpusavio komunija, nes jie visi yra vieno Vynmedžio, paties 63 II,18 | 21). ~Būtent ši komunija yra pats Bažnyčios slėpinys. 64 II,19 | communio) ekleziologija yra centrinė ir pamatinė Susirinkimo 65 II,19 | ir sakramentus. Krikštas yra Bažnyčios komunijos vartai 66 II,19 | bendravimą Kristaus Kūne, kuris yra Bažnyčia (plg. 1 Kor 10, 67 II,19 | Paulius VI pasakė: “Bažnyčia yra komunija. Ką šiuo atveju 68 II,19 | bendravimą. Bažnyčia kaip tik yra šventųjų bendravimas. Šventųjų 69 II,19 | sakinių: “Bažnyčia Kristuje yra giliausios vienybės su Dievu 70 II,19 | su tuo “slėpiniu”, kuris yra Dievo planas išganyti žmoniją. 71 II,19 | išganyti žmoniją. Maža to, ji yra pats jo centras. Būtent 72 II,19 | visas krikščionių kartas yra nuolatinis ir neišsenkantis 73 II,20 | komunija, kalbant dar tiksliau, yra organiška komunija, analogiška 74 II,20 | žmogaus kūno sąnariai, nors jų yra daug, sudaro vieną kūną, 75 II,20 | pareigų įvairumas. Viena yra Dvasia, kuri Bažnyčiai dalija 76 II,20 | drauge; jei vienas sąnarys yra šlovinamas, su juo džiaugiasi 77 II,20 | viena ir ta pati dvasia yra Bažnyčios ir Bažnyčioje 78 II,20 | Tad bažnytinė komunija yra dovana, didi Šventosios 79 II,20 | visa tai, kas jį išskiria, yra ne didesnė garbė, o jam 80 II,21 | tiek dovanos ir užduotys yra įvairiopos ir skirtingos. ~ ~ 81 II,22 | savo tautos ganytojams, yra tikra tarnyba, Naujajame 82 II,22 | Sakramentinės tarnybos yra malonė ne tik tiems, kurie 83 II,22 | Bažnyčiai. Jomis reiškiasi ir yra įgyvendinamas ypatingas 84 II,23 | kad sakramentinė tarnyba yra dalyvavimo Kristaus - Galvos 85 II,23 | susijusių pareigų. Juk liturgija yra šventosios apeigos, atliekamos 86 II,23(73) | protingumu ir garbingumu, yra tinkami padėti Bažnyčios 87 II,23 | evangelinio aktyvumo laukas yra plati ir labai sudėtinga 88 II,24 | atsimename, kokia galinga yra nuodėmė, kuri stengiasi 89 II,25 | ir misijoje. Jose “tikrai yra ir veikia viena, šventa, 90 II,25 | turi aiškiai suvokti, kas yra dalinė Bažnyčia, autentiškai 91 II,25 | Bažnyčios pavyzdžiu: “iš jų yra sudaryta viena bei vienintelė 92 II,25 | apaštalavimą, - kurios ląstelė yra parapija, ir visada tebūnie 93 II,26 | parapijos gyvenimu. Parapija yra tarsi galutinis Bažnyčios 94 II,26(90) | bendruomenes, iš kurių svarbiausios yra atskirose vietose suorganizuotos 95 II,26 | teologinės tikrovės pamato, nes yra eucharistinė bendruomenė94, 96 II,26 | kyla iš to, kad parapija yra tikėjimo bendruomenė bei 97 II,26 | reprezentuojantis vyskupijos vyskupą95, yra hierarchinė grandis, jungianti 98 II,26 | praktikuoti meilę. Tos draugijos yra tikra bažnytinės komunijos 99 II,27 | viena kitą papildančios, yra savaip būtinos. Pasauliečiai 100 II,28 | kūną. ~Tai, kad krikščionys yra Bažnyčios “nariai”, visai 101 II,28 | nemenkina to, kad kiekvienas jų yra “vienintelė ir nepakartojama” 102 II,28 | kiekvienas remia visus ir visi yra parama kiekvienam.” 103 ~ ~ 103 II,28 | gyvenimo (plg. Jn 4, 14), yra visokio pasauliečių apaštalavimo, 104 II,28 | egzistencijos prasmei. O tai yra komunija su Dievu ir su 105 II,29 | Pirmo svarbumo reikalas yra pripažinti tikinčiųjų laisvę 106 II,29 | jungtis Bažnyčioje. Ta laisvė yra autentiška teisė, o ne kokia 107 II,29 | pasiekti” 108. ~Taigi tai yra Bažnyčios vadovybės pripažinta 108 II,30 | žvelgiant į popiežių, kuris yra nuolatinė ir regima Visuotinės 109 II,31 | omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie sako: ‘Aš esu 110 III,32 | būtina vaisingumo sąlyga yra komunija su Jėzumi; iš jos 111 III,32 | duoti vynmedžio atžalos, yra komunija su kitais, Kristaus 112 III,32 | taip giliai, kad komunija yra misijos versmė ir drauge 113 III,32 | drauge vaisius: komunija yra misijinė, o misija tarnauja 114 III,32 | mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi 115 III,32 | Jie taip pat žino, kad yra Kristaus pašaukti ne patys 116 III,32 | bet jų šlovinga pareiga yra taip ganyti tikinčiuosius 117 III,33 | evangelizacijoje, nes ji yra malonė ir mandatas, kurį 118 III,33 | klusnumu. Kiekvienas mokinys yra pašauktas asmeniškai. Niekam 119 III,34 | gyvenimo problemų akivaizdoje yra nemažiau neraminantys ir 120 III,34 | Nebijokite! Kristus žino, “kas yra žmoguje”. Jis vienas! O 121 III,34 | dažnai nežino, kas jame yra, kas yra jo proto ir širdies 122 III,34 | nežino, kas jame yra, kas yra jo proto ir širdies gelmėje. 123 III,34 | nekelia žmogui grėsmės, bet ir yra vienintelis kelias, vedantis 124 III,34 | atėjo dėl tavęs, Kristus tau yra “Kelias, Tiesa ir Gyvenimas” ( 125 III,34 | Žinoma, krikščionys tėvai yra pirmi ir nepamainomi savo 126 III,35 | žmogaus Atpirkėją. Būtent tai yra savitas misijų uždavinys, 127 III,35 | liudijimą. Tikri misionieriai yra pasauliečiai, dėl įvairių 128 III,35 | Tačiau dabar misijų problema yra tokia plati ir rimta, kad 129 III,35 | privalo gerai atsiminti, jog yra pasiųsta ir pas tuos, kurie 130 III,35 | pasireiškiantis jaunose Bažnyčiose, yra ne tik vietinės dvasininkijos, 131 III,35 | sąlygas. Religijų dialogas yra pirmutinės svarbos, kai 132 III,36 | evangelizuojančia bendruomene ir todėl yra žmonių tarnautoja. Bažnyčioje 133 III,36 | galutinis Bažnyčios tikslas yra Dievo karalystė, o Bažnyčia 134 III,36 | Dievo karalystė, o Bažnyčia yra jos “daigas ir pradžia žemėje” 130, 135 III,36 | garbei. Tačiau Karalystė yra visiško žmonių išvadavimo 136 III,36 | tiesai apie tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis131. 137 III,36 | likimo” 132. ~Todėl žmogus “yra pirmasis ir pagrindinis 138 III,37 | visų kūrinių tik žmogus yra “asmuo”, sąmoningas ir laisvas 139 III,37 | laisvas subjektas, todėl jis yra visa ko, kas žemėje egzistuoja, “ 140 III,37 | viršūnė” 135. ~Asmens kilnumas yra didžiausias žmogaus gėris, 141 III,37 | pasaulį, - bet iš to, kas jis “yra”. Tad reikšminga ne tiek 142 III,37 | kiek asmens gėris, kuris yra pats asmuo. ~Visas žmogaus 143 III,37 | Šventosios Dvasios šventove, ir yra paskirtas amžinai gyventi 144 III,37 | žmogiškoji būtybė visada yra vertybė savaime ir sau ir 145 III,37 | daiktas. ~Asmens kilnumas yra visų žmonių lygybės pagrindas. 146 III,37 | Bet kokia diskriminacija yra neleistinas neteisingumas 147 III,37 | asmens kilnumas drauge yra jų tarpusavio dalyvavimo 148 III,37 | pirmiausia tuo, kas žmonės “yra”, ir tik paskui tuo, ką 149 III,37 | turi”. ~Asmens kilnumas yra nesunaikinama kiekvienos 150 III,37(136)| paliudyti, kad kiekvienas žmogus yra kažkas unikalu ir nepakartojama. 151 III,37(136)| akivaizdoje žmogus visada yra vienintelis ir nepakartojamas. 152 III,38 | nors ir pagrįsti, vis dėlto yra melagingi ir iliuziški, 153 III,38 | nepriklausomai nuo to, ar yra sveika, ar serga, veiksni 154 III,38 | visi šie ir panašūs dalykai yra gėdingi; žalodami žmogiškąją 155 III,38 | silpna ir kenčianti, visada yra nuostabi Dievo gerumo dovana. 156 III,38 | Taip”, to “Amen”, kuris yra pats Kristus (plg. 2 Kor 157 III,38 | iššūkių potencialus šaltinis yra naujos didžiulės technologinės 158 III,39 | Santykis su Dievu iš tiesų yra pačios žmogaus būties ir 159 III,39 | Jos tikras pripažinimas yra viena iš didžiausių gėrybių 160 III,39 | neišvengiamas reikalavimas, yra kertinis žmogaus teisių 161 III,39 | praktikuoti savo religiją yra esminė žmonių taikaus sambūvio 162 III,39 | kentėjimais ir kankinyste yra Kristaus mokinių apaštalavimo 163 III,39 | vystymosi disproporcijos yra atvirai atskleistos neseniai 164 III,39 | struktūrai, jei visos jos tikslas yra asmuo. ~Šitaip glaudžiai 165 III,40 | matmenį, nes pačioje gelmėje yra pašauktas bendrai su kitais 166 III,40 | visuomeninio matmens apraiška yra santuoka ir šeima. “Dievas 167 III,40 | Santuoka ir šeima yra pirmas pasauliečių visuomeninio 168 III,40 | Bažnyčios vystymuisi. ~Šeima yra gyvybės ir meilės lopšys, 169 III,40 | apaštališka pasauliečių užduotis yra rūpintis, kad šeima įsisąmonintų 170 III,40 | savo tapatybę, tai, kad ji yra pirma ir pamatinė visuomenės 171 III,40 | apaštališkas įsipareigojimas šeimai yra visuomeniškai labai reikšmingas. 172 III,40 | reikšmingas. Savo ruožtu Bažnyčia yra tuo giliai įsitikinusi, 173 III,41 | darbais kūnui ir sielai, yra labiausiai tiesioginė, visuotinė 174 III,41 | prakilniausias būdas, nes meilė yra didžiausia dovana, Šventosios 175 III,41 | grupių bei bendruomenių, yra ir visada bus reikalinga. 176 III,42 | asmens ir visuomenės labui, yra bendrojo gėrio - visų žmonių 177 III,42 | spręsti, ar politikų veiksmai yra aiškūs ir tyri, atitinkantys 178 III,42 | jokia politine sistema ir yra žmogaus asmens transcendencijos 179 III,42 | politikos stilius ir priemonė yra solidarumas. Jis skatina 180 III,42 | Sollicitudo rei socialis”, yra kai kas daugiau negu “vien 181 III,42 | solidarios politikos vaisius yra taika. Pasauliečiai negali 182 III,42 | solidarumą. Juk solidarumas yra “kelias į taiką, o drauge 183 III,43 | socialinio mokymo pagrindų yra visuotinės gėrybių paskirties 184 III,43 | konkrečiai, vyro ir moters darbas yra labiausiai paplitęs ir tiesioginis 185 III,43 | ūkio vystymosi įrankis. Jis yra kiekvieno žmogaus teisė 186 III,43 | visuomenės gerovė. Žmogus yra viso ekonominio-socialinio 187 III,43 | subjektiškumas ir teisė dalyvauti yra gerbiami, kovoti už naujo 188 III,43 | Dievo paveikslą, kuriuo yra paženklintas, vadinasi, 189 III,43 | atsakomybę už dovanas, kurias yra gavęs ir gauna iš Dievo. 190 III,43 | iš Dievo. Žmogaus rankose yra dovana, kurią, pagal galimybes 191 III,44 | visuomenei reiškiasi ir yra įgyvendinama kultūros kūrimu 192 III,44 | perteikimu. Ypač mūsų laikais tai yra viena svarbiausių žmonių 193 III,44 | Vatikano II Susirinkimas yra pasakęs apie Evangelijos 194 III,44 | Evangelijos ir kultūros santykį, yra nuolatinė istorinė tikrovė 195 III,44 | kultūros atotrūkis, be abejo, yra mūsų laikų drama, kaip buvo 196 III,44 | perteikimo kelias šiandien yra masinio informavimo priemonės166. 197 IV,46 | objektu. Juk iš tikrųjų jis yra - ir reikia nuolat skatinti, 198 IV,46 | kūrėjas170. Jaunystė dažnai yra savojo “aš” intensyvaus 199 IV,46 | akyse” (Lk 2, 52). ~Kaip yra pasakę Sinodo Tėvai, “jaunimas 200 IV,46 | nurodydama, kad pastaroji yra vienintelis ir išsamus atsakymas 201 IV,46 | pasitikėdama ir mylėdama [...]. Ji yra tikroji pasaulio jaunystė [...], 202 IV,47 | nuopelnų gyvybės semiasi, bet yra visiškai nesavanaudė Dievo 203 IV,48 | kiekviena žmogiška būtybė yra gyvenimas, nuolat augantis 204 IV,49 | pozicija tik todėl, kad yra moteris, būtina ginti ir 205 IV,49 | lemiamu atskaitos tašku, yra vaisingiausia naujumo versmė 206 IV,50 | Bažnyčioje ir visuomenėje, yra įžvalgesnė ir tikslesnė 207 IV,50 | priimti tokią poziciją, yra klusnumas Dievui, sukūrusiam 208 IV,51 | nors Bažnyčios sandara ir yra ‘hierarchinė’, toji sandara 209 IV,51 | šventumui” 190. ~Tačiau, kaip yra pasakęs Paulius VI, nors 210 IV,51(190) | Ten pat, 27; “Bažnyčia yra diferencijuotas kūnas, kuriame 211 IV,51(190) | galima ir reikia geisti, yra meilė (plg. 1 Kor 12-13). 212 IV,51 | smukimą. Toks “atpažinimas” yra skubi ir neatšaukiama istorinė 213 IV,51 | įsipareigojimo, konkrečiai to, kas yra būdingas ir nepakeičiamas 214 IV,51 | visuomenei savo talentais drauge yra jos saviraiškos kelias - 215 IV,52 | kitos bendruomenės ir kuri yra “ženklas” tarpasmenės meilės 216 IV,52 | Kadangi krikščionių šeima yra bendruomenė, kurios ryšius 217 IV,53 | pamokys visą pasaulį, kas yra meilė. Padarysime visa, 218 IV,53 | varginamus įvairių ligų. Juk liga yra dažniausia ir labiausiai 219 IV,53 | tapti jų gyvenimo programa, yra šviesa, leidžianti regėti, 220 IV,53 | kad tokia situacija irgi yra malonė: “Savo kūne papildau, 221 IV,53 | vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia” (Kol 1, 24). Būtent 222 IV,53 | Kenčiantis žmogus yra Bažnyčios kelias, nes pirmiausia 223 IV,53 | kelias, nes pirmiausia jis yra paties Kristaus, gailestingojo 224 IV,54 | klausimus. Juk ant Kryžiaus yra “žmogaus Atpirkėjas”, Skausmų 225 IV,55 | triūsiantys darbininkai yra Dievo tautos nariai: kunigai, 226 IV,55 | pasauliečiai. Jie visi yra Bažnyčios komunijos ir jos 227 IV,55 | veikimo plotmėje, krikščionys yra vieno vynmedžio - Kristaus 228 IV,55 | įvairūs gyvenimo luomai yra glaudžiai susiję, net vienas 229 IV,55 | prasmę: kiekvienas luomas yra atskiras būdas gyventi pagal 230 IV,55 | Ministerinė kunigystė savo ruožtu yra Kristaus Atpirkėjo sakramentinio 231 IV,55 | tarnauja Bažnyčios augimui ir yra įvairovė, giliai sujungta 232 IV,56 | dvasininkų luomą204. Sinodo Tėvai yra pasakę: “Šventoji Dvasia 233 IV,56 | Vienokios maldingumo pratybos yra didžiūno, kitokios - amatininko 234 IV,56 | vienuolynų maldingumas, bet yra ir kitokių maldingumo rūšių, 235 IV,56 | atskirai Bažnyčios nariai yra Viešpaties vynuogyno darbininkai, 236 IV,56 | ir nepakartojamas asmuo yra pašauktas vardu įdėti savo 237 V,57 | Žmogus su savo laisve yra Dievo pašauktas augti, bręsti 238 V,58 | Dievo balso klausymasis, yra pamatinė ir nepaliaujama 239 V,59 | įskiepyta į vynmedį, kuris yra Kristus, duoda vaisių visose 240 V,59 | Dievo planas, pagal kurį jos yra “istorinė vieta” apsireikšti 241 V,59 | gynimas kultūroje, - visa tai yra apvaizdos teikiamos galimybės “ 242 V,60 | mokslą. Sinodo Tėvai tai yra pabrėžę daugelį kartų. Kalbėdami 243 V,60 | Bažnyčios socialinis mokslas yra dinamiškas, prisitaikantis 244 V,60 | egzistencijos vienybę ir yra jų misijos sėkmingumo sąlyga, 245 V,61 | savo vaikus. Taip, Dievas yra pirmas didysis savo Tautos 246 V,61 | tėvu. ~Auklėtoja pirmiausia yra Visuotinė Bažnyčia, kurioje 247 V,61 | Bažnyčia, kurioje Popiežius yra pirmutinis katalikų pasauliečių 248 V,61 | Bažnyčioje arba vyskupijoje yra ir veikia parapija. Jai 249 V,62 | šeima, “namų Bažnyčia”, yra natūrali ir pagrindinė tikėjimo 250 V,62 | krikščionys sutuoktiniai ir tėvai yra įsisąmoninę, kad jų “namų 251 V,62 | tarnybai. ~Svarbi ugdymo vieta yra ir katalikų mokyklos bei 252 V,62 | atsinaujinimo centrai. Kaip yra nurodę Sinodo Tėvai, dabartiniame 253 V,62 | progą ugdymą, kurį jų nariai yra gavę iš kitų asmenų bei 254 V,63 | katalikų pasauliečių ugdymu, yra pagrindinė sąlyga garantuoti 255 V,63 | į vietinę kultūrą, kaip yra aiškiai nurodę Sinodo Tėvai: “ 256 V,63 | pavidalą. ~Be to, svarbus yra įsitikinimas, kad kiekvienas 257 V,63 | įsitikinimas, kad kiekvienas mūsų yra ugdymo tikslas, o drauge 258 V,63 | priemonių ir metodų vartojimu, yra juo sėkmingesnis, juo labiau 259 V,64 | pasauliečių atveju reiškiasi ir yra įgyvendinamas pagal jų “ 260 V,64 | pasaulietišką pobūdį”, kuris yra jų “savita ypatybė”. ~Bažnytinė 261 V,64 | Bažnyčios-Komunijos slėpiniui, kuris yra pagrindinis ir lemiamas 262 V,64 | ir atsakomybių įvairovė yra vertybė, didesniu įsitikinimu 263 V,64 | pati savaime toji komunija yra pirmas didelis Kristaus