Chapter,  Paragraph

 1 Iža,2 |         kviečia visus pasauliečius vis glaudžiau su juo jungtis
 2 Iža,3 |        nebuvo priimtinas, šiandien vis labiau virsta kalte. Niekam
 3 Iža,3 |          įvairove ir kinta kaskart vis greičiau. Todėl reikia sergėtis
 4 Iža,4 |        atkreipė dėmesį į tai, kad “vis gausesni būriai praktiškai
 5 Iža,5 |          asmens šventumas pasirodo vis iš naujo. ~Būtent todėl
 6 Iža,5 |            kaip šiandien plinta ir vis tvirtėja kiekvienos žmogiškos
 7 Iža,5 |         visas pasaulio tautas, jos vis geriau įsisąmonina žmogaus
 8 Iža,5 |            tikras “laiko ženklas”, vis ryškėjantis gyvenimo terpėse
 9  I,17 |        dieviškasis išganymo planas vis labiau pasiektų visų laikų
10 II,27 |        būtinos.  Pasauliečiai turi vis tvirčiau įsitikinti apaštališko
11 II,27 |     praradęs kryptį, bet jo širdis vis labiau trokšta patirti ir
12 II,30 |           misijų įsipareigojimą ir vis labiau taptų naujosios evangelizacijos
13 III,35|            indėlis šiandien atrodo vis būtinesnis ir vertingesnis.
14 III,35|        kuris dėl įveikiamų atstumų vis mažėja, Bažnyčios bendruomenės
15 III,38|         kultūrą, nors ir pagrįsti, vis dėlto yra melagingi ir iliuziški,
16 III,38|      pirmas žmogaus gyvenimo fazes vis didėja. Šiandien labiau
17 III,39|   Augustinas sako: “Tasai vynmedis vis vien, kaip buvo skelbta
18 III,40|        stengtis, kad ji pati taptų vis aktyvesniu ir atsakingesniu
19 III,40|   patvarumui ir vaisingumui gresia vis didesnis pavojus, o pastangos
20 III,42|       dėlei pasauliečiai turi būti vis labiau gaivinami tikro dalyvavimo
21 IV,45 |        amžiumi. “Galima tarti, kad vis kitoks dienos metas nurodo
22 IV,45 |         kitoks dienos metas nurodo vis kitokį žmogaus amžių. Šitaip
23 IV,49 |        poziciją - tai, kad moterys vis labiau įsisąmonina savo
24 IV,49 |              Kadangi mūsų dienomis vis aktyviau visame visuomenės
25 IV,49 |         plistų ir stiprėtų, lydima vis gilesnio ir platesnio moters
26 IV,52 |         tais lobiais turi naudotis vis geriau” 196. Sinodo Tėvai
27 IV,53 | guodžiančią Jėzaus Kristaus meilę, vis iš naujo tarp daugybės sergančių
28 IV,54 |         kenčiančiųjų globai, kurie vis sąmoningiau ir atsakingiau
29  V,57 |      nuolat augti, bręsti ir duoti vis gausesnių vaisių. ~Dievas
30  V,58 |             vykdydami savo misiją, vis tvirčiau ryžtųsi juo gyventi. ~
31  V,58 |           įpareigojanti užduotis - vis geriau pažinti tikėjimo
32  V,60 |      pareigą ginti žmogaus teises. Vis dėlto politinių partijų
33  V,62 |            universitetai, taip pat vis labiau savo veiklą plečiantys
34  V,64 |        protus, širdis ir gyvenimus vis tvirčiau diegti bažnytinę
35  V,64 |       didelį vertybių troškulį ~ir vis gausėjančius išganymo vaisius. ~