Chapter,  Paragraph

  1 Iža,2      |       įkvėpimui. Jaunesnieji težino, kad šis kvietimas ypač skirtas
  2 Iža,2      |         posėdžius: “Dėkojame už tai, kad Sinodo metu galėjome ne
  3 Iža,2      |            Tėvai galėjo konstatuoti, kad Šventoji Dvasia be paliovos
  4 Iža,2      |             tarnybas bei uždavinius, kad praktiškai veikiant dažnai
  5 Iža,2      |      linkėjimą, o drauge ir prašymą, kad deramu metu Visuotinei Bažnyčiai
  6 Iža,3      |       geidžiamas jo vaisius yra tai, kad pasauliečiai priima Kristaus
  7 Iža,3      |          dieną be darbo?’ Tie sako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė.’
  8 Iža,3      |          savo misiją. Jėzus trokšta, kad jie, kaip ir visi jo mokiniai,
  9 Iža,3(7)   |             Tačiau drauge pastebime, kad mūsų laikų ženklai iš dalies
 10 Iža,4      |              užmiršta Dievą, teigia, kad šis neturi jo gyvenimui
 11 Iža,4      |  Susirinkimas atkreipė dėmesį į tai, kad “vis gausesni būriai praktiškai
 12 Iža,5      |       šventumo sunaikinti neįmanoma, kad ir kiek jis būtų niekinamas
 13 Iža,5      |       religinėms vertybėms. ~Sakoma, kad mūsų epocha yra “humanizmų”
 14 Iža,6      |   visuomeninio įsipareigojimo kelią, kad taikos troškimas būtų patenkintas.
 15 Iža,7      |      pasiekti vienybę ir dalyvavimą, kad ir kokie būtų sunkumai,
 16 Iža,7      |             veiksmu. ~Bažnyčia žino, kad Kristus ją siuntė kaip “
 17  I,8       |        vynuogyno slėpinį, aptinkame, kad jis vaizduoja ne tik Dievo
 18  I,8       |           suprasite, - sako Jėzus, - kad aš esu savo Tėve, ir jūs
 19  I,9       |          Tėvai teisingai konstatavo, kad pasauliečių pašaukimą ir
 20  I,9       |        visiškai įsitikinęs pareiškė, kad jie yra visateisiai Bažnyčios
 21  I,9       |           Jau Pijus XII yra pasakęs, kad “tikinčiųjų, tiksliau -
 22  I,10      |             Neperdėsime tvirtindami, kad visõs pasauliečio kataliko
 23  I,11      |            Lk 3, 22). Tada jis žino, kad yra sujungtas su mylimuoju
 24  I,11      |       panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmgimis iš daugelio
 25  I,11      |        pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną Kūną” (
 26  I,12      |              panardina savo mirtyje, kad panardintų jį ir savo prisikėlime (
 27  I,13      |           patepimu yra pašventinami, kad būtų dvasinė buveinė” 18. ~
 28  I,13      |       dvasine šventove. Tai reiškia, kad žmogų, sujungtą su Kristumi
 29  I,13      |          manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną
 30  I,14      |     statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė
 31  I,14      |           buvo atmenama. Tai liudija kad ir šv. Augustino komentaras
 32  I,14      |              asmenis. Tad akivaizdu, kad visi esame Kristaus kūnas,
 33  I,14      |              išpažino Petras, atėjo, kad visus mus padarytų karaliais
 34  I,14      |              10). Jie turi stengtis, kad Evangelijos naujumas ir
 35  I,14      |            kaip ir save patį, Tėvui, kad Dievas būtų visa visame
 36  I,15      |                 Maža to, jis teigia, kad pats Įsikūnijęs Žodis “norėjo
 37  I,15      |              ten juos Dievas šaukia, kad savas pareigas eidami, Evangelijos
 38  I,15      |            patikėjo pasaulį žmonėms, kad jie dalyvautų kūrimo darbe,
 39  I,15(40)  |              pašaukimas remiasi tuo, kad jiems “tenka rūpintis laikinaisiais
 40  I,16      |              aiškiai. Galima sakyti, kad Susirinkimas, sušauktas
 41  I,16      |          šventumą. ~Šiandien būtina, kad visi krikščionys skubiai
 42  I,16      |      šventųjų; turime uoliai melsti, kad Dievas mums jų duotų” 42. ~
 43  I,16      |      pasauliečius: “Visi tikintieji, kad ir koks būtų jų luomas ar
 44  I,16      |          ragina ir iš jų reikalauja, kad, sekdami Jėzumi Kristumi,
 45  I,16(44)  |          gyvenimui, sako: “Jie visi, kad ir kokioje būtų situacijoje,
 46  I,16(44)  |            kokioje būtų situacijoje, kad ir kokiomis sąlygomis būtų
 47  I,17      |          prielaida ir būtina sąlyga, kad Bažnyčia galėtų įgyvendinti
 48  I,17      |                 Čia reikia priminti, kad Sinodo metu įvyko iškilminga
 49  I,17      |           kilni pareiga - darbuotis, kad dieviškasis išganymo planas
 50 II,18      |             ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu
 51 II,19      |            Susirinkimas daug padarė, kad Bažnyčia būtų ryškiau suprasta
 52 II,20      |         gentium” toliau skaitome: “O kad nepaliaujamai atsinaujintume
 53 II,20      |          gaivina, vienija ir judina, kad Bažnyčios Tėvai jos veiklą
 54 II,20      |      atsimindamas bendrą atsakomybę, kad paveldėtas lobis duotų vaisių.
 55 II,20      |             ir kitiems jo atžvilgiu, kad visa tai, kas jį išskiria,
 56 II,21      |         tarno, patį save aukojančio, kad visus išgelbėtų (plg. Mk
 57 II,21      |            ganytojais ir mokytojais, kad padarytų šventuosius tinkamus
 58 II,21      |          Testamento tekstai liudija, kad tiek bažnytinės tarnybos,
 59 II,22      |      Kristaus kaip Galvos vardu) 66, kad skelbdami Evangeliją ir
 60 II,23      |          kunigystės šventimai lemia, kad sakramentinė tarnyba yra
 61 II,23      |      tikinčiųjų būrio. Tad natūralu, kad pasauliečiai gali atlikti
 62 II,23      |          Tėvai išreiškė įsitikinimą, kad, norint išvengti panašių
 63 II,23      |               Tad pirmiausia reikia, kad ganytojai itin rūpestingai
 64 II,23      |       ganytojai privalo būti budrūs, kad neįvestų “išimtinių situacijų”
 65 II,23      |          Tėvai išreiškė pageidavimą, kad “motu proprio” “Ministeria
 66 II,23      |              Bažnyčios, rūpindamosi, kad bažnytinė praktika patikėti
 67 II,24      |              patinka (1 Kor 12, 11), kad, patarnaudami vieni kitiems
 68 II,24      |           Kristaus Kūnui, su sąlyga, kad jos tikrai kyla iš Dvasios
 69 II,24      |        atpažinti ir priimti. Žinome, kad Dievas veikia visuose krikščionyse,
 70 II,24      |           Susirinkimas aiškiai sako, kad “sprendimas dėl charizmų
 71 II,24      |           Tes 5, 12.19-21)” 82 taip, kad visos charizmos, skirtingos
 72 II,25      |           esminis ir pastovus ryšys, kad visuotinė Bažnyčia gyvuoja
 73 II,25      |        vyskupijos užmojų. Negana to, kad galėtų atsiliepti į miestų
 74 II,25      |       tarptautinę sritį, juo labiau, kad nuolat dažnėjantis gyventojų
 75 II,25      |    bendradarbiavimo formoms plėtoti, kad, deramai įvertinant bendras
 76 II,26      |   Eucharistiją. Ši galia kyla iš to, kad parapija yra tikėjimo bendruomenė
 77 II,26      |           pasaulyje pernelyg dideli, kad parapija viena galėtų su
 78 II,26      |           sielovada97. Tiesą sakant, kad Evangelijos žodis ir malonė
 79 II,26      |           Paprasčiausiai esu tikras, kad toji labai sena ir garbinga
 80 II,26      |     emigrantų) ypatingos situacijos. Kad visos tos parapijos galėtų
 81 II,27      |             veikla tokia reikalinga, kad be jos net ganytojų apaštalavimas
 82 II,27      | bendruomeninio apaštalavimo pavyzdį, kad ir kokios būtų žmonių skirtybės,
 83 II,27      |           žmonių išganymo klausimus, kad būtų svarstomi ir sprendžiami
 84 II,28      |              ir Kristaus kūną. ~Tai, kad krikščionys yra Bažnyčios “
 85 II,28      |         nariai”, visai nemenkina to, kad kiekvienas jų yra “vienintelė
 86 II,28      |      išpažįstame Credo, remiasi tuo, kad visų gėris tampa kiekvieno
 87 II,28      |            dalyvavimo būdai ~Būtina, kad kiekvienas pasaulietis katalikas
 88 II,28      |           kuriuos būtina atskleisti, kad išaugtų pasauliečių misijų
 89 II,30      |        tikėjimą. Ji pasireiškia tuo, kad tiesa apie Kristų, Bažnyčią
 90 II,30      |         įvairovę, drauge rūpinantis, kad ją gaivintų nuolatinis pasirengimas
 91 II,30      |   krikščioniškai formuoti jų sąmonę, kad Evangelijos dvasia jie galėtų
 92 II,30      |              Šis tikslas reikalauja, kad pasauliečių susivienijimai,
 93 II,30      |              orumui. ~Iš to plaukia, kad pasauliečių susivienijimai,
 94 II,31      |            31.  Bažnyčios ganytojai, kad ir susidurdami su galimais
 95 II,31      |      misijoje. ~Ypač rekomenduotina, kad kai kurie nauji susivienijimai
 96 II,31      |     organišką ir patvarią struktūrą, kad, veikiami Šventosios Dvasios,
 97 II,31      |    pasitelkta bendrų namų statybai. “Kad solidariai statytume bendrus
 98 II,31      |            sako: “Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie
 99 II,31      |         Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte
100 II,31      |             jus nebūtų susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios
101 II,31      |             ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, kad tu
102 II,31      |        mumyse, kad pasaulis įtikėtų, kad tu esi mane siuntęs” (Jn
103 III        |          SKYRIUS ~PASKYRIAU JUS TAM, KAD EITUMĖTE IR DUOTUMĖTE VAISIŲ ~
104 III,32     |             išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių
105 III,32     |              implikuoja taip giliai, kad komunija yra misijos versmė
106 III,32     |              8). O Bažnyčia suvokia, kad kaip dovana gauta komunija
107 III,32     |                Tos misijos tikslas - kad visi žmonės pažintų ir patirtų
108 III,32     |        girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą
109 III,32     |            labui. Jie taip pat žino, kad yra Kristaus pašaukti ne
110 III,32     |            charizmas taip traktuoti, kad visi, kiekvienas savo būdu,
111 III,34     |          gerovė ir konsumpcionizmas, kad ir sumišę su gąsdinančio
112 III,34     |             šiandien gresia pavojus, kad tas dvasinis ir moralinis
113 III,34     |      evangelizacija gali garantuoti, kad suklestės  tyras ir gilus
114 III,34     |            be kita ko, dera liudyti, kad krikščionių tikėjimas duoda
115 III,34     |              pasauliečių liudijimas, kad ne baimė, o Kristaus ieškojimas
116 III,34     |        kateketų darbą, pripažindami, kad pastarieji “užima labai
117 III,34     |            visi turime įsisąmoninti, kad kiekvienas krikštytasis
118 III,35     |            yra tokia plati ir rimta, kad tik visi Bažnyčios nariai -
119 III,35     |          naujų pasaulio kraštų link, kad įvykdytų savo misijų pašaukimą
120 III,35     |         Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo
121 III,36     |           šios perspektyvos aiškėja, kad Bažnyčia dėl pačios evangelizavimo
122 III,36     |           didžiai jaudinančio fakto, kad “Dievo Sūnus savo įsikūnijimu
123 III,37     |              konfliktų, kiek dėl to, kad paniekina žmogaus asmens
124 III,37(136)|       švenčiame, norėdami paliudyti, kad kiekvienas žmogus yra kažkas
125 III,37(136)|        neįstengia garantuoti žmogui, kad jis galės gimti, gyventi
126 III,38     |           Juk Bažnyčia tvirtai tiki, kad “žmogaus gyvybė, nors silpna
127 III,38     |             priėmime, dera rūpintis, kad Bažnyčios “Taip” žmogaus
128 III,38     |           perspektyvoje svarbiausia, kad pasauliečiai krikščionys,
129 III,39     |        įsitikinusieji ja turi teisę, kad būtų deramai gerbiamas jų
130 III,39     |              iškart reikia pabrėžti, kad šiandien ši problema įgavo
131 III,40     |             rūpinasi visais, norėjo, kad visi žmonės sudarytų vieną
132 III,40     |              teisinėmis priemonėmis, kad šeimai būtų garantuotos
133 III,40     |   pasauliečių užduotis yra rūpintis, kad šeima įsisąmonintų savo
134 III,40     |     įsisąmonintų savo tapatybę, tai, kad ji yra pirma ir pamatinė
135 III,40     |            visuomenėje, ir stengtis, kad ji pati taptų vis aktyvesniu
136 III,40     |          nuoseklėja. ~Patirtis rodo, kad civilizacija ir tautų tvirtumas
137 III,40     |         įsitikinusi, nes gerai žino, kad “žmonijos ateitis ateina
138 III,41     |            šventoji Bažnyčia parodė, kad apie Kristų susibūrusią
139 III,41     |         Žmogaus Sūnaus, atėjusio “ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti” (
140 III,42     |            daugelį kartų patvirtino, kad teisė ir pareiga dalyvauti
141 III,42     |              gana paplitusi pažiūra, kad politika kelia neišvengiamą
142 III,42     |           bendruomenės ir Bažnyčios, kad krikščionių, tiek atskirai,
143 III,43     |          problemų sprendimą, kovoti, kad  kuo greičiau būtų padarytas
144 III,43     |              organizavimo, rūpintis, kad darbo vieta taptų bendruomene
145 III,43     |            ir su meile. Tai reiškia, kad žmogus turi jausti atsakomybę
146 III,43     |         medžio’ (Pr 2, 16-17), rodo, kad santykiaudami su regimąja
147 III,44     |            išgyvenimus ir troškimus, kad pasitarnautų daugelio ir
148 III,44     |              būti reikia ne tik tam, kad pripažintume  ir, jei prireiks,
149 III,44     |      kultūros elementus, bet ir tam, kad juos sukilnintume savitais
150 IV,45      |              amžiumi. “Galima tarti, kad vis kitoks dienos metas
151 IV,45      |          metas. [...] Vadinasi, tai, kad darbininkai kviečiami į
152 IV,45      |           dienos metu, turi reikšti, kad vieni pasiekia šventą gyvenimą
153 IV,45      |          Bažnyčioje, kurioje dirbti, kad priartintų Dievo karalystės
154 IV,46      |              reikia nuolat skatinti, kad būtų - veiklus subjektas,
155 IV,46      |              Evangeliją, nurodydama, kad pastaroji yra vienintelis
156 IV,47      |                 Vaikai mums primena, kad Bažnyčios misijų vaisingumas
157 IV,47      |          Taip pat reikia prisiminti, kad vaikystės laikotarpis teikia
158 IV,47      |              tai pabrėžė, sakydamas, kad “vaikai ir paaugliai tikrai
159 IV,48      |   nepakeliama našta, noriu pasakyti, kad Bažnyčia prašo ir laukia,
160 IV,48      |            Bažnyčia prašo ir laukia, kad jie tęstų savo apaštalavimo
161 IV,48      |        kaskart aiškiau įsisąmoninti, kad jų vaidmuo Bažnyčioje ir
162 IV,48      |           privilegija ne tik dėl to, kad ne visiems tenka laimė peržengti
163 IV,48      |               bet pirmiausia dėl to, kad tai laikas, kai galima geriau
164 IV,48      |        tautai [...]. Nepaisydami to, kad tenka spręsti daugelį sudėtingų
165 IV,48      |           pamažu menksta jūsų jėgos, kad socialinės organizacijos
166 IV,48      |             nepakankamai efektyvios, kad įstatymų leidyba vėluoja,
167 IV,48      |            įstatymų leidyba vėluoja, kad egoistiškai nusiteikusi
168 IV,49      |           Jono XXIII poziciją - tai, kad moterys vis labiau įsisąmonina
169 IV,49      |          paribio pozicija tik todėl, kad yra moteris, būtina ginti
170 IV,49      |            reikia dar daug padaryti, kad būtų pašalinta neteisinga
171 IV,49      |   sėkmingesnę specialiąją sielovadą, kad tos diskriminacijos būtų
172 IV,49      |        pabrėžė Susirinkimas, būtent, kad moterys turi aktyviai ir
173 IV,49      |     reiškiasi moterys, labai svarbu, kad jos plačiau dalyvautų įvairiose
174 IV,49      |           srityse” 180. ~Supratimas, kad moteris su jai būdingais
175 IV,49      |              tęsti. Maža to, reikia, kad ji plistų ir stiprėtų, lydima
176 IV,49      |          dabartinis Sinodas skelbia, kad Bažnyčiai, siekiančiai sėkmingiau
177 IV,50      |              pagrindai ~50.  Sąlyga, kad moteriai bus garantuota
178 IV,50      |              Sinodo Tėvai, teigdami, kad “norint išspręsti problemas,
179 IV,50      |              jog “Bažnyčia tvirtina, kad už visų kitėjimų esama daug
180 IV,50      |              ir veiksmų labai aišku, kad nėra jokios diskriminacijos
181 IV,50(186) |      Redemptoris Mater”, primindama, kad “krikščioniškojo gyvenimo
182 IV,50(186) |         moterį kaip tokią tuo faktu, kad Dievas iškiliame Sūnaus
183 IV,51      |             misijoje, nėra abejonių, kad krikšto ir sutvirtinimo
184 IV,51      |          Pirmiausia reikia pasakyti, kad “nors Bažnyčios sandara
185 IV,51      |            daugelį kartų tikslinama, kad kalbama apie “vyrus ir moteris”.
186 IV,51      |         visuomenėje. ~Galima sakyti, kad visos šiuolaikinio pasaulio
187 IV,51      |             sąlygas ir institucijas, kad jos būtų suderintos su teisingumo
188 IV,51      |              18). Galėtume pasakyti, kad šitaip Dievas Kūrėjas patikėjo
189 IV,52      |        netrūko balsų, būgštaujančių, kad sutelkus per daug dėmesio
190 IV,52      |           vyrų ir moterų dalyvavimą, kad pasauliečiai išganingoje
191 IV,52      |           nuo pradžios” panorėjusio, kad žmogus būtų “dviejų vienybė”
192 IV,52      |             būtų “dviejų vienybė” ir kad vyras ir moteris sudarytų
193 IV,52      |        turėti santuokos sakramentas, kad galėtų apšviesti ir įkvėpti
194 IV,52      |            visai teisingai pareiškė, kad “reikia grąžinti deramą
195 IV,53      |           KENČIANTIEJI ~53.  Žmogus, kad ir pašauktas džiaugsmui,
196 IV,53      |       Prisikėlimo šviesoje. Tikimės, kad jūsų liudijimas pamokys
197 IV,53      |          Padarysime visa, ką galime, kad rastumėte jums tinkamą vietą
198 IV,53      |           šviesa, leidžianti regėti, kad tokia situacija irgi yra
199 IV,53      |         Labai svarbu parodyti faktą, kad sergantys, kenčiantys ir
200 IV,54      |              sielovada ~54.  Reikia, kad neįkainojamas paveldas,
201 IV,54      |       tikrovę. Geroji naujiena sako, kad kentėjimas žmogui bei pačiai
202 IV,54      |             priminti: “Todėl reikia, kad Kalvarijoje, po Kryžiumi,
203 IV,54      |      Nukryžiuotąjį ir Prisikėlusįjį, kad jų kentėjimų auka pagreitintų
204 IV,54      |              ir geros valios žmonės, kad meilėje galėtų rasti savo
205 IV,56      |               To negana. Dar reikia, kad kiekvienas atskirai maldingumo
206 IV,56      |         šeimų. Pripažįstu, Filotėja, kad aniems pašaukimams netinka
207 IV,56      |     pasauliečio darbus. [...] O mes, kad ir kur būtume, galime ir
208  V         |                           V SKYRIUS ~KAD DUOTUMĖTE DAR DAUGIAU VAISIŲ ~
209  V,57      |              vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių” (
210  V,57      |                jie aiškiai pareiškė, kad “pasauliečių ugdyba turi
211  V,57      |           sielovados programas taip, kad visos bendruomenės (kunigų,
212  V,58      |          ugdymu labiausiai siekiama, kad jie kaskart kuo geriau atskleistų
213  V,58      |            Tačiau negalima užmiršti, kad Viešpats, kaip ir anas vynuogyno
214  V,58      |             Kalbama ne tik apie tai, kad reikia žinoti, ko Dievas
215  V,58      |           jis jums lieps” (Jn 2, 5). Kad ištikimai elgtumės pagal
216  V,58      |           dvasinio neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui” (
217  V,59      |              pasauliečių reikalauja, kad jie būtų išugdyti tai vienybei,
218  V,59      |            ir valstybės - piliečius, kad jie stengtųsi uoliai atlikti
219  V,59      |           siekiame būsimosios, mano, kad galime nepaisyti žemiškųjų
220  V,59      |            uždavinių. Jie nepastebi, kad tikėjimas dar labiau įpareigoja
221  V,59      |                Todėl galėjau teigti, kad tikėjimas, netampantis kultūra, “
222  V,60      |            aspektus. ~Nėra abejonės, kad kiekvieno žmogaus, pašaukto
223  V,60      |       priemones turi taip panaudoti, kad, deramai atlikdami pasaulietines
224  V,60      |             y., pasiryžimą stengtis, kad žmogiškosios ir krikščioniškosios
225  V,60      |    universtitetus. Reikia atsiminti, kad Bažnyčios socialinis mokslas
226  V,60      |    apaštalavimo veiklai ypač svarbu, kad jie stiprintų savyje žmogiškąsias
227  V,61      |              nelygu motinos įsčiose, kad būtų pradėti ir pagimdyti
228  V,61      |             to, Sinodo Tėvai nurodė, kad kita pagalbos forma gali
229  V,62      |            ir tėvai yra įsisąmoninę, kad jų “namų Bažnyčia” dalyvauja
230  V,62      |           jaunimo atstovų. Norėdami, kad mokykla deramai vykdytų
231  V,62      |              dėmesį į skubų poreikį, kad katalikiškų ir nekatalikiškų
232  V,62      |      autonomiją. Nepaprastai svarbu, kad moksliniai ir techniniai
233  V,62      |              pasiaukojamai rūpinasi, kad katalikiškos įstaigos ugdytų
234  V,63      |           Todėl Sinodo Tėvai pasakė, kad “ugdymo galimybę reikia
235  V,63      |           Pirmiausia - įsitikinimas, kad tikrą ir sėkmingą ugdymą
236  V,63      |            svarbus yra įsitikinimas, kad kiekvienas mūsų yra ugdymo
237  V,63      |         kitus. ~Ypač svarbu suvokti, kad ugdymas, besiremiantis protingu
238  V,64      |          vynuogyną. Galima pasakyti, kad Sinodo, skirto pasauliečių
239  V,64      |           Tie vaisiai pasireikš tuo, kad visa Dievo tauta ir pasauliečiai
240  V,64      |             vadinasi, įsisąmoninimą, kad esame Jėzaus Kristaus Bažnyčios
241  V,64      |         Kristaus Bažnyčios nariai ir kad dalyvaujame jo komunijos
242  V,64      |    misijinėje galioje. ~Ypač svarbu, kad visi krikščionys įsisąmonintų
243  V,64      |             visuotinėje” Bažnyčioje, kad pašaukimų ir gyvenimo sąlygų,
244  V,64      |       nuostabų pašaukimą ~ir už tai, kad pavedė jiems ~daugeriopą
245  V,64      |              ir pasitikėjimą Dievu, ~kad mokėtume įveikti ~visas
246  V,64      |              ir džiaugsmingą viltį, ~kad ateina Dievo karalystė, ~
247  V,64      | pasauliečiams, ~vyrams ir moterims, ~kad jie visiškai atitiktų savo
248  V,64      |               vesk mus ir stiprink, ~kad visada gyventume ~kaip tikri