Chapter,  Paragraph

 1 Iža,2 |      pasauliečių veiklos prigimtį, kilnumą, dvasingumą, misiją ir atsakomybę
 2 Iža,5 |             Dievo gyvojo atvaizdo, kilnumą (plg. Pr 1, 26), jai ima
 3 Iža,5 |         geriau įsisąmonina žmogaus kilnumą. Jis - ne “daiktas” arba “
 4 Iža,5 |    palaikydami ir ugdydami visą jo kilnumą. ~Tų humanistinių srovių
 5  I,8  |           Tik turint prieš akis šį kilnumą galima apibrėžti jų pašaukimą
 6  I,14 |            pranašišką ir karališką kilnumą. Todėl kalbėjau: “Gimęs
 7  I,16 |       Šventasis geriausiai liudija kilnumą, kurį gauna Kristaus mokinys. ~
 8  I,17 |             dėmuo, vadinasi, ir jų kilnumą kuriantis elementas. Drauge
 9  I,17 |           Pažink, krikščioni, savo kilnumą!] Taip pat ragina šv. Maksimas,
10 III,34|       labiau atitinkančius žmogaus kilnumą.  Dievas myli žmogų! Tai
11 III,37|           kiekvieno žmogaus asmens kilnumą ir kitus tuo įsąmoninti -
12 III,37|           paniekina žmogaus asmens kilnumą, kilnumą ne tik to, kuris
13 III,37|            žmogaus asmens kilnumą, kilnumą ne tik to, kuris neteisingumą
14 III,38|           žmogiškos būtybės asmens kilnumą ginti jos teisę gyventi,
15 III,38|         žmogiškos būtybės asmeninį kilnumą nuo pirmos egzistavimo akimirkos.
16 IV,49 |            labiau įsisąmonina savo kilnumą ir reiškiasi viešoje gyvenimo
17 IV,49 |            stiprinti moters asmens kilnumą, taigi jos lygybę su vyru. ~
18 IV,49 |           Pripažinti moters asmens kilnumą - pirmas žingsnis garantuojant
19 IV,49 |   pažeidimams” 178. Be to, “moters kilnumą, kuriam labai gresia viešoji
20 IV,50 | Apaštališkajame laiške apie moters kilnumą ir pašaukimą. Šiame dokumente
21 IV,50 |       imdami vyro ir moters asmens kilnumą ir jų tarpusavio santykį,
22 IV,50 | Apaštališkajame laiške apie moters kilnumą ir pašaukimą skaitome: “
23 IV,51 |           apie funkciją, o ne apie kilnumą ar šventumą. Pirmiausia
24 IV,51 |             Pirma - suteikti tikrą kilnumą santuokos ir motinystės
25 IV,55 |          pagal tą patį krikščionio kilnumą ir visuotinį pašaukimą šventumui,
26  V,58 |    apibrėžia kiekvieno pasauliečio kilnumą ir atsakomybę, aplink juos
27  V,58 |           ir dėkingai atpažinti šį kilnumą bei ištikimai ir kilniaširdiškai
28  V,58 |          Leonas Didysis: “Kas davė kilnumą, duos ir jėgos!” 210, bei
29  V,64 |            įsisąmonintų nepaprastą kilnumą, kurį gavo su šventuoju
30  V,64 |          ne tik bendrą krikščionių kilnumą, bet ir priklausymą Bažnyčios-Komunijos