Chapter,  Paragraph

 1 Iža,2     |      kartais tiesiog pranašiškas. Tas mokymas gali apšviesti ir
 2 Iža,3     |   išganingosios misijos subjektu. Tas pats balsas sklinda ir Bažnyčios
 3  I,15     |           visi jos nariai. Tačiau tas dalyvavimas turi įvairius
 4  I,15     |        tariant, turi “savą būdą”. Tas savitumas apibrėžiamas kaip “
 5  I,17     |      pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs
 6 II,25     |           ir daugeliu kitų būdų. ~Tas dalyvavimas pirmiausia pasireiškia
 7 II,29     |       bendrijos kontekste. Būtent tas ekleziologinis principas,
 8 II,30     |      dalyvaujama jo įgyvendinime. Tas tikslas - “evangelizuoti
 9 III,32    |      pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių” (Jn 15,
10 III,32    | reikalavimas. Kas neduoda vaisių, tas neišsilaiko komunijoje: “
11 III,34    |      šiandien gresia pavojus, kad tas dvasinis ir moralinis paveldas
12 III,39    |         žmogaus religinį matmenį. Tas reikalavimas nėra paprasčiausias “
13 III,42    |           žmogaus gėrio - siekis. Tas gėris skirtas ir garantuotas
14 IV,47     |         mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus
15 IV,47     |           tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima” (Mt 18, 3-5;
16 IV,50     |          turinčių Kristuje, kuris tas pats vakar, šiandien ir
17 IV,51(190)|       nereikia įnešti sumaišties. Tas suskirstymas nelemia vienų
18 IV,52     |        labai reikšmingą pamokymą; tas pamokymas Bažnyčiai tarpininkaujant
19  V,57     |      pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs
20  V,58     |     karalystės atėjimo istorijon. Tas asmeninis pašaukimas ir
21  V,60     |         liturgijoje. Pasauliečiai tas priemones turi taip panaudoti,
22  V,60     |       laisvės ir išvadavimo, 72). Tas mokslas turi patekti į bendrosios
23  V,64     |          ir esame!” (1 Jn 3, 1). ~Tas “krikščioniškasis naujumas”,