Chapter,  Paragraph

 1 Iža,2    |   džiaugsmingai ir didžiadvasiškai. Pats Viešpats per Šv. Susirinkimą
 2 Iža,2    |            miestus ir vietoves, kur pats nori ateiti (plg. Lk 10,
 3 Iža,3    | išganingosios misijos subjektu. Tas pats balsas sklinda ir Bažnyčios
 4 Iža,4    |            religijos”8. Ne kartą ir pats esu priminęs apie nukrikščionėjimo
 5  I,11    |      sujungtas su mylimuoju Sūnumi, pats tapdamas įsūniu (plg. Gal
 6  I,14    |         tarnyboje, dėl kurios Jėzus pats save paaukojo ant kryžiaus
 7  I,15    |            Maža to, jis teigia, kad pats Įsikūnijęs Žodis “norėjo
 8  I,16    |    sužadėtinė, už kurią jis atidavė pats save, idant ją pašventintų (
 9  I,17    |           ir atsakomybe. Išties jau pats patirtas šventumas, kylantis
10 II,18    |              Būtent ši komunija yra pats Bažnyčios slėpinys. Tai
11 II,19    |            žmoniją. Maža to, ji yra pats jo centras. Būtent todėl
12 II,19    |         priesakas mylėti taip, kaip pats Kristus mus mylėjo [...].
13 II,20    |             santykį su visu kūnu ir pats įdeda į jį savo indėlį. ~
14 II,23    |       teisės nuostatus” 69. ~Tačiau pats tų užduočių vykdymas pasauliečio
15 II,26(90)|         Susirinkimas sako: “Kadangi pats vyskupas ne visuomet ir
16 II,28    |           ugdymo tarnybai, o drauge pats kaip nuosavybę gauna bendrą
17 III,37   |             asmens gėris, kuris yra pats asmuo. ~Visas žmogaus asmens
18 III,38   |         Taip”, to “Amen”, kuris yra pats Kristus (plg. 2 Kor 1, 19;
19 III,41   |            ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti” (Mk 10, 45), valdžioje.
20 III,43   |      suteikė darbui šlovingą vertę, pats savo rankomis darbuodamasis
21 IV,50    |        turinčių Kristuje, kuris tas pats vakar, šiandien ir per amžius (
22 IV,54    |      pasitikėjimas gyvenimu, bet ir pats tikėjimas Dievu ir jo tėviška
23  V,61    |   krikščionių (per Ananiją), paskui pats pasiekė tobulumą ir tapo