Chapter,  Paragraph

 1 Iža,3(7)|       ženklai iš dalies skiriasi nuo tų, kurie reiškėsi Susirinkimo
 2 Iža,5   |           ugdydami visą jo kilnumą. ~Tų humanistinių srovių apraiška
 3  I,11   | nuskambėjusius Jordano pakrantė-je: “Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi
 4 II,18   |           Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,
 5 II,18   |            kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs” (Jn 17,
 6 II,23   |          pripažinti ir remti plėtotę tų tarnybų, pareigų ir funkcijų,
 7 II,23   |          nuostatus” 69. ~Tačiau pats tų užduočių vykdymas pasauliečio
 8 II,24   |           Bažnyčios istorijoje. Apie tų dovanų įvairovę liudija
 9 II,28   |      asmeniškai. Jis skamba: “Eik ir tu į mano vynuogyną!”  Šitaip
10 II,29   |             kriterijus, nustatančius tų junginių bažnytinį autentiškumą. ~
11 II,30   |      grįžimas į krikštytųjų bendriją tų, kurie kadaise “atsitraukė”. ~  ~
12 II,31   |             tikėjimą Kristumi: “Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,
13 II,31   |            kad pasaulis įtikėtų, kad tu esi mane siuntęs” (Jn 17,
14 III,34  |             ir net pagunda pašalinti tų problemų šaltinį, užbaigiant
15 III,34  |     įsitraukdami į misijų darbą tarp tų, kurie dar netiki arba negyvena
16 III,38  |         gindama žmogų ir pasaulį nuo tų, kurie rezga pinkles gyvybei
17 IV,51   |         apaštalavimo sritis: visuose tų bendrijų gyvenimo matmenyse,
18  V,62   |            bei sąjūdžiai. Kiekvienas tų susivienijimų savais būdais
19  V,63   |         specialias mokyklas. Ugdymas tų, kurie savo ruožtu užsiims
20  V,64   |             mus atsiduoti taip, kaip Tu, ~Dievo tarnybai ir pasaulio
21  V,64   |        naujas dangus ir nauja žemė. ~Tu Vakarienės menėje ~su apaštalais