Chapter,  Paragraph

 1 Iža,5 |  sunaikinimo link; kiti iškelia žmogų ant pjedestalo ir įgauna
 2  I,12 |     kūną. Šiuo sakramentu Jėzus žmogų panardina savo mirtyje,
 3  I,13 |      šventove. Tai reiškia, kad žmogų, sujungtą su Kristumi ir
 4 II,30 |        apie Kristų, Bažnyčią ir žmogų priimama ir skelbiama remiantis
 5 III,34| atsakymų nerandantį šiuolaikinį žmogų apima neviltis ir net pagunda
 6 III,34|     leiskite Kristui prabilti į žmogų. Tik jis turi gyvenimo,
 7 III,34|   žmogaus kilnumą.  Dievas myli žmogų! Tai paprasta, bet jaudinanti
 8 III,38|     gyvą “Taip”, šitaip gindama žmogų ir pasaulį nuo tų, kurie
 9 III,38|      kada nors ir šioje srityje žmogų gelbsti tik išmintis ; ja
10 III,40|        ir šeima. “Dievas sukūrė žmogų ne vieną, nes nuo pat pradžių
11 IV,48 |        paprastai vaizduoja seną žmogų kaip išminties ir Dievo
12 IV,50 |    klusnumas Dievui, sukūrusiam žmogų “pagal savo paveikslą” kaip “
13 IV,50 | pamiršti ir įvairių mokslo apie žmogų šakų bei įvairių kultūrų
14 IV,50 |    darbo sri-tis - mokslai apie žmogų ir įvairios teologijos šakos,
15 IV,51 |       Kūrėjas patikėjo moteriai žmogų. Jį patikėjo, žinoma, visiems
16 IV,54 |       sąlygas sutelkti dėmesį į žmogų, į buvimą šalia jo ir su
17 IV,54 |   ligonį, invalidą ar kenčiantį žmogų traktuoti ne kaip pasyvų