Chapter,  Paragraph

 1 Iža,4|        tiesos šūksniu: “Sau sukūrei mus, Viešpatie, ir nerami mūsų
 2  I,10|         pavidalą”: krikštas atgimdo mus Dievo vaikų gyvenimui; jis
 3  I,11|           iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam,
 4  I,14|            Petras, atėjo, kad visus mus padarytų karaliais ir kunigais.
 5 II,18|           Visa Bažnyčia stovi prieš mus, kaip 'Tėvo ir Sūnaus, ir
 6 II,19|    įvaizdžiai, kuriais Susirinkimas mus veda į Bažnyčios slėpinio
 7 II,19|             taip, kaip pats Kristus mus mylėjo [...]. Pagaliau jos
 8 II,31|           charizmų, kuriomis Dievas mus apdovanoja, galės būti vaisingai
 9 IV,54|         visų, kurie kenčiate, remti mus. Tai jūsų, silpnųjų, prašome
10 IV,56|           24-27). ~Apaštalas Petras mus ragina: “Patarnaukite vieni
11  V,58|         Dievas nuo amžių mąstė apie mus ir pamilo kaip vienatinius
12  V,58| krikščioniškojo gyvenimo tarpsnius, mus ragina: “Lyg naujagimiai
13  V,64|              kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo
14  V,64|      Viešpaties Tarnaite”, ~išmokyk mus atsiduoti taip, kaip Tu, ~
15  V,64|      kliūtis mūsų misijai. ~Išmokyk mus žvelgti į pasaulio tikrovę, ~
16  V,64|               Mergele Motina, ~vesk mus ir stiprink, ~kad visada