Chapter,  Paragraph

  1 Iža,1      |     dangaus karalyste yra panašiai kaip su šeimininku, kuris anksti
  2 Iža,2      |         kuris ją siunčia į pasaulį kaip “visuotinį išganymo sakramentą”1. ~
  3 Iža,2      |  Pasižiūrėkite, mieliausi broliai, kaip gyvenate, ir patikrinkite,
  4 Iža,3      |            Jėzus trokšta, kad jie, kaip ir visi jo mokiniai, būtų
  5 Iža,3      |            visuomenės tendencijas. Kaip evangelinėje dirvoje auga
  6 Iža,5      |       naujo. ~Būtent todėl regime, kaip šiandien plinta ir vis tvirtėja
  7 Iža,6      |          tipiško reiškinio. Galbūt kaip niekada istorijoje, žmonija
  8 Iža,7      |        žino, kad Kristus ją siuntė kaip “giliausios vienybės su
  9 Iža,7      |         pasaulio srityse reiškiasi kaip vilties ir meilės ženklas
 10  I,8       |        pranašai vynuogyną supranta kaip išrinktosios tautos simbolį.
 11  I,8       |             21); “Tavo motina buvo kaip vynmedis vynuogyne, pasodintas
 12  I,8       |            14, 20). ~Tik Bažnyčios kaip komunijos [communio] slėpinyje
 13  I,9       |  bendruomenės gyvybinis pagrindas. Kaip tik todėl jie, ir pirmiausia
 14  I,9       |      vynuogyno įvaizdį tikintieji, kaip ir visi kiti Bažnyčios nariai,
 15  I,11      |     daugelio brolių” (Rom 8, 29). ~Kaip tik Šventoji Dvasia suteikia
 16  I,12      |        Vienas kūnas Kristuje ~12.  Kaip atgimusieji “sūnūs Sūnuje”,
 17  I,12      |       sūnūs Sūnuje”, krikštytieji, kaip moko Florencijos Susirinkimas,
 18  I,12      |      savimi ir tarpusavyje slėpinį kaip paslaptingos komunijos,
 19  I,14      |             brangaus. Ir jūs patys kaip gyvieji akmenys, statydinkitės
 20  I,14      |            esame atiduoti Kristui, kaip ir patys esame Kristus.
 21  I,14      |         Gimęs iš Mergelės Marijos, kaip manyta, dailidės sūnus,
 22  I,14      |         sūnus, gyvojo Dievo Sūnus, kaip išpažino Petras, atėjo,
 23  I,14      |            išganymui. Krikštytieji kaip Kristaus nariai jungiasi
 24  I,14      |            savęs ir pajungia juos, kaip ir save patį, Tėvui, kad
 25  I,14      |        dovanomis turtina Bažnyčią, kaip savo paties Kūną ir Sužadėtinę.
 26  I,14      |       trejopoje Kristaus tarnyboje kaip Bažnyčios nariai. Tai aiškiai
 27  I,14      |      trejopoje Kristaus tarnyboje, kaip kylantis iš priklausymo
 28  I,14      |   komunijai. Šv. Augustinas sako: “Kaip dėl mistinės krizmos [chrisma]
 29  I,15      |       pobūdžio” teologinę reikšmę, kaip ją nušviečia Dievo išganymo
 30  I,15      |         Tas savitumas apibrėžiamas kaip “pasaulietiškas pobūdis” 32. ~
 31  I,15      |           pasauliečių luomą parodo kaip vietą, kurioje juos pasiekia
 32  I,15      | Susirinkimas jų luomą traktuoja ne kaip paprastą išorinį, aplinkybių
 33  I,15      |     aplinkybių sąlygotą faktą, bet kaip tikrovę, kuri visą prasmę
 34  I,15(40)  |                                    Kaip visateisiai Dievo tautos
 35  I,16      |        duotų” 42. ~Visi tikintieji kaip Bažnyčios nariai gauna ir
 36  I,16      |        visus krikščionis gyventi, “kaip pridera šventiesiems” (Ef
 37  I,17      |         suprasti ir patirti ne tik kaip reikalavimą ir kategorišką
 38  I,17      |            pareigą, bet dar labiau kaip ryškų atgimdžiusio juos
 39  I,17      |      pamatinis indėlis į Bažnyčios kaip “šventųjų bendravimo” statybą.
 40  I,17      |      suvešėjimas priklauso nuo to, kaip tvirtai jos įaugusios į
 41  I,17      |           jos įaugusios į vynmedį.”Kaip šakelė negali duoti vaisiaus
 42 II,18      |            yra Kristaus nuosavybė, kaip į vynmedį įskiepytos šakelės. ~
 43 II,18      |     komuniją Viešpats Jėzus nurodo kaip nuostabų atspindį ir slėpiningą
 44 II,18      |              Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,
 45 II,18      |          Bažnyčia stovi prieš mus, kaip 'Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios
 46 II,19      |     Bažnyčia būtų ryškiau suprasta kaip komunija ir konkrečiau kaip
 47 II,19      |        kaip komunija ir konkrečiau kaip komunija įgyvendinta. ~Ką
 48 II,19      |      šventųjų bendravimą. Bažnyčia kaip tik yra šventųjų bendravimas.
 49 II,19      |    Susirinkimas Bažnyčią apibūdina kaip Dievo tautą : “Dievui patiko
 50 II,19      |      naujas priesakas mylėti taip, kaip pats Kristus mus mylėjo [...].
 51 II,19      |            visi krikštytieji gauna kaip dovaną (plg. Jl 3, 1). ~
 52 II,20      |     liejasi į tikinčiuosius [...]. Kaip visi žmogaus kūno sąnariai,
 53 II,20      |          tikinčiųjų širdyse gyvena kaip šventovėje (plg. 1 Kor 3,
 54 II,20      |      Viešpaties Dvasia pasaulietį, kaip ir kitus krikštytuosius,
 55 II,20      |            užduotims, primena jam, kaip ir kitiems jo atžvilgiu,
 56 II,21      |    apibūdina tarnybas ir charizmas kaip Šventosios Dvasios dovanas,
 57 II,21      |         Kūno ugdymui, kol mes visi kaip vienas tikėdami ir pažindami
 58 II,22      |          Christi Capitis (Kristaus kaip Galvos vardu) 66, kad skelbdami
 59 II,22      |          pačia esme. Antra vertus, kaip primena Vatikano II Susirinkimas,
 60 II,22      |           savo pareigas ne kitaip, kaip tik tarnavimą visai Dievo
 61 II,23(73)  |        padėti Bažnyčios ganytojams kaip ekspertai arba patarėjai,
 62 II,24      |       teikėjos Dvasios laisvę, tai kaip atsakas į įvairius poreikius,
 63 II,24      |       šitaip jos pratęsiamos laike kaip brangus ir gyvas paveldas,
 64 II,24      |        ypatingą dvasinę giminystę. Kaip tik kalbėdamas apie pasauliečių
 65 II,24      |      dalydama kiekvienam atskirai, kaip jai patinka (1 Kor 12, 11),
 66 II,24      |      gautąją malonę, ir patys būtų kaip geri daugeriopos Dievo malonės
 67 II,25      |       kalba apie dalines Bažnyčias kaip bendrijas, suformuotas visuotinės
 68 II,26      |         greičiau tai “Dievo šeima, kaip brolija, gaivinama vienybės
 69 II,27      |       tarnaujančiais namais, arba, kaip sakydavo popiežius Jonas
 70 II,28      |      unikalumo ir nepakartojamumo, kaip visos Bažnyčios turtingumo
 71 II,28      |    vynuogyną!”  Šitaip kiekvienas, kaip vienintelis ir nepakartojamas,
 72 II,28      |            tarnybai, o drauge pats kaip nuosavybę gauna bendrą visos
 73 II,28      |     apaštalavimo būtinumą pasirodo kaip labai reikšmingi: “Apaštalavimas
 74 II,29      |      dalyvauti Kristaus Evangeliją kaip žmonių vilties ir visuomenės
 75 II,29      |       nuolaida. Ji kyla iš krikšto kaip sakramento, šaukiančio pasauliečius
 76 II,30      |        kriterijus, apibūdinamus ir kaip “bažnytinio pobūdžio kriterijai”,
 77 II,30      |           prie evangelinio neturto kaip didžiadvasės meilės visiems
 78 II,31      |            komunijoje, gausinti ją kaip evangelinius talentus. ~
 79 II,31      |        žodžiai nepaliauja skambėję kaip priekaištas dėl Kristaus
 80 II,31      |     vedančia į tikėjimą Kristumi: “Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,
 81 III,32     |            O Bažnyčia suvokia, kad kaip dovana gauta komunija turi
 82 III,33     |           SKELBTI EVANGELIJĄ ~33.  Kaip Bažnyčios nariai, pasauliečiai
 83 III,33     |           II Susirinkimo žodžius: “Kaip Kristaus - kunigo, pranašo
 84 III,33     |       statyti ir formuoti Bažnyčią kaip tikėjimo bendruomenę, tiksliau -
 85 III,33     |            bendruomenę, tiksliau - kaip tikėjimo, išpažįstamo priimant
 86 III,34     |           egzistencijos momentais, kaip gimimas, kentėjimas ir mirtis.
 87 III,34     |            savo pirmykšte reikšme, kaip ryšys su Kristaus asmeniu
 88 III,34     |          asmeniu ir jo Evangelija, kaip susitikimas ir sakramentinė
 89 III,34     | sakramentinė komunija su Kristumi, kaip gyvenimas meilės ir tarnybos
 90 III,37     |           paskirtį. Dievo sukurtas kaip jo atvaizdas ir į jį panašus,
 91 III,37     |          suprantama ir traktuojama kaip tokia, bet niekad - kaip
 92 III,37     |           kaip tokia, bet niekad - kaip vartojimui skirtas objektas,
 93 III,37     |         kuris neteisingumą vykdo. ~Kaip visų žmonių lygybės pagrindas,
 94 III,37(136)|           gimti, gyventi ir veikti kaip vienintelis ir nepakartojamas,
 95 III,38     |           už tokias žmonių teises, kaip, pvz., teisė į gydymą, būstą,
 96 III,38     |            darbininkai traktuojami kaip gryni pelno įrankiai, o
 97 III,38     |       kviečiami ypatingu pagrindu, kaip antai tėvai, auklėtojai,
 98 III,39     |         visuomenės gerovės, lygiai kaip ir kiekvieno saviraiškos
 99 III,39     |            dvasios sritį, pasirodo kaip kitų pagrindinių teisių
100 III,39     |           Tasai vynmedis vis vien, kaip buvo skelbta pranašų ir
101 III,39     |        pasauliečiams, kurie gyvena kaip nepavargstantys tikėjimo
102 III,39     |     moralumo sritį. Ji traktuojama kaip pagrindinis kriterijus,
103 III,39     |            pagrindinis kriterijus, kaip esminė atrama pačios visuomenės
104 III,39     |   tarnavimą visuomenei pasireiškia kaip bendra užduotis krikščioniška
105 III,40     |         vieną, nes nuo pat pradžių kaip ‘vyrą ir moterį sukūrė juos’ (
106 III,41     |         daugeliu įvairių pavidalų: kaip laisva ir neformali veikla
107 III,41     |      laisva ir neformali veikla ir kaip institucinė veikla, kaip
108 III,41     |           kaip institucinė veikla, kaip pagalba pavieniams žmonėms
109 III,41     |         pašaukta meilės tarnybai: “Kaip savo pradžioje jungdama “
110 III,41     |     apimančio neveiklumo aukomis. ~Kaip tik tokiame kontekste labiausiai
111 III,41     | Volontariatą, suvoktą tikroviškai, kaip nesuinteresuotą tarnavimą
112 III,41     |     pamirštiems, reikia apibūdinti kaip svarbią apaštalavimo išraišką.
113 III,42     |     institucijomis149. ~Norėdami,, kaip minėta, gaivinti laikinąją
114 III,42     |   nukreipta į asmenį ir visuomenę, kaip nuolatinę veiksmų kryptį
115 III,42     |           ir skleidimą, suprantamą kaip “dorybę”, kuria visi turi
116 III,42     |            turi būti auklėjami, ir kaip moralinę “jėgą”, kuri, grindžiama
117 III,42     |          nugalėti tokias pagundas, kaip nesąžiningumas, melavimas,
118 III,42     |   žemiškosios tikrovės autonomiją, kaip rašoma konstitucijoje “Gaudium
119 III,42     |            kolektyviai savo vardu, kaip krikščioniška sąžine besivadovaujančių
120 III,42     |         Šioje srityje solidarumas, kaip esu sakęs enciklikoje “Sollicitudo
121 III,43     |        problemos jų raidos fone ir kaip jos spręstinos pagal Bažnyčios
122 III,43     |     žmonėms ir kiekvienam atskirai kaip priemonė plėtoti tikrai
123 III,43     |           ir krikščioniška dvasia, kaip asmeninio šventėjimo kelią159
124 III,43     | piktnaudoti’ arba tvarkyti daiktus kaip patinka. Apribojimas, nuo
125 III,44     | privilegijuotose kultūros vietose, kaip mokyklos ir universitetai,
126 III,44     |       abejo, yra mūsų laikų drama, kaip buvo drama ir kitais laikais.
127 IV,45      |        saulė kyla dangumi aukštyn, kaip įkarštis gyventi. Šešta
128 IV,45      |              senatvės pradžia, nes kaip saulė linksta į vakarą,
129 IV,45      |         kiti - jaunystėje, treti - kaip subrendę žmonės arba senoliai.” 167
130 IV,46      |         žmonių akyse” (Lk 2, 52). ~Kaip yra pasakę Sinodo Tėvai, “
131 IV,46      |      atsiliepia į tokias vertybes, kaip teisingumas, neprievarta
132 IV,46      |        turi gaivinti meilė, kurią, kaip pasakoja Evangelija, Jėzus
133 IV,47      |    neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus
134 IV,47      |         Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias
135 IV,47      |         namų Bažnyčioje”: “Vaikai, kaip gyvi šeimos nariai, savo
136 IV,48      |     paprastai vaizduoja seną žmogų kaip išminties ir Dievo baimės
137 IV,48      |      dovaną” būtų galima apibrėžti kaip tikėjimo tradicijos liudytojo (
138 IV,49      |        žmogiškąją būtybę traktuoti kaip daiktą, kaip perkamą-parduodamą
139 IV,49      |      būtybę traktuoti kaip daiktą, kaip perkamą-parduodamą objektą,
140 IV,49      |          tikėjimo palaikymo.” 181 ~Kaip iš pradžių, taip ir tolesnėje
141 IV,50      |       žmogų “pagal savo paveikslą” kaip “vyrą ir moterį” (plg. Pr
142 IV,50      |          kritines studijas, idant, kaip pagrindą imdami vyro ir
143 IV,50      |     gyvenime ir šventume plotmėje, kaip puikiai liudija Joelio pranašystė,
144 IV,50(186) |          asmenybė nušviečia moterį kaip tokią tuo faktu, kad Dievas
145 IV,51      |        sutvirtinimo galia moteris, kaip ir vyras, gauna dalį trejopoje
146 IV,51      |     dovanomis, susijusiomis su jos kaip moters pašaukimu. ~Dalyvaudama
147 IV,51      |           šventumui” 190. ~Tačiau, kaip yra pasakęs Paulius VI,
148 IV,51      |      istorinė būtinybė, o drauge - kaip galimybė ir reikalavimas -
149 IV,52      |       slėpiningą vidinį gyvenimą. ~Kaip tik todėl paprasčiausias
150 IV,52      |  bendruomeniniu būdu: sutuoktiniai kaip pora, tėvai ir vaikai kaip
151 IV,52      |         kaip pora, tėvai ir vaikai kaip šeima turi bendrai išgyventi
152 IV,52      |            šeimos meilę, patiriamą kaip ypatingą vertybių lobį ir
153 IV,52      |          pavidalu ir parodantis jį kaip Kristaus ryšio su savo Bažnyčia
154 IV,53      |         jus” (Kol 1, 24). Panašiai kaip jis, daugelis ligonių gali
155 IV,53      |              Savo ruožtu Bažnyčia, kaip rašoma apaštališkajame laiške “
156 IV,54      |       kenčiantį žmogų traktuoti ne kaip pasyvų Bažnyčios meilės
157 IV,54      |           ir tarnybos objektą, bet kaip veiklų ir atsakingą evangelizacijos
158 IV,55      |         pašaukimų gausoje Bažnyčia kaip vienas ir išliekantis slėpinys
159 IV,55      |            ana našlystė oriai auga kaip slėnio šilas, kitur turtingi
160 IV,56      |          Kūną. Iš tiesų kiekvienas kaip vienintelis ir nepakartojamas
161 IV,56      |         Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės
162  V,57      |    gausesnių vaisių. ~Dievas Tėvas kaip rūpestingas šeimininkas
163  V,57      |         išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles,
164  V,57      |    apibrėžę krikščioniškąjį ugdymą kaip “nuolatinį asmeninės brandos
165  V,58      |           mąstė apie mus ir pamilo kaip vienatinius ir nepakartojamus
166  V,58      |       kiekvieną šaukdamas jo vardu kaip gerasis Ganytojas, kuris “
167  V,58      |            užmiršti, kad Viešpats, kaip ir anas vynuogyno šeimininkas,
168  V,58      |            kurios niekad nestinga, kaip sako šv. Leonas Didysis: “
169  V,58      |   kalbėdamas apie gimimą ir augimą kaip apie du krikščioniškojo
170  V,59      |            kuri ženklina pačią jų, kaip Bažnyčios narių ir žmonių
171  V,60      |       krikščionių kultūrinė įtaka, kaip atsakymas į amžinuosius
172  V,60      |     visuomeninio gyvenimo dorybes, kaip sąžiningumas, teisingumo
173  V,61      |           rūpinosi juo, sergėjo jį kaip savo akies lėliukę. Kaip
174  V,61      |           kaip savo akies lėliukę. Kaip erelis skatina savo jauniklius,
175  V,61      |      Motina Bažnyčia pašaukta tiek kaip tokia, tiek ir atskirose
176  V,61      |        didingumui ir grožiui” 217, kaip tai atsitiko šv. Pauliaus
177  V,61      |       pasauliečių auklėtojas. Jam, kaip Petro įpėdiniui, priklauso
178  V,62      |          Dievą, kurio artumą junta kaip mylinčio ir globojančio
179  V,62      |    dvasinio atsinaujinimo centrai. Kaip yra nurodę Sinodo Tėvai,
180  V,62      |           atsidedančius auklėjimui kaip jų tikrai ir savai bažnytinei
181  V,63      |                            UGDYMAS KAIP BENDRA VISŲ DOVANA VISIEMS ~
182  V,63      |     atsižvelgti į vietinę kultūrą, kaip yra aiškiai nurodę Sinodo
183  V,64      |        išmokyk mus atsiduoti taip, kaip Tu, ~Dievo tarnybai ir pasaulio
184  V,64      |            savo misiją, pakviestķ ~kaip tikrojo vynmedžio šakelės ~
185  V,64      |              kad visada gyventume ~kaip tikri Tavo Sūnaus Bažnyčios