| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] iz 3 izoliuotis 1 izraelis 2 iš 164 išanalizavo 1 išanalizuoti 1 išankstinius 1 | Frequency [« »] 214 su 209 bažnycios 185 kaip 164 iš 146 tai 140 pasaulieciu 139 turi | Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances iš |
Chapter, Paragraph
1 Iža,2 | išganomosios misijos. Jis iš naujo siunčia juos į visus 2 Iža,2 | dalyvaujančių laikato atstovų iš visų šalių, iš įvairių kraštų. 3 Iža,2 | laikato atstovų iš visų šalių, iš įvairių kraštų. Tai leido 4 Iža,2 | ir pasiūlymais, kilusiais iš atsidavimo bendram reikalui” 4. ~ 5 Iža,2 | Sinodo Tėvų priimtas iššūkis iš esmės reikalavo nubrėžti 6 Iža,2 | pagrįstai skyrė ypatingą dėmesį. Iš jų reikia priminti pasauliečiams 7 Iža,3(7) | kad mūsų laikų ženklai iš dalies skiriasi nuo tų, 8 Iža,5 | mūsų broliais ir seserimis, iš kurių perdėta tolerancija 9 Iža,5 | asmens šventumas pasirodo vis iš naujo. ~Būtent todėl regime, 10 Iža,6 | giliai žeidžiama ir vedama iš pusiausvyros intensyvaus 11 Iža,7 | Bažnyčią liečia tiesiogiai, iš dalies sąlygoja jos veiksmus, 12 Iža,7 | vėlavimai, kliūtys, kilę iš žmonių silpnumo, nuodėmės 13 I,8 | Jis išpureno žemę, išrinko iš jos akmenis ir apsodino 14 I,8 | dovana tiems, kurie gimė iš vandens ir Dvasios (plg. 15 I,10 | krikščioniškąjį naujumą, kylantį iš krikšto, tikėjimo sakramento, 16 I,10 | pareigas, atitinkančias iš Dievo gautą pašaukimą. O 17 I,10 | pašaukimą. O dabar konkrečiau ir iš arčiau pažvelkime į tris 18 I,10 | Šventojoje Dvasioje, kiekvieną iš mūsų darydamas dvasine šventove. ~ ~ 19 I,11 | ką Jėzus sako Nikodemui: “Iš tiesų sakau tau: kas negims 20 I,11 | tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis 21 I,11 | Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo 22 I,11 | Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus 23 I,11 | tuos, kurie yra “atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios 24 I,11 | ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu 25 I,11 | sumanymas: “Kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto 26 I,11 | jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti 27 I,11 | kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių” (Rom 8, 28 I,12 | Rom 6, 3-5), išvaduoja jį iš “senojo žmogaus” ir apvelka “ 29 I,14 | darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią 30 I,14 | Kristus (Kristaus vardas kilęs iš krizmos). Patepta buvo ne 31 I,14 | liečia visus krikščionis. O iš pradžių, Senojo Testamento 32 I,14 | Todėl kalbėjau: “Gimęs iš Mergelės Marijos, kaip manyta, 33 I,14 | Vatikano II Susirinkimas mums iš naujo priminė tos valdžios 34 I,14 | tarnyboje, kaip kylantis iš priklausymo bažnytinei komunijai, 35 I,15 | Bažnyčios misiją. ~Tačiau iš krikšto kylantis visiems 36 I,15 | prigimtimi ir misija. Jis kyla iš Įsikūnijusio Žodžio slėpinio 37 I,15 | realizuojamas įvairiais būdais” 30. ~Iš tiesų Bažnyčia, nors ir 38 I,15 | Bažnyčia, nors ir būdama ne iš pasaulio (plg. Jn 17, 16), 39 I,15 | pasaulietiškas pobūdis” 32. ~Iš tikro Susirinkimas pasauliečių 40 I,15 | socialinio gyvenimo sąlygomis, iš kurių tarsi nuausta jų visa 41 I,15 | visų pirma šeimos reikalus, iš kurių gimsta socialiniai 42 I,15 | vietos pasaulyje. “Kiekvienas iš jūsų, broliai, - sako apaštalas 43 I,15 | raugas pasaulio pašventimui iš vidaus ir visų pirma savo 44 I,15 | darbe, vaduotų kūriniją iš nuodėmės poveikio ir patys 45 I,16 | Dvasią skiria kiekvienam iš jų. Tai pašaukimas šventumui, 46 I,16 | Pašaukimas šventumui kyla iš krikšto ir atnaujinamas 47 I,16 | kiekvieną atskirai ragina ir iš jų reikalauja, kad, sekdami 48 I,17 | patirtas šventumas, kylantis iš dalyvavimo Bažnyčios šventumo 49 I,17 | negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, 50 I,17 | pasauliečių padėtis Bažnyčioje, iš lūpų veržiasi garsusis šv. 51 II,18 | jūs šakelės” (Jn 15, 5). Iš krikščionių komunijos su 52 II,18 | girdime šv. Mišių pradžioje iš kunigo lūpų: “Viešpaties 53 II,19 | kūno įvaizdis, perimtas iš Pauliaus mokymo. Jis daugel 54 II,19 | jautriai buvo aprėptas vienu iš pirmų konstitucijos “Lumen 55 II,20 | paslaptingai padarė sau kūną iš savo brolių, surinktų iš 56 II,20 | iš savo brolių, surinktų iš visų tautų. Tame kūne Kristaus 57 II,20 | kupiną džiaugsmo, kuris kyla iš bendro kilnumo, ir atsimindamas 58 II,22 | Tarnybos, kylančios iš šventimų 22. Pirmiausia 59 II,22 | t. y. tos, kurios kyla iš kunigystės sakramento. Viešpats 60 II,22 | kunigai šventimų akimirką iš prisikėlusio Kristaus gauna 61 II,22 | Susirinkimas, ministerinė kunigystė iš esmės nukreipta į karališkąją 62 II,23 | nes ši tarnyba kyla ne iš užduočių vykdymo, bet iš 63 II,23 | iš užduočių vykdymo, bet iš kunigystės sakramento. Tik 64 II,23 | tiesiogiai ir formaliai iš paties ganytojo gautas oficialus 65 II,23 | ganytojo tarnybos, kylančios iš kunigystės sakramento, ir 66 II,23 | visuotinės kunigystės bei iš to išplaukiantį skirtumą 67 II,23 | kylančių, viena vertus, iš kunigo šventimų ir, antra 68 II,23 | šventimų ir, antra vertus, iš krikšto ir sutvirtinimo. ~ ~ 69 II,24 | Pagal pirmapradžio dosnumo, iš kurio ir kyla, logiką, Šventosios 70 II,24 | sąlyga, kad jos tikrai kyla iš Dvasios ir vartojamos tikrai 71 II,24(80) | Iš šių charizmų, net paprastųjų, 72 II,25 | visuotinės Bažnyčios pavyzdžiu: “iš jų yra sudaryta viena bei 73 II,25 | patariamųjų organų funkciją. Iš esmės čia kalbama apie pagrindinę 74 II,26(90) | tikinčiųjų bendruomenes, iš kurių svarbiausios yra atskirose 75 II,26 | Eucharistiją. Ši galia kyla iš to, kad parapija yra tikėjimo 76 II,26 | bendruomenė, t.y., sudaryta iš pašventintų kunigų ir kitų 77 II,28 | pavieniui, gausiai besiliejantis iš tikrai krikščioniško gyvenimo ( 78 II,29 | katalikų susivienijimų epochą. ~Iš tiesų “šalia tradicinių 79 II,29 | susivienijimų, o kartais tiesiog iš jų šaknų išaugo nauji sąjūdžiai 80 II,29 | vadovybės nuolaida. Ji kyla iš krikšto kaip sakramento, 81 II,30 | integraliam žmogaus orumui. ~Iš to plaukia, kad pasauliečių 82 II,31 | vengti tarnybos, kylančios iš jų autoriteto, ne tik Bažnyčios, 83 II,31 | ypatingą atsakomybę” 116. ~Iš įvairių pasauliečių apaštalavimo 84 II,31 | Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie sako: ‘ 85 III,32 | vaisingumo ir gyvybės temos link. Iš vynmedžio išaugančios, iš 86 III,32 | Iš vynmedžio išaugančios, iš jo gyvybę gaunančios atžalos 87 III,32 | yra komunija su Jėzumi; iš jos plaukia komunija tarp 88 III,32 | Bažnyčios misija plaukia iš pačios jos prigimties, gautos 89 III,32 | pačios jos prigimties, gautos iš Kristaus, kuris jai skyrė 90 III,33 | gyvenimo šerdyje, bendruomenę. Iš esmės “geroji naujiena” 91 III,34 | veikiant įvairiems procesams, iš kurių išsiskiria sekuliarizacija 92 III,34 | gyvenimui, kuris semiasi iš Evangelijos įkvėpimo ir 93 III,35 | ku-rį Jėzus davė ir kasdien iš naujo duoda savo Bažnyčiai. ~ 94 III,35 | Bažnyčios drauge semiasi iš savo išteklių.” 127 ~Esminis 95 III,36 | ir kokia jo paskirtis131. Iš šios perspektyvos aiškėja, 96 III,36 | tarnyba pirmiausia kyla iš nuostabaus ir didžiai jaudinančio 97 III,37 | pasauliečiai katalikai. ~Iš visų kūrinių tik žmogus 98 III,37 | teiginį: žmogaus vertė kyla ne iš to, ką jis “turi” - nors 99 III,37 | nors ir visą pasaulį, - bet iš to, kas jis “yra”. Tad reikšminga 100 III,37 | žmogiškosios būtybės savastis. Iš šio teiginio plaukia kiekvieno 101 III,38 | panaikinti, nes jos kyla iš paties Dievo. ~Asmens neliečiamumas, 102 III,38 | nesvarbu, ar jie kiltų iš paskirų individų, ar iš 103 III,38 | iš paskirų individų, ar iš pačios valdžios. Žmogiškoji 104 III,39 | tikrovę. Santykis su Dievu iš tiesų yra pačios žmogaus 105 III,39 | gerbiamas jų tikėjimas ir iš jo plaukiantys apsisprendimai 106 III,39 | tikras pripažinimas yra viena iš didžiausių gėrybių ir svarbiausių 107 III,39 | savybių: Dievo Bažnyčia gimsta iš Dievo malonės, prakilniausiai 108 III,39 | negana to, ištisas tautas. Iš jų jėga atimama galimybė 109 III,40 | Tad šeima gali ir turi iš visų, pradedant valstybės 110 III,41 | visais laikais ji atpažįstama iš to meilės ženklo ir, džiaugdamasi 111 III,42 | egzistuoja bendram labui, iš kurio įgyja visišką pateisinimą 112 III,42 | atitinkantys tai, ko žmonės iš jų teisėtai reikalauja. 113 III,42 | ir kiekvieno gėrio, nes iš tiesų visi esame atsakingi 114 III,42 | Bendradarbiaudami su visais, kuriems iš tikro rūpi taikos reikalas, 115 III,43 | pasauliečių, dėmesiui. ~Vienas iš Bažnyčios socialinio mokymo 116 III,43 | neteisybėms, kylančioms iš netinkamo darbo organizavimo, 117 III,43 | kurias yra gavęs ir gauna iš Dievo. Žmogaus rankose yra 118 III,43 | samprotavimai mūsų sąžinę iš naujo grąžina prie moralinio 119 III,44 | ir blogį, išplaukiančius iš nuolatinės nuodėmės grėsmės. 120 III,44 | kokį papuošalą ar spalvą, o iš vidaus, iš gyvybinio centro 121 III,44 | ar spalvą, o iš vidaus, iš gyvybinio centro ir pačių 122 III,44 | kitais laikais. Todėl reikia iš visų jėgų ir visomis priemonėmis 123 IV,46 | kiekviename bei kiekvienoje iš Jūsų. Taip buvo nuo pradžios, 124 IV,46 | sielovadinio rūpesčio objektu. Juk iš tikrųjų jis yra - ir reikia 125 IV,47 | visiškai pasitikint Dievu: “Iš tiesų sakau jums: jeigu 126 IV,47 | Bažnyčios misijų vaisingumas ne iš žmonių priemonių ir nuopelnų 127 IV,48 | liudytojo (plg. Ps 44, 2; Iš 12, 26-27), gyvenimo mokytojo ( 128 IV,49 | gilėjo, semdamasis įkvėpimo iš Evangelijos ir Bažnyčios 129 IV,49 | tikėjimo palaikymo.” 181 ~Kaip iš pradžių, taip ir tolesnėje 130 IV,50 | atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters” (Gal 4, 4). Ši “ 131 IV,50 | Bažnyčioje ir visuomenėje. ~Iš Bažnyčiai norminių Kristaus 132 IV,50(186)| visuomenine padėtimi”, sako: “Iš tiesų moteriškumas ypatingai 133 IV,51 | vykdyti funkcijų, kylančių iš sakramentinės kunigystės. 134 IV,51 | moteris gali atskirti tai, kas iš tikro dera su jos asmens 135 IV,51 | pažangos” vardu, atima iš jos vertybes stiprinančio 136 IV,52 | susijusius su vyro asmeniu. Iš tikrųjų daugelyje Bažnyčios 137 IV,52 | gyvenimo sričių visiškai arba iš dalies stinga vyrų dalyvavimo; 138 IV,52 | pirmą asmenų bendruomenę, iš kurios auga visos kitos 139 IV,52 | vyro ir moters turi semtis iš jo įkvėpimo. O Bažnyčia 140 IV,53 | Salvifici doloris”, “išauganti iš atpirkimo Kristaus Kryžiumi 141 IV,53 | Bažnyčios keliu”, o tai vienas iš svarbiausių kelių” 200. 142 IV,53 | Jėzaus Kristaus meilę, vis iš naujo tarp daugybės sergančių 143 IV,53 | sudarytas daugiausia arba vien iš pasauliečių, vyrų ir moterų. 144 IV,54 | paveldas, kurį Bažnyčia gavo iš Jėzaus Kristaus, “kūno ir 145 IV,55 | tikru būdu anticipuoja ir iš anksto skanauja skaistumo, 146 IV,56 | išreiškiama kiekviename iš gyvenimo luomų. Štai pasauliečių 147 IV,56 | dvasinių ir apaštalinių kelių. Iš “visuotinio” pasauliečių 148 IV,56 | maldingą gyvenimą pašalinti iš kareivinių, amatininkų dirbtuvių, 149 IV,56 | ugdantys mistinį Kristaus Kūną. Iš tiesų kiekvienas kaip vienintelis 150 V,57 | Dieve, sugrįžki, pažvelk iš dangaus, pasižiūrėki ir 151 V,57 | ugdyba turi tapti vienu iš prioritetinių vyskupijos 152 V,58 | reikia žinoti, ko Dievas nori iš kiekvieno įvairiomis gyvenimo 153 V,59 | atradimas ir įgyvendinimas iš pasauliečių reikalauja, 154 V,61 | ugdymo šaknys ir jėga kyla iš Dievo Tėvo, kuris myli ir 155 V,61 | įvairūs, toje plotmėje gauna iš Šventosios Dvasios vaisingumo 156 V,61 | bei atsakomybę, kylančius iš gautojo krikšto218. Vyskupijoje 157 V,62 | bendruomenes”, sudarytas iš tėvų, mokytojų, kunigų, 158 V,62 | privalo tvirtai reikalauti iš visų ir visiems tikros auklėjimo 159 V,62 | Sinodas, - rašoma vienoje iš Propositiones, - apeliuoja 160 V,62 | kurį jų nariai yra gavę iš kitų asmenų bei bendrijų, 161 V,63 | stiprins. Ši atsakomybė iš esmės įgyja “saviugdos” 162 V,64 | kartą pakartoti “šeimininko” iš Evangelijos kreipimąsi: 163 V,64 | duotas nariams Bažnyčios, iš kurios gauna pradžią visų 164 V,64 | dėkojame Dievui, ~“maloningam iš kartos į kartą”, ~už katalikų