| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] taciau 27 tad 24 tada 7 tai 146 taigi 11 taika 5 taikai 1 | Frequency [« »] 209 bažnycios 185 kaip 164 iš 146 tai 140 pasaulieciu 139 turi 136 dievo | Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances tai |
Chapter, Paragraph
1 Iža,2 | pasaulyje. Šv. Grigalius Didysis tai primena, komentuodamas palyginimą 2 Iža,2 | Tegu kiekvienas įvertina tai, ką daro, ir nutaria, ar 3 Iža,2 | jungtis ir, laikant sava tai, kas yra jo (plg. Fil 2, 4 Iža,2 | svarų indėlį į jo darbą. Tai buvo oficialiai pripažinta 5 Iža,2 | posėdžius: “Dėkojame už tai, kad Sinodo metu galėjome 6 Iža,2 | šalių, iš įvairių kraštų. Tai leido mums pasinaudoti jų 7 Iža,2 | dalyvavimo energijas. Be kita ko, tai liudija naujas kunigų, vienuolių 8 Iža,3 | geidžiamas jo vaisius yra tai, kad pasauliečiai priima 9 Iža,4 | Susirinkimas atkreipė dėmesį į tai, kad “vis gausesni būriai 10 Iža,4 | kančios ir mirties prasmę, tai jo sąžinė turi atsakyti 11 Iža,5 | didėjantis dalyvavimo poreikis. Tai vienas būdingiausių šiuolaikinės 12 Iža,6 | patirtį (Pr 11, 1-9), bet daro tai daug didesniu mastu, sėdama 13 Iža,6 | nesantaiką ir priespaudą. Tai dramatiškai sukrečia ir 14 Iža,7 | pasiųstus dirbti vynuogyne. ~Tai Bažnyčios, mūsų visų veiklos 15 I,8 | tautą, bet ir patį Jėzų. Tai Jėzus yra vynmedis, o mes, 16 I,8 | perteikti istorijoje (misija): “Tai dienai atėjus, jūs suprasite, - 17 I,9 | pripažintą vienuolių luomą. Tai tikintieji, krikšto dėka 18 I,9 | bet ir patys esą Bažnyčia, tai yra bendrija tikinčiųjų, 19 I,11 | Kūno nariais. Šv. Paulius tai primena Korinto krikščionims: “ 20 I,13 | daro jį dvasine šventove. Tai reiškia, kad žmogų, sujungtą 21 I,14 | Gyvojoje Bažnyčios tradicijoje tai visada buvo atmenama. Tai 22 I,14 | tai visada buvo atmenama. Tai liudija kad ir šv. Augustino 23 I,14 | tarnyboje kaip Bažnyčios nariai. Tai aiškiai tvirtina apaštalas 24 I,15 | nuausta jų visa būtis” 34. Tai žmonės, kurie gyvena paprastą 25 I,15 | karalystės” 38. ~Turėdami tai prieš akis, Sinodo Tėvai 26 I,15(40) | vysto gyvendami pasaulyje. Tai, kas dvasininkams gali būti 27 I,16 | skiria kiekvienam iš jų. Tai pašaukimas šventumui, t. 28 I,16 | krikščionių gyvenimą, laikė tai svarbiausia užduotimi visiems 29 I,16 | paprastas moralinis priesakas, tai - neišvengiamas Bažnyčios 30 I,17 | ruožtu Sinodo Tėvai apie tai sako: “Didžiulę reikšmę 31 I,17 | paslaptis ir jėgos šaltinis. Tai įpareigojantis kilnumas, 32 II,18 | Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu” ( 33 II,18 | Kristų ir krikštytuosius. Tai gyva ir gaivinanti komunija, 34 II,18 | pats Bažnyčios slėpinys. Tai primena Vatikano II Susirinkimas, 35 II,19 | komunijos ekleziologija ~19. Tai centrinė Bažnyčios savivokos 36 II,19 | šiame pasaulyje ir aname. Tai vienybė su Kristumi ir Kristuje 37 II,19 | ir tarpusavyje matmenį. Tai avidės, kaimenės, vynmedžio, 38 II,19 | interpretacija. Bažnyčia-Komunija - tai “nauja” tauta, “misijinė” 39 II,20 | užduočių sugyvenimu; visa tai, nors ir skirtinga, vīena 40 II,20 | jei kenčia vienas sąnarys, tai kenčia ir visi sąnariai 41 II,20 | kitiems jo atžvilgiu, kad visa tai, kas jį išskiria, yra ne 42 II,20 | komunijoje ir komunijai. Tai papildomas lobis, skirtas 43 II,21 | Kristaus dovanos mastą [...]. Tai jis paskyrė vienus apaštalais, 44 II,23 | įgyvendina ne tik tie, kurie tai daro šventimų galia, bet 45 II,23 | tarnybų struktūrą, lygiagrečią tai, kuri pagrįsta kunigystės 46 II,23 | sakramentinei tarnybai. Tai primena paraginimas “Evangelii 47 II,23 | pasauliečiams, bet tik vyrams. Tai patvirtina naujasis Kanonų 48 II,24 | įgauti įvairiausias formas, tai išreikšdamos tobuliausią 49 II,24 | teikėjos Dvasios laisvę, tai kaip atsakas į įvairius 50 II,25 | Bažnyčiomis, priklausančiomis tai pačiai bažnytinei provincijai 51 II,26 | įvietinimas, tam tikra prasme tai pati Bažnyčia, apsigyvenusi 52 II,26 | pastatas, bet greičiau tai “Dievo šeima, kaip brolija, 53 II,26 | ir labai aktualią misiją. Tai ji surenka krikščionis į 54 II,27 | sielovados tary-bų vertinimu; tai pagrįstai pabrėžė Sinodo 55 II,28 | tautą ir Kristaus kūną. ~Tai, kad krikščionys yra Bažnyčios “ 56 II,28 | nepakartojama” būtybė; atvirkščiai, tai garantuoja ir pagilina asmeninio 57 II,28 | egzistencijos prasmei. O tai yra komunija su Dievu ir 58 II,29 | Bažnyčios istorijoje - apie tai lig šiol liudija įvairios 59 II,29 | susivienijimo ar sąjūdžio veiklos. Tai ypač tinka pliuralistinei 60 II,29 | su Kristumi ženklą106. ~Tai “ženklas”, įvairių rūšių 61 II,29 | Susirinkimas kalba apie tai labai raiškiai: “Palaikydami 62 II,29 | bendrai pasiekti” 108. ~Taigi tai yra Bažnyčios vadovybės 63 II,30 | socialiniu Bažnyčios mokymu, tai reiškia tarnauti integraliam 64 II,30 | draugijų gyvenimą ir veiklą. Tai maldos, kontempliacijos, 65 II,31 | atsakomybės jausmu. Juk tai dovana, kuri įpareigoja, 66 II,31 | Paulius sako: “Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, 67 III,32 | 15, 5). Duoti vaisius - tai esminis krikščioniško ir 68 III,32 | kitais Dievo tautos nariais. Tai puikiai suvokė Vatikano 69 III,34 | krikščionišką audinį. Tačiau tai neįmanoma, neatkūrus šalių 70 III,34 | kilnumą. Dievas myli žmogų! Tai paprasta, bet jaudinanti 71 III,35 | žmogaus Atpirkėją. Būtent tai yra savitas misijų uždavinys, 72 III,35 | religijų išpažinėjų pagerinimo. Tai pagrįstai pabrėžė Sinodo 73 III,36 | atveria jį visai tiesai apie tai, kas jis yra ir kokia jo 74 III,36 | vykdydama savo pašaukimą. Tai paties Kristaus nurodytas 75 III,36 | Susirinkimas savo dokumentuose apie tai kalba daugelį kartų ir labai 76 III,37 | žmonijos šeimai uždavinys; tai tarnybai pašaukta Bažnyčia, 77 III,37 | būdu negalima redukuoti į tai, kas galėtų jį sutraiškyti 78 III,37 | įsčiose. Be paliovos mums tai primena krikščioniška Kalėdų 79 III,37(136)| nepakartojamas, o Dievas jam visa tai garantuoja. Jam ir jo akivaizdoje 80 III,39 | ir mirtį. Daugelis jų - tai mūsų broliai ir seserys 81 III,39 | iki pat gyvybės aukos - tai ypatingo vaisingumo versmė 82 III,39 | pasireiškiančios kankinystėje” 143. ~Tai, ką iki šiol esame pasakę 83 III,40 | įsisąmonintų savo tapatybę, tai, kad ji yra pirma ir pamatinė 84 III,40 | šeimą, saugo visuomenę. ~Tai, ką parašiau apaštališkojo 85 III,41 | visiems ir visada. Drauge tai prakilniausias būdas, nes 86 III,42 | Vatikano II Susirinkimas apie tai kalba labai reikšmingai: “ 87 III,42 | aiškūs ir tyri, atitinkantys tai, ko žmonės iš jų teisėtai 88 III,42 | jų teisėtai reikalauja. Tai skatina atvirai kovoti ir 89 III,42 | ar tolimų. Atvirkščiai, tai tvirtasir pastovus nusistatymas 90 III,42 | kelia pavojų, nesvarbu ar tai būtų prievarta, karas, kankinimai 91 III,42 | drauge ir į vystymąsi ” 156. Tai turėdami mintyje, Sinodo 92 III,43 | ir drauge pareiga. ~Visa tai tiesiogiai susiję su pasauliečių 93 III,43 | veikti protingai ir su meile. Tai reiškia, kad žmogus turi 94 III,44 | perteikimu. Ypač mūsų laikais tai yra viena svarbiausių žmonių 95 III,44 | žmoniškesnį; pagaliau kultūra - tai tie kūriniai, kuriais žmogus 96 III,44 | krikščionių tikėjimo turtais. Tai, ką Vatikano II Susirinkimas 97 III,44 | svarbus veikimo idealas; tai svarbi programa, patikėta 98 III,44 | ir išganymo planu. Visa tai galima išreikšti taip: žmogaus 99 IV,45 | žmonių metas. [...] Vadinasi, tai, kad darbininkai kviečiami 100 IV,46 | Jau vien šiuo atžvilgiu tai ypatinga galybė ir didis 101 IV,46 | apaštalų laikų. Konkrečiai tai gali paliudyti šv. Jono 102 IV,46 | Jums, jaunuoliai, tai parašiau, nes jūs tvirti 103 IV,46 | gyvenimo planų” metas, tai augimo tarpsnis, turintis 104 IV,46 | Bažnyčiai ir visuomenei tai bus turtingumo ir jaunystės 105 IV,47 | visai Bažnyčiai. Visi turime tai įsisąmoninti su gyvu dėkingumu. ~ 106 IV,47 | teologas ir auklėtojas, tai pabrėžė, sakydamas, kad “ 107 IV,48 | pensijos amžiaus slenkstis. Tai jiems atskleidžia naujas 108 IV,48 | 16). Čia noriu pakartoti tai, ką esu pasakęs per Senesniųjų 109 IV,48 | bet pirmiausia dėl to, kad tai laikas, kai galima geriau 110 IV,49 | Primindami Jono XXIII poziciją - tai, kad moterys vis labiau 111 IV,49 | taigi jos lygybę su vyru. ~Tai - visų Bažnyčios narių ir 112 IV,49 | užduotis. Jų veiklos istorija - tai neįprasto darbštumo, dažnai 113 IV,50 | bet ir gilesnius dalykus, tai, kas liečia asmens sandarą 114 IV,50 | paliovos skaito - ir turi tai daryti visą laiką - Dievo 115 IV,50(186) | susijęs su Atpirkėjo Motina. Tai tema, kurią galėsime plačiau 116 IV,51 | daliniuose sinoduose. Apie tai Sinodo Tėvai sako: “Moterys 117 IV,51 | plačiau kalbant, visur, kur tai susiję su Dievo Žodžio priėmimu, 118 IV,51 | 18) moteris gali atskirti tai, kas iš tikro dera su jos 119 IV,51 | kultūros moralinį matmenį, tai, kas ją daro vertą žmogaus, 120 IV,51 | jos savitas pašaukimas. Tai liečia ne tik individų, 121 IV,51 | seikėjama tikros išminties, o tai gresia neišvengiama žmogaus 122 IV,52 | ir užkrauna ją moterims. Tai ir dalyvavimas bažnyčioje 123 IV,52 | Bažnyčios gyvenime ir misijoje - tai krikščioniškos santuokos 124 IV,53 | tampa “Bažnyčios keliu”, o tai vienas iš svarbiausių kelių” 200. 125 IV,53 | gailestingąjį samarietį. Ji tai daro vienuolių gyvenimo, 126 IV,54 | vykdomos drauge su jais. Tai turi būti veikla, įgalinanti 127 IV,54 | ligoniais ir ligoniams; tai pastiprinimas kenčiantiems 128 IV,54 | išganymo subjektą. Turėdama tai prieš akis, Bažnyčia turi 129 IV,54 | kurie kenčiate, remti mus. Tai jūsų, silpnųjų, prašome 130 IV,55 | besiremiantį tobula meile. Tai skirtingi ir vienas kitą 131 IV,55 | spaudyklas - vešių vynuogių; tai krikščioniškų santuokų apstus 132 IV,56 | suteiktomis dovanomis” 208. ~Tai, kas liečia dvasinius pašaukimus, 133 V,58 | tvirčiau ryžtųsi juo gyventi. ~Tai mane Dievas šaukia, mane 134 V,58 | nuostata. ~Kalbama ne tik apie tai, kad reikia žinoti, ko Dievas 135 V,58 | aplinkybėmis. Reikia dar ir vykdyti tai, ko Dievas nori. Tai mums 136 V,58 | vykdyti tai, ko Dievas nori. Tai mums primena Jėzaus Motinos 137 V,59 | reikalauja, kad jie būtų išugdyti tai vienybei, kuri ženklina 138 V,59 | gynimas kultūroje, - visa tai yra apvaizdos teikiamos 139 V,60 | socialinį mokslą. Sinodo Tėvai tai yra pabrėžę daugelį kartų. 140 V,61 | Tautos auklėtojas. Apie tai kalba gražūs Mozės giesmės 141 V,61 | Bažnyčios dėka ir Bažnyčioje ; tai vyksta visų jos narių - 142 V,61 | didingumui ir grožiui” 217, kaip tai atsitiko šv. Pauliaus atveju: 143 V,61 | Bažnyčiomis. Kiekvienoje jų už tai, kas susiję su pasauliečiais, 144 V,63 | tik kai kuriems žmonėms. Tai visų teisė ir pareiga. Todėl 145 V,63 | visokeriopai stengsis, kur tai būtina, išgelbėti tarp didžiųjų 146 V,64 | nuostabų pašaukimą ~ir už tai, kad pavedė jiems ~daugeriopą