| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] balsu 1 baptismo 1 baziniu 1 bažnycia 123 bažnycia-komunija 1 bažnyciai 22 bažnyciai-komunijai 1 | Frequency [« »] 139 turi 136 dievo 129 plg 123 bažnycia 120 kristaus 105 1 105 gyvenimo | Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances bažnycia |
Chapter, Paragraph
1 Iža,2 | Sekminių Dvasios dvelkimą, Bažnyčia gyviau įsisąmonino savo 2 Iža,2(1) | Dogminė konstitucija apie Bažnyčią “Lumen gentium”, 48. ~ 3 Iža,3(6) | Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje “ 4 Iža,7 | Čia išvardytos situacijos Bažnyčią liečia tiesiogiai, iš dalies 5 Iža,7 | siela, remia jos misiją. ~Bažnyčia žino, jog į visas žmonijos 6 Iža,7 | Atpirkėjo, išganingu veiksmu. ~Bažnyčia žino, kad Kristus ją siuntė 7 Iža,7 | linksmoji naujiena, kurią Bažnyčia skelbia kasdien ir liudija 8 Iža,7 | nepakeičiamas; per juos Kristaus Bažnyčia įvairiausiose pasaulio srityse 9 I,8 | šakelėms, t. y. mums, kurie per Bažnyčią pasiliekame jame, ir be 10 I,8 | Jn 15, 1-5)” 12. Tad pati Bažnyčia yra evangelinis vynuogynas. 11 I,9 | Bažnyčios eilėse. Jiems Bažnyčia yra žmonių bendruomenės 12 I,9 | Bažnyčiai, bet ir patys esą Bažnyčia, tai yra bendrija tikinčiųjų, 13 I,9 | vienybėje su juo. Jie yra Bažnyčia” 16. ~Pagal biblinį vynuogyno 14 I,10 | Jėzumi Kristumi ir Jo Kūnu - Bažnyčia; jis patepa Šventojoje Dvasioje, 15 I,14 | Jėzus savo dovanomis turtina Bažnyčią, kaip savo paties Kūną ir 16 I,15 | slėpinys. ~Pasak Pauliaus VI, “Bažnyčia turi autentišką pasaulietišką 17 I,15 | įvairiais būdais” 30. ~Iš tiesų Bažnyčia, nors ir būdama ne iš pasaulio ( 18 I,16 | slėpinio reikalavimas. Juk Bažnyčia yra rinktinis vynuogynas, 19 I,16 | nepaprastasis Sinodas: “Kadangi Bažnyčia yra slėpinys Kristuje, ji 20 I,17 | prielaida ir būtina sąlyga, kad Bažnyčia galėtų įgyvendinti savo 21 I,17 | versmė ir neklaidingas matas. Bažnyčia, Kristaus Sužadėtinė, tik 22 II,18 | Kiprijono žodžius: “Visa Bažnyčia stovi prieš mus, kaip 'Tėvo 23 II,19 | Susirinkimas daug padarė, kad Bažnyčia būtų ryškiau suprasta kaip 24 II,19 | Kristaus Kūne, kuris yra Bažnyčia (plg. 1 Kor 10, 16 t.) 53. ~ 25 II,19 | tikintiesiems, Paulius VI pasakė: “Bažnyčia yra komunija. Ką šiuo atveju 26 II,19 | arba šventųjų bendravimą. Bažnyčia kaip tik yra šventųjų bendravimas. 27 II,19 | išganymo istoriją, Susirinkimas Bažnyčią apibūdina kaip Dievo tautą : “ 28 II,19 | Lumen gentium” sakinių: “Bažnyčia Kristuje yra giliausios 29 II,20 | 8, 15. 16. 26). Ji veda Bažnyčią į tiesos pažinimo pilnatvę ( 30 II,20 | Evangelijos jėga išlaiko Bažnyčią jauną ir veda į tobulą vienybę 31 II,20 | Būtent Dvasia ir Sužadėtinė (Bažnyčia) sako Viešpačiui Jėzui: ‘ 32 II,25 | visuotinė, apaštalinė Kristaus Bažnyčia” 84. ~ ~Dalinės Bažnyčios 33 II,25 | Dalinės Bažnyčios ir visuotinė Bažnyčia ~Norėdami tinkamai dalyvauti 34 II,25 | suvokti, kas yra dalinė Bažnyčia, autentiškai susijusi su 35 II,25 | autentiškai susijusi su visuotine Bažnyčia. Dalinė Bažnyčia nėra paprasta 36 II,25 | visuotine Bažnyčia. Dalinė Bažnyčia nėra paprasta dalelė, atsiradusi 37 II,25 | susmulkinimo, o visuotinė Bažnyčia nėra paprastas dalinių Bažnyčių 38 II,25 | pastovus ryšys, kad visuotinė Bažnyčia gyvuoja ir pasirodo dalinėse 39 II,25 | bei vienintelė Katalikų Bažnyčia” 85. ~Kviesdamas tikinčiuosius 40 II,26 | tam tikra prasme tai pati Bažnyčia, apsigyvenusi tarp savo 41 II,26(90) | pasaulyje pasklidusią regimąją Bažnyčią” (“Sacrosanctum concilium”, 42 II,26 | parapiją su visa daline Bažnyčia. ~Akivaizdu, jog Bažnyčios 43 II,27 | gyvenimo praktiką. ~Būdama Bažnyčia, įsikūrusi tarp žmonių, 44 II,29 | Šventoji Dvasia gaivina Bažnyčią, taip pat didelis pasauliečių 45 II,30 | kad tiesa apie Kristų, Bažnyčią ir žmogų priimama ir skelbiama 46 III,32 | Dvasia telkia ir vienija Bažnyčią ir siunčia ją skelbti Evangelijos “ 47 III,32 | pakraščių” (Apd 1, 8). O Bažnyčia suvokia, kad kaip dovana 48 III,32 | vienybę ir išorinį augimą, Bažnyčia jaučiasi skolinga visai 49 III,33 | jos darbus; jie atveda į Bažnyčią atokiau esančius žmones; 50 III,33 | galima statyti ir formuoti Bažnyčią kaip tikėjimo bendruomenę, 51 III,34 | jaudinanti Žinia, kurią Bažnyčia skolinga žmogui. Kiekvienas 52 III,35 | Eikite į visą pasaulį ~35. Bažnyčia, jusdama ir išgyvendama 53 III,35 | srityse ir kraštuose, kur Bažnyčia dar nėra įsitvirtinusi, 54 III,35 | atsako: “Kadangi dalinė Bažnyčia turi ištikimai atstovauti 55 III,35 | Kristaus” 126. ~Šiandien Bažnyčia turi žengti didelį žingsnį 56 III,35 | Sinodo Tėvai: “Šiandien Bažnyčia gyvena tarp įvairias religijas 57 III,36 | ŽMOGUI IR VISUOMENEI ~36. Bažnyčia, Šventosios Dvasios galia 58 III,36 | tikslas yra Dievo karalystė, o Bažnyčia yra jos “daigas ir pradžia 59 III,36 | išganymo šaltinis, tad su jais Bažnyčia keliauja ir gyvena, tikrai 60 III,36 | vykdydama gautąją užduotį, Bažnyčia apreiškia pasauliui Kristuje 61 III,36 | perspektyvos aiškėja, kad Bažnyčia dėl pačios evangelizavimo 62 III,36 | kelias, kuriuo privalo žengti Bažnyčia, vykdydama savo pašaukimą. 63 III,36 | Gaudium et spes” tekstas: “Bažnyčia, siekdama savo išganingo 64 III,36 | prasme ir reikšme. Todėl Bažnyčia tiki, jog per atskirus narius 65 III,36 | už kurią atsakinga visa Bažnyčia, ypatinga vieta tenka pasauliečiams, 66 III,37 | uždavinys; tai tarnybai pašaukta Bažnyčia, o joje - pasauliečiai katalikai. ~ 67 III,38 | asmens teisių sąlygos. ~Bažnyčia niekad nėra pasidavusi, 68 III,38 | ypač silpną ir ligotą, Bažnyčia įgyvendina esminį savo misijos 69 III,38 | įsiviešpatauja “mirties kultūra”. Juk Bažnyčia tvirtai tiki, kad “žmogaus 70 III,38 | temdantį pesimizmą ir egoizmą Bažnyčia stoja gyvybės pusėje: kiekviename 71 III,39 | kraujo gausa” 142. ~Visa Bažnyčia didžiai dėkinga už tokį 72 III,39 | Bažnyčios savybių: Dievo Bažnyčia gimsta iš Dievo malonės, 73 III,40 | reikšmingas. Savo ruožtu Bažnyčia yra tuo giliai įsitikinusi, 74 III,41 | ir bendruomenėms. ~Visa Bažnyčia tiesiogiai pašaukta meilės 75 III,41 | Eucharistine Vakariene šventoji Bažnyčia parodė, kad apie Kristų 76 III,42 | kalba labai reikšmingai: “Bažnyčia giria ir aukština darbą 77 III,42 | vardu drauge su ganytojais. Bažnyčia savo uždavinio ir kompetencijos 78 III,44 | klausimus apie tiesą ir gėrį, Bažnyčia gerai supranta skubų sielovadinį 79 III,44 | ypatingą dėmesį. ~Todėl Bažnyčia ragina pasauliečius su drąsa 80 III,44 | papročius. [...] Tuo būdu Bažnyčia, vykdydama savo uždavinį, 81 III,44 | Evangelii nuntiandi” žodžius: “Bažnyčia evangelizuoja skelbiamosios 82 IV,46 | Bažnyčios ateičiai. Išties Bažnyčia jame įžvelgia savo tolesnį 83 IV,46 | pasaulio jaunimui skaitome: “Bažnyčia regi jaunuolius - maža to, 84 IV,46 | regi jaunuolius - maža to, Bažnyčia ypatingu būdu jaunuoliuose 85 IV,46 | tūkstantmečiui po Kristaus, Bažnyčia taip pat regi save jaunuoliuose” 169. ~ 86 IV,46 | save jaunuoliuose” 169. ~Bažnyčia negali jaunimo laikyti tiesiog 87 IV,46 | būdingos pagundos” 171. ~Bažnyčią turi gaivinti meilė, kurią, 88 IV,46 | žmonijos išganymo misijoje. ~Bažnyčia turi daug ką pasakyti jaunimui, 89 IV,46 | jaunimą Susirinkimas sako: “Bažnyčia žiūri į jus pasitikėdama 90 IV,47 | galvoje dalinę ir visuotinę Bažnyčią. Jau XV a. Jonas Gersonas, 91 IV,48 | našta, noriu pasakyti, kad Bažnyčia prašo ir laukia, kad jie 92 IV,49 | Sinodo Tėvai pareiškė: “Bažnyčia, išreikšdama savo misiją, 93 IV,49 | Evangelijai ištikima ankstyvoji Bažnyčia atsitraukia nuo tuometinės 94 IV,49 | labai tikslų nurodymą: “Bažnyčia savo ir savo misijos labui 95 IV,50 | moters būvio pagrindus, Bažnyčia dalyvauja istoriniame moters 96 IV,50 | svarbiausia priežastis, verčianti Bažnyčią priimti tokią poziciją, 97 IV,50 | plg. Pr 1, 27). Drauge Bažnyčia priima Jo kvietimą pažinti 98 IV,50 | išlieka istorijos būvyje: Bažnyčia savo tikėjimo ir daugelio 99 IV,50 | Susirinkimas primena, jog “Bažnyčia tvirtina, kad už visų kitėjimų 100 IV,50(186)| įgyvendinti. Žvelgdama į Mariją, Bažnyčia regi moteryje grožio atšvaitus, 101 IV,51 | Tokios tvarkos šaltinį Bažnyčia visada matė laisvame ir 102 IV,51 | Sužadėtinio santykis su Bažnyčia Sužadėtine189. Čia kalbame 103 IV,51(190)| Ten pat, 27; “Bažnyčia yra diferencijuotas kūnas, 104 IV,52 | kaip Kristaus ryšio su savo Bažnyčia ženklą, duoda Bažnyčios 105 IV,52 | semtis iš jo įkvėpimo. O Bažnyčia tais lobiais turi naudotis 106 IV,53 | leidžiančioje visuomenėje, Bažnyčia dalyvauja jūsų kentėjime, 107 IV,53 | vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia” (Kol 1, 24). Būtent šis 108 IV,53 | 18)” 199. ~Savo ruožtu Bažnyčia, kaip rašoma apaštališkajame 109 IV,54 | neįkainojamas paveldas, kurį Bažnyčia gavo iš Jėzaus Kristaus, “ 110 IV,54 | Turėdama tai prieš akis, Bažnyčia turi ir nori skelbti gerąją 111 IV,54 | prisikėlimo džiaugsme forma, taigi Bažnyčią pašventinančia ir ugdančia 112 IV,55 | įvairovėje ir pašaukimų gausoje Bažnyčia kaip vienas ir išliekantis 113 IV,55 | Šventieji Tėvai mėgdavo Bažnyčią lyginti su pieva, kupina 114 V,61 | auklyboje dalyvauti Motina Bažnyčia pašaukta tiek kaip tokia, 115 V,61 | Pauliaus atveju: jis į Bažnyčią įžengė vedamas tobulesnių 116 V,61 | pirmiausia yra Visuotinė Bažnyčia, kurioje Popiežius yra pirmutinis 117 V,61 | meile. ~Viena Visuotinė Bažnyčia įvairiose pasaulio dalyse 118 V,62 | krikščioniška šeima, “namų Bažnyčia”, yra natūrali ir pagrindinė 119 V,62 | įsisąmoninę, kad jų “namų Bažnyčia” dalyvauja Visuotinės Bažnyčios 120 V,62 | reikalavimų apimtį. Šioje srityje Bažnyčia pasauliečiams patiki užduotį 121 V,63 | ar tame pačiame krašte. Bažnyčia, žmonių Motina ir Mokytoja, 122 V,64 | dvasinė patirtis. Buvo patirta Bažnyčia, kuri su Šventosios Dvasios 123 V,64 | tūkstantmečio prieangyje visa Bažnyčia, ganytojai ir tikintieji,