Chapter,  Paragraph

  1 Iža,2      |          vyrus ir moteris, į darbą Jo vynuogyne . “Šventasis Susirinkimas
  2 Iža,2      |          laikant sava tai, kas yra jo (plg. Fil 2, 5), prisidėti
  3 Iža,2      |          Fil 2, 5), prisidėti prie jo išganomosios misijos. Jis
  4 Iža,2      |            įdėjusių svarų indėlį į jo darbą. Tai buvo oficialiai
  5 Iža,2      |         jis yra tiksli ir nuosekli jo išraiška, kolektyvinio darbo
  6 Iža,3      |        neįkainojamas ir geidžiamas jo vaisius yra tai, kad pasauliečiai
  7 Iža,3      |           Kristaus kvietimą dirbti jo vynuogyne, šiuo puikiu ir
  8 Iža,3      |        tikri Dievo pasireiškimo ar jo sprendimų ženklai. Juk tikėjimas
  9 Iža,3      |     pasauliui į veidą, pažvelgti į jo vertybes ir problemas, nerimą
 10 Iža,3      |     trokšta, kad jie, kaip ir visi jo mokiniai, būtų žemės druska
 11 Iža,4      |             teigia, kad šis neturi jo gyvenimui jokios reikšmės,
 12 Iža,4      |     kančios ir mirties prasmę, tai jo sąžinė turi atsakyti šv.
 13 Iža,5      |       palaikydami ir ugdydami visą jo kilnumą. ~Tų humanistinių
 14  I,8       |        vynuogyne, bet ir organiška jo dalis: “Aš esu vynmedis,
 15  I,8       |     vynuogynas, Viešpaties darbas, jo širdies džiaugsmas: “Buvau
 16  I,8       |         Jėzus yra vynmedis, o mes, jo mokiniai, esame šakelės.
 17  I,8       |            pasiliekame jame, ir be jo mes nieko negalime padaryti (
 18  I,9       |     Bažnyčios slėpinį, formuojantį jo vidinį veidą, grindžiantį
 19  I,10      |       jungia su Jėzumi Kristumi ir Jo Kūnu - Bažnyčia; jis patepa
 20  I,11      |      krikštu tampame Dievo vaikais jo vienatiniame Sūnuje Jėzuje
 21  I,11      |           paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad šis
 22  I,11      |          Kristaus Kūnas ir atskiri jo nariai” (1 Kor 12, 27); “
 23  I,12      |            vaizduodamas vynmedį ir jo šakeles: “Aš esu vynmedis,
 24  I,13      |       Kristumi ir suformuotą pagal jo pavidalą, Dvasia pripildo
 25  I,14      |         Petras sako: “Ženkite prie jo, gyvo akmens, tiesa, žmonių
 26  I,14      |      krizmos). Patepta buvo ne tik jo galva, bet ir kūnas, kitaip
 27  I,14      |         karalystę” 24. Dalyvavimas jo pranašiškoje tarnyboje pasauliečius
 28  I,14      |             pasauliečiai dalyvauja jo karališkoje tarnyboje ir
 29  I,14      |       karališkoje tarnyboje ir yra jo pašaukti tarnauti Dievo
 30  I,16      |           ji yra mistinis kūnas, o jo nariai dalyvauja šventume
 31  I,16      |       Jėzumi Kristumi ir pagirdyti jo Dvasia, yra “šventieji”,
 32  I,16      |           Jėzumi Kristumi, priimtų jo palaiminimus, apmąstytų
 33  I,17      |      priartėti prie Dievo, vykdyti jo valią ir tarnauti kitiems
 34  I,17      |             Dievo pakviestų dirbti jo vynuogyne darbininkų kilnumas: “
 35 II,18      |        jungiančią Viešpatį Jėzų ir jo mokinius, Kristų ir krikštytuosius.
 36 II,18      |   apibrėžti pasauliečio “pavidalą” jo kilnumo atžvilgiu. Dabar
 37 II,18      |            reikia susimąstyti apie jo misiją ir atsakomybę Bažnyčioje
 38 II,19      |           ir šventai tarnautų” 57. Jo mokymo turinys stebinančiai
 39 II,19      |      žmoniją. Maža to, ji yra pats jo centras. Būtent todėl teisingai
 40 II,20      |       primena jam, kaip ir kitiems jo atžvilgiu, kad visa tai,
 41 II,21      |           Kristaus Kūnui ugdyti ir jo misijai pasaulyje vykdyti64.
 42 II,23      |            Ganytojo - tarnyboje ir jo amžinojoje kunigystėje ypatinga
 43 II,27      |            ir praradęs kryptį, bet jo širdis vis labiau trokšta
 44 II,28      |          Kristuje kiekvieną šaukia jo vardu. Jo kreipimasis: “
 45 II,28      |         kiekvieną šaukia jo vardu. Jo kreipimasis: “Eikite ir
 46 II,28      |           sąlyga, ir niekas negali jo atstoti. Šios rūšies apaštalavimui,
 47 II,29      |     įgyvendinamas poreikis didinti jo veiklos apimtį ir veiksmingumą. “
 48 II,30      |           tikėjimu, išlaikant visą jo turinį. ~- Liudijama patvari
 49 II,30      |    Bažnyčios tikslu ir dalyvaujama jo įgyvendinime. Tas tikslas - “
 50 III,32     |          vynmedžio išaugančios, iš jo gyvybę gaunančios atžalos
 51 III,32     |    komunija su kitais, Kristaus ir jo Dvasios dovana. ~Komunija
 52 III,32     |      bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi” (
 53 III,33     |        gyvenimą pagal Dvasią, tiek jo laikymąsi. ~Jėzaus įsakymas “
 54 III,34     |           duris Kristui! Atverkite jo išganingai galiai valstybių,
 55 III,34     |      nežino, kas jame yra, kas yra jo proto ir širdies gelmėje.
 56 III,34     |            Durų atvėrimas Kristui, jo priėmimas į savo žmogiškumo
 57 III,34     |           prie žmogaus pripažinimo jo tiesos visumoje ir jo vertės
 58 III,34     |  pripažinimo jo tiesos visumoje ir jo vertės iškėlimo. ~Evangelijos
 59 III,34     |       ryšys su Kristaus asmeniu ir jo Evangelija, kaip susitikimas
 60 III,35     |        žmonėms Viešpaties Dievo ir jo Bažnyčios ženklas tokiu
 61 III,36     |         žmogui jį patį, parodo jam jo egzistencijos prasmę, atveria
 62 III,36     |          tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis131. Iš šios perspektyvos
 63 III,36     |           atspindi visam pasauliui jo šviesą, ypač skaidrindama
 64 III,37     |          tada, kai atsižvelgiama į jo kilmę ir paskirtį. Dievo
 65 III,37     |      paskirtį. Dievo sukurtas kaip jo atvaizdas ir į jį panašus,
 66 III,37     |          todėl svarbu suvokti visą jo stulbinančią jėgą. Vadinasi,
 67 III,37(136)|        visa tai garantuoja. Jam ir jo akivaizdoje žmogus visada
 68 III,39     |       gerbiamas jų tikėjimas ir iš jo plaukiantys apsisprendimai
 69 III,40     |         tarnybą atskiram žmogui su jo unikalumu ir nepakartojamumu
 70 III,43     |        žmogaus asmens vertingumas, jo pilnutinis pašaukimas ir
 71 III,44     |       keliuose, tad ir didžiosiose jo arterijose - spaudoje, kine,
 72 IV,46      |  nepaliauja skelbti Jėzų Kristų ir jo Evangeliją, nurodydama,
 73 IV,46      |            Jėzaus meilėje Tėvui ir jo žmonijos išganymo misijoje. ~
 74 IV,50      |           liečia asmens sandarą ir jo reikšmę. Gyvai tą poreikį
 75 IV,50      |             Drauge Bažnyčia priima Jo kvietimą pažinti Kūrėjo
 76 IV,50      |          vadinasi, į esmingiausius jo sandaros elementus ir giliausią
 77 IV,50      |            reikalauja suvokti visą jo tu-rinio turtingumą, kuris “
 78 IV,50      |      dignitatem” - taip pat ir dėl jo biblinės-teologinės meditacijos
 79 IV,51      | krikščionės dalyvavimo Kristaus ir jo Bažnyčios pranašiškojoje
 80 IV,51      |       žmogui ir viskam, kas sudaro jo tikrąjį gėrį, pradedant
 81 IV,52      |            dalyvavimas Kristaus ir jo Bažnyčios pranašiškojoje,
 82 IV,52      |           ir moters turi semtis iš jo įkvėpimo. O Bažnyčia tais
 83 IV,53      |       trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia” (
 84 IV,53      |      ypatingu būdu ieškoti žmogaus jo kentėjimo kelyje. Tokiame
 85 IV,53      |            pasigaili, prieina prie jo, aptvarsto žaizdas [...]
 86 IV,53      | kenčiantiems būti gyvu Kristaus ir jo Bažnyčios paveikslu. ~  ~
 87 IV,54      |            į žmogų, į buvimą šalia jo ir su juo, į jo išklausymą,
 88 IV,54      |       buvimą šalia jo ir su juo, į jo išklausymą, dialogą ir užuojautą
 89 IV,54      |           sunkiai mėginamas ne tik jo pasitikėjimas gyvenimu,
 90 IV,54      |            pats tikėjimas Dievu ir jo tėviška meile. Toji atnaujintoji
 91 IV,54      |  išganingame Kristaus kentėjime ir jo prisikėlimo džiaugsme forma,
 92 IV,54      |       perskaitymas ir permąstymas. Jo pabaigą dabar norėčiau priminti: “
 93 IV,55      |          ir dinamiškai koordinuota jo vienintelės misijos vykdyme. ~
 94  V,57      |           Evangelinis vynmedžio ir jo šakelių įvaizdis mums parodo
 95  V,58      |             idant darbuočiausi dėl jo karalystės atėjimo istorijon.
 96  V,58      |       asmenis, kiekvieną šaukdamas jo vardu kaip gerasis Ganytojas,
 97  V,58      |         kintančio mūsų gyvenimo ir jo įvykių raidoje, galima sakyti -
 98  V,58      |          neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui” (1
 99  V,61      |         bei misijos elementų. Visi jo žodžiai, ne tik ištarti,
100  V,62      |      išlaikydami mokslo ir įvairių jo sričių autonomiją. Nepaprastai
101  V,62      |             atsižvelgiančio į visą jo vertybių ir reikalavimų
102  V,64      |          nariai ir kad dalyvaujame jo komunijos slėpinyje bei
103  V,64      |            komunijos slėpinyje bei jo apaštališkoje ir misijinėje
104  V,64      |            Jėzaus Kristaus Kūno ir jo Bažnyčios nariai, šve¹tos
105  V,64      |       žemėje ~pagal Dievo valią ir jo garbei. ~Amen. ~  ~Roma,