Chapter,  Paragraph

 1 Iža,2      |     pasirodė nuostabiai aktualus, o kartais tiesiog pranašiškas.
 2 Iža,2      |           man pareiškė linkėjimą, o drauge ir prašymą, kad deramu
 3 Iža,3      |    Pagrindinė šio Sinodo reikšmė, o drauge neįkainojamas ir
 4 Iža,3      |         šviesa (plg. Mt 5, 3-14). O kokia yra dabartinė išvaizda
 5  I         |         SKYRIUS ~AŠ ESU VYNMEDIS, O JŪS ŠAKELĖS ~Katalikų pasauliečių
 6  I,8       |          dalis: “Aš esu vynmedis, o jūs šakelės” (Jn 15, 5), -
 7  I,8       |           Tai Jėzus yra vynmedis, o mes, jo mokiniai, esame
 8  I,10      |         iš Dievo gautą pašaukimą. O dabar konkrečiau ir iš arčiau
 9  I,11      |          nariai” (1 Kor 12, 27); “O kadangi esate įsūniai, Dievas
10  I,12      |        šakeles: “Aš esu vynmedis, o jūs šakelės” (Jn 15, 5);
11  I,14      |         liečia visus krikščionis. O iš pradžių, Senojo Testamento
12  I,14      |           plėtojasi sutvirtinimu, o atbaigą ir galingą atramą
13  I,15      |         krikščioniškuoju naujumu, o jos skiriamasis bruožas
14  I,16      |            ji yra mistinis kūnas, o jo nariai dalyvauja šventume
15  I,17      |          manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka
16  I,17      |       gali būti pavyzdys kitiems, o paskui, jei yra įvykdytos
17  I,17      |    Didžiojo paraginimas: Agnosce, o Christiane, dignitatem tuam! 48 - [
18  I,17      |     komunijos ir brolybės dvasią, o drauge yra pasauliečių apaštališko
19 II,18      |         Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas - vynininkas. [...]
20 II,18      |          tęsia: “Aš esu vynmedis, o jūs šakelės” (Jn 15, 5).
21 II,19      |      lemia ne “kūno” ir “kraujo”, o “dvasios” ryšiai, tiksliau -
22 II,20      |        gentium” toliau skaitome: “O kad nepaliaujamai atsinaujintume
23 II,20      |   išskiria, yra ne didesnė garbė, o jam būdingas gebėjimas tarnauti [...].
24 II,22      |      Šventosios Dvasios charizmą, o drauge su ja - valdžią ir
25 II,22      |           tautai (plg. Žyd 5, 1), o pasauliečiai kunigų tarnybą
26 II,23      | remdamiesi krikšto, sutvirtinimo, o daugeliu atvejų ir santuokos
27 II,23      |     gautas oficialus įgaliojimas, o konkrečiai jos įgyvendinamos
28 II,25      |           Bažnyčios susmulkinimo, o visuotinė Bažnyčia nėra
29 II,25      |       išplėsti konsultacijų ratą, o bendradarbiavimo, kartais
30 II,26      |       kunigų ir kitų krikščionių, o klebonas, reprezentuojantis
31 II,26      |        bendradarbiavimo formas96, o vyskupams nurodo rūpintis
32 II,27      |     tikinčiųjų komunijos “vieta”, o drauge ir visų žmonių pašaukimo
33 II,28      |        komunijos ugdymo tarnybai, o drauge pats kaip nuosavybę
34 II,28      |      gėris tampa kiekvieno gėriu, o kiekvieno gėris tampa visų
35 II,28      |        visada ir visur vaisingam, o kai kuriomis aplinkybėmis
36 II,28      |      visai egzistencijos prasmei. O tai yra komunija su Dievu
37 II,29      |         tradicinių susivienijimų, o kartais tiesiog iš jų šaknų
38 II,29      |      laisvė yra autentiška teisė, o ne kokia nors vadovybės
39 II,29      |  pripažinta ir garantuota laisvė, o ja galima naudotis visada
40 II,31      |       daugumą sudarytų katalikai, o mažumą - nekatalikai, ir
41 II,31      |        žodžius: “Aš esu vynmedis, o jūs šakelės” (Jn 15, 5),
42 II,31      |             Apolo’, ‘aš - Kefo’, ‘o aš - Kristaus’. Argi Kristus
43 III,32     |        vaisius. “Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka
44 III,32     |       nieko nuveikti” (Jn 15, 5). O puikiausias vaisius, kurį
45 III,32     |            komunija yra misijinė, o misija tarnauja komunijai.
46 III,32     |      žemės pakraščių” (Apd 1, 8). O Bažnyčia suvokia, kad kaip
47 III,32     |   turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su
48 III,34     |        patiria sunkių išmėginimų, o kartais ir radikalių pokyčių.
49 III,34     |         yra žmoguje”. Jis vienas! O šiandien žmogus taip dažnai
50 III,34     |         liudijimas, kad ne baimė, o Kristaus ieškojimas ir buvimas
51 III,35     |       būdingos senoms Bažnyčioms, o šioms savo ruožtu reikia
52 III,35     |           žodžių: “Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite
53 III,36     |      tikslas yra Dievo karalystė, o Bažnyčia yra jos “daigas
54 III,36     |        spindinčią Dievo paslaptį, o drauge apreiškia žmogui
55 III,37     |         tuo įsąmoninti - esminis, o kartais centrinis ir vienijantis
56 III,37     |       tarnybai pašaukta Bažnyčia, o joje - pasauliečiai katalikai. ~
57 III,37(136)|    vienintelis ir nepakartojamas, o Dievas jam visa tai garantuoja.
58 III,38     |        kaip gryni pelno įrankiai, o ne laisvi ir atsakingi asmenys;
59 III,39     |      kentėjimus ir persekiojimus, o kartais ir mirtį. Daugelis
60 III,40     |       drauge tarnauja visuomenei, o visa, kas daroma visuomenės
61 III,40     |          naikina gyvybės šaltinį, o ideologijos ir įvairios
62 III,40     |      gresia vis didesnis pavojus, o pastangos ją nustumti į
63 III,42     |           ir priešiškumo kultūrą, o drauge ugdyti visų pakopų
64 III,42     |  solidarumas yra “kelias į taiką, o drauge ir į vystymąsi ” 156.
65 III,44     |         sielovadinei atsakomybei, o Bažnyčioje - savitai pasauliečių
66 III,44     |         kokį papuošalą ar spalvą, o iš vidaus, iš gyvybinio
67 IV,45      |          pakyla į dangaus vidurį, o žmogus pasiekia didžiausią
68 IV,45      |     netenka jaunatviško įkarščio. O vienuolikta valanda - labai
69 IV,46      |   jaunimas sudaro pusę gyventojų, o dažnai - atsižvelgiant į
70 IV,46      |       kartų susitikimą ir mainus, o Bažnyčiai ir visuomenei
71 IV,49      |       pripažinti ir patvirtinti - o drauge paraginti tam ir
72 IV,49      |   prisikėlimą (plg. Lk 24, 1-10), o Paskutinės  vakarienės menėje
73 IV,49      |          sudaro Bažnyčios pamatą, o moterų liudijimas labai
74 IV,50      |   krikščionišką atsakymą į dažną, o kartais ir aštrų klausimą
75 IV,51      |        Čia kalbame apie funkciją, o ne apie kilnumą ar šventumą.
76 IV,51      |   neatšaukiama istorinė būtinybė, o drauge - kaip galimybė ir
77 IV,51      |         ir tuo būdu pasitarnautų, o ne kenktų dorybių praktikai.
78 IV,51      |       seikėjama tikros išminties, o tai gresia neišvengiama
79 IV,52      |           ir labiausiai paplitęs, o drauge pagrindinis būdas
80 IV,52      |       turi semtis iš jo įkvėpimo. O Bažnyčia tais lobiais turi
81 IV,53      |          tampa “Bažnyčios keliu”, o tai vienas iš svarbiausių
82 IV,55      |           ir nepakartojamą veidą, o drauge kiekvienas turi ryšį
83 IV,55      |           pasaulietišku pobūdžiu, o Bažnyčioje jis tarnauja
84 IV,55      |        pripildo gausaus derliaus, o Viešpaties Jėzaus spaudyklas -
85 IV,56      | institutams, kurie pasauliečiams, o ir kunigams sudaro galimybę
86 IV,56      |  krikščionių pašaukimą šventumui, o drauge ir savitas formas
87 IV,56      |         pasauliečio darbus. [...] O mes, kad ir kur būtume,
88  V,57      |         Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas - vynininkas.
89  V,57      |           vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę
90  V,59      |          pasiliekančios būstinės, o siekiame būsimosios, mano,
91  V,61      |        atbaigą Mokytojuje Jėzuje, o kiekvieno žmogaus širdį
92  V,62      |          globojančio Tėvo artumą, o su pirmais meilės gestais
93  V,62      |          giliai įskiepytą ugdymą, o drauge duoda progą ugdymą,
94  V,63      |          mūsų yra ugdymo tikslas, o drauge pradinis taškas.